Sveikata

Praėjusią parą nustatyta 2090 naujų COVID-19 atvejų, mirė 25 žmonės, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 553 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta per 1,5 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1866 COVID-19 sergantys žmonės, 141 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 17,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Nuo 20 iki 55 metų dauguma suaugusiųjų priauga nuo 0,5 iki 1 kg per metus. Tai gali reikšti, kad kai kurie žmonės laikui bėgant priauga antsvorio ar nutunka. Svoris padidėja paprastai ne dėl persivalgymo. Dažniausiai tą sukelia nedidelio kiekio, apie 100–200 papildomų kalorijų (daugiau nei reikia) suvartojimas kiekvieną dieną. Gera žinia yra tai, kad mes galime išvengti šio svorio priaugimo, šiek tiek pakeisdami savo mitybą ar fizinį aktyvumą.

Šešiolikmetė Karina ir dvylikmetė Justina – pirmosios Lietuvoje, kurioms dėl plaučių arterijos vožtuvo nesandarumo be operacijos buvo įstatytas širdies vožtuvo implantas, gydantis įgimtą širdies ydą. Iki šiol gydymas be pjūvio buvo taikomas tik tiems pacientams, kurių plaučių arterijos vožtuvas buvo susiaurėjęs.

Kai organizmui trūksta seleno – itin reikalingo mikroelemento – pasireiškia raumenų silpnumas, nuovargis, plaukų slinkimas, pleiskanojimas, odos spalvos pokyčiai, o kartu su jais ir kitos sveikatos problemos. Farmacijos specialistė Sigita Izmalkova įspėja, kad seleno trūkumas ne tik silpnina imunitetą, bet yra siejamas ir su sunkiomis ligomis bei negalavimais.

Žmonės rizikuoja susirgti II tipo cukriniu diabetu, jei nebegali tilpti į džinsus, kuriuos dėvėjo būdami 21 metų. Ir jei žmonės suprastų, kad nebetelpa į to paties dydžio kelnes, tada jie „turi per daug riebalų“, sakė profesorius Roy Tayloras iš Niukaslio universiteto, rašo theguardian.com.

Eiles pas alergologus užgulę antivakseriai, įkyriai reikalaujantys juos atleisti nuo skiepų dėl neva rimtų alergijų, trukdo pas gydytojus patekti pacientams, kuriems konsultacijų išties reikia. Anot gydytojų, alergologijos centruose eilės nusidriekė trigubai didesnės nei iki šiol. Už pažymą, patvirtinančią kad negali skiepytis, siūlo ir kyšius. Alergologijos centruose – didžiulės eilės. Tačiau ne tik tų, ką šiuo metu kamuoja alergijos priepuoliai. Sergančių vietas eilėse užima antivakseriai.

Pilvo sienos išvaržą atpažinti nesunku, nes ji akivaizdžiai matoma. Tai pilvo srityje atsiradęs gumbelis, kuris iš pradžių nesukelia didelio diskomforto, todėl žmonės jo gydyti neskuba. TV3 laidoje „Sveikas rytojus“ gydytoja chirurgė Aistė Rikterė atkreipė dėmesį, kad tik iš pradžių išvaržos gali atrodyti nedidelė problema.

Tyrimai rodo, kad žmonių gebėjimas stovėti ant vienos kojos yra geros sveikatos rodiklis, ir jį treniruojant gali pagerėti fizinė kūno būklė bei pailgėti gyvenimo trukmė.  Gebėjimas stovėti ant vienos kojos yra susijęs su padidėjusiu fiziniu aktyvumu ir sumažėjusia kritimo rizika bei yra susietas tiek su gyvenimo kokybe, tiek su jo trukme, rašo theconversation.com.

Saulius Čaplinskas penktadienį grąžintas į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigas po palankaus teismo sprendimo, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiuo metu jau yra pasirašytas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl Sauliaus Čaplinsko grąžinimo į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pareigas nuo lapkričio 5 dienos“, – pranešė ministerija.

75 metų ir vyresni senjorai, kurie planuoja pasiskiepyti ir kartu norėtų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką, turi suskubti ir pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze spėti pasiskiepyti lapkričio 8 d. (pirmadienį) arba lapkričio 9 (antradienį). Paskubėti reikia dėl to, kad 100 eurų vienkartinė išmoka skiriama už visą vakcinacijos kursą, todėl tam, kad antruoju skiepu senjorai spėtų pasiskiepyti laiku – iki lapkričio 30 d., pirmąjį skiepą būtina gauti ne vėliau nei lapkričio 9 (antradienį). „Siekiame ...

JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ penktadienį pranešė, kad jos sukurtos tabletės nuo COVID-19 klinikiniai bandymai rodo didelį preparato veiksmingumą. „Pfizer“ yra antra bendrovė po „Merck“, pristatanti savo sukurtą geriamą preparatą nuo COVID-19. „Merck“ preparatas pagamintas gripo gydymui skirto medikamento pagrindu, pritaikius jį kovai su koronavirusu. Tuo tarpu „Pfizer“ vaistą sukūrė specialiai COVID-19 gydymui.

Jungtinei Karalystei (JK) pirmajai pasaulyje patvirtinus geriamą vaistą nuo COVID-19 to su nekantrumu laukia ir kitos šalis. Nors pabrėžiama, kad tai jokiu būdu nepakeis vakcinų, gydytojai pažymi, kad daug pacientų šis preparatas galėtų būti išsigelbėjimas.  JK davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą – molnupiravirą, kuris skirtas lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma sergantiems pacientams.

Osteoporozės sukeltas kaulų retėjimo ir silpnėjimo procesas – ilgas, tačiau nepastebimas. Dažniausiai žmonės nejaučia jokių apie tai galinčių įspėti simptomų. Vaistininkė Irena Garuckienė sako, kad apie osteoporozę daugelis sužino tik tada, kai gerokai pažengusi liga diagnozuojama lūžus kaului.  „Dažnai sergantieji nepajunta nei vieno osteoporozės simptomo ir pirmasis ligos požymis, o kartu ir komplikacija, būna kaulo lūžis.

Kuo didesnis naikinantis poveikis piktybiniam navikui ir kuo mažesnė žala sveikiems audiniams. Tai – spindulinės terapijos (dar vadinamos švitinimu) principas. Toks gydymas reikalingas daugiau nei pusei onkologine liga sergančių pacientų. Ar pacientui reikės išorinės spindulinės terapijos ir kada – priklauso nuo gydymo etapo, ligos eigos. Nors kai kurie pacientai atlikti šių procedūrų dairosi užsienyje, ne ką mažiau kokybišką gydymą gauti galima ir Lietuvoje.

Planuojama, kad didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 turėję paskiepyti žmonės artimiausiu metu turėtų išsitirti arba 10 dienų izoliuotis, sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Atsižvelgus į tai, kad matome didėjančią pasiskiepijusių, tačiau sergančių asmenų grupę, tad rekomendacija  virs privalomu reikalavimu išsitirti ne anksčiau kaip trečią dieną po sąlyčio ir iki neigiamo testo atsakymo gavimo izoliuotis“, – BNS penktadienį sakė L. Ašoklienė.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) jau pranešus apie 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19 gydytojai tikina, kad tik kelių mėnesių klausimas, kai tam žalia šviesa bus uždegta ir Lietuvoje. Konstatuojama, kad sergančių COVID-19 vaikų srautai akivaizdžiai auga, o dalis jų neišvengia ir gydymo reanimacijoje. Tiesa, gydytojus stebina ir pačių tėvų elgesys, kai ramiai su pramogauja mažamečiais žmonių pilnose vietose.

Jaunų žmonių mirtys nuo COVID-19 nesiliauja – vakar užgeso dar vienos 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusios moters gyvybė. Deja, pilnai pasiskiepijusi nuo COVID-19 ji nebuvo. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, lapkričio 4-ąją mirusi moteris buvo Vilniaus miesto savivaldybės gyventoja. Taip nurodoma, kad ji nebuvo pasiskiepijusi.

Praėjusią parą nustatyti 3183 nauji COVID-19 atvejai, mirė 22 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3478 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 12 tūkst. 498 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1955 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei parą anksčiau, 146 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,8 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sustiprinančiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę Lietuvoje bus galima gauti ir nepraėjus pusmečiui po antros skiepo dozės. „Labai tikėtina, kad tas atstumas šešių mėnesių gali virsti į penkis arba keturis mėnesius, nes jau mes, panašu, turėsime nacionalinių duomenų, kurie mums tai leis daryti. (...) Čia tiesiog tik laiko klausimas ir truputėlį kantrybės“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė politikas.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį davė leidimą naudoti JAV farmacijos bendrovės „Merck“ gaminamą geriamąjį antivirusinį vaistą pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo koronavirusinės infekcijos forma, gydymui, paskelbė JK Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA). „Šiandien yra istorinė diena mūsų šaliai, nes JK tapo pirmąja pasaulio valstybe, patvirtinusia antivirusinį vaistą, kurį galima vartoti namuose nuo Covid-19“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas Saulius Čaplinskas iš pareigų atleistas nepagrįstai, jis skubos tvarka grąžinamas į pareigas. „Nenustatyta, kad jis pažeidė darbo drausmę“, – ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Įsibėgėjant šaltajam metų laikui gydytojai ragina nepamiršti pasiskiepyti ne tik nuo COVID-19, bet ir gripo. Negana to, šiuo metu tą galima padaryti be skausmo – vaikams ir paaugliams jau yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Štai Kauno miesto poliklinika, kviesdama skiepytis nuo gripo, informuoja, kad 2–18 m. vaikams yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Tiesa, tokia galimybė yra tik prie įstaigos prisirašiusiems pacientams.

