Sveikata

Nors šiuo metu yra nedaug duomenų apie sustiprinančios dozės naudą ir riziką, skirtą paaugliams, pilnai paskiepytiems nuo COVID-19 ligos, dalis Europos šalių tą jau rekomenduoja daryti. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pažymi, jog paauglių skiepijimosi aprėptys įvairiose ES/EEE šalyse yra labai skirtingos – atitinkamai nuo 17,9 iki 92,6 proc. 15–17 metų amžiaus grupėje ir nuo 3 iki 63,8 proc. 10–14 m. amžiaus grupėje.

Kasdien vis dar nustatant apie 10 tūkst. ir daugiau naujų užsikrėtimų koronavirusu, dėl nedarbingumo išdavimo toliau kaista ne tik šeimos gydytojų, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) telefonai. Jo darbuotojams nespėjant dalinti „biuletenių“ jau planuojama net ilginti terminą išdavimui. Kada kur reikia kreiptis, norint gauti nedarbingumą dėl koronaviruso?   „Sodra“ patikino, kad po rekordinio sausio nedarbingumo pažymėjimų skaičius toliau išlieka didelis.

Paracetamolis yra tikrai naudingas vaistas, kuris malšina skausmą ir aukštą temperatūrą, tačiau jo nereikėtų perdozuoti. 2020 metais Anglijoje ir Velse nuo apsinuodijimo paracetamoliu mirė 235 žmonės. Į ligonines patenka daug pacientų, apsinuodijusių vaistais, iš jų net 48 proc. būna perdozavę paracetamolio.

Karinis sraigtasparnis ketvirtadienio vakarą iš Rygos į Vilnių atgabeno donoro kepenis, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras Ketvirtadienį automobilių eismas sostinės Santariškių transporto žiede buvo stabdomas dukart: vidurdienį, kai iš čia pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su medikų komanda, ir vakare, kai tas pats sraigtasparnis iš Latvijos atgabeno donoro kepenis. Kartu grįžo ir Lietuvos chirurgų komanda, kuri dalyvavo donorinio organo eksplantacijos procese.

Įsibėgėjusi omikrono banga neaplenkė ir Respublikinio priklausomybės ligų centro. Dar savaitės pradžioje Vilniaus filiale kilus COVID-19 protrūkiui sergančius pacientus teko laikinai išrašyti iš gydymo įstaigos. Tuo metu portalą tv3.lt pasiekė skundai, neva jie buvo išspirti į lauk, o neturėdami kur izoliuotis tiesiog atsidūrė gatvėje ir galėjo užkrėsti kitus žmones.

Lietuvoje kasdien fiksuojama tūkstančiai naujų koronaviruso užsikrėtimų. Nepaisant to, valdantieji jau kalba apie tai, kad šis pavasaris gali būti kitoks. Į koronavirusą netrukus jau bus pradėta žiūrėti kaip į įprastą ligą. Apie tai „Delfi TV“ laidoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Per artimiausią savaitę, matyt, jau turėtų vykti lūžis. Matome, kad imunizacija vyksta labai sparčiai, bet jau ne dėl vakcinacijos, o dėl persirgimo.

 Slopstant COVID-19 pandemijai gyventojų poreikis psichologų ir psichoterapeutų konsultacijoms didėja ir dar augs, teigia specialistai. Per pastarąjį pusmetį poreikis tokioms konsultacijoms padidėjo 50 proc., nurodė penktadalis apklaustų psichologų ir psichoterapeutų, 15,5 proc. jų teigė matantys, kad toks poreikis išaugo 40 procentų. Trečdalis apklaustų specialistų tvirtino, kad nuslūgus pandemijai, jų nuomone, neigiamų emocijų visuomenėje tik daugės, 30 proc.

Medikai įspėja, kad situacija dėl kraujo donorų Kauno klinikose darosi grėsminga. Donorystės skaičiams kritus daugiau nei du kartus net kyla grėsmė stabdyti planines operacijas. Pabrėždama situacijos rimtumą Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė konstatavo, kad nors kraujo poreikis grįžo į senas vėžes, jo duodančiųjų skaičius kritiškai sumažėjo. „Šiandien norime kreiptis į visuomenę prašydami pagalbos. Kurie yra sveiki nelikite abejingi ir atvykite padovanoti kraujo.

