Sveikata

Rudeninė orų kaita, šaltis, ultravioletiniai saulės spinduliai, stresas ir nuovargis, įvairūs peršalimai ar odos pažeidimai gali išprovokuoti organizme tūnančio herpes viruso aktyvumą – apie tai signalizuoja pūslelinių bėrimų susidarymas. Vaistininkė Laura Mockutė sako, kad vieną kartą užsikrėtus herpesvirusu, organizme jis lieka visam laikui, todėl svarbu išmokti gyventi tinkamai, o prieš imantis „liaudiškų“ gydymo būdų, pagalvoti, ar jie tikrai atneš norimų rezultatų.

Trečiadienį užfiksavus naują šių metų COVID-19 atvejų rekordą situacija bendrame epidemiologiniame žemėlapyje negerėja. Nors iš „juodosios“ zonos šiomis dienomis ištrūko Varėnos rajono savivaldybė, bendras vaizdas liūdina – 57 iš 60-ies savivaldybių lieka „juoduoti“. Praėjusią parą nustatytas 3331 naujas COVID-19 atvejis, mirė 11 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius šiais metais – daugiau fiksuota tik pernai gruodį.

Situacija Vilniaus regiono gydymo įstaigose kaista – dėl nesiliaujančio COVID-19 pacientų srauto Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) vėl priversta didinti lovų skaičių. To kaina – uždaromas Kraujagyslių chirurgijos skyrius.

Kylanti susirgimų koronavirusu banga mokyklose kelia nerimą. Santaros klinikos tuo metu informuoja, kad gydo 10 COVID-19 sergančių vaikų, vienas jų – intensyviosios terapijos skyriuje. Naujausią informaciją apie vaikų sergamumą bei vakcinaciją nuo COVID-19 pateikusi VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė informavo, kad šiuo metu Santaros klinikose gydoma 10 vaikų, sergančių COVID-19 liga.

Paskelbus naują operacijų vadovo įsakymą, kuriuo nuo spalio 22 d. numatomas didesnis ploto ribojimas vienam pirkėjui be galimybių paso dirbančioms parduotuvėms, vaistinės pasipiktino, kad tai daliai žmonių gerokai sumažins galimybes gauti farmacinę paslaugą. Visgi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuramino, kad tokiu atveju vis tiek bus galima aptarnauti po vieną pirkėją.

Praėjusią parą nustatytas 3331 naujas COVID-19 atvejis, mirė 11 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius šiais metais – daugiau fiksuota tik pernai gruodį. Visi mirusieji, išskyrus vieną, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1956 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 5520 asmenų.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Paskelbus naują papildomą operacijų vadovo sprendimą dėl būtino minimalaus 30 kv. m. prekybos ploto vienam gyventojai parduotuvėse be galimybių paso vaistinių atstovai griebiasi už galvos – jų teigimu, tai dar labiau apsunkins ar išvis užkirs galimybę daliai žmonių gauti farmacines paslaugas. Tiesa, ministerija patikslino, kad bent vienas pirkėjas patekti į vaistinę galės.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais, kaip ir anksčiau, planuojamas subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. „Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – sakė sveikatos ministras Arūnas Dulkys, parlamentarams pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kokias atvejais akių vokų operacijos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistų, akių vokų pakėlimo operacija gali būti kompensuojama iš PSDF biudžeto tais atvejais, kai ji yra atliekama ne kosmetiniu tikslu, o pagal medicinines indikacijas. Nustatyti, ar yra medicininių indikacijų konkrečiai operacijai, gali tik gydytojas specialistas konsultacijos metu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, aktyvių COVID-19 protrūkių Lietuvoje daugėja jau tryliktą savaitę iš eilės. Per pastarąją savaitę bendras šių protrūkių skaičius išaugo nuo 720 iki 842. Protrūkiai fiksuojami įvairiose veiklos srityse – ugdymo, gydymo, pramonės, paslaugų sektoriuose. ,,Nors praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių (590) buvo ugdymo įstaigose, tačiau situacija išlieka stabili, nes daugumoje protrūkių (net 96 proc.

Praėjusią parą nustatyti 2235 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Visi mirusieji išskyrus vieną buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2551 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6436 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1699 COVID-19 sergantys žmonės – šešiomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 145 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 11,3 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija įteisino revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Nuo antradienio įsigaliojo tą numatantis ministro Arūno Dulkio įsakymas. „Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vakcinų suformuoto imuniteto trukmės tyrimus, Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų rekomendacijas“, – rašoma SAM pranešime.

Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys. Antradienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl tokių Vyriausybės inicijuotų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų priėmimo.

