Sveikata

Gerėja paslaugų prieinamumas moterims, kurioms dėl vėžinių susirgimų buvo pašalintos krūtys. Nuspręsta nuo 2022 metų sausio 1-osios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas. Iki šiol PSDF lėšomis moterims buvo apmokamos krūtų rekonstrukcijos operacijos po krūtų pašalinimo. Tačiau dėl didelės implantų kainos, paslaugos kompensavimas ne pilnai padengdavo visas susijusias operacijos sąnaudas.

Naujoji omikron atmaina susirūpinimą mokslininkams kelia ne tik galimo didesnio nei delta atmainos užkrečiamumo, bet ir mažesnio dabar naudojamų vakcinų efektyvumo. Kiek realu, kad išsipildytų juodžiausias scenarijus ir skiepų sukuriama apsauga stipriai kristų? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir daugiausiai žalos pridarys ten, kur yra mažiausiai imunizuotų populiacijų.

Šeštadienio vidurdienį priemiestiniame Kėdainių rajono kaime vyko neeilinė gelbėjimo operacija – ugniagesiai gelbėtojai pas ligonį tempė greitosios medicinos pagalbos automobilį, mat pažliugęs kelias šiems tapo tiesiog neįveikiamas. Skubėjo pas ligonį Po vidurdienio greitosios medicinos pagalbos medikai vyko į Kėdainių rajono Janušavos kaimo Gudobelių gatvę. Šioje gatvėje vos kelios sodybos.

Vis daugiau šalių nustatomi naujo pandeminio koronaviruso varianto omikron atvejai mokslininkams kelia susirūpinimą. Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, visų pirma nerimas kyla dėl to, kad omikron pasižymi labai neįprastu mutacijų deriniu ir jos būtent toje viruso vietoje, kuri padeda virusui įsiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles. „Vadinasi, tai gali turėti įtakos viruso užkrečiamumui ir plitimo greičiui.

Įprasti polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai pajėgūs aptikti naujosios omikron atmainos koronaviruso infekciją, bet aiškinamasi, koks yra kitų testų jautrumas šio susirūpinimą keliančio varianto patogenui, sekmadienį nurodė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Plačiai naudojami PGR testai toliau aptinka infekciją, įskaitant užsikrėtimą omikron, kaip stebėjome ir kitų variantų atveju“, – sakoma atnaujintame PSO pranešime apie naująją viruso atmainą.

Praėjusią parą nustatyti 584 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nustatytas naujų atvejų skaičius – mažiausias nuo rugsėjo vidurio, kai patvirtinti 508 susirgimai. Praėjusią parą 286 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 2034 žmonės.

Kai kurios šalies ligoninės dalijasi labai santūriu optimizmu – Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje po truputį mažinama COVID-19 pacientams skirtų lovų. Situacija nesikeičia tik Kauno regione – lovų skaičius išliks tas pats. Vis dėlto ligoninių atstovai pabrėžia, kad situacija ir toliau yra stebima, laukiama, kaip sergamumo kreivę pakeis į klases grėžę moksleiviai. Situacijai pablogėjus pasirengta lovų skaičių vėl didinti.

Europos Komisija skelbia: „Išvada – aiški, pilnai pasiskiepijusių žmonių mirtingumas nuo COVID-19 yra žymiai mažiau tikėtinas, nei tų, kurie nesiskiepija“. Kodėl yra tokie mirštamumo skirtumai tarp panašią suaugusiųjų populiacijos dalį paskiepijusių šalių, aiškina LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Komisija dalinasi šalių vakcinacijos ir mirčių statistika: lentelės viršuje – daugiau nei 85 proc.

Pietų Afrikos gydytoja, kuri paskelbė pavojų dėl naujos koronaviruso atmainos, sekmadienį pranešė, kad dešimtims jos gydomų pacientų, įtariamų užsikrėtus naująja atmaina, pasireiškė lengvi simptomai, todėl žmonės pasveiko be gydymo ligoninėje. Pietų Afrikos medikų asociacijos pirmininkė Angelique Coetzee (Andželika Kiocė) agentūrai AFP sakė, kad per pastarųjų dešimt dienų turėjo apie 30 pacientų, kuriems nustatyta COVID-19 liga ir kuriems pasireiškė nepažįstami simptomai.

