Sveikata

Nors daliai kaukių nuolatinis dėvėjimas jau tapo įprastu dalyku, yra tokių, kuriems jos kaip reikiant įgriso. Specialistai primena, kad kaukių nauda yra įrodyta, tačiau sutinka, kad jų dėvėti amžinai nereikės. Be kita ko, kartu prabylama, kur kaukių nešiojimo taisyklės būtų atlaisvintos pirmiausiai. Privalomas kaukių ar respiratorių dėvėjimas uždarose patalpose – viena iš dar likusių pandemijos valdymo priemonių. Tiesa, kitos šalys artimiausiu metu ir to planuoja atsisakyti ar jau tą padarė.

Nors gydytojai ir visuomenė ne ką mažiau nei COVID-19 vakcinų laukė vaistų šiai infekcijai gydyti, įspėjama, kad į tai nereikėtų žiūrėti kaip išsigelbėjimą. Gydytojas Marius Strioga pažymi, kad dėl vaistų veikimo esama lygiai tokios pačios nežinomybės, dėl ko buvo „linčiuoti“ ir skiepai. Negana to, vaistus vartojant „ne pagal laikrodį“ gali atsirasti dar agresyvesni mutavę viruso variantai.

Veržiantis labiau užkrečiamos COVID-19 omikron atmainos bangai, su iššūkiais susidūrė ne tik įmonių kolektyvai, bet ir ugdymo įstaigų bendruomenės. Šeimose atsinaujino diskusijos apie skiepus nuo COVID-19 ir galimybę skiepyti vaikus ir paauglius, nes jie daug laiko praleidžia kolektyvuose – ugdymo įstaigose ir būreliuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje alerginių susirgimų turi beveik 11 proc.

Greitėjant gyvenimo tempui, daugelis vyrų visiškai pasineria į kasdienius darbus ir aukštų lūkesčių bei standartų nulemtus rūpesčius. Siekdami karjeros ir materialinės gerovės, jie dažnai pamiršta asmeninį gyvenimą ir santykius su artimiausiais žmonėmis. Gydytojas urologas Tomas Gudauskas teigia, kad nors pacientai į jį kreipiasi dėl įvairiausių sveikatos problemų, viena iš labiausiai keliančių nerimą yra vyrų lytinės funkcijos sutrikimai.

Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, jame nebeliko beveik 200 vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, astmos ir kitų. 300 tūkst. gyventojų teks mokėti visą kainą už savo įprastai vartotus vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad sąraše nebėra tų vaistų, kurie pabrango ir ragina rinktis kitus panašius kompensuojamus.

Odos paviršiuje susiformavę kraujagysliniai dariniai – netvarkingas pakitusių kraujagyslių augimas ar jų išsiplėtimas – dažniausiai atsiranda be jokių išankstinių perspėjančių požymių ar simptomų. Gydytoja dermatovenerologė Daiva Jasaitienė sako, kad dauguma šių darinių yra gerybinės kilmės ir pavojaus nekelia, tačiau yra tokių, kurie gali sukelti sveikatos problemų ne tik naujagimiams ar kūdikiams, bet ir suaugusiesiems.

Praėjusią parą nustatyti 9488 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1764 COVID-19 sergančių pacientai, 104 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 856 361  gyventojas, nuo jos mirė 8236 žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Su refliuksu, greičiausiai, bent kartą gyvenime yra tekę susidurti kiekvienam, tačiau tai, kas vieniems yra vienkartinis nemalonus pojūtis, kitiems tampa kasdienybe – gastroezofaginio refliukso liga (GERL) serga kone kas ketvirtas žmogus.

Lietuvoje onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skiriama suma, tenkanti vienam gyventojui, yra 2–3 kartus mažesnė, palyginti su Europos Sąjungos (ES) Vakarų valstybėmis. Mūsų šalyje ir visame Rytų bei Vidurio Europos regione taip pat ilgiau užtrunka ir onkologinių ligų diagnozavimas, pacientai taip pat būna priversti ilgiau laukti inovatyvių vaistų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojams reanimatologams ne kartą teko dalyvauti konsiliume, kuris kviečiamas galvos smegenų mirčiai nustatyti.