Valdantiesiems užsimojus profilaktiškai dėl COVID-19 besitestuojančius darbuotojus įpareigoti už testus susimokėti patiems, pacientų organizacijų atstovai svarsto, ar apskritai tikslinga tiek daug testuoti. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako įžvelgianti daug didesnę problemą, kad imunizuoti asmenys ne tik patys mažiau save saugo, bet ir po kontakto nėra įpareigoti izoliuotis.

Jei jūsų galvoje dažnai sukasi klausimas: „kodėl negaliu užmigti?”, tikėtina, kad priežastis yra arba tai, ką darote, arba tai, ko nedarote. Laimei, yra nemažai veiksmų, kurių galite imtis šiai problemai spręsti. Jeigu užmigti negalite ilgiau nei pusvalandį, per naktį pabundate daugiau nei tris kartus ar jūsų nakties miegas yra trumpesnis nei šešios valandos – verta sunerimti, tai akivaizdūs nemigos požymiai.

Tarp onkologinių pacientų ir jų artimųjų vis dar sklando mitai apie badavimo teikiamą naudą. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad badavimas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir priveda iki blogiausio – mirties. „Badaudamas onkologinis pacientas negauna svarbių maisto medžiagų, tokių kaip makroelementai, mikroelementai, vitaminai, kurie labai svarbūs imuniteto formavimuisi ir kovai prieš onkologinį procesą. Negaunant šių medžiagų prastėja apetitas, kuris ir taip paveiktas onkologinės ligos.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Trijų geriausius senjorų vakcinacijos rodiklius pasiekusių šalies savivaldybių sveikatos priežiūros specialistams bus skiriami iki pusės vidutinės algos dydžio siekiantys priedai. Tokia Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota skatinamoji priemonė startavo spalio 11 dieną ir tęsis iki gruodžio 1 d. Tose savivaldybėse, kuriose pirmiausia bus pasiekti geriausi skiepijimo rezultatai, sveikatos priežiūros specialistams bus skiriamos skatinamosios priemonės.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliariai kartojami teiginiai apie sveikatos sistemos optimizavimą ir įstaigų sujungimą yra ydingi – tai dar labiau paaštrintų ilgų eilių pas medikus problemą, sako buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas. Anot politiko, nuo pat pandemijos pradžios Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje (ES) pagal perteklinių mirčių skaičių, o paslaugų prieinamumas, pasak J. Oleko, lieka neatstatytas iki šiol.

Jau praktiškai visos šalies savivaldybės COVID-19 epidemiologiniame žemėlapyje priklauso juodajai D zonai. Tuo metu geresnė situacija, vertinant naujus užsikrėtimų skaičius, laikosi tik Panevėžio ir Ignalinos rajonuose.  Praėjusią parą nustatyti 1468 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai buvo 11 žmonių.

Nors dominuojanti virusinė liga šiuo metu išlieka COVID-19, gydytojai ragina nepamiršti apsaugos ir nuo kitų šiuo metu suaktyvėjančių virusų. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino rekomendacijas, kurios leidžia vienu metu pasiskiepyti kad ir trimis vakcinoms. Nors kai kurie gyventojai tokiu siūlymu neatrodė sužavėti, gydytojai aiškina, kad tai – visiškai įprasta praktika.

Vaikai per pandemiją daugiausia laiko praleidę prie kompiuterių, telefonų ir planšečių dabar į jų ekranus turės žiūrėti pro akinius – gydytojai pasakoja, kad jų kabinetus dėl prastėjančios regos užplūdo ketvirtadaliu daugiau vaikų, o kai kurių rega sutriko sunkiai. Kad po karantino padaugėjo nešiojančių akinius, pastebi ir mokytojai. Nedžiugina ir kitos prognozės – neva per trisdešimt metų trumparegystė vargins kas antrą gyventoją.

Neretai moteriai rūpi, kaip atrodo jos oda, o išvydus pirmuosius senėjimo ženklus – sunerimsta. Kaip reikia rūpintis ir prižiūrėti savo odą, TV3 laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytoja Toma Dimšienė. Gydytoja dermatovenerologė teigė, kad senėjimo sustabdyti negalima, nes tai biologinis procesas, tačiau naudojant tinkamas priemones odai ilgiau išlaikyti jaunesnę pavyks.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Krūties vėžys dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kas aštunta moteris per gyvenimą suserga krūties vėžiu, o kas trečia moteris, per gyvenimą, suserga įvairiomis vėžio formomis. Pasak Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo, gydytojo chirurgo, profesoriaus Valerijaus Ostapenko, kiekviena moteris turi būti budri visą gyvenimą, nes ši liga taikosi į įvairaus amžiaus grupes.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas gali tapti perversmu ankstyvojoje Alzheimerio ligos diagnostikoje. Jie skelbia sukūrę algoritmą, kone 100 procentų tikslumu nustatantį šios ligos pradžią. Kai simptomai dar sunkiai atpažįstami, bet nerimą keliantys pokyčiai jau pastebimi smegenų nuotraukose. Tiesa, norint jį taikyti medicinoje, dar būtini klinikiniai tyrimai.