Žmonių intelektas, kurie anksčiau buvo užsikrėtę COVID-19 ir pasveiko, gali būti žymiai sumažėjęs, rodo naujas tyrimas, paskelbtas „EClinicalMedicine“. Tyrimas papildo ilgėjantį susirūpinimą keliančių klausimų sąrašą dėl ilgalaikio COVID-19 poveikio kūnui ir smegenims, ir jo autoriai siūlo nedelsiant pradėti ilgalaikius tyrimus, siekiant įvertinti, koks sunkus gali būti šalutinis šios infekcijos poveikis.

Testosteronas tapo populiariu žodžiu, kurį kai kurie laiko raktu į patrauklumą, raumenų augimą, gerą fizinę būklę ir net sėkmę darbo vietoje. Nelegalios medžiagos, imituojančios testosterono poveikį organizmui, tapo vienais dažniausiai vartojamų neteisėtų narkotikų JAV – apie 0,5 procento JAV gyventojų pripažįsta vartoję anabolinius steroidus, o kiti ieško alternatyvų, kaip padidinti šių lytinių hormonų natūralų kiekį organizme.

Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jolanta Keburienė konstatuoja, kad rūpesčiai dėl medikus ir taip išvarginusios pandemijos nesibaigia. Nepaisant atsiradusių skiepų, vis dar tenka skubėti pas ūmius COVID-19 pacientus, kurie nevengia ir „pašokdinti“ gydytojus, taip pat – verstis per galvą ieškant, kokioje ligoninėje kokiam pacientui atsiras vietos.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad lapkričio 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo registruotas antrasis donoras šią savaitę. Gavus mirusio vyro artimųjų sutikimą paaukoti organus donorystei, buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami vyro inkstai ir ragenos. Kitiems organams tinkamų recipientų nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse rasti nepavyko.

Artėjančios gražiausios metų šventės masina susitikti su artimaisiais ir bičiuliais, sudalyvauti įvairiuose kalėdiniuose renginiuose, tarp kurių – ir eglučių įžiebimo šventės.

Ar kada nors pastebėjote, kad kai kurie skrydžio palydovai skrydžio metu niekada negeria karšto vandens? Galbūt manote, kad jie to nedaro kol dirba, o kai tik išpuola pertrauka, jie pasislepia kažkur gale lėktuvo ir gurkšnoja savo kavą.  Tačiau, anot vienos stiuardesės, taip tikrai nėra, rašo „Business Insider“.  „Skrydžių palydovai niekada negeria karšto vandens lėktuve, – „Business Insider“ sakė stiuardesė. – Jie negeria paprastos kavos ir negeria paprastos arbatos.

Aktyvinant revakcinaciją nuo COVID-19 Lietuvoje gyventojams vis dar kyla įvairių baimių ir klausimų. Ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją, kokią vakciną rinktis ir ar laukti šalutinių reakcijų – apie visa tai pasakoja onkoimunologas dr. Marius Strioga.

Vyriausybė pritaria Seime svarstomam siūlymui naikinti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC) bei kitas sveikatos apsaugos srities įstaigas, tačiau siūlo palikti atskirą Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Šią savaitę Vyriausybė patvirtino išvadą, kuria pritaria Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir ULAC panaikinimui, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.

Kauno rajono savivaldybė vienkartinėmis išmokomis nusprendė paskatinti šeimos gydytojus ir jų komandos narius, rodančius geriausius skiepijimo nuo koronaviruso rodiklius. Kaip BNS informavo savivaldybės gydytojas Paulius Žvinakis, šiems medikams iš biudžeto bus skirta 25 tūkst. eurų. „Savivaldybės taryba vienbalsiai apsisprendė skirti vienkartines išmokas“, – teigė jis. P. Žvinakio teigimu, informacijos apie skiepijimą iš įstaigų vadovų laukiama iki gruodžio 10 dienos.

Vos tik prieš galimybių pasą vaikams protestuojančios mamos pastovėjo basomis kojomis prie Vyriausybės, į dienos šviesą nepraleido progos išlįsti prieš skiepus nuo kovido pasisakanti sunkioji artilerija. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbėjo prieš skiepus nusiteikęs Dainius Kepenis, kuris stovėjo kartu su mamomis ir teigė, kad jas palaiko. „Vaikai neserga, o jei serga, tai labai lengvai ir vieni juokai.

