Sveikata

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje nuosekliai didėja. Kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 šio vėžio atvejų. Šia sunkia liga susirgo ir 54 metų Asta, kuri savo istoriją papasakojo TV3 laidoje „Sveikas rytojus“. Moteris pasakojo, kad viskas įvyko labai greitai. Šeimos gydytojai Astai operaciją paskyrė iš karto.  „Po operacijos laukė chemoterapija, bet, kad ją atliktų, reikėjo sustiprėti po operacijos“, – pasakojo Asta. Po operacinis laikotarpis Astai buvo labai sunkus.

Epidemiologinei situacijai negerėjant jau atsiranda kalbos apie ketvirtos COVID-19 skiepo dozės reikiamybę. Apie tai plačiau komentuoja prof. Julius Kalibatas. Profesoriaus teigimu, nuo COVID-19 mirštant vis daugiau žmonių, tarp kurių – ir pasiskiepijusieji, dalis pacientų jau pradeda abejoti gydytojų paaiškinimais, kad tie, kurie mirė, tikrai buvo labai garbaus amžiaus, turėjo daug gretutinių ligų ir pan. Dalinamės Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof.

Negerėjant situacijai ir COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines pasigirsta siūlymų, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti infekcijos gydymui namuose. Viena vertus, pabrėžiama, kad daugiau reikėtų pasitikėti šeimos gydytoju ir be reikalo nekviesti greitosios. Kita vertus, kartu raginama nepraleisti momento, kada žmogui jau išties reikėtų pagalbos ligoninėje.  Fiksuojant ir po daugiau nei 3 tūkst.

Darbuotojų atstovai primena, kad medikams, pareigūnams ar švietimo darbuotojams užsikrėtusiems COVID-19 darbo metu priklauso didesnė nei įprastai ligos išmoka. Darbuotojų atstovė tikina, kad dažnai patys darbuotojai apie ją pamiršta ir nepaprašo gydytojų tam reikalingų dokumentų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukia darbuotojų klausimų dėl profesinės ligos išmokos.

Augančias vaistų kompensavimui skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas lemia inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensavimo sąrašus, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išsakytas pastabas. „PSDF išlaidų augimą sąlygoja tai, kad pastaraisiais metais į kompensavimo sąrašus įtraukiama vis daugiau naujų inovatyvių (gaminamų naudojant pažangiausias technologijas) vaistų.

Onkologiniai susirgimai yra palietę ne vieną šeimą, o patarimų ir mitų apie juos yra visa galybė. Dėl šios priežasties kyla grėsmė, kad nieko blogo nelinkėdami artimieji gali pakenkti pacientams. Apie tai, kuo šeimos nariai gali padėti onkologine liga sergantiems artimiesiems, pasakoja chirurgas. Bendrosios chirurgijos gydytojo, koloproktologo doc. dr. Audriaus Dulsko teigimu, svarbiausia – konsultuotis su specialistu, o ne su kaimynu ar giminaičiu.

Epidemiologiniame Lietuvos žemėlapyje nebeliko nė vienos ne juodos savivaldybės. Paskutinioji kurį laiką raudonoje zonoje buvusi Ignalinos rajono savivaldybė, sekmadienio Statistikos departamento duomenimis, irgi tapo juoda. Naujų atvejų skaičius Ignalinos rajono savivaldybėje perlipo 500 ribą ir šiuo metu siekia 516.6. Kitaip tariant, šalyje nebeliko savivaldybės, kur naujų atvejų rodiklis per pastarąsias 14 dienų nebūtų viršijęs 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią parą nustatyti 2527 nauji COVID-19 atvejai, mirė 36 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Iki šiol šiemet didžiausias mirusiųjų skaičius per parą siekė 44. 31 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.

Nuo COVID-19 ligos Panevėžio krašte šiemet dar tiek nemirė žmonių, kiek šią savaitę. Statistikos departamento duomenimis, koronavirusas nuo antradienio iki ketvirtadienio pasiglemžė net 17 Panevėžio krašto žmonių: mirė 9 panevėžiečiai, 3 rajono gyventojai, 3 pasvalietės, 1 biržietė ir 1 kupiškietė, skelbia laikraštis „Panevėžio kraštas“. Jauniausia auka – nuo koronaviruso neskiepytas 36 metų panevėžietis. Epidemiologai neturi duomenų, kad jaunas vyras būtų sirgęs lėtinėmis ligomis.

