Sveikata

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė 29 m. Sonatos laiško, kuriame ji dalinasi savo sudėtinga situacija. Laukdama gydytojų verdikto, ar gali skiepytis nuo COVID-19, moteris sako besijaučianti „nei pakarta, nei paleista“, mat kol mina poliklinikų slenksčius, už testavimąsi galimybių pasui turi susimokėti iš savo kišenės. Negana to, nuo gruodžio kas 7–10 dienų ji tą privalės daryti ir norėdama eiti į darbą.

Vyriausybė patvirtino, kad nuo gruodžio galimybių pasas bus reikalingas ir vaikams nuo 12-os metų. Basos mamos jau anksčiau išėjo protestuoti prieš šiuos ribojimus. Protesto dalyvė pasisakė esanti už tai, kad nebūtų varžomas vaikų socialinis gyvenimas. Medicinos profesorius sakė tokiai minčiai pritariantis, bet priminė, kad COVID-19 vaikams negailestingas, gali atnešti ilgalaikių pasekmių jų sveikatai ir raidai.

Sveikatos apsaugos ministerijai rengiant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, ministras Arūnas Dulkys teigia, jog investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, tačiau pabrėžia netvirtinsiantis projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. „Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks.

Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo iki šiol. Vaistinių atstovai ragina nesiųsti į vaistines vienų vaikų ir jų galimybių pasais pasirūpinti tėvams. Nuo gruodžio 28 d. vaikams nuo 12 m. bus reikalingas galimybių pasas norint patekti į prekybos vietas ar gauti paslaugas, kurioms šiuo metu reikalaujamas galimybių pasas. Šio dokumento nereikės norint patekti į ugdymo ar neformalaus švietimo įstaigas.

Minėdamas Europos supratimo apie antibiotikus dieną, lapkričio 18-ąją,  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos  ragina gyventojus antibiotikus vartoti atsakingai, o sveikatos priežiūros specialistus atsakingai skirti šiuos medikamentus savo pacientams. Svarbiausia priežastis, dėl kurios didėja antimikrobinis atsparumas – pernelyg dažnas ir neteisingas antimikrobinių preparatų vartojimas.

Plaučių vėžys – labai klastingas, kadangi 4 iš 5 atvejų yra aptinkamas jau paskutinėse stadijose. Nustatyti ligą anksčiau ir išvengti baisių padarinių galima profilaktiškai tikrinantis plaučius. Tačiau, visuomenės tyrimo duomenimis, net 43 proc. lietuvių nežino, kad profilaktiškai tikrintis reikėtų visiems asmenims.  Pirmosiose stadijose simptomai nepastebimi, nes plaučiai ir bronchai, kur šis vėžys atsiranda, neturi skausmo receptorių.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

Praėjusią parą nustatyta 2015 naujų COVID-19 atvejų, mirė 27 žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 22 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2276 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 956 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1691 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 148 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,2 tūkst.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso galiojimo trukmės gyventojai plūstelėjo į vakcinacijos centrus pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze. Kokią vakciną galima rinktis ir ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją? Vyriausybė be kitų ribojimų apsisprendė dėl galimybių paso galiojimo laiko trumpinimo, kas reiškia, kad nuo gruodžio 28 d. visi pilnamečiai asmenys, norintys toliau naudotis galimybių pasu, privalės pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze.

Nuo gruodžio 1 d. serologinį antikūnų testą galimybių pasui gauti bus galima atlikti ne tik po ligos, bet ir po vakcinacijos. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina bent vieną testą kompensuoti. Tokius sprendimus Vyriausybės posėdžio metu pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip pažymėjo jis, iki šiol serologinį testą galimybių pasui buvo galima tik po ligos.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kasos salelių implantacijos procedūra pacientui, sergančiam cukriniu diabetu ir gyvenančiam su transplantuotu inkstu. Pasak procedūrą koordinavusios Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės dr. Aistės Kielaitės-Gullos, šią unikalią, naujų technologijų procedūrą stebėjo, dėl jos eigos konsultavo kolegos iš Švedijos Upsalos bei Karolinskos universitetų.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad užsitęsus pandemijai reikės ir dar vienos sustiprinamosios skiepo dozės. Kartu jis konstatavo, kad, yra vilties, jog galimai „esame savo problemų kalno viršuje“. Atsakydamas į klausimą, ar antikūnų testo rezultatas galėtų prilygti trečiajai skiepo dozei, A. Dulkys užsiminė, kad, neatmetama galimybė, jog ateityje reikės dar vieno sustiprinančio skiepo.

