Sveikata

Bet kokia nauja infekcinė liga nėščioms moterims yra nežinomybė, nes ji gali turėti įtakos nėštumui ir besivystančiam vaisiui. Dėl šios priežasties nuo pat pandemijos pradžios buvo skiriamas didelis dėmesys COVID-19 poveikiui nėščioms moterims. Dabar, po 18 mėnesių stebėjimo, gydytojai ir tyrėjai išsiaiškino galimas rizikas.

Ne vienas karantinas ir net kelių mėnesių beveik visiškas sveikatos paslaugų „uždarymas“ iki šiol grįžta skaudžiu bumerangu. Gydytojai konstatuoja, kad užleistų vėžio atvejų skausmingai daugėja. Patys onkologiniai pacientai gi skundžiasi ne tik apsunkintu patekimu pas gydytojus, bet ir kad vėžio diagnozę dažnai tenka išgirsti tiesiog telefonu. Kai, atrodytų, jau turima daug įrankių kovoti su COVID-19 pandemija, onkologinių pacientų bėdos nesibaigia.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

Sveikatos apsaugos ministerija revakcinacijai ruošiasi leisti rinktis ir bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną „Spikevax“. Tai numatyta penktadienį registruotame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projekte. „18 metų ir vyresni asmenys gali skiepytis sustiprinančiąja doze naudojant pusę COVID-19 vakcinos „Spikevax“ dozės“, – rašoma dokumente. Šį preparatą bus galima pasirinkti ne anksčiau kaip po 180 dienų, baigus skiepijimą pagal pilną vakcinacijos schemą.

Įpareigojus gyventojus dėvėti tik medicinines veido kaukes arba respiratorius dalis gyventojų sujudo, kad tegu jų tokiu atveju valdžia padalina nemokamai. Teisininkai sutinka, kad to reikalauti prielaidų yra, o savivalda savo ruožtu tikina spręsianti visas problemas ir žmogus be kaukės tikrai neliks.

Dar pavasarį nusižudžiusi Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja buvo atleista neteisėtai, penktadienį patvirtino pati įstaiga. Kaip teigė jos laikinoji vadovė Česlova Špūrienė, su artimaisiais nuspręsta pasirašyti taikos sutartį.  Kaip informavo ji, Šiaulių darbo ginčų komisija spalio 14 d. priėmė sprendimą dėl Lauros Šilinskytės atleidimo. „Nurodyta, kad ji buvo atleista neteisėtai.

Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja – 2020 metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti? Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, vaistinės pernai iš gyventojų surinko 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Tai – net 2 kartus daugiau nei 2017 metais.

Sveikatos apsaugos ministerija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo naujausiomis rekomendacijomis, susijusiomis su koronavirusu.  Ministerija atsakė į tokius klausimus:  - Ką reikia žinoti asmenims, kuriems pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai? - Kaip nustatyti sąlyčio riziką? - Ką reikia žinoti asmenims, kuriems diagnozuota COVID-19 liga? - Izoliacija: ką svarbu žinoti? - Ką reikia žinoti asmenims, turėjusiems didelės rizikos sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta CO...

Pirmą kartą Lietuvoje gyventojai turės galimybę nuo COVID-19 pasiskiepyti pašto skyriuje – lapkričio 11, 13, 15, 16 dienomis tai bus galima padaryti Jurbarko pašto skyriuje įrengtame mobiliajame punkte. Skiepytis kviečiami visi norintys – pirmąja vakcina ar stiprinančiąja, rašoma Lietuvos pašto pranešime.  „Pandemija reikalauja išskirtinio susitelkimo bei pagalbos vienas kitam. Jeigu tik yra galimybė palengvinti vakcinacijos prieinamumą gyventojams – esame pasiruošę padėti.

Praėjusią parą nustatyti 2641 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 10 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2705 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 969 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1792 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug dvidešimčia daugiau nei prieš parą, 144 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,6 tūkst.

Lietuva pritaria bendroms Europos Sąjungos (ES) valstybių narių deryboms su farmacijos kompanijomis „Merck Sharp & Dohme” ir „Pfizer“, kurios pristatė rinkai vaistinius preparatus, skirtus gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Šiuos vaistinius preparatus patvirtinus Europos vaistų agentūroje (EVA) ir juos įtraukus į Sąjungos registrą, preparatai galės būti vartojami ir Lietuvoje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių. Tai numatyta ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendime. „(...) uždarose erdvėse esančiose vaistinėse (...) užtikrinti 15 kv. m. prekybos (paslaugų teikimo) vietos plotą“, – rašoma dokumente.

