Sveikata

Nemalonūs pojūčiai kūne: padidėjęs širdies ritmas, sąnarių ar pilvo skausmas dažnai gali atrodyti nekalti simptomai, tačiau tuo pat metu signalizuoti ir apie rimtas ligas. Gydytojas echoskopuotojas Tadas Petkevičius sako, kad tokiais atvejais geriau nieko nelaukti ir atlikti echoskopinius tyrimus, kurie per kelias minutes leidžia nustatyti skausmo ar naujų darinių atsiradimo priežastis.

Prabilus apie vis didesnę COVID-19 situacijos stabilizaciją ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad ir kalėdiniu laikotarpiu, kaip ir per Vėlines, žmonės išliks sąmoningi ir laikysis rekomendacijų. Tiesa, didžiausias dėmesys šiuo metu nukreiptas į ugdymo įstaigas ir čia fiksuojamą sergamumo situaciją.

Santaros klinikų darbuotojai be teismo laimėjo kovą dėl nesumokėtų padidintų algų – gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui klinikos sumokėjo apie 8 mln. eurų. Šią sumą sudaro nesumokėtos padidintos algos ir delspinigiai nuo sausio iki rugsėjo. „Šiai dienai yra viskas atsiskaityta iki paskutinio cento“, – BNS trečiadienį sakė medicinos biologas genetikas Santaros klinikų jungtinės profesinės sąjungos atstovas Vaidas Dirsė.

Sloga, sinusitas bei COVID-19 infekcija – glaudžiai susiję susirgimai, kurie gali būti panašūs savo simptomais, dėl to dažnai būna sunku juos atskirti. Konsultuodami pacientus gydytojai nuolat pastebi, kad pacientus vargina sloga, karščiavimas, kosulys, tačiau kiekvieno paciento situacija yra individuali ir už šių negalavimų gali slėptis skirtingos ligos. „Dažniausiai pasitaikanti virusinė sloga pasireiškia čiauduliu, nosies užgulimu ir sekreto tekėjimu iš nosies.

Praėjusią parą nustatyta 2015 naujų COVID-19 atvejų, mirė 12 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Septyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2127 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 14 tūkst. 968 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1454 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 132 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 14,2 tūkst.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė viliasi, kad artimiausiu metu epidemiologinė situacija ir toliau gerės, tačiau tam gali sutrukdyti ligos plitimas mokyklose. „Lietuvoje po prailgintų moksleivių atostogų matome sergamumo rodiklio mažėjimo tendenciją, – BNS teigė L. Ašoklienė. – Dar stebime, ar ši tendencija išliks, ar mokinių sugrįžimas į mokyklas vėl nulems nepalankias tendencijas, tačiau tikėtina, kad turėsime lėtą sergamumo mažėjimą.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra antradienį pranešė galinti jau „artimiausiomis savaitėmis“ patvirtinti JAV bendrovės „Merck“ sukurto geriamojo preparato „Lagevrio“ nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 vartojimą. Toks Europos vaistų agentūros (EVA) žingsnis atvertų pacientams galimybę paprastų būdu namuose gydytis nuo šios pavojingos ligos.

Pandemijos sukeltos ekstremalios situacijos metu receptinius vaistus pacientai galėtų užsisakyti paskambinę į vaistinę telefonu, o gautų juos tiesiai į namus. Tokį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai išsakė šalies vaistinių atstovai, motyvuodami, jog sergantys, judėjimo negalią turintys, besiizoliuojantys asmenys dažnai neturi kitų būdų gauti jiems reikalingus vaistus ir dėl to sutrinka jų gydymosi režimas.

Europos Sąjungos (ES) farmacijos priežiūros agentūrai neseniai pareiškė, kad bendrijos šalys tam tikrais atvejais gali naudoti JAV bendrovės „Merck“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išreiškė pageidavimą įsigyti šių vaistų, kada jie jau galėtų pasiekti šalį, kol kas nėra žinoma.