COVID-19 pandemija Lietuvoje, pirminiais duomenimis, lėmė apie 11 tūkst. perteklinių mirčių, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas. Anot jo, perteklinis mirtingumas, tai yra didesnis, nei įprastai istoriškai stebimas mirčių vidurkis, akivaizdžiausiai stebėtas 2020-ųjų gruodį ir 2021-ųjų sausį bei 2021-ųjų spalį–lapkritį, ir tai gali būti siejama atitinkamai su COVID-19 alfa ir delta atmainomis.

Praėjusią parą nustatyti 6604 nauji COVID-19 atvejai, penki žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1819 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 95 iš jų – reanimacijoje. Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 847,9 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,2 tūkst. žmonių. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Ministras Arūnas Dulkys dar rudenį džiugiai kartojo, kad pirmą kartą medikų algos didės jau nuo sausio, tačiau realybė rodo ką kita. Pasirodo, piniginės papilnėjimo medikai gali tikėtis tik pavasarį. Tačiau jie neslepia nusivylimo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo eilinį kartą liks nepateisinti, mat tai nepadengs nė pusės infliacijos.

Marijampolės ligoninė gedi vasario 15 d. mirusios ilgametės darbuotojos – vyriausiosios slaugos administratorės Ritos Kepalavičienės. Liūdna žinia įstaiga apsidalino socialiniuose tinkluose. Apie nuo 1984 m. Marijampolės ligoninėje dirbusią medikę kolegos atsiliepia vien gerais žodžiais.  „Per visą ilgą savo profesinio gyvenimo kelią gerb. R. Kepalavičienė subūrė profesionalų slaugytojų kolektyvą.

Šalyje itin sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai, siekiama optimizuoti šeimos gydytojų darbą, dėl to jau nuo šios savaitės jiems nebelieka prievoles esveikata.lt sistemoje užregistruoti kiekvieno lengva ar vidutine COVID-19 ligos forma persirgusio paciento arba paciento, kuriam buvo diagnozuota besimptomė ligos forma, pasveikimo nuo šios ligos fakto.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) – sudėtingos situacijos: įstaigoje ėmė trūkti gydytojų neonatologų. Ligoninė patvirtina, kad laikinai susidūrė su sunkumais, tačiau tikina, kad gimdyti turinčios moterys tikrai nėra paliekamos likimo valiai ir gimdymai tikrai priimami. Socialiniame tinkle ketvirtadienį pasklido žinia, kad KUL stoja gimdymų priėmimas, o gimdyvę dėl to jau su marškinėliais teko skubiai išvežti į Kretingą.

Oro sąlygos, šalies gyventojų gyvenimo būdas, epidemiologinė situacija ir lėtinės ligos diktuoja tendencijas vaistinėse. „Camelia“ vaistininkai pastebi, kad šiuo metu pacientai į juos dažniausiai kreipiasi dėl 5 prekių grupių. Preparatai širdies veiklai Lietuvos gyventojai daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, šios grupės ligos taip pat yra pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis. Tai atsispindi ir pacientų vaistų krepšelyje.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prabilus apie tai, kad pandemija šalyje jau „leidžiasi nuo kalno“ ir galbūt dar pavasarį COVID-19 taps sezonine liga, ekspertai įspėja, kad nors laikas koronaviruso nelaikyti išskirtiniu virusu, ligos visiškai savieigai palikti dar neturėtume.  Ministras ką tik konstatavo, kad omikrono banga Lietuvoje jau yra pasiekusi piko viršūnę ir visi duomenys rodo, kad „leidžiamės nuo problemų kalno“.  „Reanimacijoje situacija yra stabili.

COVID-19 sirgusiems slaugos ir globos įstaigų darbuotojams, taip pat šių įstaigų paslaugas gaunantiems gyventojams izoliacijos laikas trumpinamas iki 10 dienų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, nuo šiol lengva ar vidutine COVID-19 ligos sunkumo forma sergantiems palaikomojo gydymo ir slaugos, socialinės globos įstaigų darbuotojams izoliacija nutraukiama po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios.