Sugrįžus į mokyklas ir atėjus rudeniui, stipriai daugėja peršalimo ligų ir kitų kvėpavimo takų infekcijų, plinta kosulys ir čiaudulys, sunkesnės ligos, o kai kurie žmonės praneša sergantys blogiausiais peršalimais jų gyvenimuose.  Pasak Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros, nėra ypač nemalonių naujų virusų, tačiau ekspertai įspėja, kad dabar žmonės gali tikėtis dažnesnių infekcijų ir rimtesnių simptomų dėl nutraukto karantino, rašo theguardian.com.

Statistikos departamentui atnaujinus duomenis, nuo koronaviruso trečiadienį mirė 39 žmonės – daugiausiai nuo sausio. Ketvirtadienį paskelbus operatyvią informaciją apie naujus mirties atvejus, jų fiksuota 28, tačiau kasdien platinamame pranešime pabrėžiama, kad tai – preliminari informacija, kuri ilgainiui kinta. „Paskutinės paros mirčių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais“, – nurodo departamentas.

Ketvirtadienį įregistruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas,  revakcinuoti visus pilnamečius gyventojus pastiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Projekte numatyta, kad skiepijimas būtų vykdomas tik „Pfizer“ ir „Janssen“ vakcinomis, tačiau pastaruoju preparatu skiepytis galėtų tik tie, kurie ir pirmąjį kartą gavo „Janssen“ vakcinos dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybos narė profesorė Aurelijos Žvirblienės paaiškino šių sprendimų priežastis.

Blogėjant epidemiologinei situacijai pacientų lankymą nuo spalio 17 d. stabdo ir LSMU Kauno ligoninė. Apie tai įstaiga pranešė socialinio tinklo paskyroje. „Dėl epidemiologinės situacijos nuo spalio 17 d. esame priversti keisti pacientų lankymo tvarką LSMU Kauno ligoninėje: Lankyti leidžiama tik terminalinės būklės pacientus, gimdyves, vaikus iki 14 metų. Vienu metu pacientą gali lankyti tik vienas asmuo, lankymo trukmė – iki 15 minučių.

Nuo pirmadienio į raudoną zoną patenka Liuksemburgas, Nyderlandai ir Suomija, į geltonąją zoną grįžta Italijos ir Graikijos salos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Iš raudonos į geltoną zoną perkeliamos Rodo bei Santorino salos, į žalią zoną iš geltonos – Portugalijos sala Madeira. Žalią zoną taip pat papildė ir Prancūzijos užjūrio departamentas Reunjonas.

Paskelbus apie visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19 Lietuvoje startą profesorius Julius Kalibatas siūlo leisti šeimos gydytojams spręsti, kada ir kurį asmenį, atsižvelgiant į visas medicinines indikacijas, nustatytus antikūnų titrus, skiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze, nebūtinai laukiant 6 mėnesius.

Seimas, o ne Vyriausybė turi nustatyti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kriterijus, teigia Konstitucinis Teismas (KT). Penktadienį jis paskelbė, kad įstatymuose nenustačius tokių kriterijų, pavedimas Vyriausybei ir jį įgyvendinant nustatyta kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Sveikatos apsaugos ministerija pasidalijo atmintukais, paaiškinančiais, kaip reikėtų elgtis, turėjus didelės rizikos kontaktą su užsikrėtusiuoju COVID-19 liga ugdymo įstaigoje. Viso ministerija sudarė 5 atmintines: Kaip elgtis, jei sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėjo nevakcinuotas arba nepersirgęs ugdymo įstaigos darbuotojas. Kaip elgtis, jei sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėjo vakcinuotas arba persirgęs ugdymo įstaigos darbuotojas.

Penktadienį pranešus apie jaunos, nepasiskiepijusios moters mirtį aiškėja daugiau skaudžių detalių. Mirus moteriai, be mamos liko mokyklą lankyti pradedantis mokyklinukas. Skaičiuojama, kad nuo liepos pirmos vieno iš savo neskiepytų tėvų dėl COVID 19 neteko 40 nepilnamečių vaikų. Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas asmuo – 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Tai – jau 12-oji tokio amžiaus asmens mirtis.

Daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 toliau auga įtampa ligoninėse. Dvi Vilniaus ligoninės jau praneša stabdančios planines hospitalizacijas terapiniuose skyriuose ir teikiančios tik skubią pagalbą. Dar labiau pacientams teikiamų paslaugų spektras traukiasi atidarinėjant naujus COVID-19 skyrius kitose regiono ligoninėse.

