Sveikata

Vilniaus miesto klinikinės ligoninė pranešė, kad jos medikai taip pat neliko abejingi Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimui registruotis savanoriškai pagalbai Ukrainoje – padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Nurodoma, kad pirmajame sąraše yra vienuolika Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistų.  „Aš esu karo gydytojas. Karo medicina – mano sąmoningai suvokta aplinka. Kai mano tėvelis kalėjo Stalino lageriuose, ukrainietis išgelbėjo jam gyvybę.

Praėjusią parą nustatyta 5140 naujų COVID-19 atvejų, 13 žmonių mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4348, antrą – 788, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1697 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 96 iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė pirmoji farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtos COVID-19 vakcinos „Nuvaxovid“ siunta, kurią sudaro 45 tūkst. vakcinos dozių. Per kelias dienas jos bus paskirstytos skiepijančioms gydymo įstaigoms, registracija skiepijimui šia vakcina taip pat prasidės artimiausiomis dienomis. Skiepytis „Nuvaxovid“ vakcina gali dar nesiskiepiję gyventojai, sulaukę 18 metų. Vakcina suleidžiama dviem dozėmis, tarp jų daroma trijų savaičių pertrauka.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų grupė atsiliepė į Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimą registruotis savanoriškai pagalbai Ukrainoje – padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Santaros klinikų gydytojai ir slaugytojai nedvejodami registravosi vos pasirodžius tokiam kvietimui. Apie tokį žingsnį pranešė ir Kauno klinikos.  Kelios dešimtys Santaros klinikų medikų yra pasirengę savanoriauti Ukrainoje. VUL SK Širdies chirurgas dr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę Lietuvoje sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu truputį sumažėjo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 21–27 d. siekė 55,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Vasario 28 d. minint Tarptautinę retų ligų dieną LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė papasakojo apie depersonalizacijos sutrikimą, kuris, jos teigimu, šiuolaikinėje visuomenėje nėra toks ir retas. Pradėkime nuo pacientų žodžių.

Europos vaistų agentūra (EVA) leido Europos Sąjungoje naudoti „Moderna“ vakciną nuo COVID-19 6–11 metų amžiaus vaikams. Šis pranešimas paskelbtas po ankstesnio EVA Žmonėms skirtų vaistų komiteto (ŽSVK, angl. The Committee for Medicinal Products for Human Use, CHM) sprendimo suteikti „Moderna“ vakcinai nuo  COVID-19 rinkodaros leidimą 12 metų ir vyresnio amžiaus paaugliams.

Mažėjant COVID-19 atvejų skaičiui Vyriausybė neketina svarstyti apie naujus sprendimus dėl pandemijos ribojimų, pavyzdžiui, privalomo kaukių dėvėjimo atsisakymo. Apie tai pirmadienį prabilo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė priminė, kad nors bendri rodikliai ir gerėja, stebimi užsikrėtimų skaičiai vis dar dideli. „Kas jau ten beliko iš tų apribojimų? Ką dar kam atpalaiduoti? Dar atvejų skaičius yra pakankamai didelis.

Lietuva medicininę pagalbą Ukrainai teiks keturiomis kryptimis, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jau artimiausiu metu iš Lietuvos turėtų išvykti dvi medikų komandos padėti nukentėjusiems ukrainiečiams. Ministras detaliau įvardijo, kaip Lietuva padės neramumus išgyvenančiai Ukrainai. „Keturios pagrindinės kryptys – medicinos priemonės, mūsų specialistų pagalba Ukrainoje, mūsų specialistų darbas čia, Lietuvoje, priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai.

Praėjusią parą nustatyti 2238 nauji COVID-19 atvejai, aštuoni žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 1923, antrą – 314, trečią – vienas žmogus. Tai mažiausias pirminių užsikrėtimų skaičius nuo sausio pradžios. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1754 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei praėjusią parą, 95 iš jų – reanimacijoje.

Lietuvą jau tuoj pasieks penktoji – „Novavax“ gamintojo – vakcina nuo koronaviruso. Specialistai primena, kuo ji yra išskirtinė ir kodėl jos laukė dalis vadinamųjų COVID-19 vakcinų skeptikų. Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pirmoji „Novavax“ vakcinos siunta į Lietuvą turėtų būti pristatyta šią savaitę. Ministerijos duomenimis, iš viso užsakyta 310 tūkst. vakcinos dozių.

Grįžti iš atostogų su holivudine šypsena ir dar pigiai. Tokie pasiūlymai suvilioja vis daugiau lietuvių, kurie dantis, norėdami sutaupyti, tvarkosi Turkijoje. O ir svetur išvykę lietuviai, kurie dantų tvarkytis grįždavo į tėvynę, dabar mieliau tą daro Ukrainoje, Baltarusijoje ar kitose Europos šalyse.

Maudynės žiemą vis labiau plinta tarp Lietuvos gyventojų, tačiau gydytojai tokių maudynių entuziastus nori perspėti – tai gali turėti rimtų pasekmių, kurias jie atskleidė TV8 laidoje „Sveikas rytojus“. Bendrosios praktikos gydytoja Ingrida Kelbauskienė teigė, kad tokioms maudynėms nepritaria, nes organizmui peršalus yra išprovokuojamos ligos. „Jei maudynės žiemą Tailande arba Havajuose, tai aš suprantu, bet maudynės žiemą vieną kartą per metus Lietuvoje – katastrofa organizmui.

Praėjusią parą nustatyti 3892 nauji COVID-19 atvejai, 21 žmogus mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 3324, antrą – 563, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1692 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei praėjusią parą, 93 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 900,5 tūkst.

Vaistai nuo vėžio ar širdies ligų yra patvirtinti naudoti visoje Europoje, tačiau tai nereiškia, kad visi pacientai gali juos gauti – ir ES bando tai išspręsti. Europos vaistų rinka turi problemų. Nors jos sistema užtikrina, kad, pavyzdžiui, kiekvienas naujas vaistas nuo vėžio būtų patvirtintas naudoti visoje ES, tai nereiškia, kad kiekvienas vėžiu sergantis pacientas Europoje turi prieigą prie šio naujo vaisto. Tiesą sakant, toli gražu ne, rašo politico.eu.

Kariniams neramumams didinant įtampą visuomenėje dažnas susimąsto, kokiomis būtiniausiomis priemonėmis reikėtų būti apsirūpinus. Viena jų – pirmosios pagalbos vaistinėlė, kuri turėtų būti kiekvieno namuose. Vaistininkas papasakojo, kokiais vaistais ir priemonėmis pasirūpinti būtina. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas priminė, kad ir kokie išorinės veiksniai keltų nerimą, pirmosios pagalbos vaistinėlę kiekviename namų ūkyje privalu turėti visais laikais.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Moderna“ oficialiai pradėjo savo eksperimentinės ŽIV vakcinos I fazės klinikinį tyrimą, o pirmosios dozės jau buvo pristatytos. Ši vakcina sukurta siekiant paskatinti sukurti plačiai neutralizuojančius antikūnus (bnAb), remiantis IAVI ir Scrippso instituto atliktu tyrimu, kuriam vadovavo profesorius Williamas Schiffas.

Nors nuo šių metų jau pasikeitė kompensuojamųjų vaistų kainyno teikimo tvarka, pacientai vis tiek nepatenkinti. Jie teigia, kad iškritus daliai vaistų norėdami tęsti gydymą turės mokėti pilną kainą. Politikai ramina, kad tvarka jau pagerinta ir alternatyva palikta, o ruošiamais teisės aktais bandys spręsti ir dabar iškilusią problemą. Metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, 300 tūkst.

Marijampolietė Agnė šiandien džiaugiasi atsikračiusi 16 kilogramų, tačiau šių rezultatų ji stengėsi pasiekti ne alinančiomis dietomis, o kitomis priemonėmis, kurias atskleidė TV3 laidoje „Sveikas rytojus“. Moteris pasakojo, kad svorio priaugo po gimdymo. „Pasikeitus organizmui, įvykus gimdymo procesui kūno išvaizda tapo nebe tokia, kokia buvo prieš tai, ir tai šiek tiek pradėjo mane neraminti. Kilogramai augo po truputį, nes sėdint namie su vaiku mažiau fizinės veiklos.