Praėjusią parą nustatyti 7620 naujų COVID-19 atvejų, devyni žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1736 COVID-19 sergantys pacientai – beveik dešimtimi mažiau nei parą prieš, 98 iš jų – reanimacijoje. Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 842,2 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,2 tūkst. žmonių. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Kai kurie žmonės gali sunerimti sužinoję, kad jų kraujyje yra dalykų, panašių į voratinklius, nors ir daug mažesniu mastu. Nors šie tinklai, techniškai žinomi kaip neutrofilų ekstraląsteliniai spąstai (NET), vaidina lemiamą vaidmenį organizmo gynybos sistemoje, dabar mokslininkai sužinojo, kad jie taip pat prisideda prie autoimuninių ligų, įskaitant išsėtinę sklerozę (IS), sukėlimo.

Ankstesni tyrimai parodė, kad saikingas alkoholio vartojimas gali būti naudingas širdžiai, tačiau nauji tyrimai rodo, kad taip nėra, o vartojant net ir nedidelius kiekius svaigalų, gali kilti širdies ir kraujagyslių komplikacijos. Ištyrę duomenis, surinktus iš daugiau nei 350 000 žmonių Jungtinėje Karalystėje, mokslininkai padarė išvadą, kad tie, kurie išgeria mažiau nei rekomenduojama – 14 alkoholinių gėrimų per savaitę – vis tiek susiduria su padidėjusia širdies problemų rizika.

Makšties kandidozė, dažnai vadinama tiesiog pienlige – dažniausiai moterims pasireiškianti išorinių lytinių organų (vulvos) ar makšties gleivinės infekcija. Gydytoja akušerė-ginekologė Živilė Beatričė Kriūnienė sako, kad šios ligos diagnozę bent kartą gyvenime tenka išgirsti trims iš keturių moterų, o iš jų net 50 proc. suserga pakartotinai. Vis dėlto šios ligos pagrindinis sukėlėjas vargina ne tik moteris, bet ir vyrus. „Iki 80 proc.

Ar meilė gali gydyti ar net sumažinti kraujo spaudimą? Pasirodo, jog meilė ir teigiamos emocijos – pats tikriausias vaistas. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad bučiniai ir laikymasis už rankų skatina laimės hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris ne tik sumažina streso hormonų kiekį organizme, bet ir gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, meilūs ilgiau nei pusvalandį trunkantys prisilietimai, tarkime, masažas, bent tris kartus per savaitę.

„Vaikų vėžys skiriasi nuo suaugusiųjų, nes turi savo ypatumų – yra retas ir pasižymi gerais gydymo rezultatais, – sako Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė doc. dr. Jelena Rascon. – Tą iliustruoja skaičiai: kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 17 000–18 000 suaugusiųjų vėžio atvejų, o vaikų – apie 80. Gydymo sėkmę parodo išgydytos ligos atvejai – 80 proc.

Sąnarių traškėjimas gali pasirodyti gana įprastas reiškinys, kurį kiekvienas bent kartą gyvenime yra patyręs. Daugeliu atvejų tai nėra problema, tačiau retais atvejais toks sąnario skleidžiamas garsas gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. „Camelia“ vaistininkė Vita Baužienė teigia, kad nereaguojant į kūno siunčiamus signalus, sąnario kremzlė gali vis labiau dilti, dėl ko gali grėsti sąnarių keitimo operacija ir darbingumo mažėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyrius antradienį paragino skatinti skiepijimo nuo COVID-19 kampanijas Rytų Europoje, perspėdamas, kad omikron atmainos „potvynis“ juda rytų kryptimi. PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge pažymėjo, kad per pastarąsias dvi savaites šešiose šalyse – Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Sakartvele, Rusijoje ir Ukrainoje – COVID-19 atvejų padaugėjo daugiau nei dvigubai. „Kaip ir prognozuota, omikron banga slenka į rytus.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pažymi, kad teigiamas antikūnų tyrimo prieš pandeminio SARS-CoV-2 viruso rezultatas gali rodyti ankstesnę infekciją arba vakcinaciją, tačiau jo negalima naudoti norint nustatyti, ar asmuo šiuo metu yra užkrečiamas, ar turi imuninę apsaugą nuo infekcijos ar pakartotinio užsikrėtimo, ypač naujomis atmainomis. Antikūnai (Ak) susidaro žmogaus organizme kaip  imuninio atsako prieš SARS-CoV-2 virusą dalis ir juos gamina B tipo ląstelės.

