Ištyrę duomenis, surinktus iš daugiau nei 350 000 žmonių Jungtinėje Karalystėje, mokslininkai padarė išvadą, kad tie, kurie išgeria mažiau nei rekomenduojama – 14 alkoholinių gėrimų per savaitę – vis tiek susiduria su padidėjusia širdies problemų rizika. Alus, sidras ir stiprieji gėrimai pasirodė esantys rizikingesni nei vynas.
Rašydami žurnale „Clinical Nutrition“, autoriai suabejojo senesnių tyrimų, kurie parodė, kad tie, kurie geria nedidelį kiekį alkoholio, mažiau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių problemų nei tie, kurie visiškai susilaiko nuo alkoholio, pagrįstumu.
Jie teigia, kad tokios analizės yra netikslios, nes daugelis negeriančių žmonių nusprendžia atsisakyti alkoholio, nes turi širdies problemų, o tai reiškia, kad galima tikėtis padidėjusio ligonių hospitalizavimo dažnio, kas neturėtų būti laikoma saikingo gėrimo apsauginio poveikio įrodymu.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors buvo įrodyta, jog nedidelis vyno kiekis sumažina vainikinių arterijų ligos tikimybę, neaišku, ar kiti alkoholiniai gėrimai turi panašią naudą, ir ar vynas apsaugo nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų.
Norėdami tai ištirti, jie surinko duomenis iš „UK Biobank“, kad nustatytų 333 259 geriančiųjų ir 21 710 abstinentų hospitalizacijų skaičių dėl širdies problemų. Visi dalyviai buvo stebimi vidutiniškai beveik septynerius metus, per kuriuos jie pateikė informaciją apie savaitinį alkoholio vartojimą.
Apskritai, negeriantys asmenys per šį laikotarpį atsidūrė ligoninėje 31 proc. dažniau, nors mokslininkai pažymi, kad šios grupės nariai dažniausiai buvo vyresni, mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau ekonomiškai pasiturintys ir jų kūno masės indeksas buvo didesnis – visa tai yra širdies ir kraujagyslių problemų rizikos veiksniai.
Tada autoriai nusprendė iš savo analizės išbraukti negeriančius asmenis ir palyginti vidutiniškai ir sunkiai geriančių asmenų hospitalizavimo rodiklius. Jie išsiaiškino, kad geriant nedidelį kiekį vyno, minimaliai apsisaugoma nuo išeminės širdies ligos, bet ne nuo kitų širdies ir kraujagyslių komplikacijų.
O alus, sidras ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, vartojant saikingai, nesumažino hospitalizacijos rizikos – priešingai, net nedideli šių gėrimų kiekiai buvo susiję su padidėjusia rizika.
Tarp tų, kurie suvartojo mažiau nei JK rekomenduojama, nustatyta, kad kiekviena papildoma alaus, kurio alkoholio kiekis yra keturi procentai alkoholio, 23 procentais padidina širdies problemų tikimybę.
Komentuodamas šiuos atradimus, tyrimo autorius dr. Rudolphas Schutte‘as pareiškime paaiškino, kad mintis apie „mažo ar vidutinio alkoholio vartojimo naudą sveikatai yra didžiausias mitas nuo to laiko, kai mums buvo pasakyta, kad rūkymas yra mums naudingas“.
„Ypač tarp geriančių alų, sidrą ir stipriuosius alkoholinius gėrimus, net tie, kurie suvartoja mažiau nei 14 vienetų per savaitę, padidino riziką atsidurti ligoninėje dėl širdies ir kraujagyslių ligų“, – sakė jis.
Remdamasis šiais pastebėjimais, R. Schutte‘as teigė, kad dabar reikia „sustiprinti gaires“ ir kad žmonėms reikėtų patarti vartoti mažiau nei šiuo metu rekomenduojama.