Bendrovės „Merck“ sukurtas geriamasis preparatas pasirodė esąs veiksmingas gydant koronavirusinę infekciją, penktadienį pranešė JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), paskelbusi nekantriai lauktą ataskaitą. Vis dėlto FDA patariamojo komiteto paskelbtame dokumente perspėjama, kad besilaukiančios moterys neturėtų vartoti preparato, žinomo kaip molnupiraviras, ir sakoma, kad tokioms pacientėms vaizdo nauda neatsveria rizikos.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 450 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o beveik pusės moterų išgelbėti nuo šios ligos nebepavyksta. Tuo tarpu, kaip rodo moksliniai tyrimai, šios ligos būtų galima šimtu procentų išvengti laiku nustačius ikivėžinius pakitimus.

Vyriausiasis Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėjas pareiškė, kad sustiprinančiosios vakcinos dozės skyrimas jauniems žmonėms „dideliu skirtumu“ sumažintų COVID-19 plitimą Jungtinėje Karalystėje.  Šiuo metu Boriso Johnsono administracija daugiausia dėmesio skiria vyresnių nei 50 metų amžiaus ir kliniškai pažeidžiamų britų, kuriems labiausiai gresia koronavirusas, skiepijimui sustiprinančiąja vakcinos doze.

Pica, šokoladas, sausainiai – tik dalis vakarietiškos mitybos produktų, kuriuose gausu palmių aliejaus. Nepaisant niokojančio poveikio aplinkai, gali atrodyti, kad sunku jo išvengti.  Tačiau, remiantis naujais Biomedicinos tyrimų instituto (IRB) tyrimais, palmių aliejus gali padaryti daugiau žalos, nei mes žinojome, ir gali turėti įtakos vėžio plitimui visame kūne.

Praėjusią parą nustatyti 2017 naujų COVID-19 atvejų, mirė 21 žmogus, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.  14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 13 žmonių, vyresnių nei 80 metų, penki – 70–79 metų asmenys, du – 50–59 metų ir vienas – 40–49 metų susirgusysis. Iš jų pasiskiepiję buvo keturi 80–89 metų ligoniai, du priklausė 70–79 metų grupei ir vienas buvo vyresnis nei 90-ies. Iš 6,7 tūkst.

Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) vadovai baiminasi, kad sveikatos apsaugos sistema nesusitvarkys su „sunkiausia žiema istorijoje“ dėl sveikatos sektoriaus darbuotojų trūkumo irCOVID-19 pacientų užimamų lovų kitų paslaugų sąskaita. Ligoninių vadovai jau dabar ragina imtis „neatidėliotinų veiksmų“, kad būtų sustabdytas socialinės priežiūros personalo išėjimas iš darbo.

Pietų Afrikos regione – nauja koronaviruso atmaina. Skelbiama, kad pirmieji atvejai jau fiksuojami ir Europoje. Tai neramina mokslininkų. Imunologas Marius Strioga taip pat pasidalijo mintimis apie šią atmainą, kuri jau gavo omkiron pavadinimą. Penktadienio vakarą medikas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame ir rašo būtent apie šią atmainą. Jis atkreipia dėmesį, kad atmaina aptikta būtent Pietų Afrikos Respublikoje, kurios vakcinacijos rodikliai – kuklūs.

Pietų Afrikos regione plintant naujai potencialiai pavojingai koronaviruso atmainai, atvykstantiems iš septynių šio regiono valstybių nuo šeštadienio, lapkričio 27 d., bus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pasiskiepiję arba persirgę COVID-19 liga. Portugalijai patekus į paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną, nuo pirmadienio, lapkričio 29 d., iš jos atvykstantys keliautojai, kurie nėra pasiskiepiję arba persirgę, taip pat turės izoliuotis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paskelbė, kad neseniai atrastas COVID-19 sukeliančio koronaviruso variantas B.1.1.529 yra keliantis susirūpinimą, ir šią atmainai graikiškos omikron raidės pavadinimą. „Remdamasi pateikta medžiaga, rodančią COVID-19 epidemiologijos žalingą pokytį... PSO įvardijo B.1.1.529 susirūpinimą keliančiu variantu, pavadintu omikron“, – sakoma Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūros pranešime.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra penktadienį pranešė, kad atidžiai stebi naujausią pandeminio koronaviruso atmainą B.1.1.529 , tačiau dar anksti spręsti, ar reikės dėl jos keisti vakcinas. Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė, kad jai reikia surinkti daugiau informacijos apie šį „daug mutacijų“ turintį viruso variantą, kad išsiaiškintų, ar jis gali būti atsparus šiuo metu Bendrijoje naudojamoms vakcinoms.

Nuo gruodžio 1 d. keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir Galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai. Asmenų, kurie greitajam antigeno testui atlikti mobiliuose punktuose yra užsiregistravę po gruodžio 1 d., registracijos bus atšaukiamos.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Sklando įvairiausi įsitikinimai apie tai, kad tiek stiprūs vaistai nuo skausmo, tiek ir silpnesni vaistai nuo uždegimo neigiamai veikia virškinimo sistemą, todėl kai kurie gyventojai sąmoningai vengia jų vartojimo. Tačiau vaistininkai sako, kad tikslingas ir tinkamas vaistų nuo skausmo vartojimas yra suderinamas su geru virškinimu. „Labai dažnai pacientai, kuriems reikalingi vaistai nuo skausmo, mūsų klausia, ar medikamentai nepakenks skrandžiui, mat jie turi problemų.

Vokietijos farmacijos bendrovė „BioNTech“ penktadienį pranešė tikrinanti drauge su bendrove „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumą Pietų Afrikos Respublikoje atrasto naujo pandeminio koronaviruso varianto B.1.1.529 atžvilgiu. „Tikimės sulaukti daugiau laboratorinių bandymų duomenų vėliausiai per dvi savaites“, – sakė bendrovės atstovas. „Šie duomenys suteiks daugiau informacijos, ar variantas B.1.1.529 yra nepaveikiamoji atmaina (angl.

Mokslininkas Gytis Dudas ragina pasisaugoti Pietų Afrikos Respublikoje aptiktos koronaviruso atmainos. Pasak Vyriausybės ekspertų tarybos nario, reikėtų griežtinti atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolę, kol mokslas ir institucijos stinga informacijos apie naują COVID-19 variantą. „Kol daug informacijos neturime, reikėtų pasisaugoti, taikant stipresnę atvykstančiųjų kontrolę.

Lietuvos sveikatos sistema – komplikuota ir sudėtinga, todėl ypač svarbu ne tik identifikuoti kilusias problemas, bet ir jas spręsti. Medikų emigracija didina jų stygių Lietuvoje, reikalauja papildomų išteklių trūkstamų medikų rengimui, lemia šios profesinės grupės darbuotojų senėjimą. Ar išsipildys baisiausias scenarijus – nebebus kam dirbti?  Kaip spręsti sveikatos sistemą slegiančias problemas penktadienį vykusioje konferencijoje „Nacionalinės sveikatos sistemos žaizdos.

Praėjusią parą nustatyti 2002 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2469 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 19 tūkst. 559 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1402 COVID-19 sergančių pacientų – šiek tiek daugiau nei prieš parą, 131 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,6 tūkst.

Jei koronastop.lt nerandate norimos vakcinos, tai nebūtinai reiškia, kad skiepų nebėra – greičiausiai tiesiog pasibaigė talonėlių pasiūlymai. Specialistai aiškina, kad neradus norimo skiepo talonėlio, registruotis vakcinai reikėtų pabandyti vėliau. Registracijos laikai yra nuolat atnaujinami ir papildomi. Atsiradus galimybei trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepyti anksčiau, vakcinacijos centrai pastebi išaugusius skiepytis norinčių gyventojų srautus.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skelbia, kad šiuo metu Europoje vyraujančio gripo tipu neproporcingai dažnai serga vyresnio amžiaus žmonės, tad artėjantis gripo sezonas jiems bei silpno imuniteto žmonėms gali būti ypač sunkus. Daugumoje Europos šalių bendras gripo atvejų skaičius vis dar yra nedidelis, tačiau Kroatijoje gripo atvejai viršijo sezoninę ribą neįprastai anksti.

