Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) medicinos genetikas Lukas Žemaitis pareiškė, kad Lietuvoje labiausiai iš kelių naujai nustatytų omikron potipių išplito BA.1.1 versija, tačiau kol kas nėra duomenų, ar ši bei kitos omikron atmainos variacijos lemia sunkesnę ligos eigą.
„Lietuvoje iš sekoskaitos matyti, kad vyrauja BA.1 subtipo omikron atmaina, turime mažesnį kiekį BA.2, o BA.3 dar nesame nustatę. Vyraujanti, jei dar tiksliau kalbant, yra BA.1.1 subtipo atmaina“, – BNS sakė genetikas.
Anot jo, sekoskaitos duomenys „šiek tiek vėluoja“, kadangi tyrimai užtrunka kelias savaites.
„Bet bent jau iš paskutinių duomenų, ką matome, vyravo BA.1.1, o tas atvejų augimas greičiausiai yra nulemtas būtent šitos atmainos“, – tvirtino mokslininkas.
Kelia susidomėjimą, bet ne nerimą
Kaip portalui tv3.lt tikslino VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas, pastaruoju metu daugiau susidomėjimą, o ne rūpestį kelia būtent BA.2 subtipo omikron atmaina.
„Dar Danija ir Jungtinė Karalystė apie tai kalbėjo. Danai neseniai atliko tyrimą namų ūkiuose, kur pastebėjo, kad BA.2, panašu, gali šiek tiek dažniau užkrėsti žmones, kurie yra skiepyti tris kartus negu BA.1. Tiesa, tie skirtumai nėra tokie ženklūs, tai sunku vertinti kaip itin skirtingą atmainą.
Kitas dalykas, pasaulyje iš visų šalių Pietų Afrikoje anksčiausiai ištrūko BA.1. Ir būtent ji pradėjo dominuoti pasaulyje. Ir matant tokius skaičius, kokius matome šiandien, labai tikėtina, kad BA.1 „prasieis“ per visas visuomenes žymiai greičiau, nei atkeliaus BA.2. Ir ganėtinai tikėtina, nepaisant to, kad šios dvi atmainos yra artimos viena kitos „giminaitės“, greičiausiai kryžminis imuninis atsakas tarp jų abiejų bus toks, kad žmonės, persirgę BA.1, vis tiek bus ganėtinai neblogai apsaugoti nuo BA.2“, – aiškino virusų tyrinėtojas.
Tokiu atveju, jo manymu, greičiausiai matysime tai, ką mato dabar Jungtinė karalystė ir Danija. Čia nepaisant to, kad BA.2. sukeltų atvejų proporcija kyla, pačių atvejų skaičius leidžiasi būtent dėl to BA.1. išeikvojo didžiąją dalį visų imlių žmonių.
Skiriasi savo „elgsena“
G. Dudas priminė, kad kai pirmą kartą aptikta omikron atmaina, gana anksti buvo pastebėta, kad yra kaip ir dvi artimai giminingos jos linijos.
„Dabar daug kas net sako, kad greičiausiai BA.2 reikėtų suteikti atskirą graikiškos abėcėlės raidę būtent dėl to, kad, nepaisant to, jog buvo pastebėtos vienu metu ir akivaizdžiai yra artimai giminingos, jos taip pat gana ženkliai skirisi.
Dėl to taip pat kyla šiek tiek klausimų apie konkrečią omikron kilmę. Nes jeigu mes vos ne žinome, kad omikron protėvis į rezervuarą pakliuvo kažkur 2020 m. viduryje ir kažkokiu būdu iš jo 2021 m. ištrūko dvi ganėtinai skirtingos linijos, tai jei kalbamame apie gyvūno rezervuarą, tai turėjo būti du šuoliai. Kita hipotezė yra, kad tai galėtų būti imunosupresuotas asmuo.
Tarkime, žinome, kad ŽIV infekcijos metu paties žmogaus imunodeficito įvairovė tiesiog yra stulbinanti kiekviename individualiame asmenyje. Tai gal kažkas panašaus įvyko su koronaviruso omikron atmaina“, – viruso kilmės kelius analizavo G. Dudas.
Apibendrindamas jis pažymėjo, kad ką svarbiausia reikėtų žinoti – tai yra giminingos linijos, kurios tiesiog yra itin skirtingos.
„Turime ankstyvų ženklų, kad jos kiek skiriasi savo elgsena, tačiau nesakyčiau, kad dėl to labai reikėtų nerimauti“, – sakė mokslininkas.