Apgultis pas šeimos gydytojus nesiliauja – gyventojai atakuoja poliklinikas tiek dėl ūmių peršalimo ligų ar lėtinių bėdų, tiek dėl „atleidimo“ nuo skiepų. Nors pastarieji neretai lieka „nieko nepešę“, šeimos gydytojai pastebi, kad dalis gyventojų nesiskiepija ir dėl socialinių priežasčių – bijo sunegalavus pasiimti nedarbingumą ar tiesiog nemoka užsiregistruoti skiepams.  Greitai pas gydytojus nepatenkantiems ar net sunkiai į registratūrą prisiskambinantiems pacientams stebėtis nereikėtų.

Buvęs Sveikatos apsaugos ministras, opozicinių valstiečių atstovas Aurelijus Veryga sako, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai skundžiasi patiriamu spaudimu, laikinosios direktorės Česlovos Špūrienės nekompetencija ir kitomis problemomis. Pati Č. Špūrienė atmeta kritiką, sakydama, kad tokie teiginiai nepagrįsti ir menkina ligoninės įvaizdį.

Dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius uždarose viešose vietose nuo pirmadienio tampa privaloma. Kodėl to reikia? Kodėl reikalingos būtent medicininės kaukės? Kodėl net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 turi jas nešioti? Į šiuos klausimus atsakė vaistininkas Rimvydas Blynas.

Trečiadienį, lapkričio 10 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Tai – gana retas atvejis Lietuvoje. Nuo 2016 metų, kai Lietuvoje imtas taikyti toks donorystės modelis, šis atvejis – vienuoliktas.  Kauno klinikose trečiadienį mirus vidutinio amžiaus vyrui, medikai kreipėsi į jo artimuosius, prašydami paaukoti organus donorystei.

Dalis su sveikatos priežiūra susijusių įstaigų dirba neefektyviai, todėl būtina optimizuoti jų veiklą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

COVID-19 aukų skaičiai toliau nemažėja. Pranešama ir apie dar vienos jaunos moters mirtį, kuri priklausė 30–39 m. grupei. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, moters gyvybė užgeso lapkričio 9 d. Šilalės rajono gyventoja pasiskiepijusi nebuvo. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 40 žmonių, priklausiusių 30–39 m. amžiaus grupei, tik viena mirusioji buvo paskiepyta pilna vakcinacijos schema.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) mobili ekspertų komanda šiandien, lapkričio 11 d., nuo ryto įsikurs Seime, kur parlamentarus ir šios institucijos darbuotojus kviečia aukoti kraujo ir tapti donorais, gelbstint žmonių gyvybes. Gydymo įstaigose nuolat pritrūksta kraujo, tad politikai kviečiami prisidėti skatinant neatlygintiną kraujo donorystę.

Nors astma yra lėtinė liga, tai visai nereiškia, kad gyvenimą ji turi apkartinti. Su astmos paūmėjimais ir nuolatiniu simptomų malšinimu susitaikę pacientai nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo, tačiau gydytojai vienareikšmiškai teigia – astma neturi gąsdinti ar trukdyti, ją galima pažaboti. Atsakykite sau į 5 klausimus ir sužinokite, ar jums reikalinga gydytojo pulmonologo konsultacija gydymui peržiūrėti.

Nuo kitos savaitės, lapkričio 17 d., keičiama izoliavimosi po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 tvarka. Nuo šiol ir dalis pasiskiepijusių asmenų turės izoliuotis arba atlikti testą. Pažymima, kad nors pasiskiepiję asmenys turi gerokai mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19 liga, tačiau tikimybė išlieka, todėl nuo šiol pagal pilną skiepijimo schemą paskiepyti žmonės po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga privalės izoliuotis, kol gaus neigiamą tyrimo atsakymą.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui dėl galimybių paso (GP) galiojimo laiko keitimo. Siūloma, kad po pilnos vakcinacijos jis galiotų 7 mėnesius. Taip pat būtų atsisakyta testavimo greitaisiais antigeno testais. SAM šias priemones įsigalioti siūlo nuo gruodžio 1 d. Tam dar pirmadienį turi galutinai pritarti Vyriausybė.

Vyriausybė pasitarime nusprendė, kad gyventojai jau nuo lapkričio 15 d. būtų įpareigoti dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Tai galiotų ir visiems moksleiviams ir ugdymo įstaigų darbuotojams, tačiau tokia tvarka įsigaliotų kiek vėliau – nuo gruodžio 1 d.  Nurodoma, kad prievolė visiems dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius Operacijų vadovo (OV) sprendimu būtų numatyta jau nuo kitos savaitės – lapkričio 15 d. Taip pat pritarta OV sprendimu nuo gruodžio 1 d. nustat...