Šalies gydymo įstaigose šiuo metu trūksta kraujo, tačiau pagrindo nerimauti nėra, teigia Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovas Daumantas Gutauskas. Jo teigimu, šiuo metu labiausiai trūksta pirmos neigiamos (0-) ir trečios neigiamos (B-) grupių kraujo. „Visgi nėra pagrindo nerimauti, nes NKC visas gydymo įstaigas aprūpina reikiamų kraujo grupių komponentais“, – BNS atsiųstame komentare sakė įstaigos vadovas.

Epidemiologai konstatuoja, kad nors, palyginus su naujų atvejų augimo tempais, COVID-19 stacionarų užimtumas nėra toks didelis, jis yra ūgtelėjęs. Tiesa, dalis šių pacientų į kovidinius skyrius pakliūna gydymo įstaigon kreipęsi dėl kitų sveikatos paslaugų, bet tiesiog būdami užsikrėtę koronavirusu. Vis tik medikai perspėja, kad apsigauti nereikėtų, mat kitą kartą pacientams, iš pradžių tik turintiems teigiamą PGR testą, ligą toliau tenka rimtai gydyti.

Kėdainių lopšelyje-darželyje „Aviliukas“ įsisuko neaiškus virusas – beveik visi vienos lopšelinukų grupės vaikai susirgo, kai kurie net atsidūrė ligoninėje. Darželyje patikrinimą vykdė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyrius. Susirgo septyni mažyliai Kaip „Rinkos aikštę“ informavo darželio direktorė Roma Mackevičienė, vaikai blogai pasijuto naktį iš ketvirtadienio į penktadienį.

Nors įsibėgėjus omikrono bangai mirčių nuo koronaviruso sumažėjo, vis dar neišvengiama ir jaunų žmonių netekčių. Pastarosiomis dienomis pranešta apie dvi 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusių vyrų mirtis. Statistikos departamento duomenys rodo, kad vieno vyro gyvybė užgeso dar sausio 17 d., tačiau apie ją pranešta tik šiomis dienomis. Vyras buvo Alytaus rajono gyventojas. Deja, skiepytas nuo koronaviruso jis nebuvo.

Praėjusią parą nustatyti 11 tūkst. 940 naujų COVID-19 atvejų, septyni žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pilnai paskiepytas buvo vienas mirusysis. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 10 tūkst. 179, antrą – 1745, trečią – 16 žmonių. Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Nors Seime liko tik paskutinis žingsnis, kad būtų nustatytas sveikatos įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas, dalis sektoriaus atstovų ir parlamentarų priešinasi tokiems pokyčiams ir įspėja dėl didelių nemalonumų ateityje. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Praėjusią parą nustatyti 13 tūkst. 149 nauji COVID-19 atvejai, 15 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturi mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Iš praėjusią parą nustatytų atvejų 11 tūkst. 256 buvo pirminiai, 1884 – antriniai ir devyni – tretiniai. Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Žmonės nustemba sužinoję, kad nereikia laukti, kol bus pagaminta jų užsakyta Europos sveikatos draudimo kortelė, kurios turėtojams viešint kitose Europos šalyse būtinoji medicinos pagalba apmokama valstybės lėšomis. Ne tik sostinėje, bet ir rajonuose veikiančiuose Vilniaus teritorinės ligonių kasos padaliniuose ši kortelė atspausdinama ir įteikiama iš karto.

Vaikščiojimą galime laikyti viena pigiausių ir dėl to priimtiniausių aktyvaus gyvenimo veiklų. Nors žingsniuojame net tada, kai mūsų kelionės tikslu tampa šaldytuvas ar patogi namų sofa, tačiau teisingą vaikščiojimo techniką yra įvaldę tik nedidelis žmonių skaičius. Kokią naudą mūsų organizmui teikia žingsniavimas bei kokiomis vaikščiojimo gudrybėmis verta pasitikėti pataria kineziterapeutė Julija Monkevičienė.

Praėjusią parą nustatyti 9844 nauji COVID-19 atvejai, devyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trys mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Iš praėjusią parą nustatytų atvejų 8405 buvo pirminiai, 1436 – antriniai ir trys – tretiniai. Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Šaltuoju metų laiku aplinkoje cirkuliuoja daugybė virusų, tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie, bet ir pasikeitę mūsų įpročiai. Mažiau laiko praleidžiame lauke ir skiriame fiziniam aktyvumui, nesilaikome darbo-poilsio režimo ir sveikos mitybos principų. Visa tai sekina organizmą, o kartu mažina atsparumą ligų sukėlėjams.

