Tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ kompanijos, kurių skiepai sukurti naujosios mRNR technologijos pagrindu, jau paskelbė apie atnaujintų omikrono atmainai vakcinų vykdomus klinikinius tyrimus.
Štai „Pfizer-BioNTech“ tirs 1 420 žmonių, kurių amžius – nuo 18 iki 55 metų. Vyresni asmenys neįtraukti, mat, „tyrimo tikslas yra išsiaiškinti dalyvių imuninį atsaką, o ne apskaičiuoti vakcinos veiksmingumą“. Šiuo tikslu savanoriai yra suskirstyti į tris grupes.
Pirmajai priskirti žmonės, anksčiau gavę dvi dabartinės „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozes 90–180 dienų prieš įsitraukimą į tyrimą. Jie gaus vieną arba dvi vakcinos nuo omikron varianto dozes. Antrajai grupei priskirti žmonės, gavę tris dabartinės vakcinos dozes 90–180 dienų prieš tyrimą. Jiems bus suleista dar viena pradinės vakcinos dozė arba vakcinos nuo omikron varianto dozė. Trečiosios grupės žmonės – jie anksčiau nebuvo pasiskiepiję nuo COVID-19 – gaus tris vakcinos nuo omikron dozes.
„Moderna“ paskelbė, kad naujos vakcinos bandymuose dalyvaus 600 suaugusiųjų, iš kurių pusė mažiausiai prieš šešis mėnesius gavo dvi „Moderna“ vakcinos dozes, o kita pusė buvo paskiepyta trimis kompanijos sukurto preparato dozėmis. Tad omikron atmainai pritaikyta stiprinamoji dozė bus išbandoma ir kaip trečiasis, ir ketvirtasis skiepas.
Gali pritrūkti užsikrėtimų efektyvumui įvertinti
Paklaustas, kiek realu, kad prireikus tolesnei vakcinacijai bus naudojamos būtent atnaujintos vakcinos, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas teigė, kad tai dar lieka atviras klausimas.
„Viskas, man atrodo, galų gale atsirems į tos vakcinos efektyvumą ir saugumą. Tai greičiausiai ir priklausys, kiek ilgai užtruks, kol mes tai žinosime. Nereikia pamiršti, kad turi būti pakankamas užsikrėtimų skaičius tiek kontrolinėje, tiek skiepų grupėje. Tai, nežinau, kiek tai gali užtrukti.
Jei tuo laikotarpiu, kada bus vykdomas tyrimas, omikronas jau bus per visus „prasiėjęs“, nebus pakankamai užsikrėtimų tiek vienoje, tiek kitoje grupėje, kad statistiškai gerai būtų galima įvertinti vakcinos efektyvumą“, – aiškino virusų tyrinėtojas.
Jis priminė, kad lygiai taip pat buvo su „AstraZeneca“, kai buvo tiriami vyresnio amžiaus žmonės: „Paprasčiausiai nebuvo tiek užsikrėtimų, kad statistiškai patvirtinti, kad vakcina yra efektyvi, nors kitose amžiaus grupėse akivaizdžiai buvo efektyvi.“
„Labai sunku pasakyti, koks bus rezultatas ir kad bus pabaiga naujos omikron atmainai pritaikytos vakcinos. Pirmiausia reikia pasitvirtinti laboratorijoje, kad tai tikrai yra tinkama vakcinacijai prieš omikron atmainą, toliau turi praeiti visus tris klinikinių tyrimų etapus ir tada registracija ir gautas leidimas. Šie visi procesai labai imlūs laikui ir tai gali užtrukti“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė, gydytoja Daiva Razmuvienė.
Klinikinis tyrimas skiriasi nuo prieš tai buvusių
Paprašytas pakomentuoti, ar kitoks nei pirmųjų tyrimų „formatas“, t. y. net trys įtraukiamos savanorių grupės galėtų reikšti, kad nauja vakcina galbūt ne visiems veiks vienodai efektyviai ir ne visiems bus reikalinga, mokslininkas kiek plačiau paaiškino imuninės sistemos veikimo ypatumus.
„To reikia apskritai pažiūrėti, ar imuninė sistema nėra per daug užsifiksavusi tiek pirminiu variantu, kuriuo žmonės buvo daugiau skiepyti. Kalbant apie imuninės sistemos veikimo principą, tiesiogine to žodžio prasme vyksta evoliucija žmoguje, kai vis labiau modifikuojant antikūnus yra atrenkami geriausi.