Trečiadienį paankstinus vakcinaciją trečiąja doze, išaugo norinčiųjų pasiskiepyti nuo COVID-19 skaičius. Karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė BNS teigė, kad trečiadienio rytą sulaukta daugiau nei dvigubai daugiau skambučių. „Palyginus su pirmadieniu ir antradieniu, tai vakcinacijai yra daugiau nei dvigubai daugiau registracijų. Šiandien yra beveik 3 tūkst. dešimtai valandai užsiregistravusių, o vakar buvo apie 1,1 tūkst.“, – teigė medikė.

Vyriausybė trečiadienį planuoja spręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų, taip pat apriboti paso galiojimą iki septynių mėnesių. „Bus tikslinamas Vyriausybės nutarimas, kad galimybių pasas, noriu pabrėžti, pramogoms, o ne neformaliajam švietimui ir juo labiau ne ugdymui, būtų taikomas ir asmenims nuo 12 metų, o ne nuo 16, kaip šiuo metu“, – antradienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Antikūnų tyrimas galimybių pasui pratęsti galios ir jį atlikus po vakcinacijos, apie tokius ruošiamus pakeitimus pranešė ministras Arūnas Dulkys. Pasak ministro, yra dažnai klausiama, ką daryti, jei ir po pilno pasiskiepijimo turima pakankamai antikūnų. „Tai šiandien Vyriausybės nutarimo projekte taip pat yra numatyta galimybė, kad būtų galima pasidaryti serologinį tyrimą ne tik persirgus, bet ir tiems, kurie yra pasiskiepiję tam, kad galėtų priimti sprendimą pasitikrinę.

Vyriausybė trečiadienį turi apsispręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. Ministras Arūnas Dulkys ramina, kad jis niekaip neapribos veiklų, kurios yra bent kaip nors susijusios su vaikų ugdymo procesu. „Taip, šis klausimas yra šiandienos darbotvarkėje ir Vyriausybės posėdžio metu bus galutinai apsispręsta“, – žurnalistų paklaustas apie sprendimą ankstinti prievolę turėti galimybių pasą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai pataria, kad renkantis patikimą medicininę kaukę pirmiausia ant pakuotės reikia ieškoti Europinio sertifikavimo atitikties ženklo CE, o kaukę įsigijus, ją būtina teisingai dėvėti. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialisto Jono Antanavičiaus medicininė veido kaukė turi atitikti medicininės kaukės standarto EN 14683:2014 nustatytus reikalavimus, nes jų efektyvumas būna patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

Vyriausybė ėmėsi naujų COVID-19 priemonių – sprendžia, kad nuo šiol galimybių pasas galiotų 7 mėnesius ir bus pratęstas tik pakartotinai pasiskiepijus. Be kita ko, jau leista paankstinti revakcinaciją jau nuo 4 mėnesių po paskutinės dozės. Profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kam vertėtų pasiankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 ir ar būtina išsitirti antikūnus.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ragina neatskleisti informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas kitiems asmenims. „Lietuvoje duomenis apie sunkias ir nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus, įskaitant vakcinas, rinkti yra įgaliota tik VVKT“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime. Tarnybos teigimu, viešojoje erdvėje atsiranda skatinimų teikti informaciją apie tokias reakcijas kitiems asmenims.

Praėjusią parą nustatytas 2151 naujas COVID-19 atvejis, mirė 19 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2390 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 902 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1747 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 15,9 tūkst.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pasirašė susitarimą su tarptautiniu Vaistų patentų biuru (MPP), kuriuo leido kitoms farmacijos kompanijoms gaminti jos sukurtą geriamą vaistą nuo COVID-19 ligos. „Susitarimas pagrįstas esmine „Pfizer“ strategija, kuria siekiama užtikrinti vienodą prieigą prie COVID-19 vakcinų ir vaistų visiems žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena skurdžiausiose pasaulio vietovėse“, – teigiama JAV bendrovės pranešime.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kas gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad kompensuojama pneumokokinė vakcina yra skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų rizikos grupei priklausančių vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui. Ja vakcinuojami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Įvertinusi mokslinių tyrimų duomenis ir ekspertų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės skyrimo tvarką. Nuo trečiadienio, lapkričio 17 d., visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Premjerė Ingrida Šimonytė sostinės „Litexpo“ parodų centre trečiadienį skiepysis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Ministrė pirmininkė praėjusią savaitę teigė, kad pagal skiepų kalendorių, jai sustiprinantis skiepas priklausytų tik gruodžio viduryje, bet ji apsisprendė vakcinaciją pasiankstinti Vyriausybei sutarus dėl tokios galimybės visiems norintiems.

Antrą savaitę iš eilės koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje stebimos palankios tendencijos. Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, praėjusią savaitę registruota ketvirtadaliu mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su laikotarpiu prieš tai.

