Sveikata

Nuo vasario 1 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl genetinio „Prosigna“ tyrimo, kuris padeda spręsti dėl veiksmingiausio ir saugiausio ankstyvo krūties vėžio pooperacinio gydymo, skyrimo tvarkos. Genetinis testas „Prosigna“ padės gydytojams onkologams paskirti tikslesnį personalizuotą gydymą krūties vėžiu sergantiems pacientams.

Laikas, kurio prireikia atsistatymui po COVID-19, individualus kiekvienam pacientui – tai gali būti kelios dienos, savaitės ar net mėnesiai. Vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad yra būdų, galinčių pagreitinti šį procesą ir įspėja, kokios pasekmės gali grėsti, jeigu persirgęs pacientas nesirūpins savo reabilitacija bei imuniteto stiprinimu. „Jeigu COVID-19 persirgęs pacientas nebus visiškai atsistatęs ir sustiprinęs po ligos išvarginto imuniteto, jo sveikatai grės rimtos pasekmės.

Praėjus dvejiems metams nuo COVID-19 protrūkio Europa netrukus gali įžengti į „ilgą ramybės laikotarpį“ dėl aukštų vakcinacijos rodiklių, mažiau pavojingesnės koronaviruso omikron atmainos ir žiemos pabaigos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Tokia situacija, kokios dar nesame turėję per šią pandemiją, leidžia mums tikėtis ilgo ramybės laikotarpio“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė įspėja, kad pastarosiomis dienomis fiksuojami užsikrėtimų antirekordai dar toli gražu nėra pabaiga. Jos vertinimu antirekordai bus gerinami ir toliau, be to, ramybės neduoda nežinomybė, kokie gali būti ligos liekamieji reiškiniai. „Rekordus mušime ir toliau. Faktas. Nuo to jau niekur nepabėgsime.

2020 metais pasaulyje net 604 tūkst. moterų buvo diagnozuotas vienas vėžinis susirgimas – gimdos kaklelio vėžys. Deja, net 342 tūkst. atvejų iš jų baigėsi mirtimi. Gimdos kaklelio vėžys yra trečias dažniausias vėžinis susirgimas moterų tarpe. Ši statistika yra itin skausminga, kadangi laikantis tinkamos prevencijos, gimdos kaklelio vėžio galima išvengti net 90 proc. atvejų. Įgyvendinant Europos Sąjungos gimdos kaklelio vėžio patikros programą – Lietuva nuolatos prasčiausioje pozicijoje.

Koronavirusu užsikrečiant vis daugiau gyventojų, užkrato neišvengia ir medikai. Ligoninės ir poliklinikos skaičiuoja, kad šiuo metu COVID-19 serga dešimtys jų darbuotojų. Nors skaičius iš šalies ir atrodo nedidelis, ligoninių vadovai situaciją sako stebintys su nerimu. Net ir vienas iškritęs darbuotojas apsunkina įstaigų darbą. Be to, bijoma, kad užsikrėtimų ligoninėse tik daugės. Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatomi 10 336 užsikrėtimai koronavirusu.

Vėžio prevencijos programoms skiriama apie 20 mln. eurų, tačiau jomis pasinaudoja tik pusė tikslinės grupės žmonių, o pandemija dar labiau pristabdė vykdymą. Tuo metu gąsdinančios ligos diagnozę kasdien išgirsta kelios dešimtys žmonių, o ateities prognozės šiurpina –pacientų mirštamumas nuo vėžio ateityje gali padidėti net 15 proc. Skaičiai gąsdina – Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkst.

Atšaukiamas ne tik galimybių pasas ir periodinis darbuotojų testavimas, nuo pirmadienio laikinai stabdomas ir kaupinių tyrimus atlikimas moksleiviams. Jie keičiami savikontrolės testais. Kaip nurodė ministras Arūnas Dulkys, taip nuspręsta dėl didelės laboratorijų apkrovos. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad prioritetas dabar teikiamas simptominiam testavimui.

Lietuvoje bus pripažįstama Indijoje gaminama britų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 „Covishield“ bei Europos vaistų agentūros registruotas kompanijos „Novavax“ preparatas „Nuvaxovid“. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, „Covishield“ vakciną patvirtinusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „PSO yra paskelbusi dokumentą, kad „Covishield“ ir „Vaxzevria“ vakcinos yra visiškai ekvivalentiškos, išskyrus tam tikrus gamybos etapus ir pavadinimą, tai nuspręsta pripažinti „Cov...