Nors šalyje vėl fiksuotas COVID-19 atvejų šuolis – 7,4 tūkst. naujų užsikrėtimų, didžiojoje dalyje savivaldybių pandemijos veržimasis slūgsta. Be to, teigiamai atliekamų tyrimų daliai vis dar mušant rekordus bendras savaitinis naujų atvejų pokytis jau yra minusinis ir siekia -19,6 proc. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 6,3 tūkst., antrą – 1126, trečią – šeši žmonės, rodo Statistikos departamento duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 7432 nauji COVID-19 atvejai, 29 žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1751 COVID-19 sergantis pacientas, 92 iš jų – reanimacijoje. Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 826,8 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 8,2 tūkst. žmonių. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 83 atvejus 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (sausio 31 d.– vasario 6 d.) minėtas rodiklis buvo 94,5 atveja 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų buvo užregistruota Telšių apskrityje, mažiausia – Marijampolės apskrityje.

Lietuvos gyventojai COVID-19 serga labai įvairiai, o ir atsistatymas po ligos – labai skirtingas. Nugalėjus ligą kai kuriuos pacientus kamuoja ne vienas liekamasis reiškinys, o vienas iš jų – širdies negalavimai. „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė sako, kad kone kasdien į vaistinę pacientai ateina pasikonsultuoti dėl širdies problemų, atsiradusių persirgus COVID-19. „Beveik kasdien vaistinėje apsilanko pacientų, turinčių nusiskundimų širdies darbu.

Lietuvoje kaupiantis vakcinų nuo koronaviruso likučiams, juos svarstoma aukoti, o ateityje įsigyti atnaujintas skiepų dozes, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Lietuva aktyviai dalyvauja ir ateityje dalyvaus donuojant kitoms šalims vakcinas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ministras. Remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, jis pridūrė, jog „pasaulyje yra didžiulis vakcinų badas“. „Europa yra išskirtinėje situacijoje su savo galimybėmis.

Baltijos šalys drauge įsigijo daugiau kaip 385 tūkst. dozių vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Pirkimo sutartis sudaryta trejiems metams. Lietuvai iš įsigyto kiekio atiteks 180 tūkst. dozių, už jas bus sumokėta per 1,8 mln. eurų. Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos Neringos Norkūnaitės-Sasnauskienės, artimiausiu metu nauja vakcinų siunta turėtų pasiekti Lietuvą.

COVID-19 pandemija Lietuvoje jau perkopė piką, teigia sveikatos apsaugos ministras. „Šiandien jau tikrai galime pasakyti pagal skaičius, kad jau perlipome piką“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Arūnas Dulkys. Anot jo, tai liudija bendra COVID-19 užsikrėtimų ir sirgimo tendencija.

Praėjusią parą nustatyta 4798 nauji COVID-19 atvejai, 15 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pilnai paskiepyti buvo šeši mirusieji. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4136, antrą – 656, trečią – šeši žmonės. Jau antrą savaitę pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1262 COVID-19 sergantys pacientai, 96 iš jų – reanimacijoje.

Nuo pirmadienio nebelieka izoliacijos reikalavimo atvykstantiems į Lietuvą keliautojams iš bet kurios valstybės – iki šiol izoliuotis dar buvo būtina nuo COVID-19 neskiepytiems ir nepersirgusiems asmenims iš trečiųjų šalių.

Pirmadienį Vyriausybė planuoja peržiūrėti COVID-19 pandemijos valdymo priemones. Numatyta, kad pakeitimus siūlys sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau konkretus projektas dar nepaskelbtas. „Bus tariamasi dėl bendrų infekcijų kontrolės priemonių laisvinimo ir keliautojų izoliacijos tvarkos“, – Vyriausybės posėdžio išvakarėse BNS sakė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Pacientų organizacijos ir medikai kaip reikiant sunerimę. Jau antriems metams stringant inovatyvių vaistų vertinimui sunkūs ligoniai negali gauti tinkamo gydymo. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad procesas buvo sustojęs dėl finansavimo naujos tvarkos modeliui ir žmogiškųjų išteklių stygiaus bei tikina, kad viskas turėtų pajudėti.