Lapkričio 15 dieną VšĮ Ukmergės ligoninėje atidarytas atnaujintas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius. Remiantis skubiosios medicinos pradininkų - amerikiečių patirtimi įrengtas itin šiuolaikiškas skyrius yra vienas iš pirmųjų Lietuvoje, neskaitant tokius skyrius jau turinčių didžiųjų universitetinių ligoninių, rašoma Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pranešime spaudai.

Nors pasiskiepijus gerokai sumažėja rizika užsikrėsti COVID-19, tačiau praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo pasiskiepijimo, tikimybė užsikrėsti gali išaugti. Siekiant mažinti užsikrėtimų skaičių nuo lapkričio 17 d. izoliacija bus privaloma ir pasiskiepijusiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19. Izoliuotis reikės tol, kol bus gautas neigiamas PGR tyrimo atsakymas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Nuo pirmadienio, lapkričio 15 d., įsigaliojusi tvarka viešose uždarose patalpose dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius nuo šiandien palietė ir ugdymo įstaigas. Tiesa, yra išimčių, kam kaukės dar nereikės. Operacijų vadovo sprendimu nurodoma, kad visi, vyresni nei 6 metų asmenys, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Medikų profsąjungos: medikai, globos darbuotojai kontaktines paslaugas gali teikti tik pasiskiepiję Atsižvelgiant į prastą COVID-19 situaciją šalyje, Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovai pritaria Sveikatos ministerijos svarstymams tam tikrose srityse leisti dirbti tik paskiepytiems asmenims. Tai ypatingai svarbu sveikatos apsaugos, globos, o taip pat ir kontaktines paslaugas teikiančiuose sektoriuose.

Praėjusią parą nustatyta 1915 naujų COVID-19 atvejų, mirė 23 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2385 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 9855 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1779 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,7 tūkst.

Parlamentarai konservatorė Jurgita Sėjonienė ir „valstietis“ Aurelijus Veryga palankiai vertina 100 eurų už skiepą nuo COVID-19 kampaniją ir sako matantys galimybes ją tęsti bei plėsti į kitas amžiaus grupes. „Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė. Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

Šiuo metu vaistinėse galima ne tik nusipirkti vaistų ar gauti specialisto konsultaciją, bet ir pasiskiepyti nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, atsispausdinti galimybių pasą ir kt. Pavasarį turinčios įsigalioti naujovės atneš dar daugiau lauktų pokyčių – atsirandančios nuotolinės vaistinės leis neiškėlus kojos iš namų užsisakyti net ir receptinių vaistų. Be kita ko, bręsta permainos ir dėl receptų išrašymo.

Nuo lapkričio 15 d. į viešąsias uždaras erdves ar viešąjį transportą galima patekti tik dėvint medicinines kaukes ar respiratorius. Tačiau dalis žmonių tokio reikalavimo neišgirdo, tad ne vienam teko susidurti su prekybos centrų, parduotuvių, įstaigų apsaugos darbuotojais ar kontrolieriais viešąjame transporte. Prie įėjimo į prekybos centrą Kaune retkarčiais net eilės nutįsta.

Seimo Sveikatos komitetas nesutinka, kad kitais metais būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.  Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 52,8 atvejo 10 tūkst., pirmąją lapkričio savaitę – 44,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nepaisant dalies visuomenės nepritarimo, sprendimą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. įvedimo ketinama priimti trečiadienį, patvirtino ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, šios tvarkos įsigaliojimo laikas gali keistis, nei skelbta iš pradžių. Paklaustas, kada bus priimtas sprendimas dėl galimybių paso nuo 12 m. įsigaliojimo, ministras priminė, kad praėjusią savaitę šis klausimas buvo Vyriausybės pasitarimo stadijoje.

Panašu, kad neigiamo Vėlinių efekto išvengti pavyko ir greitai galima pasiekti piką, dabartinę situaciją įvertino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, jis dar siūlė palaukti, kokia situacija bus vaikams grįžus į mokyklas.  Paklaustas, ar gali būti prieita ta riba, kai dėl lovų užimtumo tektų skelbti karantiną, ministras tvirtino, kad situacija šiuo metu yra stabili. „Kol kas matau pagal skaičius, [kad] situaciją kol kas pilnai valdome.

Rugsėjį sparčiai didėjant sergamumui peršalimo ligomis ir COVID-19 bei gyventojams sugrįžus į švietimo įstaigas, poreikis medicininėms kaukėms vaistinėse išaugo, o iki lapkričio vidurio poreikis išliko stabilus. Praėjusią savaitę pasiūlius viešose uždarose vietose nešioti tik respiratorius ar medicinines kaukes, Lietuvos gyventojų susidomėjimas pastarąja apsaugos priemone išaugo.