Nuo šiandien gyventojai mobiliuose punktuose galės išsitirti ir greitaisiais antigeno testais. Tai padaryta reaguojant į didelį sergamumo didėjimą ir ženkliai išaugusius besitestuojančiųjų srautus mobiliuose punktuose, rašoma pranešime spaudai. Šis testavimo būdas ne tik leis operatyviai gauti atsakymą dėl COVID-19, bet ir sumažins darbo krūvį tyrimus atliekančioms laboratorijoms.

Keičiasi tvarka dėl privalomo periodinio tam tikrų sričių darbuotojų testavimosi dėl COVID-19. Nuo šiol testuotis reikės tik kritinių institucinių atstovams, kuriems yra numatytas atskiras algoritmas. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tam, kad būtų atsisakyta periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso.

Sausio antroje pusėje Vyriausybė pritarė sveikatos priežiūrų įstaigų reformai, kuria norima naikinti dalį ligoninių lovų numatant plėsti ambulatorinių paslaugų skaičių. Tai reiškia, kad tik dalis gydymo paslaugų savivaldybėse gyventojams būtų suteikiamos: bazinės paslaugos, ilgalaikė asmens sveikatos priežiūra, dienos paslaugos, greitoji medicinos pagalba. Kitų paslaugų jie turėtų vykti į didesnes ar specializuotas gydymo įstaigas.

Užfiksavus rekordiškai didelio mirtingumo metus pateikiami niūrūs skaičiai – pagal perteklinį mirtingumą esame vieni pirmaujančių pasaulyje. Manoma, kad daugiau gyventojų Lietuva neteko tiek dėl pandemijos valdymo pasekmių, tiek baimės kreiptis pagalbos, tiek ir taip prastos sveikatos būklės. Tačiau nors sveikatos paslaugų poreikis toliau tik auga, prieinamumas prie jų dar toli gražu nestoja į vietas.

Šaltuoju metų laiku alergijos niekur nedingsta. O kartais gali pasireikšti ir tokios, kurias sunku net atpažinti. Pasak vaistininkės Ingos Norkienės, pasitaiko ir šalčiui alergiškų žmonių, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir žinoti, kaip teisingai sau padėti. Su alergijomis įprastai susiduriant šiltuoju metų laiku, žiemą žmonės nebūtinai supranta, kad kilę simptomai – alerginė reakcija.

2022 m. sausio 26 d. biotechnologijų bendrovė „Moderna, Inc.“ pranešė dvi geras naujienas kovoje su pasaulį okupavusia kornaviruso omikron atmaina. Pirmoji žinia – prasidėjo antrasis klinikinių tyrimų etapas naujos vakcinos, specifiškai veikiančios būtent omikron atmainą. Antroji – paaiškėjo, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja „Moderna“ sukurtos vakcinos doze, net po šešių mėnesių organizme yra  su omikron atmaina galinčių kovoti antikūnų, rašoma pranešime spaudai.

Nuo vasario 1 d. vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ siūlo naują paslaugą farmacijos rinkoje – visą parą nemokamai teikiamas konsultacijas telefonu sveikatos klausimais. Į Gintarinę sveikatos liniją vaistinių tinklas investavo 80 tūkst. eurų. „Šią idėją padiktavo klientų poreikis gauti ekspertinę konsultaciją sveikatos klausimais bet kuriuo paros metu. Į vaistines ar klientų aptarnavimo liniją dažnai sulaukiame skambučių jau po darbo valandų.

Pastarąją savaitę toliau plintant omikron atmainai COVID-19 protrūkių skaičius šalyje išaugo dvigubai, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras jų skaičius, pirmadienio duomenimis, viršijo 1700. Ugdymo įstaigose užfiksuoti 1534 protrūkiai, tai yra beveik tris kartus daugiau nei praėjusios savaitės pradžioje. Didžioji dalis – 88 proc. – jų registruoti mokyklose. Darželiuose ir lopšeliuose jie sudaro apie 11 proc. visų protrūkių.

Dėl milžiniško sergančiųjų COVID-19 pacientų srauto teigiantys dabar esantys kaip fronte šeimos gydytojai piktinasi, kad neveikiančios sistemos tik dar papildomai apsunkina darbą. Jei pykčio strėlės skrieja ne trinkančios e.sveikatos, tai neveikiančios „Sodros“ sistemos link. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar praėjusią savaitę dėl „Sodros“ sistemos sutrikimo gydytojai negalėjo išduoti nedarbingumo lapelių.