Ant Vyriausybės stalo gula gausybė pasiūlymų dėl pandemijos valdymo priemonių griežtinimo. Anot ministro Arūno Dulkio, jie gali būti priimti dar šiandien arba kitą savaitę. Ministras teigė, kad visi pasiūlymai, kurie šiandien bus svarstomi Vyriausybės pasitarime, yra susiję su reagavimu į epidemiologinę situaciją. „[Žiūrime], ką dar būtų galima padaryti, ypač ten, kur yra didžiausias sergamumas“, – sakė jis žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį.

Gimdos kaklelio vėžiui pasaulyje vis dar išliekant viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių, specialistai primena, kad žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, neretai sąlygojančios gimdos kaklelio vėžio išsivystymą, galima išvengti pasiskiepijus. „Profilaktikos priemonė, apsauganti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos poveikio, o drauge ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra vakcina.

Lietuvos statistikos departamentas (LSD) teikia naujausius duomenis apie hospitalizacijas nuo COVID-19 ir skiepytus asmenis. Įstaiga pažymi, kad vakcinų nauda apsaugant nuo koronaviruso gydymosi ligoninėse akivaizdi.

Iki šiol sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze pasiskiepijo 26 proc. tai galinčių padaryti žmonių, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiuo metu stebimas revakcinacijos tempų augimas“, – teigia ministerija. Sustiprinančiąja doze gali pasiskiepyti visi gyventojai, praėjus pusei metų nuo pilno pasiskiepijimo. Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, pakartotinai pasiskiepiję yra 119 tūkst. žmonių arba 4,3 proc. šalies gyventojų.

Nuo koronavirusio mirusio žinomo palangiškio gydytojo, mokslininko, politiko ir visuomenės veikėjo Albino Stankaus šeima šiandien išplatino viešą prašymą paneigti tikrovės neatitinkančius faktus, kurie žeidžia visos šeimos ir velionio garbę bei orumą. Nesiskiepijo ne dėl įsitikinimų Kaip nurodyta šeimos laiške, spalio 12 d. viešai buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie velionį dr. Albiną Stankų bei jo šeimos narius.

Praėjusią parą nustatyti 3028 nauji COVID-19 atvejai, mirė 30 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 25 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2742 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 865 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1843 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 144 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,9 tūkst.

Po prailgintų atostogų į klases trečiadienį grįžtant moksleiviams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai prognozuoja COVID-19 atvejų augimą. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, antradienį mokiniams buvo rekomenduojama atlikti savikontrolės testus. „Juos mokyklos išdalino vaikams prieš atostogas. Tiek vaikams, kurie jau turėjo tėvų sutikimą testuotis, tiek tiems, kurie dar nebuvo pasirašę sutikimo.

Nors epidemiologiniame šalies žemėlapyje ir įžvelgiama pozityvių ženklų dėl pandemijos pagreičio lėtėjimo, vis garsiau prabylama apie trečio karantino neišvengiamybę. Anot ministro Arūno Dulkio, jo gali prireikti saugant sveikatos sistemą. Ekspertai gi visko juodomis spalvomis dažyti neskuba ir viltis deda į vakcinacijos spartinimą. Nors prieš metus antrasis visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas esant kelis kartus mažesniems sergamumo rodikliams, su dar vienu visuotiniu užsidarymu neskubama.

Ekspertams pateikus naujas rekomendacijas dėl revakcinacijos Lietuvoje onkoimunologas dr. Marius Strioga konstatavo, kad beveik neabejojama, jog reikės ir 4 ar dar daugiau vakcinos dozių nuo COVID-19. Kartu specialistas nurodė, ar reikia prieš skiepijantis pakartotinai skubėti išsitirti antikūnų titrą. Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT) antradienį pranešė, kad nuspręsta leisti paankstinti sustiprinamosios COVID-19 vakcinos dozės laiką.

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas stabilizavosi. Šalyje registruota dešimtadaliu mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių nei paskutiniąją spalio savaitę. Mažėjimo tendencijų šiame žemėlapyje nebuvo stebima daugiau nei tris mėnesius.

Šiuo metu užsakinėjamos vaikams skirtos vakcinos nuo COVID-19, galimybė skiepyti 5-11 metų vaikus turėtų atsirasti gruodį, teigia sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Jos teigimu, pirmiausia reikia sulaukti Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimo.