Po ilgų derybų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikų profsąjungos pirmadienį naujai pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Komentarus apie tai teikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir profesinių sąjungų atstovė Aldona Baublytė. Nauja LNSS šakos sutartis galios 2022–2024 metais.

Šalies mokyklose ir darželiuose epidemiologai fiksuoja 415 aktyvių protrūkių, juose nustatyta 2060 susirgimo atvejų, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, 90 proc. visų šių atvejų yra pirminiai, t.y. užsikrėtė ugdymo įstaigų vaikai arba darbuotojai, dešimtadalis – šeimų nariai. Dėl šių protrūkių yra arba buvo izoliuoti iš viso 2697 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Santaros klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės medicinos centre konsultuojami pacientai dėl krūties ligų: gerybinės krūtų patologijos, ikivėžinių susirgimų, krūties vėžio. Dėl krūtų ligų  konsultuoja plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, gydytoja chirurgė dr. Daiva Gudavičienė, turinti 15 metų krūties chirurgės patirtį.   Krūties vėžys – dažna onkologinė liga, šią diagnozę išgirsta 1 iš 10 moterų. Lietuvoje per metus krūties vėžiu suserga ir 10–15 vyrų.

Po savaitgalio – liūdna naujiena. Tarp COVID-19 aukų vėl pateko jauna, vos per 30 m. amžiaus moteris. Statistikos departamento duomenimis, ji nebuvo pasiskiepijusi pagal pilną vakcinacijos schemą. Atvirieji Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi Kauno miesto gyventoja. Ji pasiskiepijusi nebuvo.

Praėjusią parą nustatyti 947 nauji COVID-19 atvejai, mirė 25 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 297 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyto 974 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1823 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu daugiau nei prieš parą, 152 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 4,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,5 tūkst.

Nuo šiandien, lapkričio 15 d., viešose uždarose patalpose galima dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kitaip tariant, visos kitos kaukės, veido dangalai ar skydeliai nėra pripažįstami ir gyventojai su jomis įleidžiami į uždaras patalpas nebus. Operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad toks reikalavimas įsigalioja nuo pirmadienio. Taip pat nuo gruodžio 1 d. numatyta, kad visi moksleiviai, įskaitant pradinukus, ir ugdymo įstaigų darbuotojai taip pat privalės dėvėti kaukes.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pranešė, kad šeštadienį mirė docentė, chirurgė, mokslininkė Dalia Triponienė. 1938 m. gimusi D. Triponienė buvo Lietuvos mokslo premijos laureatė, Vilniaus medicinos draugijos puoselėtoja ir globėja, draugijos garbės pirmininkė, ilgametė Vilniaus miesto Klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centro gydytoja kraujagyslių chirurgė, skaičiavusi 50 metų klinikinio, pedagoginio ir mokslinio darbo stažą.

Jau kitais metais netekus krūties dėl vėžio gydymo ketinama kompensuoti nebe tik operacijos, bet ir pačių implantų išlaidas. Tiesa, kol kas toms moterims, kurios krūtį pašalina vėžio prevencijos tikslais, tokia priemonė nenumatoma. Seimo biudžeto ir finansų komitetui šią savaitę svarsčius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą paliestas ir krūtų implantų vėžiu sergančioms ar jo prevencijos tikslais operacijas atliekančioms moterims kompensavimo klausimas.

Kritinės būklės pacientus kasdien darbe matantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas prof. Andrius Macas konstatuoja, kad darbas intensyviosios terapijos skyriuje prilygsta maratonui, kai net ir, atrodytų, situacijose be išeities reikia nenuleisti rankų. Kartu jis pasakoja negalintis pamiršti atvejo, kuris patvirtina, kad net mirties akivaizdoje galima juoktis ir išeiti šviesiai.

Nuo pirmadienio leidžiant dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, farmacininkė paaiškina, kaip atpažinti, ar kaukė medicininė. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad tik iš pačios kaukės išvaizdos, tikėtina, nepavyks nustatyti, ar kaukė medicininė. Pasikliauti tik spalva taip nereikėtų, medicininės kaukės gali būti įvairių spalvų – tiek įprastos mėlynos, tiek ir, pavyzdžiui, juodos. „Informacija apie kaukę visuomet nurodoma ant pakuotės.

Yra naujai atsiradusi liga, pavadinta COVID-19, dabar gauna išskirtinį dėmesį, deja, tai nėra vienintelė liga, kuri atsiranda (arba vėl pasirodo) ir kelia pavojų žmonijos likimui. Siekdami pabrėžti šią riziką, JAV nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) vadovas, infektologas Anthony Fauci ir NIAID vyresnysis patarėjas Davidas M. Morensas sukūrė žemėlapį, kuriame pavaizduotos naujai atsirandančios ir atsinaujinančios ligos, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis.