Sveikata

Sloga – ne tik peršalimo, bet ir COVID-19 delta atmainai priskiriamas būdingas simptomas. Deja, bet daugelis vis dar to nežino ir į užklupusią slogą nekreipia dėmesio. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad kartais sloga būna pirmas ir vienintelis COVID-19 simptomas, todėl pajutus šį negalavimą nereikėtų numoti į jį ranka. Tai, kad sloga gali būti vienintelis COVID-19 delta atmainos simptomas, patvirtina ir jaunos pacientės Ramintos iš Vilniaus istorija.

COVID-19 pandemija toliau pasiglemžia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunesnių žmonių gyvybes. Pranešta apie 30–39 ir 40–49 metų amžiaus grupėms priklaususių asmenų mirtis. Statistikos departamento atstovų teigimu, praėjusią parą nuo COVID-19 mirė paskiepytas 30–39 metų amžiaus grupei priklausęs Šilalės rajono savivaldybės gyventojas. Miręs asmuo nuo koronavirusinės infekcijos buvo paskiepytas. Ar asmuo turėjo gretutinių ligų nėra, kol kas informacija tikslinama.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir reikiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams šventiniu laikotarpiu bei sumažinti pacientų srautus ligoninių priėmimo skyriuose, pirmines ambulatorines ir kai kurias specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, COVID-19 tyrimus atliekančios laboratorijos, mobilieji punktai ir karščiavimo klinikos dirbs ir šventinėmis dienomis – gruodžio 24–26 d., rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Praėjusią parą nustatyti 1576 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šeši mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1931 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 19 tūkst. 790 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1269 COVID-19 sergantys pacientai – beveik tiek pat, kiek buvo prieš parą, 121 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 13,9 tūkst.

Ruošiami keisti teisės aktai rajoninių ligoninių vadovus verčia griebtis už galvų. Jie nuogąstauja, kad jau po kelių metų įstaigose ne tik neliks dalies paslaugų, bet ir dar nesulaukus reformos iš rajonų pabėgs gydytojai. Ministerija teigia, kad pastabas išgirdo, tačiau nepaliauja kartoti, kad Lietuvos tikslas – pasiekti europinio lygio paslaugų kokybės kartelę.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – viena dažniausių lytiniu keliu perduodamų ligų visame pasaulyje, atsakinga už daugelį gimdos kaklelio vėžio atvejų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, vien Lietuvoje per metus yra diagnozuojami 400–500 nauji šio vėžio atvejai, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Ši statistika – viena didžiausių visoje Europoje, vis dėlto, ją gerokai sumažinti būtų galima saugojantis vieno pagrindinių šios ligų sukėlėjo – ŽPV infekcijos.

Nuo ketvirtadienio, gruodžio 9 d., vakcinacijai nuo COVID-19 ligos gali būti registruojami ir 5–11 metų vaikai. Šiai amžiaus grupei skirtos vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje, o skiepijimą planuojama pradėti gruodžio 15–16 d., kai vakcinos bus pristatytos į skiepijančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Medicininių kaukių efektyvumui įtakos turi ir tai, kaip jos dėvimos, tačiau uždėjus kaukę vaikui, ši dažnai nepriglunda prie veido ar netgi smunka. Vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad taip nutinka dėl kaukės dydžio, todėl vaikams rekomenduojama naudoti specialias vaikiško dydžio medicinines kaukes ir priminti apie kelias svarbias kaukių dėvėjimo taisykles.

Praėjusią parą nustatyti 1643 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1956 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 18 tūkst. 537 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1271 COVID-19 sergantis pacientas – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą, 125 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 15,5 tūkst.

Pirminiai duomenys rodo, kad COVID-19 sukeliančio koronaviruso omikron atmaina gali lengviau negu ankstesni variantai užkrėsti žmones, kurie jau yra anksčiau persirgę arba pasiskiepiję, bet užsikrėtusieji paprastai sunkiai nesuserga, ketvirtadienį nurodė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Iš Pietų Afrikos gaunami duomenys rodo, kad omikron kelia didesnę pakartotinio užsikrėtimo riziką“, – žurnalistams sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Vakcina nuo pandeminio koronaviruso, sukurta bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“, „vis dar veiksmingai“ apsaugo nuo naujosios omikron atmainos trimis preparato dozėmis paskiepytus žmones, trečiadienį pranešė Vokietijoje įsikūrusi „BioNTech“. „BioNTech“ kuriama vakcina, specialiai pritaikyta apsaugoti nuo naujosios viruso padermės, bus prieinama „iki kovo“, pridūrė bendrovė.

Nuo gruodžio 28 d. numačius galimybių paso galiojimo terminą ruošiamasi keisti ir privalomo periodinio darbuotojų testavimo tvarką. Numatoma, kad nuo gruodžio 28 d. testuotis turės ir tie, kuriems po paskutinės skiepo dozės jau praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Tokia tvarka teikiama įregistruotu operacijų vadovo įsakymo projektu.

Pandeminio koronaviruso omikron variantas tikriausiai nėra baisesnis už kitas COVID-19 sukėlėjo atmainas, naujienų agentūrai AFP sakė svarbiausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir JAV mokslininkai, nors ir įspėjo, kad reikia tolesnių tyrimų naujosios atmainos sukeliamos ligos sunkumui įvertinti. Optimistinis vertinimas pasirodė visame pasaulyje kilus susirūpinimui dėl daug mutacijų turinčios omikron atmainos.

Sveikatos apsaugos ministerija rengia tvarką atlyginti žalai už nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Apie tai jis pranešė raštu pateiktuose interpeliacijos atsakymuose opozicijai.

Paviešinti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymai į opozicijos jam pateiktus interpeliacijos klausimus. Ministras atsakė po interpeliacijos su smulkmenomis ir 54 lapuose. A. Dulkys teigia, kad Vyriausybė šiuo metu svarsto vakcinų sukeltos žalos atlyginimo sąlygas ir jos artimiausiu metu atsidurs ant Vyriausybės stalo. Jis taip pat atsakė, kad pandemijos suvaldymo planas buvo parengtas dar šių metų pradžioje, o prie jo prisidėjo daugybė žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 1982 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Septyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1922 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 164 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1306 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą, 130 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 17,4 tūkst.

Nustatant daugiau susirgimų koronavirusu mokyklose, epidemiologinės situacijos gerėjimas Lietuvoje sustojo, sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Sergamumas dabar yra stabilizavęsis ir to tokio sergamumo mažėjimo jau nebestebime. Ką mes matome, kad tas sustojimas yra sąlygotas daugiau padidėjusio sergamumo vėl vaikų tarpe, ypač 10–19 metų grupėje, – BNS teigė epidemiologė. – Vaikai grįžo į mokyklas ir sergamumas vėl pradėjo didėti.

Internautai nesiliauja dalintis tuščių koridorių nuotraukomis iš gydymo įstaigų baksnodami pirštais, neva gydytojai dirba tik nuotoliu ar apskritai tegeria kavą. Poliklinikų vadovai gi siūlo nekalbėti niekų, mat dabar kaip tik nebeliko tų, kurie ateina „tik paklausti“, tad pacientai eilę prieina laiku. Be kita ko, paslaugų apimtys grįžta į priešpandeminį lygį.

Dėl delta koronaviruso atmainos į ligonines patenka vis daugiau vaikų – vien šį rudenį per kelis mėnesius ligoninėse nuo COVID-19 gydyti 405 vaikai ir paaugliai. Ekspertai neigia mitus – esą vaikai serga tik lengva koronaviruso forma – iš mirties gniaužtų gelbėja ir kūdikius, ir paauglius, sergančius sunkia pneumonija.

Britų mokslininkai skelbia suradę efektyviausią skiepų kokteilį nuo koronaviruso. Atlikę klinikinius tyrimus jie nustatė, kad labiausiai tikimybę užsikrėsti virusu sumažina ne to paties, o skirtingų gamintojų skiepai. Oksfordo universiteto mokslininkai skelbia tyrimo rezultatus apie mišrią, arba „mix-and-match“, skiepijimo nuo koronaviruso schemą. Tad jei iki šiol manėte, kad jus labiausiai nuo viruso apsaugo pakartotinis skiepijimasis to paties gamintojo vakcina, klystate.

Nors apie naująją omikron atmainą vis dar turima per mažai duomenų tiek kelti didesniam aliarmui, tiek ir labiau atsipalaiduoti, manoma, kad vis tik tam tikra imuninė apsauga po skiepų ar persirgimo išliks. Specialistai pažymi, kad tai, kiek žalos ši atmaina gali pridaryti, labai priklausys nuo bendro imunizacijos lygio. Pasaulio sveikatos organizacija kartoja, kad pernelyg anksti daryti išvadas, kad naujoji omikron atmaina yra pavojingesnė už dabar dominuojančią delta atmainą.

Statistika rodo, kad žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) vis dažniau plinta lytinių santykių metu ir juo užsikrečia vis daugiau heteroseksualių asmenų, nepriklausančių rizikos grupėms. Daugelis žino, kad ŽIV infekcija yra besimptomė ir nieko neįtariančio žmogaus organizme tūnoti gali net iki dešimtmečio. Tačiau doc. Daivos Vėlyvytės teigimu, kartais ją anksčiau išduoda vienas požymis.

Sinoptikai ir toliau praneša šaltuką, tad savo įpročius pastarosiomis dienomis reikėtų kiek pakoreguoti. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas rekomenduoja prieš einant į lauką ypač didelį dėmesį skirti galūnėms ir galvai bei duoda kitų patarimų, kaip neprisidaryti žalos. Pasirūpinkite tinkama apranga Pastaruoju metu užklupę šalčiai šią žiemą mums pirmi, tad reikėtų nepamiršti atidžiau pasirūpinti savo sveikata.

Epidemiologė Rolanda Lingienė socialiniame tinkle „Facebook“ prieš didžiausias metų šventes pasidalijo patarimais, kaip jas sutikti saugiai.  Pasak epidemiologės, nors jau galime gyventi laisviau, vis dėlto svarbu nepamiršti, kad turime saugotis.  „Stebuklingiausios metų šventės – su šeima ar platesniame rate Kolektyvų susibūrimai, karnavalai, vakarėliai mokyklose – vykti ar ne Tai klausimai, kurių pastarosiomis dienomis sulaukiu ir iš žurnalistų, ir iš artimųjų, ir iš draugų.

Dėl vaikų vakcinavimo nuo COVID-19 svarstantiems tėvams vaikų gydytojas Rimtas Kėvalas siūlo įsidėmėti keletą skaičių. Jis pažymi, kad miokardito rizika paaugliams net sirgus asimptome ligos forma yra 30 kartų didesnė nei pasiskiepijus. Negana to, gąsdina liekamųjų ligos reiškinių mastas. Kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas pažymėjo, kad tai – ypač jautri tema, todėl ragino pasitikėti mokslinėmis draugijomis ir jų rekomendacijomis.

Situacija dėl COVID-19 išlieka įtempta, bet ji yra žymiai geresnė, nei buvo prieš mėnesį, po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu konstatavo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Be kita ko, pažymima, kad delta padarė savo ir ketvirtadalį naujų atvejų sudaro vaikai. Apžvelgdamas naujausius epidemiologinius duomenis kaip labiausiai džiuginantį rodiklį šiuo metu M. Stankūnas pateikė COVID-19 lovų užimtumą.

Praėjusią parą nustatyti 1837 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 10 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2285 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 15 tūkst. 530 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1321 COVID-19 sergantis pacientas – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą, 128 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 11,8 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties. Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio.

Prisnigus ir pašalus pasipylė traumos. Slidžiuose keliuose ar gatvėse žmonės krinta, susižaloja. Stipriau spustelėjus šaltukui padaugėjo ir nušalusių galūnes. Tad ligoninėse apgultis. Panevėžietė Lina į Panevėžio ligoninę atskubėjo dėl kojos traumos. „Slystelėjau ir viskas, užsilenkė kojytė į kitą pusę. Galvojau, kad timptelėjau, o, iš tikrųjų, pažiūriu, kad sutinus, ko gero, bus lūžis“, – pasakoja ji.  Moters spėjimas pasitvirtino. Koją teko gipsuoti. Laukia ilgas gijimas.

Pirmadienio popietę prieš Kėdainių rajono savivaldybėje vykusį pasitarimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pokyčių Kėdainiuose, kelios dešimtys aktyvių kėdainiečių surinko į protesto akciją, kurioje reikalavo nepertvarkyti, neuždaryti ligoninės, nepalikti kraštiečių be reikiamos pagalbos. Kraštiečiai laikė plakatus, ragino valdžią atsibusti, ragino tarnauti žmogui, o ne savo interesams.

Likus kelioms dienoms iki sveikatos įstaigų pertvarkymo Kėdainių rajone plano pateikimo termino pabaigos Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėje praėjusį trečiadienį susirinko mero potvarkiu sudarytos darbo grupės nariai, kurie išklausė sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus pasiūlymus, tačiau ar jie tenkina visas suinteresuotas puses, taip ir liko neaišku.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 58,9 iki 61,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Mirtys nuo COVID-19 nesiliauja – per savaitgalį pranešta apie dar dvi jaunų žmonių mirtis. Deja, 30–39 m. amžiaus grupei priklausę asmenys pasiskiepiję nebuvo. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, gruodžio 3 d. koronavirusas pasiglemžė 30–39 m. amžiau Kretingos rajono gyventoją. Vyras pasiskiepijęs nebuvo. Tą pačią dieną taip pat užgeso tai pačiai amžiaus grupei priklausiusios Pasvalio rajono gyventojos gyvybė. Moteris taip pat nebuvo vakcinuota.

Kol valdžia kuria šviesaus sveikatos sektoriaus rytojų, gyventojai išsigandę, kad po naujosios reformos neteks reikiamų medicinos paslaugų, kurios teikiamos arčiau namų. Mažosios rajonų ligoninės gi konstatuoja, kad pagal dabartinius planus aktyvaus gydymo paslaugų jose neliks, o bus tik slauga. Reformos sumanytojai atkerta, kad viskas daroma dėl pačių pacientų saugumo.

Ugdymo įstaigose šiuo metu fiksuojami 455 aktyvūs koronaviruso protrūkiai – ketvirtadaliu daugiau nei prieš savaitę, BNS pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Vertinant absoliučiais skaičiais, panašią situaciją, žvelgiant į protrūkius, turėjome spalio pradžioje“, – teigė centro atstovė Justina Petravičienė. Vis dėlto, pasak jos, absoliuti dauguma šių protrūkių nėra skaitlingi, kaip ir ankstesniais laikotarpiais.

Naujoji COVID-19 atmaina, pavadinta omikron, oficialiai išplito visame pasaulyje. Pranešimai apie jos aptikimą atkeliavo iš Belgijos, Kanados, Vokietijos, Izraelio, Nyderlandų, JK ir Pietų Afrikos, kur ji buvo pirmą kartą aptikta, tačiau dabar vis daugėja valstybių, pranešančių, kad ją aptiko ir pas save. Viena jų, pavyzdžiui, Latvija. Daugybė atmainos mutacijų privertė ekspertus sunerimti, ar susikurtas imunitetas senoms atmainoms bus atsparus ir naujajam variantui.

Praėjusią parą nustatyti 465 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai mažiausias naujų atvejų skaičius nuo rugsėjo pradžios – tuomet fiksuota pusketvirto šimto naujų užsikrėtimų. Be to, per praėjusią parą atliktų molekulinių (PGR) testų skaičius yra mažiausias nuo rugpjūčio pabaigos. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 229 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 2301 žmogus.

Latvijoje sekmadienį patvirtinti du pandeminio koronaviruso omikron atmainos atvejai, naujienų agentūrai BNS pranešė tyrimus atlikusi laboratorija. Seilių mėginiai buvo paimti šeštadienį Rygos oro uoste. Per pirminį tyrimą ėminiuose nerasta šiuo metu vyraujančios delta atmainos pėdsakų, todėl buvo atlikta papildoma analizė, leidusi patvirtinti omikron variantą.

Nuo pirmadienio į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną iš geltonos perkeliama Malta ir Prancūzijos Gviana, o geltonoje zonoje lieka tik Prancūzijos regionas – Majotas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat dėl susirūpinimą keliančios omikron atmainos nuo šeštadienio pasikeitė izoliacijos taisyklės keliautojams: atvykus iš Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Zimbabvės reikės izoliuotis 10 dienų be galimybės susit...