Medikų profesinės sąjungos sako, kad siekiant mažinti COVID-19 mirčių skaičių, būtinas nevakcinuotų darbuotojų testavimas darbuotojo lėšomis bei privaloma kontaktinį darbą dirbančių asmenų vakcinacija, rašoma pranešime spaudai. „Šiuo metu sudėtingiausi COVID-19 pacientai, gydomi intensyvios terapijos skyriuose – ne sergantys senjorai, o 30–50 amžiaus, buvę sveiki, darbingi žmonės.

Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba sutarė palaikanti 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19. Tačiau tam būtinos kelios sąlygos – oficialus Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtinimas ir vaikams tinkamų vakcinų pristatymas. Kaip priminė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė, JAV Vaistų ir maisto agentūra jau patvirtino „Pfizer“ vakcinos tinkamumą vaikų skiepijimui.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta inovatyvi plaučių arterijų angioplastikos procedūra (BPA) pacientei, sergančiai lėtine tromboemboline plautine hipertenzija (LTPH). Pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, ši procedūra, reikalaujanti didelio meistriškumo, gali reikšmingai pagerinti pacientų, sergančių šia liga, savijautą ir sveikatos būklę.

Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryba (NEPT) antradienį pristatė priimtas rekomendacijas Vyriausybei dėl COVID-19 ligos valdymo. Nutarta leisti revakcinuotis ir po 4 mėnesių nuo paskutinės skiepo dozės, neturint antikūnų – dar anksčiau, praėjus vos 28 d. Žadama, kad šie sprendimai turėtų įsigalioti kitos savaitės pradžioje. Kaip pranešė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof.

Praėjusią parą nustatyta 2300 naujų COVID-19 atvejų, mirė 27 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 2709 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 8975 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1914 COVID-19 sergančių žmonių – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 143 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 9,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,9 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad nors sergančiųjų COVID-19 šalyje daugėja, tačiau per tris savaites stabilizavosi pacientų esančių ligoninių reanimacijose skaičius, todėl naujas karantinas galėtų būti įvestas tik augant gydymo įstaigų užimtumui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 44,8 atvejo 10 tūkst. (ankstesniąją savaitę rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, lapkričio 1–7 d. mažiausiai gripu ir ŪVKTI sirgo Marijampolės apskrities gyventojai (rodiklis – 31,8 atvejo 10 tūkst.

Išsitirti dėl galimos alergijos prieš vakcinaciją nuo COVID-19 ligos turėtų gyventojai, kuriems anksčiau pasireiškė staigi alerginė reakcija po kitų vakcinų arba po pirmos COVID-19 vakcinos dozės. Turintys alergiją tam tikriems maisto produktams, vabzdžiams arba geriamiems vaistams gali būti skiepijami COVID-19 vakcinomis be alergologinio ištyrimo, nes šių vakcinų sudėtyje nėra įprastas alergijas sukeliančių medžiagų.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kosulį, slogą, bendrą silpnumą, ne visada reikia skubėti griebtis cheminių vaistų. Anot vaistininkės Ingos Norkienės, per pirmąsias tris paras ypač svarbu leisti sau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir vengti streso – geriau atraskite, kas kelia nuotaiką. Jeigu per šį laiką sveikata negerėja ar simptomai netgi sunkėja – tarkitės su gydytoju ar vaistininku ir nenustokite vartoję pakankamai skysčių.

Vyriausybėje svarstomi nauji sugriežtinimai dėl COVID-19 pandemijos. Galvojama ne tik apie privalomą izoliaciją paskiepytiems asmenims po kontakto su sergančiuoju, bet ir ruošiamos kitos naujos priemonės. Tarp svarstomų sugriežtinimų – ir įpareigojimas visiems gyventojams dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, skelbia delfi. Taip pat svarstoma ir apie privalomą profilaktinį testavimą kai kurioms grupėms.

Praėjusią parą nustatyta 1411 naujų COVID-19 atvejų, mirė 17 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 376 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 1069 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1943 COVID-19 sergantys žmonės, 139 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta beveik 5,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad Vyriausybėje svarstoma galimybių pasą taikyti nuo 12 metų, panaikinti testavimosi alternatyvą, tačiau dėl šių pokyčių sprendimai dar nepriimti. „Šiuo metu vyksta diskusijos, kad amžiaus ribą reikėtų pamažinti – galbūt iki 12 metų, tai pat svarstoma galbūt atsisakyti testų. Kol kas sprendimai nėra priimti, bet diskusijos tikrai vyksta“, – BNS teigė L. Ašoklienė.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai netveria pykčio – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų. Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai skėsčioja rankomis – tai sisteminė problema, o ne ligoninės darbo spraga.

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

Pasaulio vis dar nepaleidžiantis koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia.