Sveikata

Sveikatos ekspertai ragina atlikti daugiau mitybos ir migrenos tyrimų po to, kai gydytojai atskleidė, kad pacientas, kuris daugiau nei dešimtmetį kentėjo stiprius ir sekinančius galvos skausmus, visiškai jų atsikratė, laikydamasis augalinės dietos. Jis išbandė vaistus, jogą ir meditaciją bei atsisakė galimų migreną provokuojančių maisto produktų, kad sumažintų stiprių galvos skausmų sunkumą ir dažnumą, bet niekas nepadėjo.

Nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka nebloga, mirtis nuo COVID-19 vis dar tenka skaičiuoti dešimtimis. Ne ką geriau Lietuva atrodo ir vertinant perteklinių mirčių skaičių – šalis minima tarp lyderių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad mirties riziką pandemijos akivaizdoje ypač didina vienas veiksnys – sergamumas kraujotakos ligomis.

Nuo šeštadienio nemokamai išsitirti antikūnus galės ir paaugliai nuo 12 iki 16 metų, penktadienį skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šiol tą padaryti nemokamai galėjo tik pilnai vakcinuoti gyventojai.

Kėdainių rajone Pirminės sveikatos priežiūros centras ruošiasi uždaryti 12 medicinos punktų. Punktų esą nebereikia dėl to, kad žmonės menkai naudojasi jų paslaugomis, juose nėra kam dirbti, o ir jų išlaikymas kainuoja.

Artėjantis švenčių sezonas į užsienį išvykusiems lietuvaičiams tampa dviguba dovana. Neretai grįžimą į tėvynę jie skiria ne tik išsiilgtų artimųjų lankymui, bet ir vizitams pas gydytojus, tarp jų – ir odontologus. Specialistai pastebi, jog kartais net ir nemenkai investavus į dantų priežiūrą už jūrų marių Lietuvoje tenka ieškoti veiksmingesnės pagalbos ir efektyvesnių gydymo būdų per kuo trumpesnį laikotarpį.

Jau po keturių mėnesių leidus pasiankstinti sustiprinamosios COVID-19 skiepo dozės suleidimą, dar prieš kelias savaites pažadėjusi, kad gyventojams kompensuos bent vieną antikūnų testą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kaip tarė, taip padarė. Tačiau dalis gyventojų sprendimo liko nesupratę – manė, kad nemokamą testą žadėjo kaip ir visiems, bet jį atlikti galės tik jau pilnai pasiskiepiję.

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus, Lietuva kartu su kitomis šalimis stiprina šios atmainos stebėseną ir epidemiologinę kontrolę. Atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijas bei kitų šalių patirtį, parengtos atsako priemonės tam atvejui, jeigu Lietuvoje būtų įtariami ar patvirtinti užsikrėtimai omikron viruso variantu.

Lietuva pirmą kartą dalyvaus vaisto nuo COVID-19 klinikiniuose tyrimuose. Eksperimentinis gydymas austrų sukurtu vaistu vyks Kauno klinikose. O medikai jau laukia Europos Sąjungoje pripažintų preparatų, bet Sveikatos apsaugos ministerija kol kas negali pasakyti nei dozių, nei datos. O farmacinės kampanijos jau skelbia sukūrusios tabletes ir kapsules koronavirusui gydyti, tiesa, vaistai dar nepatvirtinti. Kauno klinikos pradeda vaisto nuo COVID-19 klinikinius tyrimus.

Prieš beveik trejus metus vieno profilaktinio sveikatos patikrinimo metu Rimvydas sužinojo, kad serga prostatos vėžiu. Atlikus visus reikiamus sveikatos tyrimus, buvo nuspręsta vyrui atlikti operaciją. Nors klastingą ligą jis įveikė, tačiau atsirado kita problema – šlapimo nelaikymas.

Nuo COVID-19 visuotinės vakcinacijos įvedimo praėjo daugiau nei pusė metų, kai kurie žmonės pirmąsias vakcinos dozes gavo beveik prieš metus. Dabar jau galima skiepytis trečiąja vakcinos doze, tačiau gyventojai to daryti neskuba. Ligoninės perspėja, kad šis laukimas pavojingas – palatos jau pildosi trečios vakcinos dozės nespėjusiais gauti pacientais. Tiesa, jie suserga lengviau, bet vis tik ilgainiui imunitetas blėsta.