Tokiu būdu, tarkime, gripo atveju yra žinomas toks efektas, vadinamas pirmine antigenine nuodėme, kuomet vos ne pirmasis mūsų vaikystėje sutiktas gripo virusas tarsi užkoduoja imuninę sistemą naudoti tam tikrus antikūnus, kurie labai gerai išmoksta pirminę atmainą ir susirgimai kitomis atmainomis vis tiek padidina tų pirminių antikūnų skaičių, kurie galbūt nėra patys efektyviausi. Tai greičiausiai bus bandoma žiūrėti, ar panašus dalykas egzistuoja su SARS-CoV-2“, – svarstė G. Dudas.
Pašnekovas sutiko, kad atnaujintų vakcinų tyrimo imtis išties atrodo mažoka, bet šiuo atveju ji gali būti pateisinama tuo, kad siekiama patikrinti vakcinos efektyvumą, o ne saugumą.
„Jau iš ankstesnių tyrimų žinome, kad pati skiepų platforma yra saugi. O šiuo metu, kadangi pakeičiame tik vieną mažą komponentą, seką, kuri naudojama, koks bus pagamintas antigenas. Tačiau įsivaizduoju, kad dėl to kyla mažiau problemų, nes anksčiau didesnė imtis buvo svarbi nustatyti šalutiniams efektams iš saugumo pusės. Tad nustatyti, kiek vakcina efektyvi, turbūt užteka mažesnės imties“, – aiškino jis.
Sulauksime multivalentinės vakcinos?
Pasiteiravus, ar šiose vakcinų kūrėjų „lenktynėse“ su virusu bet kuriuo atveju būtų geriau nauja vakcina, nei „pasenusi“, G. Dudas išskyrė trečią „kelią“ – multivalentinę vakciną.
„Jei bus kažkoks neatitikimas tarp to, kas cirkuliuoja ir kas naudojama vakcinoje, jei pasirodo dar kažkokia atmaina, tuomet gali būti, kad atnaujinta vakcina gali nebeturėti kažkokio efektyvumo. Šiaip ganėtinai realus scenarijus, kad atnaujinta vakcina nebus tiesiog skirta vien omikron variantui.
Labai realu, kad tai galėtų būti multivalentinė vakcina, kokia, tarkim, buvo gripo vakcina, kai anksčiau būdavo trys elementai ir vėliau – keturvalentė. Tai labai realu, kad nuo SARS-CoV-2 viruso vakcina bus dvivalentė artimiausiu metu. Tik šiek tiek gaila, kad tokiems efektyvumo tyrimams yra švaistomas laikas, kai patys matome, kaip greitai omikron „prasineša“ per visą populiaciją. Tad kol bus baigti tyrimai, omikron ateinančius pusę metų nekels didelių problemų“, – prognozavo pašnekovas.
Jam antrindama D. Razmuvienė sutiko, kad išties vakcina gali būti pagaminta vėliau nei omikronas nustos dominuoti.
„Bet mokslininkai šneka apie vakciną, kuri būtų pritaikyta kaip gripo vakcina – prieš keturis antigenus, tai ir čia buvo tokie pamąstymai, kad turėtų būti universalesnė vakcina, kad būtų prieš daugiau atmainų, ne tik omikrono. Nes laukinio viruso jau seniai nebėra, kuris pandemiją sukėlė“, – komentavo epidemiologė.
Rizikos grupėms praverstų ir pirminė vakcina
Kita vertus, G. Dudas pažymėjo, kad tiek pavėluota vakcina, tiek dabar naudojami skiepai bet kuriuo atveju būtų naudingi skiepijant rizikos grupes.
„Ten, kur skiepijimas visada praverčia, tai yra rizikos grupės, kur net jei neturėtume vakcinos su omikrono komponentu, su pirmine atmaina efektyvumas nuo sunkesnės ligos eigos palyginamai geras ir žymiai geresnis nei gripo atveju“, – sakė virusų tyrinėtojas.
D. Razmuvienės teigimu, mažai tikėtina, kad apskritai nereikėtų dar vienos sustiprinamosios skiepo dozės.
„Kad taip visiškai virusas dingtų iš aplinkos, taip nebus, jis cirkuliuos ar kitu pavidalu, kitoje atmainoje, labai sunku pasakyti. Bet kad pandemija pasibaigtų ir būtų nulinė, taip nebus. Kaip ir sezoninio gripo metu, ateina vienas ar kitas variantas. Bet jei jis pataps endemiškai plintančia liga, tai, be abejo, žymiai paprasčiau kiekvienoje teritorijoje su juo tvarkytis“, – prognozavo NVSC specialistė.
Revoliucija Kanadojo.
Pasaulio "zinesklaida" tyli, Lietuvos sistemine, korteline "zinesklaida tyli". Jus dar tikite sitais bjauriais melagiais? Musu seimas ir zinesklaida nusikalteliai. Tai mafija.