Kiekvienoje šalyje – „sava“ tos pačios atmainos versija
Plačiau kalbėdamas apie viruso evoliuciją pašnekovas pateikė štai tokį pavyzdį.
„Jei sektume vieną infekcijos grandinę, stebėtume kokį vaikų darželį, kur vaikai perduoda virusą vienas kitam, jei tai sektume sekoskaitos būdu, pastebėtume naują mutaciją kas dvi savaites. Ir, kaip minėjau, didžioji dalis mutacijų neturi jokio efekto. Tačiau kartais galime pastebėti, kad viena atmaina, kurią galime atskirti pagal vieną ar kitą mutaciją, yra paplitusi vienoje ar kitoje šalyje“, – aiškino G. Dudas.
Anot jo, tai yra neišvengiama, nes visas pasaulis negyvena maišalynėje, lietuviai daugiausiai kontaktuoja su kitais lietuviais, išvykstančiųjų ar atvykstančių iš užsienio palyginus yra mažai, todėl vos ne kiekvienoje šalyje susidaro arba pradeda dominuoti vienos ar kitos atmainos versija.
„Tai ir Lietuvoje esame turėję 4 atmainas, artimiausiu metu gal penktą turėsime, kurios labai akivaizdžiai buvo paplitusios tik pas mus. Turėjome lietuvišką ispaniškosios atmainos versiją, kuri daugiausiai ir sukėlė didžiausią mirtingumą 2020 m. pabaigoje. Turėjome lietuviškąsias alfa, delta atmainų versijas, pastaroji dar iki šiol yra.
Per artimiausias savaites, manau, pradėsime atskirti, kuris iš omikron įvežimų tampa dominuojančiu, galbūt pastebėsime kažkokią papildomą mutaciją, pagal kurią galbūt galėsime atskirti, kad tai yra ta infekcijų grandinė, kuri yra paplitusi Lietuvoje ir turėsime lietuvišką omikron versiją. Bet pats faktas, kad omikron turi kažkokių sublinijų, yra visiškai tikėtinas dalykas ir kol kas teigti, kad skirtingos subatmainos turi kažkokių itin susirūpinimą keliančių bruožų, nėra“, – ramino mokslininkas.
Pasak jo, toliau tiesiog tereikia akylai stebėti situaciją, sekti sekoskaitos duomenis.
„Jei pasirodys, kad BA.2 yra labiau užkrečiamesnė ir plinta žymiai efektyviau, ką matėme praktikoje visame pasaulyje, nė viena šalis nėra pajėgi to kol kas sustabdyti ir ta atmaina taps dominuojančia“, – pridūrė G. Dudas.
Nežinomybė dėl ribojimų
Kaip portalui tv3.lt teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė, gydytoja Daiva Razmuvienė, kadangi dar sunku pasakyti, kaip elgiasi naujieji COVID-19 atmainos potipiai, sunku kažką prognozuoti ir dėl reikalingų ribojimų.
„Privalome stebėti situaciją ir pagal tai koreguoti reikalavimus. Norisi galvoti, kad ta kylanti temperatūra pavasarį virusą pakeis, bet prisiminkime praėjusią vasarą, kai oras buvo šiltas, o buvo dideli sergamumo skaičiai.
Taigi sunku nuspėti, kaip virusas elgsis šį pavasarį, tad taip toli prognozuoti nedrįsčiau, kokių ribojimų dar bus galima atsisakyti, o kokius gal grąžinti“, – komentavo ji.
Gydytoja pažymėjo, kad vis dar labai „šviežia“, reikia daugiau laiko duomenims turėti, realias tendencijas daugiau galima „išskaityti“ iš pagrindinių pandemijos rodiklių.
„Dabar potipis išskiriamas labai greitai, ko negalėjome įsivaizduoti pandemijos pradžioje, ir tai yra sveikintinas dalykas, tada gali labai greitai stebėti žinodamas, kad kažkas darosi tavo aplinkoje – žiūrėti, gal hospitalizacijų daugėja, gal kito amžiaus asmenys serga, gal dar kokie epidemiologiniai rodikliai blogėja ir tada tai susieti su ta kita atmaina ar jos potipiu“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Ji pridūrė, kad virusas nuolatos keisis – to išvengti nepavyks: „Jam reikia gyvos ląstelės, kur jis dauginsis, su kažkuo susijunginės, keisis genetine informacija ir stengsis išlikti kaip įmanoma didesniame rate.“