COVID-19 priemonės pernai padėjo sumažinti atsparumą antibiotikams, tačiau atsivėrimas gali vėl sukelti infekcijų antplūdį, rašo independent.co.uk. Sveikatos ekspertų teigimu, pandemijai pasibaigus greičiausiai padidės atsparumas antibiotikams, kuris gali įstumti Jungtinę Karalystę į „dar vieną krizę“. Atsparumo antibiotikams plitimas yra pasaulinė problema ir manoma, kad per šį dešimtmetį mirs milijonai žmonių.

162 dienas trūkęs Kauno klinikų medikų darbas, kovojant už Čekijos respublikos piliečio gyvybę, neliko nepastebėtas – Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Vit Korselt įteikė Čekijos Respublikos Senato pirmininko Miloš Vystrčil padėką Kauno klinikoms ir jų medikams už atsidavusį darbą. Pacientas į Kauno klinikas pateko po įvykusios autoavarijos ir čia praleido beveik pusę metų.

Mokslininkai mano, kad atrado, kas turi įtakos kraujo krešulių susidarymui po „AstraZeneca“ vakcinos nuo Covid. Tyrėjų grupė Cardife ir JAV pristatė, kaip baltymas kraujyje pritraukiamas prie pagrindinio vakcinos komponento. Jie mano, kad tai sukelia grandininę reakciją, apimančią imuninę sistemą, kuri gali baigtis pavojingų krešulių susidarymu. Manoma, kad vakcina nuo Covid išgelbėjo apie milijoną gyvybių.

Dar daug neatsakytų klausimų paliekanti naujoji koronaviruso omikron atmaina pasėjo nerimą ne tik dėl to, kiek labiau užkrečiama ji bus, bet ir dėl nežinomybės, kiek efektyvios išliks vakcinos. Imunologė Aurelija Žvirblienė teigė neturinti abejonių, kad omikron atmaina jau greitai bus užfiksuota ir Lietuvoje, tačiau ne tokia optimistiška buvo dėl atnaujintų vakcinų atsiradimo. Anot jos, sunku įsivaizduoti, kad kuris vakcinų gamintojas suspėtų paskui viruso evoliuciją.

Kasmet atnaujinamas mirties priežasčių sąrašas rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, dėl kurių kasdien pagalbos prireikia maždaug 20 asmenų, iš kurių 3 – miršta. Lietuvoje nuo šių susirgimų miršta kas antras, visgi tokią statistiką įmanoma pakeisti, nes šios ligos yra išvengiamos. Gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas išskiria svarbiausius rizikos veiksnius, į kuriuos kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, sergantiems COVID-19 ir besigydantiems namuose yra nustatytos pareigos bei būtinosios saviizoliacijos sąlygos. Tačiau asmenims, kurie slaugo sergantį ir kartu gyvenantį asmenį, dažnai kyla klausimų, kaip tai daryti teisingai.

Nors pandemijos lėtėjimo pagreitis ir yra sumažėjęs, palyginus, koks jis buvo prieš kelias savaites, iš juodosios epidemiologinės zonos jau yra ištrūkusios net 9 šalies savivaldybės.  Šiuo metu 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 844,9 atvejo – jis mažėja ketvirtą savaitę. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 9,4 procento.

Praėjusią parą nustatyta 1813 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2401 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 18 tūkst. 192 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1292 COVID-19 sergantys pacientai – keturiomis dešimtimis mažiau, nei buvo praėjusią parą, 126 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 14,7 tūkst.

Poliklinikose netyla skambučiai – pacientai teiraujasi nuo gruodžio ministerijos žadėtų nemokamų antikūnų testų. Tačiau gydymo įstaigos teisinasi, kad nespėjo pasiruošti – esą reikia ir darbuotojus apmokyti, ir patikrinti pacientų informaciją. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad kiekvienam žmogui, pasiskiepijusiam dviem dozėmis, priklauso vienas nemokamas antikūnų tyrimas.