Nuo gruodžio 1 d. permainos laukia ne tik privalančių periodiškai testuotis darbuotojų, bet norinčiųjų išsitirti antikūnų kiekį prieš apsisprendžiant dėl vakcinacijos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia teisės aktus, kad bent vienas toks testas būtų nemokamas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė nerimaujanti, kad iki 2022 metų kovo Europos regione COVID-19 aukų skaičius išaugs nuo dabartinio 1,5 mln. iki 2,2 mln., jei žemyne epidemiologinė padėtis nepasikeis. PSO perspėjo apie „didelį ar itin didelį spaudimą intensyviosios terapijos skyriams 49 iš 53 šalių“ ir pridūrė: „Prognozuojama, kad iki kitų metų pavasario bendras fiksuotų mirčių atvejų skaičius perkops 2,2 milijono.

Nekyla abejonių, jog didžiausias COVID-19 pandemijos krūvis tenka sveikatos apsaugos sistemai. Dėl būtinybės apsaugoti ją nuo perdegimo, sutriko paslaugų teikimas pacientams, sergantiems tiek onkologinėmis, tiek kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Daugelyje šalių vėžio prevencijos programos buvo priskirtos prie nebūtinųjų paslaugų ir pristabdytos ar net visiškai sustojo, o tai turėjo reikšmingos įtakos ankstyvajai vėžio diagnostikai.

Aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių per savaitę šalyje sumenko dar beveik penktadaliu, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Palankias tendencijas protrūkių žemėlapyje specialistai fiksuoja jau tris savaites iš eilės po prieš tai kelis mėnesius trukusio protrūkių kreivės kilimo, rašoma NVSC pranešime.

Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto.

Praėjusią parą nustatyti 1839 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2170 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 14 tūkst. 32 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1511 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 137 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,4 tūkst.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje stabilizuojasi, tačiau dar neaišku, ar susirgimų pikas jau pasiektas, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.  Viceministrė taip pat tikisi, kad Lietuvai neteks sekti Austrijos pavyzdžiu ir įvesti privalomo vakcinavimo, nors atskirose srityse – slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams – jis svarstomas. „Šiandien labai norėtųsi to optimizmo ir turime trečią savaitę, kai skaičiai stabilūs arba nėra augantys.

Dar vasarą Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šeimos gydytojai už kiekvieną paskiepytą nuo koronaviruso pacientą gaus papildomus pinigus. 5, 15 ar net 30 eurų už vieną pacientą – tokios sumos buvo žadamos, tokias sumas, padaugintas iš paskiepytų pacientų skaičiaus, šeimos gydytojai turėjo gauti papildomai kiekvieną mėnesį. Praėjo jau kone pusmetis po šios žinios paskelbimo, bet Kėdainių medikai dar nėra gavę nei vieno papildomo cento.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ pirmadienį pranešė, kad jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas 12–15 metų vaikams siekė 100 procentų praėjus keturiems mėnesiams po antrosios skiepo dozės.  Naujai surinkti duomenys iš 2 228 tyrime dalyvavusių asmenų bus naudingi teikiant paraiškas visiškam vakcinos patvirtinimui JAV ir visame pasaulyje. Po antrosios vakcinos dozės mažiausiai šešis mėnesius stebėtiems asmenims jokių rimtų nusiskundimų dėl vakcinos saugumo neregistruota.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (lapkričio 15–21 d.) Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 53,1 atvejo 10 tūkst.

Leidus paankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 daugiau žmonių suskubo pasirūpinti sustiprinamąja skiepo doze. Tačiau daliai gyventojų kilo klausimas, kokio gamintojo vakciną trečiai ar antrai skiepo dozei rinktis būtų geriausia?  Paklaustas, kokią vakciną – to paties ar kito gamintojo – būtų geriau rinktis revakcinacijai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof.

COVID-19 toliau šienauja ir jaunų žmonių gyvybes – liga pražudė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusį vyrą. Nors jis mirė dar lapkričio 18 d., duomenys apie tai Statistikos departamentas pateikė kiek vėliau.  Nors naujų COVID-19 atvejų kreivė toliau mažėja, vis dar neišvengiama mirčių. Šįkart liga pasiglemžė jauną kelmiškį.

Gydytojai dermatovenerologai kviečia vyresnius nei 16 metų amžiaus asmenis pasinaudoti anonimine paslauga, kurios metu jie turės galimybę išsitirti dėl infekcijų, plintančių lytiniu keliu. Anoniminei konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pacientai gali tiesiogiai kreiptis į Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų kliniką, tačiau už suteiktas paslaugas turės susimokėti. Mokamų paslaugų sąrašas: https://bit.