Solidarizuodamasi su Ukraina ir jos žmonėmis, patiriančiais Rusijos Federacijos karinę agresiją, Sveikatos apsaugos ministerija stabdo leidimų atvykti į Lietuvą išimties tvarka Rusijos Federacijos piliečiams išdavimą. Tai reiškia, kad užsieniečiai iš priešiškos valstybės nebegalės atvykti į Lietuvą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų (diagnostinio ištyrimo, stacionarinio ar operacinio gydymo), taip pat dėl medicininės reabilitacijos paslaugų gavimo.

Šlapimo organų infekcijos – tai dažnai pasitaikančios ligos, su kuriomis tenka susidurti nefrologams. Dažniausias simptomas, kuris priverčia ieškoti gydytojo, – skausmas šlapinimosi metu ir dažnas lakstymas į tualetą. Tačiau į kokį gydytoją kreiptis – urologą ar nefrologą? Tai dilema, kurią dažnai tenka spręsti moterims, šlapimo organų infekcijomis sergančioms dažniau negu vyrai. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro inkstų ligų gydytoja, nefrologė dr.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) nuo sekmadienio, vasario 27 d., jau dirbs visiškai sukomplektuota neonatologų komanda, praneša gydymo įstaiga. Akušerijos klinikoje bus priimamos visos gimdyvės. Tiek joms, tiek naujagimiams bus suteikta profesionali aukščiausio lygio pagalba. Gimdyvės į Kauno klinikas nukreipiamos nebebus. „Nuo sekmadienio užtikrinsime nuolatinę neonatologų teikiamą pagalbą“, – sako ligoninės Akušerijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas.

Kilus neramumas Ukrainoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau kreipėsi ir į Lietuvos gydymo įstaigas, ieškodama savanorių, kurie prireikus būtų pasiruošę vykti į humanitarinę misiją padėti nukentėjusiems nuo karo veiksmų. Nors kol kas kaupiamas tik rezervinis specialistų sąrašas, į kvietimą jau atsišaukę dešimtys medikų sako galintys išvykti kad ir iškart. Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai kreipėsi į SAM dėl pagalbos sveikatos priežiūros srityje.

Besikeičiantys metų laikai dažnai kelia iššūkių atopinės odos savininkams. Nors atrodo, kad sudėtingiausias metų laikas – žiema, iš tiesų, būklės paūmėjimai gali ištikti ir kitu metų laiku. Vaistininkai primena, kad atopinę odą turintiems žmonėms po maudynių duše ar vonioje svarbiausios pirmos 3 minutės, būtent tada ypatingas metas tinkamai pasirūpinti savo oda. Sausumas, paraudimas, niežulys ar net įtrūkimai – tai dažniausi simptomai, kuriais pasižymi atopiška oda, sausa oda.

„Po to kai patekau pas gydytoją Otiliją Kutanovaitę, nesigailiu nei vieno cento iš savo sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo mokesčių“, – sako 53-ejų vilnietis Rimas, sutikęs pasidalyti savo ligos istorija. Gal pusę metų burnoje jautęs mažiuką šašiuką, vyras atsitiktinai pastebėjo žinutę, kad vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo.  „Man buvo tada 52-eji, buvau užsiregistravęs iš anksto nemokamiems prostatos vėžio ir storosios žarnos profilaktiniams tyrimams.

Praėjusią parą nustatyti 6193 nauji COVID-19 atvejai, 26 žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5265, antrą – 921, trečią – septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1777 COVID-19 sergantys pacientai – trimis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 99 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 891,5 tūkst.

Nuo kovo 2-osios pradinukams per pamokas nebereikės dėvėti medicininių kaukių. Tai numatoma ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme. Jame nurodoma, kad vaikai mokykloje kaukes ir toliau privalės dėvėti, tačiau jų nebereikės pradinukams, „kai patalpoje yra tik tos pačios klasės vaikai“.  Kiti epidemiologiniai reikalavimai – lieka.