Dar lapkričio 17 d. patvirtinta tvarka, kad trečią (arba, priklausomai nuo gamintojo, antrą) COVID-19 skiepo dozę galima gauti ir praėjus 4 mėnesiams. Specialistai pažymi, kad būtent po tokio laiko jau pradeda slopti vakcinų apsauga. Kita vertus, revakcinuotis jau po 4 mėnesių nesiūloma pulti visiems. Nuo ko priklauso, kada skiepytis papildoma vakcinos doze? Dabar visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino tvarką, kaip nuo gruodžio 1 d. šalies darbuotojai, kuriems privalomas periodinis profilaktinis testavimas, turės testuotis dėl COVID-19. Mobiliuose punktuose tyrimai nebebus atliekami. Išimtys bus taikomos kai kurioms asmenų grupėms, kurioms išliks teisė testuotis valstybės lėšomis.

Valstybė vis daugiau lėšų skiria vaistams kompensuoti, tačiau jas gaunančių pacientų mažėja, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos pareigūnas Andrius Valuta sako, jog nuo 2014 iki 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos kompensacijoms išaugo net 70 proc. (134 mln. eurų), tuo metu jas gavusių pacientų skaičius sumažėjo apie 13 proc.

Naujoji koronaviruso omikron atmaina spėjo sukelti nemažą aliarmą visuomenėje ir mokslininkų bendruomenėje. Baiminamasi, kad ši atmaina bus labiau užkrečiama, neaišku, kiek ji paveiks ligos eigą ir vakcinų efektyvumą. Nors specialistai neslepia jau pastebintys tam tikrų rūpestį keliančių signalų, tikslesnių išvadų ragina palaukti bent kelias savaites.

Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai.

Nors nuo gruodžio ir pradinukams privalomos medicininės kaukės audrina dalį tėvų, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šis sprendimas buvo neišvengiamas, mat sergamumas ugdymo įstaigose vėl auga. Kaip teigė ministras, iš atostogų grįžę vaikai vėl truputį išbalansavo sergamumą, todėl tiki, kad kaukės bus efektyvi priemonė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė, kad nuo COVID-19 pilnai nepasiskiepiję asmenys, priklausantys rizikos grupei, įskaitant vyresnius nei 60 metų žmones, turėtų atidėti keliones į vietoves, kur fiksuojama vietinio užsikrėtimo  atvejų.  PSO taip pat sakė, kad visiškas kelionių uždraudimas nesustabdys pandeminio koronaviruso omikron atmainos plitimo.

Nuo šiandien įsigalioja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengta tvarka dėl nemokamo antikūnų tyrimo. Kiekvienas pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijęs šalies gyventojas galės nemokamai išstirti dėl antikūnų. Nevakcinuotiems asmenims šis tyrimas nemokamai nebus atliekamas. Kiekybiniai ar pusiau kiekybiniai serologiniai tyrimai nemokamai bus atliekami vieną kartą gyventojams ne anksčiau kaip po 120 dienų po vakcinacijos pagal pilną vakcinacijos schemą.

Biržų ligoninėje uždarius vaikų ligų skyrių mažieji pacientai iš esmės neturi vilčių būti apžiūrėti budinčių gydytojų, kurie laikosi nuostatos, jog nesantys pediatrai. Ar vaikui reikia skubios pagalbos, vertina prie durų stovinti slaugytoja. Kam reikia peticijų dėl ligoninės išsaugojimo? „Labai nemaloni ir pavojinga situacija, kurios negalima nutylėti. Šiaip tai mes dažnai linkę nutylėti, nors su Biržų ligoninės Priėmimo skyriumi visko yra buvę, tačiau šįsyk kalbėti reikia.

Praėjus veik porai savaičių vėl pranešama apie jauno žmogaus mirtį nuo COVID-19. Liga pražudė 30–39 metų amžiaus grupei priklausiusį raseiniškį.  Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, vakar koronavirusas pražudė dar vieną 40-ies metų nesulaukusį vyriškį. Raseiniškis pasiskiepijęs nebuvo.