Kasmet Lietuvoje nustatomi šimtai naujų plaučių vėžio atvejų. Deja, tačiau iki šiol išgirsta diagnozė dažnai tapdavo ir mirties nuosprendžiu, nes dauguma plaučių vėžio atvejų nustatoma jau gerokai pažengus ligai. Apie plaučių vėžio simptomus, gydymą naujienų portalui tv3.lt pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas prof. Marius Žemaitis. Plaučių vėžį sukelia tam tikros kenksmingos medžiagos, kurios yra vadinamos kancerogenais.

Šeštadienį, vasario 5 d., mirė ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bendruomenės narys, dėstytojas, gydytojas nefrologas doc. Vytautas Razukas (1939–2022). Apie tai savo puslapyje pranešė universitetas. Vytautas Razukas 1969 m. baigė Vilniaus universitetą. 1969–72 m. dirbo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dirbtinio inksto laboratorijos, po to 1972–79 m. šios ligoninės Nefrologijos skyriaus gydytoju.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – išaugo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 94,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (sausio 24–30 d.) – 93 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Neseniai pranešus, kad Lietuvoje greičiausiai išplito, manoma, dar labiau užkrečiamas COVID-19 omikron potipis, virusologas Gytis Dudas teigia, kad kol kas stebimi omikrono subvariantai dar neturėtų kelti didelio nerimo. Be kita ko, jis priminė, kad apskritai skirtingose šalyse paplinta kiek skirtingos tos pačios atmainos versijos. Tad ir Lietuvoje turėjome bent 4 atmainas, kurios labai akivaizdžiai buvo paplitusios tik pas mus.

Praėjusią parą nustatyta 7538 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trys mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Iš praėjusią parą nustatytų atvejų 6463 buvo pirminiai, 1070 – antriniai ir penki tretiniai. Nuo penktadienio pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai dėl COVID-19. Moksleiviai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais greitaisiais testais kas tris–penkias dienas.

Trijų vaikų tėvas atvyko į ligoninę išvaržos operacijos, tačiau sužinojo, kad išvaržą sudaro gimda su gimdos kakleliu, kiaušintakis ir kiaušidės, prisitvirtinusios prie nenusileidusios sėklidės. Ligoninėje dėl įtariamos išvaržos atsidūręs 67 metų vyras gydytojams sakė, kad kairėje kirkšnies dalyje tinimą jautė ir matė 10 metų. Be to, jis pranešė, kad nuo gimimo turėjo nenusileidusią sėklidę. „Pacientas turėjo pirminių ir antrinių seksualinių normalių savybių.

Pradėti tyrimai su pirma pagerinta vakcina, kurią patvirtino ES ir leido išbandyti su žmonėmis. Pasaulinės institucijos svarsto, kas turėtų būti naujosios kartos vakcinose nuo COVID-19. „BioNTech/Pfizer“ pradėjo naujos koronaviruso vakcinos, skirtos omikron atmainai, tyrimą – tai pirmoji ES patvirtintos vakcinos versija, su kuria bus pradėti klinikiniai tyrimai, rašo politico.eu.

Dėl pandemijos bene 10 procentų daugiau lietuvių išgirdo jau pažengusios – trečios ar ketvirtos – stadijos vėžio diagnozę. Viena šios statistikos priežasčių – 2020-aisiais sustabdytos planinės medicinos paslaugos. Žmonės negalėjo tinkamai pasitikrinti sveikatos, dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose, o vien eilėse pas specialistus teko laukti nuo pusės metų iki devynių mėnesių.  Dabar daugybė žmonių turi kovoti su pažengusia ar sunkia ligos forma.

Pandemija buvo apipinta įvairiomis prognozėmis, tačiau pastarosiomis savaitėmis vis dažniau kartojosi dvi: „variantai taps švelnesni“ ir „COVID-19 taps endeminiu“. Tačiau ekspertai perspėja, kad nė vienas iš šių dalykų negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Tie, kurie teigia, kad laikui bėgant virusai tampa mažiau mirtini, dažnai turi omenyje gripą. Abu gripo virusai, lėmę 1918 m. ispaniškojo gripo ir 2009 m. kiaulių gripo pandemijas, ilgainiui tapo mažiau pavojingi.