Nors maistas yra pagrindinis žmogaus gyvybės šaltinis, tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar jis teiks sveikatą ir energiją, ar priešingai – taps pagrindine ligų priežastimi. Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Oskaro Minkovskio sveikatos centro gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Eglė Minevičienė pabrėš, jog apskritai žmonija kenčia tiek nuo maisto stygiaus, tiek ir nuo pertekliaus. Dėl to milijardai žmonių serga ir turi sveikatos sutrikimų.

Praėjusią parą nustatyti 9030 naujų COVID-19 atvejų, mirė 29 žmonės, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 775 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 7752, antrą – 1270, trečią – 8 žmonės. Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Pasaulio sveikatos organizacija, vaistų reguliavimo institucijos ir vaistų kompanijos vertina kelis kintamuosius, ieškodamos geriausios kitos vakcinos. Nuspręsti, į ką turėtų nusitaikyti naujos kartos COVID-19 vakcinos, nėra paprasta, rašo politico.eu. Pandemija vis dar siautėja, mutacijos atsiranda ir išnyksta, o pastebėti kitą susirūpinimą keliantį variantą yra mokymosi procesas.

Be slaugytojų greitai sustotų bet kurios sveikatos priežiūros įstaigos darbas, tačiau šios profesijos atstovai vis dar jaučiasi ne iki galo vertinami. Apie tai byloja ne tik tuščios darbo vietos, kurių neskuba užimti į užsienį besidairantys paruošiami specialistai, tiek skundai apie nepakeliamus darbo krūvius ir apverktinas algas.

Nors šiuo metu pasaulyje turbūt labiausiai aptarinėjamas SARS-CoV-2 virusas, sukėlęs jau trečius metus trunkančią pandemiją, mokslininkai perspėja, kad egzistuoja daug pavojingesnių virusų. Negana to, ne vienas jų turi potencialo sukelti naujas pandemijas. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad žmonės savo neetišku elgesiu su gamta ir gyvūnais patys prisišaukia virusus. Negana to, pasaulyje yra tokių virusų, kurie užkrečiamesni ir mirtingesni nei SARS-CoV-2, apie kurį dabar tiek daug kalbama.

Biržų rajono poliklinika sulaukė akibrokšto — vieną dieną visi Legailių globos namų gyventojai buvo perrašyti į privačią kliniką „Medicinos namai“, kuri Biržuose duris atvėrė visai neseniai, todėl beliko surinkti pacientų medicinines korteles ir perduoti kitai įstaigai. Globos namų direktorius Renaldas Simėnas teigė, kad jokio kriminalo šioje istorijoje neįžvelgiantis ir tikino tokiam senelių sprendimui įtakos nedaręs.

Lėtinė smegenų išemija (LSI) – tai progresuojantis ilgalaikis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Šis smegenų sutrikimas priskiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, nuo kurių mirštamumas mūsų šalyje yra pats didžiausias. Gydytoja neurologė Zita Pučkienė sako, kad vienintelis būdas sustabdyti šios ligos progresavimą ir išvengti negrįžtamų pokyčių yra laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir kreiptis į medikus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto vakcinomis nuo gripo šiemet leisti nemokamai pasiskiepyti visiems gyventojams, o ne tik rizikos grupėms priklausantiems žmonėms. Tokį prašymą prieš kurį laiką ministerijai pateikė Vilniaus Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikos, nespėjančios sunaudoti visų už valstybės lėšas pirktų vakcinų. „Situacija vertinama, sprendimo šiuo klausimu kol kas nėra“, – BNS nurodė ministerija.

Turbūt vienus iš karščiausių ginčų ir diskusijų pandemijos metu kėlė kaukės ir jų dėvėjimo politika. Šalims švelninant COVID-19 ribojimus ar jų visai atsisakant kai kur nuo žmonių veidų krenta ir kaukės. Ar ir kada apie tai vertėtų svarstyti ir Lietuvoje? Nors dalis gyventojų vis dar pasiskundžia, kad kaukių dėvėjimas jiems kelia diskomfortą ir vargina specialistai gerų žinių neturi.