Praėjusią parą nustatyti 1793 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2119 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 14 tūkst 785 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1332 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei buvo praėjusią parą, 130 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 14,2 tūkst.

Trečiadienį minima Pasaulinė AIDS diena. Šių metų minėjimo šūkis – „Įveikime netolygumus. Įveikime AIDS“. Šiuo šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija siekia atkreipti šalių dėmesį į didėjančius pagrindinių ŽIV paslaugų prieinamumo netolygumus, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, pastaruosius penkerius metus, 2016–2020 metais, stebimas nuoseklus sergamumo šia liga mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Nuo gruodžio 1 d. keičiasi periodiškai dėl COVID-19 turinčių tikrintis darbuotojų testavimo tvarka. Nuo šiol už greituosius antigeno testus turės susimokėti pats darbuotojas ar tą kompensuoti darbdavys. Be kita ko, praėjus 7 mėnesiams po paskutinės vakcinos dozės testuotis turės ir pasiskiepiję asmenys. Tiesa, to bent du mėnesius nereikės daryti turintiems teigiamą antikūnų testą. Po dienos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie patikslintą tvarką, su kuria galima susipažinti čia.

Antradienį Kauno vakcinavimo centre sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijęs sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze kartu turėjo žinutę Europoje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai. Ministras šiuo metu ragino jokiu būdu neatsisakyti vakcinos, net jei ir paaiškėtų, kad skiepų efektyvumas būtų sumažėjęs. Ministras po skiepo žurnalistams pasakojo besijaučiantis puikiai. „Išties labai geras jausmas, nes tikiu tuo, ką darau.

Nuo gruodžio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žadėjo gyventojams kompensuoti bent vieną serologinį antikūnų tyrimą. Tiesa, aiškėja, kad tai bus prieinama tik jau pilna vakcinacijos schema pasiskiepijusiems asmenims. Jau yra numatyta tvarka, kaip bus galima tai padaryti, tačiau konkrečios vietos, kur bus galima išsitirti, dar neaiškios.

Prieinamumas pas gydytojus ir sveikatos paslaugų kokybė – kone kiekvieną jaudinantis dalykas. Naujas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo reikšmingą pokytį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vertinimui.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos yra aktualios kiekvienam gyventojui. Ištikus bėdai, bet kuris asmuo gali kreiptis į medikus.

Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą ugdymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo sprendimu, nuo gruodžio 1 d. suvienodinama apsauginių kaukių nešiojimo tvarka visiems mokyklinio amžiaus vaikams.  Nuo šiol mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Esamos vakcinos nuo COVID-19 tikriausiai bus mažai veiksmingos koronaviruso naujausios omikron infekcijos atveju, o naujiems veiksmingiems skiepams sukurti tikriausiai reikės ne vieno mėnesio, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė dienraščiui „Financial Times“ (FT). Antradienį paskelbtame interviu „Moderna“ generalinis direktorius Stephane'as Bancelis (Stefanas Banselis) sakė, kad duomenys apie esamų vakcinų veiksmingumą bus gauti per ateinančias dvi savaites, bet mokslininkai ...

JAV kompanija „Johnson & Johnson“ pranešė pradedanti kurti naują vakciną nuo naujos pandeminio koronaviruso padermės omikron. „Pradėjome modeliuoti ir kurti naują vakciną nuo omikron, o prireikus greitai pereisime prie klinikinių tyrimo etapo“, – bendrovės pranešime cituojamas jos Globalių mokslinių tyrimų ir kūrimų padalinio vadovas Mathai Mammenas.

Europos supratimo apie antibiotikus dienos minėjimui į rūpimus klausimus atsakinėjo Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė. Gydytoja paaiškino, kokių klaidų reikia vengti vartojant antibiotikus, kokios galimos grėsmės bei svarbiausia – ar galima jais gydyti Covid-19 ligą. Kasmet, lapkričio mėnesį, minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, gydytojai skiria ypatingą dėmesį teisingo antibiotikų vartojimo prevencijai.