2021 metų lapkričio 25 dienos duomenimis, Vilniaus regiono ligoninėse aktyvaus gydymo skyriuose yra gydomi 463 COVID-19 liga sergantys pacientai, dar 58 pacientai gauna reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas, praneša VUL Santaros klinikos. „Šiuo metu Vilniaus regiono stacionarinėse įstaigose situacija yra stabili, vietų pacientams pakanka, tačiau epidemiologinė situacija nuolatos įdėmiai stebima.

Panašu, kad ne juokais užsimota sunaikinti Kėdainių ligoninę. Toks pat likimas laukia ir kitų rajonų ligoninių. Sprendimus iš Vilniaus nuleidžiantys valdininkai planuoja, kad mūsų ligoninėje su išlikimo problema susidurs ne tik Akušerijos ir ginekologijos bei Vaikų ligų skyriai. Dabar jau kone mirties nuosprendis rašomas ir dar dviem ligoninės skyriams – Reanimacijos ir intensyvios terapijos bei Priėmimo.

Europos vaistų agentūrai (EVA) rekomendavus skiepyti 5-11 metų vaikus nuo COVID-19 ligos, šios amžiaus grupės vakcinacija kitą mėnesį prasidės ir Lietuvoje. Specialiai šios amžiaus grupės vaikams skirtos mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio antroje pusėje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Širdis – gyvenimo variklis, todėl būtina tinkamai ir reguliariai ja rūpintis. Gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad vis daugiau žmonių supranta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos svarbą ir kreipiasi profilaktiškai, tačiau, deja, daugeliu atvejų to nepakanka. „Sukaupta ilgametė ambulatorinės kardiologijos patirtis ir per paskutinį dešimtmetį išaugęs besikreipiančių profilaktiškai pacientų skaičius leidžia daryti išvadą, kad visuomenės sąmoningumas didėja.

Vaistai nuo COVID-19 – dar vienas reikšmingas ginklas kovoje su pandemija, leisiantis išvengti daugybės mirčių ir ženkliai sumažinti ar panaikinti sveikatos apsaugos sistemos „perkrovą“, pažymi onkoimunologas dr. Marius Strioga. Kartu jis primena, kad vaistų atsiradimas tikrai neatstos profilaktinės vakcinacijos, mat tai yra du vienas kitą papildantys, bet skirtingi pandemijos valdymo įrankiai, turintys konkrečius tikslus.

Nors neimunizuotų asmenų gyvenimas šalyje ir taip yra stipriai apribotas, neatmetama galimybė ribojimus dar labiau griežtinti, jei pandeminė situacija blogėtų. Kitos Europos šalys jau dabar imasi griežtesnių priemonių prieš neskiepytus asmenis ar net skelbia visuotinį uždarymą.

Praėjusią parą nustatyti 1853 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2091 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 557 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1393 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 131 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 14,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 6,7 tūkst.

Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovybė palaiko sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą dėl sveikatos priežiūros, slaugos, globos, švietimo įstaigų darbuotojų privalomojo skiepijimo. Prisimenant praėjusius metus, kuomet dar nebuvo vakcinų, kasdien buvo fiksuojami susirgimų COVID-19 protrūkiai gydymo, slaugos, bei globos įstaigose.

Skiepai nuo COVID-19 40 procentų sumažina šiuo metu dominuojančios pandeminio koronaviruso delta atmainos plitimą, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir perspėjo, kad žmones apima apgaulingas saugumo jausmas.  PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas perspėjo pasiskiepijusius žmones ir toliau laikytis atsargumo priemonių, siekiant išvengti užsikrėtimo ar viruso perdavimo kitiems.

Nors kelios pastarosios savaitės, kai COVID-19 plitimas sulėtėjo, epidemiologus nuteikia viltingai, jie įspėja, kad atsipalaiduoti dar anksti. Pabrėžiama, kad viruso elgsenos prognozuoti neišeina, todėl ir šį atoslūgio metą ragina išnaudoti didesniam susitelkimui – pasirūpinti skiepais ir teikti pirmenybę nuotoliniam darbui.