Blogas burnos kvapas ne tik nepadeda bendrauti, bet gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Pagrindinė priežastis, pasak BENU vaistinės ekspertės Ramunės Uosienės, dažniausiai yra bloga burnos higiena. Tad kaip tinkamai ją atlikti ir neprisišaukti rimtesnių sveikatos sutrikimų – pasakoja specialistė. Prie savo burnos kvapo dažniausiai esame pripratę, todėl ne visada jaučiame koks jis – įprastas ar blogas. Žinoma, ne visuomet tą pasakys ir aplinkiniai.

Persirgusieji COVID-19 liga neretai skundžiasi ilgai neatsigaunantys po šios ligos, vardindami prastos savijautos simptomus – nuovargį ir jėgų nebuvimą, suprastėjusį miegą, kartais ir užsitęsusį kosulį ar dusulį, kitus simptomus. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų specialistai pataria, kad jaučiantieji liekamuosius COVID-19 ligos reiškinius turėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, patars, kas galėtų padėti greičiau sustiprėti.

Praėjusią parą nustatyti 7273 nauji COVID-19 atvejai, 15 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 6148, antrą – 1081, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1808 COVID-19 sergantys pacientai – keturiomis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 107 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 885,8 tūkst.

Skubios pagalbos skyrius – tai vieta, kurioje niekas nenori atsidurti, tačiau vien į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių per metus į kreipiasi daugiau nei 100 tūkstančių pacientų. Dalies gyvybei gresia pavojus arba kyla reali grėsmė sveikatai, todėl jiems pagalba suteikiama nedelsiant, kitiems besikreipiantiems gydytojų apžiūros tenka palaukti kiek ilgiau.

Vaiko gimimas – nuostabus įvykis kiekvienos šeimos gyvenime. Tačiau kartais viskas gali pasisukti netikėta vaga. Taip nutiko ir vienai Kaune gyvenančiai šeimai  – namuose moteris pradėjo gimdyti. Paskambinus į greitąją medicininę pagalbą, šeima sulaukė pagalbos, dėl kurios tikriausiai bus dėkingi visą gyvenimą.

Visų ribojimų dėl pandemijos atšaukimas turi vykti nuosekliai, pažymėjo ministras Arūnas Dulkys, paklaustas, ar greitai galėtume visur privalomai nedėvėti kaukių. Tuo metu sprendimus dėl atlaisvinimų mokyklose jis žadėjo jau kitą savaitę.  Ministras nurodė, kad artimiausiu metu planuojama tartis dėl tolesnių atlaisvinimų, esant sąlygai, kad situacija išlieka gerėjanti.

Pirmoji „Novavax“ vakcinos siunta į Lietuvą turėtų būti pristatyta šią savaitę, BNS trečiadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Planuojama, kad pirmoji „Novavax“ siunta atvyks šią savaitę“, – nurodė ministerija. Anot jos, šio gamintojo vakcinos nėra adaptuotos specialiai omikron atmainai.

Lietuva atsisakė pusantrų metų galiojusio COVID-19 paveiktų šalių sąrašo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį netekusiu galio pripažino savo 2020 metų birželio 15 dienos įsakymą „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Pilnumo jausmas pilve, skausmingas raižymas, diegliai ir liemens apimties padidėjimas – taip pacientai dažniausiai apibūdina varginantį pilvo pūtimą, pasireiškiantį dėl susikaupusio dujų pertekliaus. Jų išsiskyrimas virškinamajame trakte yra visiškai normalus fiziologinis procesas, kol nesukelia pastovaus diskomforto jausmo ar dažnai pasikartojančio skausmo.

Praėjusią parą nustatyti 8977 nauji COVID-19 atvejai, 16 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 7613, antrą – 1353, trečią – 11 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1845 COVID-19 sergantys pacientai – pora dešimčių mažiau nei praėjusią parą, 108 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 879,4 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8316 žmonių.

Nuo trečiadienio Lietuvoje nebetaikoma izoliacija kontaktą su sergančiuoju COVID-19 turėjusiems asmenims. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, izoliuotis nuo šiol turės tik tie, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą arba žmonės, laukiantys patvirtinamojo COVID-19 tyrimo rezultato. Toks sprendimas priimtas gerėjant epidemiologinei situacijai. Be to, užsikrėtus omikron atmaina gana greitai pasireiškia simptomai.

Naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejams šokinėjant nuo vos kelių tūkstančių iki arti 10-ies tūkstančių ribos didesnį nerimą specialistams kelia vis labiau užsipildančios kovidinės stacionaro lovos. Gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu pagalbos reikia daugybei sunkių terapinių, vėžiu, širdies ar kitomis ligomis sergančių pacientų, kurių būklei blogėjant virusas kai kada tampa paskutiniu lašu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vėl keičiasi izoliacijos tvarka – jau nuo trečiadienio tą daryti reikės tik gavusiems teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą. Jau netrukus daugiau atlaisvinimų gali laukti ir ugdymo įstaigų, neatmetama, kad bus persvarstyta ir sergančiųjų besimptome forma izoliacijos trukmė.

Lietuvoje skaičiuojama beveik 900 tūkst. pirminių, 40 tūkst. antrinių ir keli šimtai tretinių užsikrėtimų COVID-19. Tai reiškia, kad didėja gyventojų atsparumas įvairioms viruso atmainoms, bet kartu su juo išauga ir galinčių pasireikšti liekamųjų reiškinių įvairovė. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė sako, kad persirgę pacientai į vaistinę dažniausiai kreipiasi dėl penkių iš jų.

Dantų protezai ir protezavimas dažniausiai yra siejamas su vyresnio amžiaus žmonėmis, tad jaunam žmogui šios sąvokos gali kelti nepagrįstas baimes arba pasirodyti visai neaktualios dabartiniame gyvenimo etape. O visai be reikalo. Gydytoja odontologė Viktorija Golcova pastebi, kad dažniausia priežastis, dėl kurios laiku nesikreipiama į specialistus, yra paprasčiausias nežinojimas, o situaciją dar labiau komplikuoja gajūs mitai.

Nuo trečiadienio, vasario 23 d., izoliuotis turės tik tie asmenys, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą ar asmenys, įtariami, kad serga COVID-19 liga, kol laukiama patvirtinamojo COVID tyrimo rezultato, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nustatyta 6812 naujų COVID-19 atvejų, 18 žmonių mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5830, antrą – 975, trečią – septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1865 COVID-19 sergantys pacientai – pora dešimčių mažiau nei praėjusią parą, 109 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 871,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8293 žmonės.

Pasirodžius pranešimams apie galimai piktesnį omikron atmainos subvariantą BA.2, onkoimunologas dr. Marius Strioga išsamiai paaiškina, ar tai išties yra pagrindas nerimauti ir kas šiuo metu apskritai žinoma apie šios atmainos variantus. Gydytojas, socialiniame tinkle pasidalinęs savo įžvalgomis, visų pirma priminė, kad omikron atmaina pirmą kartą aptikta 2021 m. lapkričio mėn. Pietų Afrikos Respublikoje ir Botsvanoje.

Nacionalinis transplantacijos biuras praneša, kad sekmadienį, vasario 20 d., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užregistruotas jau dešimtas organų donoras šiais metais. Donoro artimieji priėmė išties kilnų sprendimą ir sutiko paaukoti savo artimojo organus donorystei. NTB specialistai ir abiejų Transplantacijos centrų medikai sekmadienį neturėjo kada ilsėtis, kadangi atlikus tyrimus paaiškėjo, kad transplantacijai yra tinkami donoro inkstai, kepenys ir ragenos.

Išplitusi koronaviruso omikron atmaina jau spėjo pakeisti daug pandemijos valdymo taisyklių – neliko galimybių paso ribojimų, privalomo periodinio testavimo ir kt. Be to, artimiausiu metu gali ne tik būti pradėta peržiūrėti kaukių dėvėjimo politika, bet ir nebereikėti privalomai izoliuotis net susirgus COVID-19. Specialistai pažymi, kad jau ir dabar daug žmonių serga „tyliai“ ir niekur nesikreipia. Apie tokio reikalavimą atšaukimą jau yra paskelbusi Jungtinė Karalystė.

Praėjusią parą nustatyta 4140 naujų COVID-19 atvejų, 15 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 3481, antrą – 653, trečią – šeši žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1888 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu daugiau nei praėjusią parą, 104 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 865 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8267 žmonės.