Vyriausybė be kitų ribojimų apsisprendė dėl galimybių paso galiojimo laiko trumpinimo, kas reiškia, kad nuo gruodžio 28 d. visi pilnamečiai asmenys, norintys toliau naudotis galimybių pasu, privalės pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze.
Skubėti revakcinuotis nereikės, jei žmogus yra persirgęs COVID-19 liga ar turi teigiamą antikūnų testą, kuris galioja 60 dienų.
Revakcinacijos tvarka, leidžianti sustiprinančia vakcinos doze skiepytis praėjus 6 mėnesiams po pilnos vakcinacijos schemos, Lietuvoje jau patvirtinta kuris laikas.
Dalį gyventojų ypač suskubti revakcinuotis paskatino trečiadienį, lapkričio 17 d., įsigaliojusi paankstintos revakcinacijos tvarka. Ji numato, kad skiepytis galima jau praėjus 4 mėnesiams po paskutinės vakcinos dozės.
Kaip BNS tvirtino Karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė, trečiadienio rytą sulaukta daugiau nei dvigubai daugiau skambučių.
„Palyginus su pirmadieniu ir antradieniu, tai vakcinacijai yra daugiau nei dvigubai daugiau registracijų. Šiandien yra beveik 3 tūkst. dešimtai valandai užsiregistravusių, o vakar buvo apie 1,1 tūkst.“, – teigė medikė.
Bene trumpiausias revakcinacijos laikotarpis
Revakcinacijos tvarkos pakeitimai motyvuoti moksliniais tyrimais, kurie patvirtina, kad jau praėjus 4 mėnesiams po paskutinės skiepo dozės organizmo apsauga pradeda slopti.
Kaip pastebėjo VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vadovė prof. A. Žvirblienė, Lietuvoje, ko gero, dabar yra nustatytas trumpiausias revakcinacijos laikotarpis, ko nėra kitose šalyse.
„Pavyzdžiui, Izraelyje revakcinacija yra įvesta po 5 mėnesių, kitose šalyse – daugiausiai po 6 mėnesių. O pas mus šis patikslinimas buvo įvestas todėl, kad yra nemažai žmonių, kuriems po dviejų skiepo dozių antikūnų arba visai neatsirado, arba jų yra labai mažai. Todėl šiems žmonėms, kurie intensyviai plintant virusui jaučiasi nesaugiai, ir įvestas toks palengvinimas“, – portalui tv3.lt pasakojo ji.
„Pasitarti su šeimos gydytoju vertėtų vien todėl, kad jis ir antikūnų testą adekvačiai įvertintų, kiek jų yra daug, kiek mažai.“
Retais atvejais, jei žmogui po pilnos vakcinacijos nesusiformavo antikūnai, gali būti leista pasiskiepyti ir praėjus vos 28 d. Tokiu atveju, ne anksčiau kaip 28-tą dieną po pilnos vakcinacijos gavus neigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, gyventojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, pateikiant įrašą e. sveikatoje, anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.
Anksčiau pasiskiepyti praėjus 28 d. galėjo tik imunosupresuotų asmenų grupei priklausantys asmenys.
Gavusiems „Janssen“ patariama paskubėti, o „Pfizer“ ar „Moderna“ gali palaukti
A. Žvirblienė pažymėjo, kad nors ir atsirado galimybė pasiankstinti revakcinaciją, tai tikrai nereiškia, kad visiems, kuriems praėjo 4 mėnesiai, ir jauniems žmonėms, reikia skubėti revakcinuotis.
„Šiuo atveju vis dėlto būtų svarbu išsitirti antikūnų lygį, nes po tokio trumpo laiko žmonėms, kurie dar turi daug antikūnų, matuojant tūkstančiais vienetų, pasiskiepijus, kaip minėjau, gali būti nepageidaujamos reakcijos“, – įspėjo imunologė.
Visgi pašnekovė išskyrė žmonių grupę, kam reikėtų revakcinuotis anksčiau, – tai pasiskiepijusieji „Janssen“ vakcina.
„Jei pasižiūrėtume į JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomendacijas, tai ten jos yra išskirstytos pagal vakcinas. Pavyzdžiui, visiems nuo 18 m. po „Janssen“ vakcinos dozės praėjus 2 mėnesiams griežtai rekomenduojama revakcinuotis. Tuo metu tie, kurie pasiskiepijo „Pfizer“ ar „Moderna“ gamintojų vakcinomis, turi galimybę revakcinuotis praėjus pusei metų po antros dozės.