Savivaldybės nevienareikšmiškai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojamą sveikatos priežiūros įstaigų reformą: dalis iniciatyvą iš esmės palaiko, kitos teigia, kad tai sunaikins gerai veikiančią sistemą, o pacientai liks be dalies paslaugų. Savivaldybės iki gruodžio 10 dienos įpareigotos ministerijai pateikti informaciją apie situaciją konkrečioje savivaldybėje bei savo siūlymus dėl savo sveikatos priežiūros įstaigų reformavimo.

Matyt, Lietuvoje jau galutinai susiformavo grupė asmenų, kurie yra kategoriškai prieš COVID-19 vakcinas, ir jokie įtikinėjimai, prašymai, maldavimai ir net solidūs finansiniai skatinimai jau nepakeis jų nuomonės, teigia Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.  Anot jo, toks fenomenas stebimas ir kitose šalyse.

Ugdymo įstaigose šiuo metu registruota apie 250 aktyvių koronaviruso protrūkių – 38 proc. mažiau nei prieš savaitę, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, nors duomenys nuolat kinta, bendras protrūkių mažėjimas ugdymo įstaigose stebimas jau trys savaitės iš eilės, naujų masinių užsikrėtimų skaičius kiek išaugo darželiuose.

Naujų COVID-19 atvejų kreivė toliau krinta žemyn. Praėjusią parą fiksuota 851 naujas užsikrėtimas, o pandemijos pagreitis toliau išlieka neigiamas. Geros žinios ir žvelgiant į epidemiologinį COVID-19 žemėlapį – iš juodosios zonos jau ištrūko 3 savivaldybės, o pandemija šiuo metu tebesiveržia vos 5 rajonuose. Naujausia COVID-19 statistika džiugina – naujų atvejų skaičiai mažėja, vis daugiau savivaldybių jau pasiekė ar artėja prie žemesnės nei 500 naujų atvejų 100 tūkst.

Praėjusią parą nustatytas 851 naujas COVID-19 atvejis, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 176 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 1225 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1558 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 136 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,9 tūkst.

Dėl COVID-19 vakcinų šalutinio poveikio gauta per 6 tūkst. pranešimų, teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovai. „Bendrąja prasme, mes nuo vakcinacijos pradžios esame gavę per 6 tūkstančius pranešimų“, – lrt radijui pirmadienio rytą sakė VVKT Farmakologinio budrumo skyriaus patarėja Rugilė Pilvinienė Pasak jos, stiprinančiąja doze pasiskiepijus apie 180 tūkstančių žmonių, absoliuti dauguma – „Pfizer-BioNTech“ gaminama „Comirnaty“ vakcina  – dėl jos šalutinio poveikio nu...

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, prasideda ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė. „Visoje Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinutę visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia asmeniui laikų pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ligų progresavimą arba pilnai išgydyti ligą (virusinį hepatitą C)“, – teigiama Užkrečiamųjų...

Nuo gruodžio 1 d. periodiškai tikrintis nuo koronaviruso įpareigoti darbuotojai už testus mokės patys. Tokį sprendimą neseniai patvirtino Seimas. Ar galėtų ir kalbos apie mokamą COVID-19 gydymą neskiepytiems asmenims virsti realybe? Diskusijos apie mokamą gydymą nuo COVID-19 skiepytis atsisakiusiems žmonėms viešojoje erdvėje gyvos jau kurį laiką. Štai praėjusią savaitę pirmasis pasaulyje apie tokį sprendimą pranešė ir Singapūras.

2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatytas finansavimas 18-kai naujų paslaugų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.   „PSDF biudžetas yra įdomus ir geras, bus naudingas tiek pacientams, tiek ir sistemos darbuotojams. Nėra nė vienos eilutės, kur nematytume galimybių kažką auginti. Visi skaičiai yra augantys“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė ministras.    „Ne mažiau kaip 18 naujų paslaugų atsiranda.