Nors šiuo metu tiek daug kalbama apie koronavirusinę infekciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, specialistai įspėja, kad jau dabar ne mažesne visuomenės sveikatos problema tampa liekamieji ligos reiškiniai. Pokovidinis sindromas dažnai pakerta darbingo amžiaus, iki tol buvusius sveikus žmones ir priverčia juos jaustis lyg pasenusiais dešimtimis metų. Deja, reabilitaciją dėl to gauti toli gražu gali ne visi.

Europos vaistų agentūrai (EVA) leidus sustiprinančiai skiepo dozei nuo koronaviruso naudoti „Moderna“ vakciną, Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad sprendimą Lietuvoje priims pasitarus su ekspertais. „Naujiena dar visai šviežia, tarsimės su ekspertais“, – BNS šią savaitę informavo ministerija. Artimiausias Vyriausybės nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos posėdis planuojamas lapkričio 8 dieną.

Mokslo pažangos naujovės, įdiegtos Nacionaliniame vėžio institute (NVI), sėkmingai sprendžia vėžio gydymo iššūkius. Inovatyvios technologijos leidžia net vėlyvos stadijos vėžiu sergančiam pacientui pritaikyti radikalų gydymą, kuris sunaikina navikus, išsaugodamas organus, kuriuose liga išplitusi. Ponia Monika tokį gydymą išbandė dar prieš dešimtmetį ir šiandien gyvena pilnavertį gyvenimą.

Mokyklose nustatyti 824 koronaviruso infekcijos protrūkiai, kuriuose užfiksuoti 3693 sergantys mokiniai, ruošiantis ilgesnėms nei įprasta moksleivių rudens atostogoms BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Nesistebime, kad vaikai serga. Vaikai ilgai buvo nuotoliniame ugdyme, jie neturėjo galimybės persirgti, jaunesni nei 12 metų vaikai ir dabar negali skiepytis“, – teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, situaciją mokyklose ministerija vertina kaip normalią.

Epidemiologinė situacija negerėja – kasdien nustatomi keturženkliai naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai, ligoniais sparčiai pildosi palatos. Ligoninės jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – bet kurią akimirką lovų COVID-19 pacientams gali tiesiog pritrūkti. Tačiau ir čia atsiranda dar viena problema. Didėjant pacientų skaičiui ima trūkti specialistų, galinčių juos gydyti. Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta.

Praėjusią parą nustatyti 3231 naujas COVID-19 atvejis, mirė 21 žmogus, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3606 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 9731 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1662 COVID-19 sergantys žmonės, 132 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Artėjantis net keturių dienų ilgasis Vėlinių savaitgalis epidemiologams kelia daug nerimo. Jie įspėja, kad žmonėms atsipalaidavus galima „paslysti“ ir maža tikimybė nesulaukti naujo atvejų šuolio. Tiesa, yra ir gerų ženklų – dalyje savivaldybių pandemijos pagreitis sulėtėjęs. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, nerimas dėl šio ilgojo savaitgalio lydėjo jau nuo spalio pradžios.

Trigubai neigiamas krūties vėžys yra itin sunkiai gydomas. Jis nereaguoja į hormonų ar vaistų terapiją ir gali būti gydomas tik pašalinant sergančią krūtį. Tačiau atsirado naujas vilties žiburys – JAV maisto ir vaistų administracija leido pradėti klinikinius krūties vėžio vakcinos bandymus.

Šiuo metu mobiliuose testavimo punktuose Lietuvoje didžiausią teigiamų tyrimų dalį – net 47,4 proc. – sudaro simptomus turintys asmenys. Kita grupė, kurioje nustatoma didelė dalis teigiamų atvejų (35 proc.), yra sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turėję gyventojai, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kur reikėtų kreiptis norint gauti pirmines odontologines paslaugas, kas yra kompensuojama, o už ką visgi tenka susimokėti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams atsako sutartį su TLK dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga.

Nors kelias dienas ir fiksuotas pandemijos pagreičio šalyje sulėtėjimas, VUL Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius apgailestauja, kad to kol kas gydymo įstaigos nemato. Pacientų srautas tik auga, o prieš ilgąjį savaitgalį didinamos medikų pajėgos ir lovų skaičius.  Kaip žurnalistams penktadienį kalbėjo klinikų direktorius, kada bus pasiektas pikas, kol kas nėra aišku.  „Naujienos tokios, kad iš lėto auga hospitalizacijų skaičius ir to reikėjo tikėtis.

Vilniaus poliklinikoje, įtariama, už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.  BNS žiniomis, teisėsaugos akiratin pateko Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojai.  Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 dieną gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

COVID-19 toliau šienauja jaunų žmonių gyvybes. Vakar pranešus apie infekcijos pražudytą 23-erių gimdyvę Kauno klinikose šiandien Statistikos departamentas skelbia apie dar vieną 30–39 m. amžiaus asmens mirtį.  Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, miręs vyras buvo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojas. Jis nebuvo pasiskiepijęs arba pasiskiepijęs iš dalies.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialiniame tinkle „Facebook“ prakalbo apie nuo koronaviruso mirusią gimdyvę. Pasak Seimo pirmininkės, jei gimdyvė būtų pasiskiepijusi, merginos galimybės gyventi ir auginti vaiką būtų didensės.  V. Čmilytė-Nielsen sako, kad tikisi, jog ši istorija pažadins sąžinę tų, kurie skleidžia dezinformaciją ir melagienas apie skiepus.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, rodo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenys. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, tačiau gerėjant diagnostikai ir tobulėjant gydymo metodams, išgyvenamumas ilgėja, o mirtingumo rodikliai mažėja. Ir nors didžioji dalis gydymo finansuojama valstybės lėšomis, sergantieji susiduria su finansiniais iššūkiais tiek dėl gydymo išlaidų, tiek dėl prarasto darbingumo.

Praėjusią parą nustatyti 3303 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Spalio 27 dieną Lietuvoje buvo užfiksuota 41 mirtis nuo koronaviruso, nors anksčiau skelbta apie 34 mirtis, pranešė Statistikos departamentas. Tai daugiausia mirčių nuo COVID-19 per ketvirtą koronaviruso bangą Lietuvoje. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2894 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 8728 žmonės.

Pasveiko nuo COVID-19 Kauno klinikose gydytas naujagimis, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Naujagimis pasveiko ir šiuo metu yra išleistas į namus“, – portalui sakė gydymo įstaigos atstovė Jovita Gudelevičiūtė. Jos teigimu, šiuo metu Kauno klinikose COVID-19 sergančių naujagimių ar vaikų iki vienerių metų nėra. Apie tai, kad Kauno klinikose medikai kovoja dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės, pranešta rugsėjo pabaigoje.

Nors pandemijos pagreitis pastarosiomis dienomis ir sulėtėjęs, į ligonines plūstančių COVID-19 pacientų srautui galo nematyti. Štai Kauno regione į stacionarą paguldomų pacientų skaičius per savaitę vidutiniškai išaugo kone dešimčia, COVID-19 ligos neišvengė ir vaikai. Taip pat, augant įtampai prie ilgąjį savaitgalį, didinamas lovų rezervas. LSMU Kauno ligoninė dar prieš kelias dienas pranešė vėl turinti plėsti COVID-19 skyrius.

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti beveik kiekviename organizmo audinyje. Jis būtinas gyvybinėms reikmėms – hormonų, tulžies rūgščių gamybai, ląstelėms bei galvos smegenims. Kaip ir kiekvienas dalykas, cholesterolio kiekis organizme turi tilpti į tam tikras ribas – negerai, kai jo per daug, negerai, kai ir per mažai. Apie padidėjusio cholesterolio kiekio keliamą žalą paaiškino specialistai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof.

Lietuvą krečia ketvirtoji koronaviruso banga, o delta atmainos pasekmės matyti plika akimi – sergamumas siekia aukštumas. Infektologė įspėja, kad Vėlinės nieko gera nežada – ligoninės gali pradėti pildytis dar ilgojo savaitgalio metu. Ar sulauksime šviesesnių Kalėdų – taip pat neaišku, nes vakcinacijos lygis nepakankamas, o pasiskiepijusių imunitetas pradeda blėsti. Visgi sudėtinga spręsti, kada šis užsikrėtimų antplūdis pasieks aukščiausią tašką.

Šiaulių darbo ginčų komisija pripažino, kad anesteziologė-reanimatologė Laura Šilinskytė iš darbo Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Tyrimą komisija pradėjo po šeimos kreipimosi. Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai sprendimas dėl atleidimo iš darbo priimtas po žmogaus mirties. Netrukus po atleidimo iš darbo, medikė buvo rasta namuose įvykdžiusi savižudybę. Pasak medikės brolio Artūro Šilinsko, šeima siekia bent po mirties atskleisti tiesą.

Peršalimo simptomai gydantis namuose dažniausiai praeina per kelias dienas ir be komplikacijų. Tačiau vaistininkai pastebi, kad pacientai, norėdami greičiau pasveikti, neretai daro klaidas, kurios ligos eigą gali apsunkinti. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, kad pajutus peršalimo simptomus reikėtų atlikti COVID-19 tyrimą mobiliajame punkte, o gavus rezultatą kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnio gydymo.

Kauno klinikose – tragiškas įvykis, trečiadienį ryte nuo COVID-19 mirė vos 23-erių gimdyvė. Kaip aiškėja, moteris pasiskiepijusi nebuvo, o pagrindine moters mirties priežastimi laikoma COVID-19 sukelta sunki plaučių pažaida. Gimusi mergytė – išnešiota ir sveika, ji koronavirusu neserga. Kaip reikšdamas užuojautą dėl įvykio informavo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Kauno ligoninėje COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičius šią savaitę didinamas iki 250, išplečiant šiuo metu apie 200 ligonių gydančius skyrius Šilainiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose. Kaip ketvirtadienį pranešė ligoninė, dėl didelio pacientų srauto Šilainiuose esančius du skyrius – Priėmimo-skubios pagalbos bei Intensyvios terapijos ir reanimacijos – nuspręsta paskirti vien COVID-19 ligoniams.

Siekiant sumažinti pacientų srautus į šalies skubiosios pagalbos skyrius per ilgąjį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį, sveikatos priežiūros įstaigos dirbs ir spalio 30–lapkričio 2 d. Ilgąjį savaitgalį veiks šeimos medicinos centrai, mobilieji punktai, o mobilios komandos vyks pas COVID-19 sergančius rizikos grupei priklausančius žmones. Rizikos grupei priskiriamos nėščios moterys, asmenys, sulaukę 65 ir daugiau metų ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.

Pasaulyje vėl daugėjant COVID-19 atvejų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atidžiai stebinti vieną koronaviruso delta atmainos subvariantą ir norinti išsiaiškinti, ar jis yra užkrečiamesnis už pradinę atmainą. Organizacija taip pat aiškinasi, ar žmonės yra atsparesni subvariantui AY.4.2, aptiktam jau mažiausiai 42 valstybėse. Išaiškinamų užsikrėtimo AY.4.2 atvejų daugėja nuo liepos, savaitiniame pranešime apie epidemiologinę padėtį nurodė PSO.

Praėjusią parą nustatyta 3360 naujų COVID-19 atvejų, mirė 34 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 26 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2562 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 7655 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1822 COVID-19 sergantys žmonės – maždaug dviem dešimtimis mažiau nei prieš parą, 150 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst.

Po sunkios ligos mirė Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė, praneša Šiaulių ligoninė. „N. Šatkauskienė gimė 1950 metų gruodžio 21 d. Anykščiuose. 1974 metais baigė Kauno valstybinį medicinos universitetą ir įgijo gydytojo terapeuto kvalifikaciją. Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje pradėjo dirbti 1978 m. rugsėjo 1 d.Nuo 2001 metų spalio 1 dienos tapo onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedėja.

Vakar Kauno klinikose mirė gimdyvė, kuri sirgo COVID-19 liga. Pranešta, kad vaikučiui kol kas viskas gerai. Jis gimė gyvas, sveikas, išnešiotas. Apie tai ketvirtadienio rytą žiniasklaidai pranešė pačios Kauno klinikos. Daugiau apie tai Kauno klinikos ketina papasakoti ketvirtadienį 11.30 val. tiesioginėje nuotolinėje spaudos konferencijoje. Spaudos konferencijoje į klausimus atsakys Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19, sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Jau dabar ir šimtas eurų tikrai nepaskatino labai tų vyresnio amžiaus žmonių skiepytis: jie vis tiek delsia, jie vis tiek galvoja, kad jiems nereikia“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ji.

Koronaviruso situacija Lietuvoje išlieka komplikuota. Ligoninės ir toliau praneša apie didinamą COVID-19 pacientų lovų skaičių, o atvejų kasdien fiksuojama tūkstančiais. Specialistai vis garsiau kalba apie ligoninėse matomus vaizdus, tačiau dalies lietuvių skiepytis tai neįtikina.

Nors nauji užsikrėtimo atvejai šoka į viršų, o sveikatos apsaugos sistema stipriai kaista, epidemiologas Gytis Dudas artėjančiai žiemai turi gerų žinių. Jo teigimu, šios bangos pikas turėtų būti pasiektas per artimiausias savaites, tad tokios juodos žiemos kaip pernai prognozuoti nereikėtų. Anot specialisto, šis COVID-19 sergamumo pakilimas apskritai gali būti paskutinė pandemijos banga, nes jau greitai su virusu bus „susipažinusi“ didžioji visuomenės dalis.

Kaip informavo VšĮ Kėdainių ligoninės direktorius pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rita Kuodienė, šiandien gautas organizuojančios institucijos sprendimas COVID-19 skyrių Kėdainiuose plėsti iki 60 lovų. Tai jau antras lovų skaičiaus padidinimas nuo skyriaus atkūrimo pradžios rugpjūčio 30 dieną. Beveik visai Lietuvai patekus į juodąją zoną Vilniaus pacientų nebegali priimti ten esančios ligoninės. Jos visiškai perpildytos.

Valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams pastaruoju metu labai išaugo, nes aktyviai veikė gamintojų lobistai, sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė.  STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė įsitikinusi, kad gamintojų parama medikams turi įtakos viešiesiems pirkimams.  „Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln.

Ligoninėms toliau plečiant COVID-19 skyrius ir ribojant kitų paslaugų teikimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kada situacija šalies ligoninių reanimacijose šiuo metu nėra tokia katastrofiška.  Ministras pažymėjo, kad vyksta intensyvus bendravimas tarp regionų, todėl situaciją pavyksta išlaikyti stabilią.  „Manau, kad daug svarbesnė situacija reanimacijose. Šiandien galiu pasakyti, kad vyksta tarpregioninis bendradarbiavimas tarp atskirų regionų.

Artėjant Vėlinių savaitgaliui sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragino riboti socialinius kontaktus ir susilaikyti nuo kelionių, jei tik jaučiami bet kokie simptomai.   Paklaustas, kiek bus efektyvios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintos rekomendacijos ilgajam Vėlinių savaitgaliui, žinant, kad jų lietuviai nelabai linkę laikytis, ministras nebuvo linkęs sutikti, kad reikėtų griežtesnių sprendimų. „Man atrodo, kad tikrai reikėtų tų rekomendacijų laikytis.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) 2021 metų pradžioje priėmė iššūkį ne tik atlikti savo darbuotojų vakcinaciją, bet ir būti pirmose gretose vakcinuojant vėžiu sergančius pacientus. Šiame procese dalyvavo gausus ir iniciatyvus NVI kolektyvas, kurio kompetencija ir atsidavimu pacientui pasidžiaugė ne vienas.

COVID-19 toliau nepagaili jaunų žmonių. Statistikos departamentas praneša, kad nuo koronaviruso praėjusią parą mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausęs vyras. Taip pat pranešta apie prieš kelias dienas įvykusią 20–29 m. vyro mirtį. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, vakar mirė 30–39 m. Panevėžio miesto savivaldybės gyventojas, jis nebuvo pasiskiepijęs arba pasiskiepijęs nepilnai. Taip pat COVID-19 pražudė ir 20–29 m. Šiaulių rajone gyvenusį vyrą.

Praėjusią parą nustatyti 3509 nauji COVID-19 atvejai, mirė 22 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2920 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 7460 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1848 COVID-19 sergantys žmonės – beveik tiek pat kiek ir prieš parą, 146 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,7 tūkst.

Augant dėl koronaviruso infekcijos hospitalizuojamų pacientų skaičiui, vis daugiau žmonių, persirgusių šia liga, prireikia ir medicininės ar psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti, kad reabilitacijos po COVID-19 išlaidos būtų kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.