Tačiau vėlgi yra išskiriamos grupės, kurie turėtų tą padaryti – tai visi asmenys nuo 65 m. amžiaus, o 18–64 m. grupėje tik tie, kurie priklauso rizikos grupei, t. y. patys turi lydinčių ligų ar dirba padidintos rizikos sąlygomis. Tad nors pas mus tokių griežtų rekomendacijų nėra, turėtume į tai atsižvelgti“, – pastebėjo imunologė.
A. Žvirblienė dar anksčiau yra pastebėjusi, kad nėra skirtumo, kokia vakcina pirmą kartą pasiskiepijus „Janssen“ bus pasirinkta revakcinacijai, bet galbūt „Comirnaty“ suteiktų stipresnį ir ilgiau trunkantį imuninį atsaką.
Pašnekovė kartu pastebėjo, kad ne tik norint pasiskiepyti jau po 28 d., bet ir ruošiantis revakcinuotis po 4 mėnesių praverstų šeimos gydytojo konsultacija, mat kai kurie žmonės gali perdėtai nerimauti dėl savo sveikatos ir skubėti revakcinuotis, kai to gal dar nereikia.
„Pasitarti su šeimos gydytoju vertėtų vien todėl, kad jis ir antikūnų testą adekvačiai įvertintų, kiek jų yra daug, kiek mažai. Taip pat gydytojas įvertintų žmogaus sveikatos būklę, ar jis turi rizikos veiksnių. Nes jei turi, tai tikrai reikėtų revakcinuotis anksčiau. Taigi reikėtų įvertinti nemažai dalykų“, – kalbėjo ji.
Kokią vakciną rinktis papildomai skiepo dozei?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtinta tvarka numato, kad visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“), „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) ir „Spikevax“ (gam. „Moderna“).
„Comirnaty“ ir „Jansssen“ vakcinomis galima revakcinuotis praėjus 4 mėnesiams (120 dienų) po paskutinės skiepo dozės. Tiesa, „Janssen“ vakcina tinka tik ja pasiskiepijusiems pirmą kartą. „Comirnaty“ vakcina galima skiepytis prieš tai gavus bet kurio gamintojo vakciną.
Tuo metu pusės „Spikevax“ vakcina galima pasiskiepyti tik praėjus 6 mėnesiams (180 dienų). Ji taip pat tinka prieš tai pasiskiepijus bet kurio gamintojo vakcina, tik, vadovaujantis gamintojo ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos „Spikevax“ vakcinos dozės.
Persirgimas prilyginamas revakcinacijai
SAM primena, kad gyventojai, kurie po pilnos vakcinacijos, prieš skiepijimą ar tarp skiepijimų susirgo COVID-19 liga, nebus skiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze – persirgus įgytas imunitetas jiems turėtų užtikrinti pakankamą organizmo apsaugą.
Tai reiškia, kad persirgimas COVID-19 liga yra prilyginamas sustiprinančiajai vakcinos dozei. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tie gyventojai, kurie susirgo dar nepabaigę pirminio skiepijimo kurso, po ligos praėjus 180 d. turėtų šį kursą užbaigti ir pasiskiepyti antra vakcinos doze.
„Žinoma, kad persirgimas veikia dar labiau nei papildoma vakcinos dozė. Ir čia vienareikšmis atsakymas, kad tai turi būti traktuojama kaip persirgimas ir skaičiuojamas laikas iki revakcinacijos kaip po persirgimo.
Nes man irgi skambina žmonės, sako, kad pasiskiepiję persirgo, klausia, kada reikia trečio skiepo. Tai mano atsakymas, kad toks žmogus neturi vakcinuotis. Tai kaip tik yra susidariusio labai stipraus imuniteto variantas. Čia lygiai taip pat, kaip ir persirgę žmonės gali skiepytis viena vakcinos doze, nes sakoma, kad tai yra labai stiprus ir ilgalaikis imunitetas. Manau, kad tokiais atvejais trečio skiepo klausimas bent kol kas yra nesvarstytinas“, – komentavo A. Žvirblienė.
Ar būtina išsitirti antikūnus?
Nors nei vakcinų gamintojai, nei agentūrų neteikia rekomendacijos, kad prieš vakcinuojantis reikėtų išsitirti antikūnų lygį, specialistai tokią praktiką pateisina.
„Galiu tik rekomenduoti, kad tam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata, prieš revakcinuojantis būtų naudinga pasidaryti antikūnų tyrimą.