„Camelia“ vaistinėse ir internetinėje vaistinėje jau galima rasti ne tik įprasto dydžio respiratorių, bet taip pat ir mažesnių, pritaikytų vaikams. Nuo sausio 17 dienos renginiuose uždarose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims reikia dėvėti respiratorius. Pastaruoju metu pacientai vaistinėse ne tik ieškojo įprasto dydžio respiratorių, bet taip pat teiravosi ir mažesnių, vaikams pritaikytų apsaugos priemonių.

Prasidėjusi omikron banga atnešė gerokai daugiau užsikrėtimų atvejų, laimei, nuo COVID-19 miršta mažiau gyventojų, tarp jų – ir jaunų žmonių. Visgi praėjusį savaitgalį ši infekcinė liga pareikalavo jauno vyro gyvybės. Tai – antroji šiemet 30–39 m. grupei priklausiusio žmogaus mirtis. Kaip rodo Statistikos departamento atvirieji duomenys, sausio 29 d. mirė Šiaulių rajono gyventojas, tačiau apie jo mirtį nuo COVID-19 buvo pranešta vėliau.

Nors šįkart naujų koronaviruso atvejų skaičiai neperžengė 10 tūkst. ribos, pasiektas kitas pandemijos rekordas. Antradienio duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų jau tenka daugiau nei 4 tūkstančiai atvejų. Toks rodiklis Lietuvoje nebuvo fiksuotas nuo pandemijos pradžios – šiuo metu jis siekia 4043,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 41,4 procento.

Pandemijos pikas Lietuvoje dar nepasiektas ir artimiausias kelias savaites sergančiųjų skaičiai kops į viršų – taip prognozuoja epidemiologai ir mokslininkai. Nors sužsikrėtusių skaičiai per parą oficialiai gali pasiekti ir 15 tūkstančių, realiai jų bus dvigubai daugiau – nemažai serga besimptome forma, kiti net nesitiria. Tiesa, kada koronaviruso banga pradės slopti, kol kas prognozuoti sunku – tikėtina, kad vasario pabaigoje banga jau leisis.

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės nepriklausomų ekspertų taryba pritarė planams stabdyti galimybių paso taikymą. „Dėl ypatingo naujos atmainos omikron plitumo svarbiausios tampa asmeninės apsaugos priemonės – vakcinacija, respiratorių dėvėjimas, kontaktų mažinimas. Ekspertų tarybos nariai pritaria galimybių paso sustabdymui, galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje“, – BNS po posėdžio sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Klaipėdos universiteto (KU) taryba pirmadienį pritarė dalyvavimui steigiant Klaipėdos universiteto ligoninę. Kaip pranešė universitetas, sprendimui taryba pirmadienį pritarė vienbalsiai, o tarybos pirmininko pareigas einantis Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nuo šio klausimo svarstymo nusišalino ir nebalsavo. Tokią galimybę KU atvėrė gruodį Seimo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos.

Suaktyvėjus koronaviruso atmainai omikron, dažniau COVID-19 liga diagnozuojama ir medikams. Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojams taip pat dažniau diagnozuojama klastinga liga. Kaip sergančiųjų skaičiaus augimas įtakoja ligoninės darbą, klausiama Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorės Česlovos Špūrienės. „Šiuo metu 79 ligoninės darbuotojams yra diagnozuotas teigiamas COVID-19 PGR testas. Iš jų 61- medicinos personalo darbuotojai, 7 jų gydytojai.

Mokyklose ir darželiuose užfiksuoti 1534 COVID-19 protrūkiai – beveik triskart daugiau nei prieš savaitę, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Didžioji dalis protrūkių užfiksuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Bendrai protrūkiai mokyklose sudaro 88 proc. visų, užfiksuotų šalyje, darželiuose – dar 11 procentų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų dėl kankinančios nemigos ir prastos miego kokybės skuba į vaistines ieškodami pagalbos. Vaistininkė Greta Šimkė sako, kad šių negalavimų priežasčių daugybė, tačiau didžioji dalis – išprovokuotos žmonių klaidų. Tai reiškia, kad problemas galima išspręsti pakeitus neigiamą įtaką miego kokybei darančius įpročius. „Miego sutrikimų atsiradimui įtakos turi ne tik amžius, triukšmas, šviesa, laiko juostos pokyčiai, tačiau ir klaidingi mūsų įpročiai.