Po naujų rekordinių užsikrėtimo COVID-19 skaičių raudonos, t. y. dar kiek geresnėje epidemiologinėje situacijoje liko vos trys savivaldybės. Jau „juodas“ yra ir paskutinis iš didžiųjų miestų, ilgai raudonojoje zonoje laikęsis Panevėžys. Praėjusią parą nustatyti 2736 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai devyni žmonės.

Ketvirtadienį nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas asmuo – 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Tai – jau 12-oji tokio amžiaus asmens mirtis.  Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, moteris nebuvo pasiskiepijusi nuo COVID-19, ji buvo Šalčininkų rajono savivaldybės gyventoja. Paklausta, ar ką nors žinanti apie šį atvejį, VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė, ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė negalinti nieko komentuoti.

Praėjusią parą nustatyti 2736 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai devyni žmonės. Praėjusią parą 2619 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7070 asmenų. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1571 COVID-19 sergantis žmogus – šešiomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 159 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 17,1 tūkst.

Minint pasaulinę kovos su krūties vėžiu dieną, Nacionaliniame vėžio institute pirmą kartą vyko naujo formato renginys – Pacientų forumas. Pirmojo pacientų forumo tema – sveika mityba ir krūties vėžys. Todėl pacientai galėjo išgirsti naudingų patarimų apie sveiką mitybą sergant vėžiu, gydantis chemoterapija, esant remisijoje. Taip pat sužinoti, kuriame maiste daugiausia kancerogenų ir kokių maisto produktų vengti.

Nors ministerija ramina, kad dalies sveikatos paslaugų apimtys jau pasiekė priešpandeminį lygį, eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus ne vieną toliau varo į neviltį. Pripažįstama, kad kai kur eilė pas šeimos gydytoją siekia ir 3 savaites, o pas kardiologą ne visada papulsi per mėnesį. Be kita ko, eilė pas specialistą toje pačioje įstaigoje gali skirtis nuo 2 iki 23 dienų.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš pareigų atleidžia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovą Daną Bakšą, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Skelbiama, kad tokį sprendimą ministras priėmė, susipažinęs su komisijos, tyrusios D. Bakšos veiklą, išvadomis.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi įteisinti revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Ketvirtadienį registruotas tą numatantis ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 m. rugsėjo Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Palyginti su 2019 m. mirtingumo rodikliais, 2020-2021 m. mirčių padaugėjo 12 tūkst., iš kurių pusę (42,17 proc.) pasiglemžė COVID‘as. Mirčių kreivės Lietuvoje aukštyn kilti pradėjo 2020 m. pabaigoje ir ši liūdna tendencija nekinta.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninis COVID pažymėjimas po vakcinacijos galioja neribotą laiką. Po vakcinacijos sustiprinančiąja trečia doze dokumente atnaujinamas tik dozių skaičius (3/3). Taip pat primename, kad ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas, gautas atlikus tyrimą dėl COVID-19 ligos, negalioja kontaktinėms veikloms šalies viduje.

Praėjusią parą nustatytas 2861 naujas COVID-19 atvejis, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai gruodžio pabaigos, kai fiksuota per 3,2 tūkst. naujų susirgimų. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 24 žmonės. Praėjusią parą 2139 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5786 žmonės.

Koronaviruso atvejų skaičiams vis augant, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle pasidalijo prognozėmis, kada ši pandemija išsikvėps.  Pasak profesoriaus, šią žiemą turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.  „Šiuo metu prognozės tokios, kad artėjantis žiemos sezonas turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.

Estijos mokslininkų ir verslo sukurtas nosies purškalas su antikūnais prieš koronavirusą pradedamas pardavinėti ir Lietuvoje, BENU vaistinėse. Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad natūralus „BioBlock“ nosies purškalas apsaugo nuo pagrindinių SARS-CoV-2 viruso atmainų – taip pat ir nuo delta. Lietuvoje vyraujanti delta atmaina neleidžia atsipalaiduoti. Naujų atvejų paros vidurkis, Statistikos departamento duomenimis, perkopė 2 tūkst.

Ne vienai ligoninei skaičiuojant kovidines lovas ir pacientus dalis Klaipėdos įstaigų balansuoja ant labai plonos ribos – pacientų sulaukia daugiau, nei yra COVID-19 gydymui paskirta lovų. Per naktį į ligoninę atvežami ir šimtai pacientų, dešimtys sunkiausių – paguldomi. Neatsitiktiniai yra ir Statistikos departamento pateikiami skaičiai – pagal naujų susirgimų skaičių, per pastarąsias 14 d. tenkantį 100  tūkst.