Kauno rajono savivaldybė svarsto vienkartinėmis išmokomis paskatinti šeimos gydytojus ir jų komandos narius, rodančius geriausius skiepijimo nuo koronaviruso rodiklius. Kaip BNS informavo savivaldybės gydytojas Paulius Žvinakis, šiems medikams iš biudžeto norima skirti 25 tūkst. eurų. Išmokų klausimą kitą savaitę svarstys Kauno rajono taryba. „Priedai būtų mokami šeimos gydytojui, jo komandos slaugytojui ir medicinos registratoriui.

Pasaulinių studijų duomenimis, celiakija serga 1 iš 100 žmonių. Ūmi liga nesirenka nei amžiaus, nei lyties, ja gali sirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Deja, daugelis jų klastingus simptomus priskiria prie virškinimo sutrikimų arba ne vienerius metus nesėkmingai ieško blogos savijautos priežasčių.

Nepaisant įtemptos situacijos ligoninėse dėl COVID-19 pacientų, šiandien gyvename paskutinėmis pandemijos stadijomis, konstatuoja virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas. Taip pat jis teigia, kad kitais metais, o gal – ir greičiau, greičiausiai galėsime atsisveikinti ir su privalomomis kaukėmis. Genominis epidemiologas dr. G. Dudas „Žinių radijo“ eteryje pasakoja, kodėl virusai taip „mėgsta“ šikšnosparnius ir ar galima panašių pandemijų tikėtis ateityje.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip pusantro tūkstančio krūties vėžio atvejų, beveik trečdalis jų baigiasi mirtimi. Nors Lietuvoje dėl krūties vėžio kasmet nemokamai pasitikrinti gali virš 300 tūkstančių moterų nuo 50 iki 69 metų, pernai tai padarė mažiau nei trečdalis. Statistika rodo, kad sergamumas krūties vėžiu didėja tarp jaunesnių nei 50 metų moterų.  Vilnietė Valentina kasmet dėl krūties vėžio tikrinasi pagal prevencinę programą.

Praėjusią parą nustatyti 1349 nauji COVID-19 atvejai, mirė 21 žmogus, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 20 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 585 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 3059 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1527 COVID-19 sergantys pacientai – beveik tiek pat kaip prieš parą, 138 iš jų – reanimacijoje.

Druska yra labiausiai paplitusi natrio forma. Ji naudojama pramonėje, siekiant prailginti galiojimo laiką, ir gaminant maistą namuose, norint pagerinti maisto skonį.  Daugelis žmonių yra girdėję patarimą sumažinti druskos vartojimą. Taip yra todėl, kad didelis natrio kiekis yra susijęs su aukštu kraujospūdžiu, kuris yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų, širdies priepuolių ir insulto rizikos veiksnys, rašo theconversation.com.

Lietuvoje jau prieinamos purškiamos gripo vakcinos vaikams. Nors kitose šalyse tokios vakcinos nėra naujovė, pas mus jos taikomos pirmą kartą. Gydytojai pažymi, kad tai – tokia pat efektyvi gripo profilaktikos priemonė kaip ir įskiepijama vakcina. Ypač ji patogi psichologiškai, mat nebereikia baimintis adatos dūrio. Šalyje jau atsiranda poliklinikų ar privačių kabinetų, skelbiančių apie galimybę pasiskiepyti purškiama gripo vakcina.

COVD-19 kartais gali atnešti ne tik mirtį, bet ir dovanoti gyvenimą. Sergantys koronavirusu ir mirštantys žmonės gali tapti organų donorais ir laukiantiems transplantacijos palengvinti būtį ar net gi išgelbėti gyvybę. Tokios dvi operacijos, kuomet buvo persodinti COVID-19 sirgusių žmonių inkstai, atliktos ir Lietuvoje, o viena jų – pirma pasaulyje, kuomet transplantuoti aktyvia koronaviruso forma sergančio donoro inkstai.

Pasirodo, įveikti dvejones skiepytis yra sunku esant giliam nepasitikėjimui ir politiniam neaiškumui. Mokslininkai padarė stebuklus kurdami vakcinas nuo koronaviruso, padedančias apsaugoti pasaulį, tačiau jie neturi lengvo vaisto nuo to, kas sukelia ketvirtąją pandemijos bangą Europoje – nepasitikėjimo vyriausybe.  Tyrėjai ir gydytojai didžiąja dalimi nurodo nepasitikėjimą vyriausybe kaip vakcinos atsisakymo priežastį.

Yra daug vėžio gydymo būdų. Bet kurie iš jų geriausiai veikia, skiriasi kiekvienam pacientui. Šiuo metu gydytojai nustato, kokį gydymą pacientui išbandyti, atsižvelgdami į tai, kurioje jų DNR arba genetinio kodo vietoje yra vėžį sukėlusi klaida.

Vos 30 gilių įkvėpimų per dieną gali apsaugoti nuo širdies ligų, nes nustatyta, kad specifinė kvėpavimo technika žymiai sumažina kraujospūdį, pagerina kraujagyslių būklę. Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu „American Heart Association“ asociacijos žurnale, šis metodas, žinomas kaip didelio pasipriešinimo įkvėpimo raumenų jėgos lavinimas (High-Resistance Inspiratory Muscle Strength Training, IMST), gali būti toks pat veiksmingas kaip ir reguliari mankšta, gerinant širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Šią žiemą ypatingai nerimaujama dėl to, ar atsinaujins COVID-19 ir ar kartu su juo ims sparčiai plisti ir kitos kvėpavimo takų ligos – ypač gripas. Tiek pietiniame, tiek šiauriniame pusrutulyje gripo infekcijų sparčiai mažėjo ir gripą nugalėjo koronaviruso pandemija. Socialinio atsiribojimo priemonės, kuriomis buvo užkirstas kelias COVID-19, dar veiksmingiau mažino gripo plitimą. Deja, tai reiškia, kad dabar turime būti pasiruošę gripo sugrįžimui, rašo theconversation.com.

Su maistu į mūsų kūną patenka potencialūs ligų sukėlėjų ir parazitų nešiotojai. Kartu su jais į organizmą gali patekti ir kitų, dėl kurių galite atsidurti ligoninėje, o kol pastebėsite jų visą poveikį, gali praeiti net keletas metų.  Taip atsitiko vienam vyrui JAV, kuriam staiga prasidėjo traukuliai ketvirtojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje. Jo niekada prieš tai nebuvo ištikę priepuoliai.

Pasaulis vaduojasi nuo koronavirusu. Pamažu daugelyje valstybių vakcinomis nuo koronaviruso pradedami skiepyti ir vaikai. Tą daro ir Lietuva. Tiesa, ne visi valdžios sprendimais skiepyti vaikus džiaugiasi. Gausu ir vakcinos vaikams priešininkų. Imunologas Marius Stroga savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo didelės apimties įrašu, kuriame aiškina, kokia yra skiepų nauda vaikams.

Farmacijos milžinė „AstraZeneca“ ketvirtadienį paskelbė, jog klinikiniai jos antikoronavirusinio vaisto bandymai pademonstravo didelį preparato veiksmingumą ir jo suteikiamą ilgalaikę apsaugą nuo COVID-19. Anglų ir švedų laboratorija eina JAV kompanijų „Merck“ ir „Pfizer“ pėdomis. Šios amerikiečių firmos atitinkamai spalio mėnesį ir lapkričio pradžioje paskelbė sukūrusios vaistus, galinčius užkirsti kelią sunkioms COVID-19 formoms.

Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis – valstybinėms institucijoms pradėjus sisteminti cukrinio diabeto rodiklius, atsirado galimybė ne tik vertinti ligos mastą, bet ir analizuoti pokyčių priežastis ir pasekmes. Analizuodami sergamumo rodiklius, gydytojai daugiausiai dėmesio skyrė 2 tipo diabetui ir jo paplitimui.

Viena jautriausių temų visame pasaulyje – organų donorystė. Sveiki žmonės dažnai net nesusimąsto, kad kažkur šalia gyvena tie, kurie kasdien kenčia ir kaip išganymo laukia transplantacijos. Kai kurių laimingųjų svajonė išsipildo vos po kelių dienų ar savaičių, kiti laukia kelerius mėnesius ar metus, tačiau yra ir tokių, kurie iškeliauja reikiamo organo taip ir nesulaukę. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 425 recipientai – žmonės, kurie tikisi organo transplantacijos sulaukti kuo greičiau.

Praėjusią parą nustatyti 1707 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2718 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 19 tūkst. 217 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1662 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug trisdešimčia mažiau nei prieš parą, 147 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,3 tūkst.