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos. Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

Augant ir testavimo, ir vakcinacijos apimtims, Vilniaus miesto savivaldybė pataria gyventojams taupyti savo ir kitų laiką – registruotis reikiamai procedūrai, kad niekam nereikėtų laukti eilėse, rašoma pranešime spaudai.  Daugėja testavimui skirtų laikų, bet prie testavimo punkto V. Gerulaičio g. 1 vis vien driekiasi eilės? Tokia situacija pastarąjį savaitgalį buvo Vilniuje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC)  informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko beveik nepakitęs. 43-ąją savaitę (2021 m. spalio 25–31 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. 42-ąją savaitę šis rodiklis siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepritaria Seime svarstomoms pataisoms dėl alkoholio kontrolės priemonių liberalizavimo, tuo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys palaiko planuojamus pokyčius ir sako, kad politiką formuoja jis bei komanda. Neigiamą ministerijos išvadą dėl pataisų pasirašė ministro politinės komandos atstovė – sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Ruošiama sveikatos priežiūros tinklo pertvarka toliau kelia įtampas tiek gyventojams, tiek pačioms įstaigoms. Rajonų ligoninės nuogąstauja, kad geresnio prieinamumo dėl to nebus ir skundžiasi medikų stygiumi. Sveikatos apsaugos ministerija gi konstatuoja, kad vienaip ar kitaip greitai dėl demografinių pokyčių gydyti nebebus ko, tad pokyčiai būtini.

Kėdainių rajono padangėje bręsta nauja nemaloni situacija. Gruodžio 1-ąją baigiasi ilgus metus trukusi hemodializę teikiančios įmonės „Diaverum klinikos“ patalpų nuomos sutartis su ligonine. Kėdainių ligoninės paskelbtą viešąjį konkursą laimėjo kita tokias pačias paslaugas teikianti įmonė ir, kaip jau tampa įprasta, pralaimėjusioji pusė, apsiginklavusi advokatais, siekia įrodyti, jog jai nepalankus sprendimas buvo priimtas neteisėtai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad Vyriausybei patariantys sveikatos ekspertai gali pritarti sutrumpinti trečiosios vakcinos skyrimo terminą. Pasak ministro, jis galėtų trumpėti nuo šešių mėnesių iki penkių ar keturių. „Artimu metu Nepriklausoma ekspertų taryba prie Vyriausybės diskutuos dėl papildomų tyrimų, kurie yra mus pasiekę.

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.

Praėjusią parą nustatyti 2994 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 3226 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 10 tūkst. 675 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1984 COVID-19 sergantys žmonės, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Socialinėje erdvėje paplito vaizdo įrašas, kuriame medicinos slaugytoja pakeltu tonu lovoje gulinčiai garbingo amžiaus moteriai siūlo pačiai susileisti vaistų. Toks medikės elgesys pribloškė net visko mačiusius. Vaizdo įrašą filmavo toje pačioje palatoje esantis asmuo. „Prašau nevistupalinti, džiaukis, kad pastatėme“, – girdima, kaip vaizdo įraše nepasitenkinimą lašinės paprašiusiai senolei išreiškia slaugytoja.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį.

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso. „Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti.

Nors paskutiniąją spalio savaitę, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., tačiau bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį. Nepalankios tendencijos protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma. Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatuoja, kad pandemijos pikas, panašu, dar nėra pasiektas. Tačiau, nepaisant to, esama gerų stabilizacijos ženklų. Paklaustas, kada bus pasiektas pandemijos pikas, ministras teigė nenorintis nieko prognozuoti. Tačiau neslėpė, kad jis greičiausiai dar nėra pasiektas. „Nors Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione tam tikrų stabilizavimosi požymių yra.