Prostatos vėžys – lėtinė, onkologinė liga, kurią labai sunku atpažinti ankstyvoje stadijoje, nes ji neturi ryškių požymių. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ pašnekovai atsakė, ką daryti sužinojus apie prostatos vėžio grėsmę.  VšĮ „Įveik vėžį“ įkūrėjas, iliuzionistas Arvydas Stonys teigė, kad yra 5 esminiai dalykai, kuriuos, sužinojus apie prostatos vėžio grėsmę, reikėtų iš karto pakeisti.

Praėjusią parą nustatyta 10 tūkst. 280 COVID-19 atvejų: iš jų 8 tūkst. 923 nauji, 1 tūkst. 349 pakartotiniai ir 8 tretiniai užsikrėtimai, 14 žmonių mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Devyni mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Nuo penktadienio pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Nors apie atnaujintos COVID-19 vakcinos poreikį pradėta kalbėti dar pasirodžius delta atmainai, tą realybėje bandoma įgyvendinti jau omikron bangos metu. Visgi specialistai konstatuoja, kad tol, kol bus vykdomi tyrimai, pats omikronas jau gali būti praūžęs, tad ir skiepai gali nebebūti tokie reikalingi. Kita vertus, bent rizikos grupėms skiepytis tikrai prireiks ir ateityje, o tam praverstų net ir pirminė vakcina.

Didelis tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 160 000 žmonių, parodė, kad žemas testosterono kiekis vyresnio amžiaus vyruose yra susijęs su demencija ir Alzheimerio liga. Tyrėjai nerado priežastinio ryšio, todėl šio ryšio pobūdis nėra žinomas, tačiau šis dokumentas yra vienas iš tvirčiausių įrodymų, išryškinusių šį ryšį.

Devyni procentai vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje vartoja kontraceptines tabletes. Dauguma jų nežino, kad septynios placebo tabletės, išgertos paskutinę keturių savaičių ciklo savaitę, yra nereikalingos. Esą moterys, pasitarusios su gydytoju, kontraceptines veikliąsias tabletes gali gerti be pertraukos ir atitolinti menstruacinį ciklą.

Dar tik siūlomas Lietuvoje įtvirtinti naujas organų donorystės modelis jau spėjo pakurstyti prieštaringas nuomones. Nors donorystės svarba niekas neabejoja, kai kurie politikai įžvelgia galimas naujo modelio rizikas ir mato dar neišnaudotus pozityvaus skatinimo būdus. Šiuo metu šalyje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai sutinkantys po mirties būti potencialiais organų donorais išsiima tą patvirtinančią donoro kortelę.

Daug metų kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. 2020 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė net 22 940 žmonės – beveik 10 proc. daugiau negu 2019 metais. Ir nors apie širdies ir kraujagyslių ligas, prevencines programas bei rizikos veiksnius Lietuvoje, rodos, kalbama išties nemažai, daug metų statistikos rodikliai, deja, nedžiugina.

Net išmiegojus visą naktį sunku keltis, mieguisti būnate visą dieną? Jaučiatės pervargę, nuotaika depresyvi, auga svoris? O gal sunku susikaupti, esate dirglūs, net vakare, kai laikas gulti, būnate lyg „užsivedę“, dingsta apetitas? Be to, labiau prakaituojate, kažkas vyksta su širdimi, sutrinka virškinimas? Dėl to gali būti kalta ne egzaminų sesija, įtampa darbe, metų laikas, kai žiemą visada trūksta energijos, ar amžius, kai senstant mažėja jėgų ir silpsta širdis, o skydliaukė.

Kas devintam, persirgusiam ūmine COVID-19 infekcija, išsivysto ilgalaikis pokovidinis sindromas – žmones kankina didžiulis nuovargis, dusulys, galvos skausmai, dingusi uoslė, sutrinka ir atmintis. Tokie simptomai pacientus gali varginti net ilgiau nei pusę metų – dažniausiai jie kankina darbingo amžiaus žmones – ypatingai moteris. O didėjant susirgimų skaičiams, milžiniškas krūvis tenka ir šeimos gydytojams – priversti konsultuoti net po 100 pacientų per dieną.

Saviizoliacijoje dėl kontakto su sergančiuoju nuo pirmadienio esančiam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui nustatyta COVID-19. Apie teigiamą PGR tyrimo rezultatą ministras penktadienį informavo BNS. „Simptomai lengvi. Jaučiuosi gerai. Nedarbingumo neplanuoju. Toliau dirbsiu nuotoliu“, – teigė A. Dulkys. Anksčiau penktadienį A. Dulkys feisbuke pranešė, kad trečiadienį pajuto peršalimui būdingus simptomus ir pasidarė savikontrolės testą, kuris irgi buvo teigiamas.

Iki šiol oficialiai skelbti tik pirminiai užsikrėtimo koronavirusu atvejai, informavo Statistikos departamentas. Penktadienį jis ėmė viešinti informaciją ir apie antrinius bei tretinius susirgimo atvejus. „Iki penktadienio viešinami buvo tik pirminių užsikrėtimų duomenys“, – BNS nurodė departamentas. Tai reiškia, kad jei žmogus koronavirusu sirgo, pavyzdžiui, du kartus, o tarp užsikrėtimų buvo metų skirtumas, antrasis jo užsikrėtimas į naujų atvejų statistiką iki šiol nebūdavo įtraukiamas.

Apžvelgiant visą koronavirusinį pandemijos periodą, tenka pripažinti, kad pasiūlymų, kaip efektyviai gydyti COVID-19, buvo tikrai daug. Tačiau nestinga ir įvairaus plauko savigydos pasiūlymų. Apie vieną iš naujai aptariamų tokių būdų pasakoja Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Organų donorystė – sritis, kurioje itin svarbus komandinis darbas, efektyvi koordinacija ir komunikacija. Tam, kad transplantacijos procesai vyktų sklandžiai yra reikalingos ne tik profesionalių medikų ir koordinatorių komandos, bet svarbus ir kitų įstaigų įsitraukimas į procesą. Neretai norint viską atlikti sėkmingai, prireikia kariuomenės, pasieniečių, policijos ir greitosios pagalbos profesionalų. Kęstutis Šimkus jau 30 metų dirba greitosios pagalbos automobilio vairuotoju.

Ketvirtadienį mirė ilgametis Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus gydytojas Bronius Daugirdas. Apie tai gydymo įstaiga paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Skelbiama, kad gydytojo širdis sustojo vasario 3 dieną, praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo jo 73-ojo gimtadienio. „Jis Šilutės ligoninėje dirbo nuo 1973 m., išdirbo daugiau nei 40 metų. Gydytojas buvo ilgametis Vaikų ligų skyriaus vedėjas.

„Šalinkime kliūtis“ – trejus metus Vėžio dieną skambės šis raginimas. Kalbama apie kliūtis, kurios trukdo gauti sveikatos paslaugas, atriboja dalį žmonių nuo kokybiškų, šiuolaikiškų, mokslo pasiekimais grįstų vėžio diagnostikos ir gydymo būdų. Minimi skirtumai tarp lyčių, amžiaus grupių, socialinio statuso ir išsilavinimo, tarp regionų, tarp miesto ir kaimo.  „Spragų sveikatos paslaugose diagnozuojant ir gydant vėžį dar yra, bet mokslo pažanga daro stebuklus.

Statistikos departamentas nuo penktadienio pradeda skelbti pakartotinų užsikrėtimų rodiklį. Pasak departamento, šis rodiklis tapo aktualus plintant omikron atmainai, nes anksčiau pakartotiniai užsikrėtimai neviršydavo 1 procento. „Nuo sausio pakartotiniai užsikrėtimai pradėjo sudaryti ženklią užsikrėtimų dalį, beveik 15 proc.“, – skelbiama feisbuko paskyroje Valstybės duomenų analitika.

Nors omikronas, panašu, nesukels tokios didelės įtampos sveikatos apsaugos sistemai kaip ankstesnės koronaviruso bangos, medikai įspėja, kad tai gali būti proga savo nagus parodyti gripui. Virusų tyrinėtojai kartu primena 2009-ųjų epidemiją, kai gripo atvejams šoktelėti nesutrukdė ir prasidėjęs pavasaris.

Jei paklausčiau, kam iš mūsų savo aplinkoje teko susidurti su diagnoze „vėžys“, ko gero, tarp skaitančių šį straipsnį neatsirastų nė vieno, su onkologiniais susirgimais neturėjusio jokios akistatos. Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, nepasiruošus, sujaukia ateities planus tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Neretas sergantysis, su kuriuo teko bendrauti, atviravo, kad užklupus ligai, iš esmės pasikeičia žmogaus gyvenimo prioritetai ir tikslai.