Praėjusią parą nustatytas 1701 naujas COVID-19 atvejis, mirė 15 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2259 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti per 14 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1355 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei buvo praėjusią parą, 127 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 12,5 tūkst.

JAV farmacijos bendrovės „Pfizer“ sukurtos tabletės „Paxlovid“ COVID-19 ligai gydyti turėtų būti veiksmingos prieš naują daug mutacijų turinčią pandeminio koronaviruso padermę omikron, nes buvo kuriamos įvertinus galimas šio viruso atmainas, pareiškė „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla. „Tai suteikia man labai labai didelį pasitikėjimą, kad ši atmaina gydymui nuo šios ligos perioraliniu būdu įtakos neturės. Tačiau dėl vakcinos kol kas tokio tikrumo nėra.

Nuo gruodžio 1 d., siekiant pasinaudoti paslaugomis, kurios teikiamos tik asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus (pagal kuriuos išduodamas galimybių pasas (GP)), nebegalios neigiamas antigeno testo rezultatas. GP bus galima gauti tik turint neigiamą PGR tyrimo atsakymą, kuris galios 72 val. nuo ėminio paėmimo momento. Privalomai testuotis turintiems asmenims bei kitiems asmenims GP bus išduodamas tik atlikus mokamą PGR tyrimą.

Pietų Afrikos mokslininkai praėjusią savaitę paskelbė atradę naują daug mutacijų turinčią pandeminio koronaviruso atmainą omikron, kuri, manoma, yra labai užkrečiama. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį perspėjo, kad omikron variantas visame pasaulyje kelia „labai didelę“ riziką. Daugelis šalių stengiasi suvaldyti jo plitimą, uždrausdamos skrydžius iš Pietų Afrikos ir kaimyninių šalių.

Ruošiantis pradėti 5–11 metų vaikų vakcinavimą nuo COVID-19, Izraelio sveikatos ekspertai rekomenduoja į vaikų skiepijimo procesą įtraukti pediatrus, kurie galėtų konsultuoti tėvus. Pirmadienį Lietuvos ir Izraelio sveikatos specialistai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus nuotolinio susitikimo metu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad pediatrų įtraukimas padėtų tėvams atsakyti į rūpimus klausimus, susijusius su skiepijimu.

Izraelio ekspertai rekomenduoja vakcinuoti ir persirgusius vaikus, kadangi tai suteikia labai stiprią apsaugą – kaip ir stiprinamoji dozė. Taip pat jie atkreipė dėmesį, kad naują nerimą kelia omikron atmaina, kuri, manoma, dažniau infekuoja jaunus asmenis. Aktualiausiais COVID-19 pandemijos eigos ir valdymo klausimais buvo diskutuojama lapkričio 29 d. vykusiame nuotoliniame Izraelio ir Lietuvos atstovų susitikime.

Nepaisant kelias savaites gerėjusių epidemiologinių COVID-19 rodiklių, ligoninės vis dar skelbia apie didelius pacientų skaičius. Raginama skubėti pasiskiepyti sustiprinamąja vakcinos doze, mat vis daugiau stacionare atsiduriančių žmonių yra pilnai pasiskiepiję. Tiesa, reanimacijose dauguma – neskiepyti asmenys.  LSMU Kauno ligoninė skelbia, kad, šios savaitės pradžios duomenimis, išlieka daugiausiai COVD-19 pacientų turinčia gydymo įstaiga – čia guli apie 250 ligonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad jau antrą savaitę Lietuvos oro uostose yra padidintos keleivių kontrolę atliekančių NVSC specialistų pajėgos, rašoma pranešime. Patikrinamų keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, tikrinimai atliekami ir savaitgaliais bei ne darbo valandomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. NVSC duomenimis, lapkričio 22–28 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,9 atvejo 10 tūkst., ankstesnę savaitę – lapkričio 15–21 d. – minėtas rodiklis buvo 53,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuva kol kas neturi planų stabdyti kelionių dėl naujos koronaviruso atmainos omikron, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mes neturim tiesioginių skrydžių (su Pietų Afrika), tai čia kalba eitų apie kažkokius horizontalius sprendimus. Šiandien yra sprendimai tokie, kokie yra“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė ministras.