Seime žlugus privalomų skiepų daliai darbuotojų įteisinimui užstrigo ir galimos žalos dėl COVID-19 vakcinų atlyginimo klausimas. Valdantieji tvirtina, kad šis įstatymas tikrai bus priimtas, tačiau tokia apimtimi, kaip pasiūlė opozicija, greitai to padaryti nepavyks.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja pasiekti, kad per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmė pailgėtų 5–6 metais, per pusę sumažėtų savižudybių.

Ministerijai dar tik ruošiantis pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, Joniškio ligoninė pati inicijavo pokyčius ir ėmė koncentruotis į ambulatorines paslaugas. Įstaigos vadovas Martynas Gedminas sako, kad tai leidžia tik išlošti ir suteikia perspektyvą prikviesti jaunus specialistus. Kartu jis neslepia nesuprantantis tų vadovų, kurie būgštauja dėl uždaromų leisgyvių skyrių.

Partnerio knarkimas vienas iš labiausiai erzinančių reiškinių. Dėl jo žmonės ima miegoti atskirai, kartais tai tampa ir skyrybų priežastimi, tačiau knarkimas gali būti sėkmingai gydomas. Kaip to pasiekti, domėjosi TV8 laida „Sveikas rytojus“. Gydytojas otorinolaringologas Marius Kašėta teigė, kad dauguma žmonių net nežino, jog ši problema – sprendžiama. „Jie gali ieškoti pagalbos, o dažniausiai žmonės kreipiasi paraginti, kaip mes sakome, lovos partnerių.

Specialistai fiksuoja šokiruojančias karantino pasekmes vaikams. Ypač jis pablogino virtualioje erdvėje kone metus besimokiusių moksleivių savijautą, paaštrėjo ir ligos, ir psichinės problemos. Vaikų išgyvenimus savo knygoje atskleidžia žinomas vaikų gydytojas Rimantas Kėvalas. Knygoje „Ką mes padarėme savo vaikams“ Kauno klinikų gydytojas Rimantas Kėvalas, pasakodamas pacientų istorijas atskleidžia sukrečiantį karantino poveikį patiems jauniausiems.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad dabartinė užsikrėtimų banga reiškia perėjimą į naują, mažiau pavojingą „endeminį“ etapą, tačiau ateinančios savaitės bus sunkios.  Omikron atmaina skatina precedento neturinčią koronaviruso infekcijų bangą Europoje. Kadangi atmaina yra lengvai perduodama, daugumai žmonių bus sunku išvengti užsikrėtimo.

Oras patalpose gali būti iki penkių kartų toksiškesnis nei judriose gatvėse. Skaitydami šį straipsnį tikriausiai darote tai, kas gali (lėtai) jus nužudyti: kvėpuojate patalpų oru. Mokslininkai jau anksčiau yra sakę, kad oras namuose, biuruose ir viešosiose erdvėse, kur žmonės praleidžia maždaug 90 procentų savo laiko, gali būti labiau užterštas nei judriausiose miesto gatvėse. Kampanijos dalyviai manė, kad yra nepakankamai daroma šiai problemai spręsti.

Ne paslaptis, kad iš visų akių ligų daugiausia nerimo kelia tos, kurios bėgant laikui gali tapti aklumo priežastimi. Glaukoma, katarakta – šias ligas, jų simptomus ir padarinius žino daugelis, tačiau apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją yra girdėjęs retas. Vis dėlto gydytoja oftalmologė Eglė Skarupskienė teigia, jog remiantis naujausių tyrimų duomenimis, būtent ši liga dažniausiai lemia apakimą.

Nuo COVID-19 mirė 10–19 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Departamento svetainėje nurodoma, kad COVID-19 nusinešė paauglės gyvybę, ji buvo pilnai paskiepyta. Tai yra antroji tokio amžiaus auka nuo pandemijos pradžios. Nuo COVID-19 taip pat yra miręs 0–9 m. amžiaus grupei priklausęs vaikas. Praėjusią parą nuo COVID-19 iš viso mirė 12 žmonių. Vienas priklausė 60–69 m. amžiaus grupei ir buvo nepasiskiepijęs.

Specialistams pastebint, kad vis daugiau žmonių neteisingai vartoja jiems paskirtus vaistus, šie įspėja – ne pagal gydytojo rekomendacijas vartojami vaistai gali ne tik neveikti, tačiau ir iššaukti papildomus simptomus ir rizikas. Laidos „Sveikata.lt“ komanda paklausė gatvėje sutiktų praeivių, kaip atsakingai jie vartoja vaistus ir ar laikosi gydytojų ir vaistininkų rekomendacijų.

Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma. Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius spaudos konferencijoje penktadienį tvirtino, jog iš viso klinikose yra per 200 COVID-19 užsikrėtusių medikų ir kitų darbuotojų, daugėja ir užimtų pacientų lovų, bet situacija kol kas išlieka stabili.

Lietuvoje didėjant COVID-19 viruso omikron atmainos susirgimų bangai, o darželinukams ir moksleiviams po žiemos atostogų sugrįžus į kolektyvus ugdymo įstaigose, daugelis tėvų ir globėjų baiminasi, kad ši liga palies ir jų vaikus. Klausimų kyla ne tik šeimose, bet ir ugdymo įstaigose.

Nors užsikrėtusių COVID-19 žmonių stipriai daugėja, tai dar taip neatsiliepia hospitalizacijų skaičiui, penktadienį teikdamas naujausią informaciją konstatavo VUL Santaros klinikų direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Tiesa, šiandien medikams labiausiai nerimą kelia augantis sergančių vaikų skaičius ir dėl ligos „iškrentantis“ personalas. Kaip nurodė klinikų vadovas, pacientų skaičius šiuo metu padidėjo tik nežymiai. „Vilniaus regione išlieka vis dar 40 proc.

Sergantiems COVID-19 gali pasireikšti besimptomė, lengva, vidutinio sunkumo, sunki ir kritinė formos. Kiekvienu iš šių atvejų, skirsis ir ligos eiga. Vaistininkė Irena Garuckienė sako, kad tai priklauso ne tik nuo genetikos, imuniteto stiprumo, bet ir nuo į organizmą patekusio viruso kiekio. Šiuo metu didžioji dalis gyventojų COVID-19 gydosi namuose, todėl vaistininkė pataria, ką turėti savo vaistinėlėje.

Praėjusią parą nustatyti 11 tūkst. 365 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, rekordai fiksuojami trečią dieną iš eilės. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 11 buvo nepaskiepytų arba paskiepytų nepilnai. Praėjusią parą 554 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 7105 asmenys.

Pastarosiomis dienomis sparčiai augant COVID-19 ligos atvejų skaičiui (paskutinių 7 dienų vidurkis parai – 7185 nauji atvejai), padidėjo ir testavimo dėl koronaviruso infrastruktūros apkrova. Atsižvelgusios į susidariusią situaciją, Lietuvos savivaldybės didina testavimo vietų skaičių, ilgina mobilių punktų darbo laiką ir dažnina ėminių paėmimo periodiškumą. Numatoma, kad per artimiausias dienas testavimosi vietų padaugės keliais tūkstančiais.

Omikron bangai vis dar augant ne tik stebina eilių prie mobiliųjų testavimo punktų ilgis, bet ir liejasi šeimos gydytojų apmaudas dėl neslopstančio pacientų antplūdžio. Dėl to daliai gyventojų planinių paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba rizikuoti būti konsultuojamam ant perdegimo ribos balansuojančio specialisto.

Užsikrėtimų COVID-19 atvejams šovus į neregėtas aukštumas epidemiologai nesiima prognozuoti, ar kitą savaitę, kaip žadėta pirminiais skaičiavimais, omikron banga Lietuvoje jau galėtų pasiekti piką. Be to, jau stebimas stacionarinių lovų pilnėjimas, todėl raginama neprarasti budrumo ir, kiek įmanoma, apriboti aktyvų socialinį gyvenimą.

Europos Sąjungos vaistų kontrolės tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo koronaviruso ir davė rekomendaciją vartoti pirmą geriamąjį antivirusinį preparatą nuo šios ligos Europoje. Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime sakoma, kad agentūra „rekomenduoja leisti vartoti „Paxlovid“ gydant nuo COVID-19 suaugusiuosius, kuriems.

Pirmiesiems Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pacientams atlikta tikslinė prostatos biopsija, tiesiogiai kontroliuojama magnetinio rezonanso navigacine robotine sistema. Šis naujas diagnostikos metodas leidžia laiku nustatyti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį. Anot NVI Onkourologijos skyriaus vedėjo, gydytojo urologo dr.

Sausio 27 d. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose medikų komanda atliks pirmąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Inkstą sunkiai sergančiai moteriai dovanojo jos sesuo. Gyvoji donorystė – kuomet gyvas žmogus dovanoja savo organą, jo dalį, ar reikalingas ląsteles kitam gyvam ir transplantacijos laukiančiam žmogui.