Šilutės ligoninėje COVID-19 skyriuje dirbantį gydytoją ištiko psichozė, praneša portale „Šilokarčema“. Pasak portalo šaltinio, gydytojas skyriuje pradėjo švaistytis švirkštu ir iššoko pro antrame aukšte esantį langą. Medikas susilaužė koją.

Kelios jungti planuojamos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos priešinasi šiam sprendimui tvirtindamos, kad tai komplikuotų ir taip sudėtingą COVID-19 situacijos valdymą. Seimo Sveikatos reikalų komitetas šią savaitę pritarė Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) panaikinimui, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.

Nuo gruodžio 1 d. pasikeitusi tvarka dėl testavimo piktina ne tik darbuotojus, už kurių testus valstybė nebemokės, bet ir norinčius gauti galimybių pasą, kuriam greitieji antigeno testai nebetiks. Dalis gyventojų teigia nesuprantantys, kodėl einant į darbą šis tyrimas tinka, o į parduotuvę – jau ne.  Kai kurie gyventojai piktinasi, kad nuo šiol norint gauti galimybių pasą testuojantis reikės kaip reikiant patuštinti kišenę.

Kai pabundate maždaug 3 valandą nakties, galite pradėti save peikti. Ir taip daro ne vienas žmogus. Kartais tokios nakties mintys vadinamos „spygliuotų vielų mąstymu“, nes į jų spąstus lengva papulti. Šios mintys dažnai yra varginančios ir baudžiančios. Stebėtina, kad šie rūpesčiai išgaruoja dienos šviesoje, įrodydami, kad naktinės mintys buvo visiškai neracionalios ir neproduktyvios.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – liga, kuri niekur nedingo. Dėl streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, netgi koronaviruso poveikio ji pasireiškia pandemijos metu kur kas dažniau. Liaudiškai rėmeniu vadinama liga gali pridaryti bėdų: sukelti erozinį ezofagitą, stemplės susiaurėjimą ar netgi išprovokuoti vėžį. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp rėmens gydymui skiriamų vaistų  ir COVID-19 infekcijos yra tiesioginis ryšys.

Oksfordšyre įsikūrusi įmonė netrukus pradės klinikinius antrosios kartos vakcinos nuo COVID-19 tyrimus – tai lengvai naudojamas odos pleistras, kuris, pasitelkdamas T ląsteles, naikina užkrėstas ląsteles ir gali suteikti ilgiau išliekantį imunitetą nei dabartinės vakcinos.

800 milijonų eurų – tiek europinių lėšų bus skirta Lietuvos sveikatos sistemos reformai. Ministras Dulkys tikina, kad pagrindinis tikslas – gerinti kokybę, daugiau paslaugų gyventojams teikti ambulatoriškai, mažiau juos be reikalo laikyti ligoninėse. Savivaldybės ir rajono ligoninės dėl tokių užmojų abejoja – esą po šios reformos nedidelėse ligoninėse nebeliks chirurgijos, akušerijos skyrių, kurie neatitinka ministerijos keliamų reikalavimų.

Remiantis nauja Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita, kitais metais gali pritrūkti švirkštų visame pasaulyje, o deficitas gali būti arti dviejų milijardų.  Trūkumas atsirado dėl pasaulinių COVID-19 vakcinų kampanijų, kurių metu visame pasaulyje buvo suleista daugiau nei 7,25 mlrd. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Remiantis AFP duomenimis, tai dvigubai daugiau, nei įprastai suleidžiama per metus.  Dėl to sunaudojama ir dvigubai daugiau švirkštų – mažėja pasaulinės atsargos.

Delta atmainai vis dar plintant, net aukšti vakcinacijos rodikliai nepadės išvengti apribojimų per šventes. O dar skelbiama ir apie naują atmainą omikron. Ligoninės perpildytos tiek pasiskiepijusiais, tiek nepasiskiepijusiais. Riaušės gatvėse. Kaukės kalėdiniuose miesteliuose – jei jie išvis atsidarys, rašo politico.eu. Keli mėnesiai be ribojimų privedė prie atvejų padaugėjimo. Žmonės pamatė, kaip atrodo „gyvenimas su virusu“. Ir jiems tai nepatiko.