Ilgasis savaitgalis nepraėjo be netekčių – Statistikos departamentas kasdien pranešė apie dešimtis mirčių nuo COVID-19. Viena iš mirusiųjų vakar – virš 30-ies metų plungiškė, kuri, kaip pasakoja medikai, į ligoninę jau pateko itin sudėtingos būklės. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, lapkričio 2 d. nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Ji buvo Plungės rajono savivaldybės gyventoja.

Praėjusią parą nustatyti 2032 nauji COVID-19 atvejai, mirė 32 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 28 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 76 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 202 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1830 COVID-19 sergančių žmonių – beveik tiek pat, kiek ir prieš parą, 142 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 6,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,6 tūkst.

Jei pažvelgsite į tatuiruoto žmogaus limfmazgius, pastebėsite kai ką labai keisto – mikroskopinius metalo dalelių pėdsakus. Jau kurį laiką buvo žinoma, kad per tatuiravimą į kūną gali patekti metalinės nanodalelės. Kūne jos pumpuojamos tol, kol imuninė sistema jas pagauna limfmazgiuose, esančiuose visame kūne, įskaitant pažastį, kirkšnį, ir kaklą. Anksčiau buvo manoma, kad žmogaus kūnas užteršiamas rašalu, tačiau naujas tyrimas parodė, kad taip nėra.

Daliai darbdavių išsakius nuogąstavimus, kad nuotoliniu būdu taip vadinamą biuletenį galintys gauti darbuotojai neretai linkę simuliuoti ligą ir „prisidurti“ laisvą dieną kitą, šeimos gydytojai po tokių pareiškimų tik priversti gūžčioti pečiais. Jie pabrėžia, kad nedarbingumo lapelių be reikalo į kairę ir dešinę „nemėto“.  Darbdaviai teigia, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius.

COVID-19 gali užkrėsti insuliną gaminančias kasos ląsteles ir pakeisti jų funkciją. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie sveiki žmonės, užsikrėtę virusu, suserga diabetu. Gydytojai vis labiau nerimauja dėl didėjančio pacientų skaičiaus, kurie susirgo diabetu arba užsikrėtę koronavirusu, arba netrukus po to, kai pasveiko, rašo theguardian.com. Šiam pacientų skaičiaus padidėjimui paaiškinti buvo pateiktos įvairios teorijos.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė sako, kad pasitikrinti dėl krūties vėžio moteris dažnai paskatina artimoje aplinkoje išgirsta diagnozė. Vaistininkai taip pat pasakoja, kad tenka padrąsinti moteris neatidėlioti šių tyrimų. Pasak gydytojos dr. R. Briedienės, dėl krūties vėžio tyrimų moterys dažniausiai kreipiasi dviem atvejais – pajutusios neraminančius simptomus arba tyrimus atliekančios prevenciškai.

Vis pasirodo dalies gyventojų ir kai kurių specialistų pastebėjimų, kad persirgus COVID-19 įgyjamas geresnis imunitetas ligai nei pasiskiepijus. Onkoimunologas Marius Strioga sutinka, kad tokiuose teiginiuose yra tiesos, tačiau pabrėžiama, kad tai jokiu būdu neturėtų nuskambėti kaip raginimas persirgti esant galimybei pasiskiepyti. Paklaustas, ar išties persirgus koronavirusine infekcija susidaro ilgalaikiškesnis imunitetas nei kad pasiskiepijus, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Nors vaistų agentūros dalijasi džiugiomis žiniomis apie greitai į rinką galinčius patekti daug žadančius vaistus COVID-19 gydyti, specialistai ragina neturėti iliuzijų, kad atsiras stebuklinga tabletė nuo koronaviruso.

Jautrus ir daug diskusijų keliantis klausimas – vaikų vakcinacija nuo COVID-19. Onkoimunologas dr. Marius Strioga teigia, kad čia esama dviejų koncepcijų, kaip galima elgtis. Tačiau, anot jo, liūdniausia yra tai, kad dėl užsispyrusių nesiskiepijančių senjorų į vakcinaciją reikia stumti tą populiacijos dalį, kuriai tai gal nėra pirmas prioritetas. Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Šiuo metu Niujorke, JAV, per žiurkių šlapimą plinta reta bakterinė liga. Šiais metais šia liga susirgo mažiausiai 15 žmonių, 13 buvo hospitalizuoti ir vienas mirė. Leptospirozę arba Weilio ligą sukelia kamščiatraukio formos Leptospira bakterijos. Žmonėms jis perduodamas per užkrėstą įvairių gyvūnų, įskaitant galvijų, kiaulių ir šunų, šlapimą, nors Niujorke dažniausiai ligą platina žiurkės.