Jei jis yra neigiamas ar arti kažkokios slenkstinės reikšmės, tai tokiam žmogui yra saugu revakcinuotis. Bet jei antikūnų lygis yra aukštas, jis turi žinoti, kad tai, kaip minėjau, gali būti susiję su ryškesnėmis nepageidaujamomis reakcijomis“, – pažymėjo A. Žvirblienė.
Anot jos, taip pat labai svarbu, kad ir kaip viena opcijų galimybių pasui gauti būtų teigiamas antikūnų testas ne tik po persirgimo, bet po vakcinacijos.
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė trečiadienį tokią tvarką ir patvirtino. Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nuo gruodžio 1 d antikūnų tyrimas galimybių pasui pratęsti galios ir jį atlikus po vakcinacijos. Negana to, SAM įsipareigojo paruošti tvarką, kad bent vienas serologinis antikūnų testas būtų kompensuojamas valstybės lėšomis.
Kokią antikūnų ribą įsidėmėti?
Portalas tv3.lt primena, kad Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga tiems, kurie nori įsitikinti, kiek turi antikūnų, ir įsivertinti riziką, pirmiausiai patarė patiems neskubėti vertinti tyrimo rezultatų.
„Tą turėtų atlikti ne pats žmogus, bet šeimos gydytojas ar kitas medicinos specialistas. Nes antikūnai gali būti tiriami prieš visą S baltymą, prieš tam tikrą jo sritį, prieš jo vadinamą RBD sritį – tą, kurią virusas naudoja jungtis prie mūsų ląstelės receptorių.
Šie antikūnai turbūt yra vieni informatyviausių ir labiausiai koreliuojantys su galimu veiksmingumu. Taigi buvo pasiūlytos vertės dominuojant alfa atmainai po „AstraZeneca“ vakcinos, koks antikūnų titras gali sukurti apsaugą 4–6 mėnesių periodui. Tame tyrime parodyta, kad jei antikūnų daugiau nei 500 BAU/ml, tai 4–6 mėnesių periodu sukuriama 80 proc. apsauga“, – pristačius ekspertų rekomendacijas dėl revakcinacijos tvarkos sakė onkoimunologas.
Tačiau jis akcentavo, kad tai – labai orientacinė vertė ir nustatyta alfa atmainai.
„O žinome, kad delta atmaina yra bent 60 proc. infektabilesnė, tad tikslios rekomendacijos, nuo kada būtų reikalinga revakcinacija, pasakyti negalima. Jei antikūnų yra keli tūkstančiai, tai revakcinaciją tikrai galima atidėti ir antikūnų titrą pakartoti po 2 mėnesių. Jei antikūnų titras yra labai žemas – keli, keliolika ar keliasdešimt, tada tikrai būtų daugiau argumentų, kad revakcinacija yra veiksminga. Visais kitais atvejais mūsų siūloma grynai rekomendacinio orientacinio pobūdžio vertė, atsižvelgiant, kad turime duomenis su alfa atmaina, tai skiriamoji vertė galėtų būti 1000 BAU/ml“, – patarė jis.
Tikslesnę apsaugą rodytų imuninės atminties ląstelės
Specialistai primena, kad žmogaus imuninė sistema yra kur kas sudėtingesnis mechanizmas, kurio vien antikūnų titru neišeina apibrėžti. Dar yra imuninė atmintis – B ir T limfocitai, kurie, organizmui susidūrus su virusu, reaguoja į jį. Tačiau imuninės atminties ląstelių taip paprastai pamatuoti kol kas neišeina.
„Tiesiog kol kas kito pasirinkimo, be antikūnų testo, neturime. Žinome, kad imuninė atmintis, ypač jauniems žmonėms išlieka. Tą matome pagal statistiką, kai ir darbovietėse dabar nemažai atvejų, kada jauni žmonės užsikrečia COVID-19, bet jie praserga labai lengvai. Tai rodo, kad veikia imuninės atminties ląstelės, jos yra labai greitai suaktyvinamos, kai patenka virusas. Imuninių ląstelių veikimas ir pasireiškia per tą apsaugą, kuri yra stebima. Ir tai turbūt yra tiksliausias rodiklis.
Bet kol kas nė viena laboratorija tokių tyrimų Lietuvoje neatlieka, toks tyrimas būtų ir žymiai brangesnis, sudėtingesnis. Todėl antikūnų testas šiandien yra vienintelis toks prieinamas testas“, – sakė A. Žvirblienė.
Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Revakcinuotis taip pat galima pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur gyventojai gauna šeimos medicinos paslaugas. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.
