Sveikata

Ukrainai ir toliau įnirtingai priešinantis Rusijos agresijai, šalyje gilėja onkologinė krizė. Dalis onkologinių pacientų išvyko iš šalies, kiti iš Rusijos naikinamų rytinių Ukrainos regionų prieglobstį rado Ukrainos Vakaruose. Kaip pasakoja Lvive dirbantys pareigūnai ir medikai, šio miesto bendruomenė dėl evakuotų piliečių didėja kasdien, tačiau ligoniams gelbėti ir gydyti reikalingi resursai nuolat senka.

Gerėjant epidemiologinei situacijai valdžia priima vis daugiau atlaisvinimų. Štai nuo kovo 5 d. atšauktas draudimas lankyti artimuosius ligoninėse. Vienintelė privaloma sąlyga lieka būtinai dėvėti respiratorių. Visgi nustatyti lankymo tvarką teisę palikus ligoninės vadovui, ne visos įstaigos skuba keisti dabartines taisykles. COVID-19 ligonius gydančios ligoninės pažymi, kad nors pandeminė situacija šalyje ir gerėja, virusas niekur nedingo.

Ukrainos gyventojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kurie pasitraukė iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Siekiant įtemptu laikotarpiu išvengti perkrovos ir sumaišties sveikatos sistemoje, atliepti šalies gyventojų poreikius bei įvykdyti įsipareigojimus pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo kuriam laikui atidėti daug diskusijų sukėlusią sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. „Lietuvos gyventojai dar negavo visų reikiamų sveikatos paslaugų, kurių teikimas buvo atidėtas dėl pandemijos.

„Įsivaizduokite, operavo kraujagyslę smegenyse, o kitą dieną jau vaikščiojau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Ar gali būti kas nors geriau už modernias technologijas medicinoje?“, – stebisi pacientas Romas, kuriam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) viena moderniausių angiografijos sistemų Lietuvoje buvo atlikta aneurizmos uždarymo operacija endovaskuliniu būdu, t. y., per kraujagysles, atliekant tik nedidelį pjūvį kirkšnyje ir panaudojant pačią naujausią ir moderniausią intram...

Praėjusią parą nustatyti 6094 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5176, antrą – 912, trečią – šeši žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1417 COVID-19 sergančių pacientų, keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 71 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 950,6 tūkst.

Pirmasis žmogus, kuriam buvo persodinta genetiškai modifikuotos kiaulės širdis, mirė praėjus dviem mėnesiams po istorinės operacijos, trečiadienį pranešė persodinimą atlikusi ligoninė. 57 metų pacientas Davidas Bennettas, kuriam sausio 7 dieną buvo atlikta transplantacijos operacija, mirė kovo 8 dieną, sakoma Merilando universiteto medicinos sistemos pranešime. „Jo būklė pradėjo blogėti prieš kelias dienas. Kai tapo aišku, kad jis neišgis, jam buvo taikoma paliatyvioji slauga.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Šalies gyventojai nuogąstauja dėl vykstančio karo – nerimą kelia tiek Astravo atominė elektrinė, tiek Černobylis, tiek ir kalbos apie atominių bombų grėsmę. Kaip reikėtų elgtis įvykus katastrofai, pataria šią sritį išmanantys specialistai. Į svarbiausius klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja, radiacinės saugos ekspertė, radiobiologė doc. dr. Birutė Gricienė. Kalio jodido tabletės.

Kilus neramumams Ukrainoje ir nuogąstavimams dėl galimo radiacinio fono pakitimų didelio susidomėjimo Lietuvoje pastarosiomis dienomis sulaukė kalio jodido tabletės. Ministerija ramina, kad jų gerti nesulaukus įspėjimo nereikia ir skelbia apie pratęsiamus receptus kalio jodido tabletėms atsiimti. Juos e.sveikatoje vilniečiai jau gali rasti, o apie konkrečią atsiėmimo vietą savivaldybė žada skelbti kitą savaitę.

Automobilių vaistinėlėje pagal naujus reikalavimus turėtų atsirasti ir 2 vienetai turniketų. Turniketas – tai medicinos priemonė, skirta kraujavimui stabdyti. Tačiau ar visi žinome, kaip jį reikėtų naudoti? Nors Sveikatos apsaugos ministerija perkėlė naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinių vairuotojams atnaujinimo prievolę iki 2023 metų sausio 1 d., įgūdžių, kaip reikėtų naudotis turniketu, atidėlioti nereikėtų. „Turniketas visada yra mano kuprinėje.

Praėjusią parą nustatyti 6806 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5737, antrą – 1064, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1390 COVID-19 sergančių pacientų, keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 70 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė apie 945 tūkst.

Vis daugiau organizacijų prisideda prie paramos karo siaubiamos Ukrainos gyventojams ir pagalbos pabėgėliams, kurie atvyksta į Lietuvą. Santaros gydytojų profesinė sąjunga pranešė jau skyrusi 10 tūkst. eurų organizacijai Blue/Yellow, taip pat ieškoma kitų organizacijų, su kuriomis galėtų bendradarbiauti skirdami papildomą paramą. „Paskutinės savaitės visus išmetė iš komforto zonos, sukėlė daug pykčio ir beviltiškumo.

Vilnietė Rūta skundėsi, kad su karščiuojančiu vaiku atskubėjusi į šeimos kliniką grįžti namo buvo priversta su ašaromis akyse. Moteris teigė, kad už tokiose situacijose įprastai nemokamai atliekamus kraujo tyrimus jos buvo paprašyta susimokėti. Klinika pažymi, kad tokie tyrimai valstybės gali būti kompensuojami tik tada, kai yra paskiriami gydytojo. Tiesa, pernai buvo pasitaikęs atvejis, kai įstaiga mokestį už sveikatos paslaugas vis tik paėmė nepagrįstai.

Pacientų organizacijos vėl beldžiasi į valdininkus dėl sumažėjusio kompensuojamųjų vaistų prieinamumo. Jie sunerimę, mat dalis pacientų, sergančių hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, neteko kompensacijos nuolat vartojamiems vaistams. Tai nutiko metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui. Politikai gi primena, kad yra galimybė pasirinkti kitą tos pačios veikliosios medžiagos vaistą.

Gerėjant pandemijos rodikliams daugėja ir atlaisvinimų. Dar praėjusią savaitę Vyriausybė apsisprendė nebetaikyti ploto ribojimo vienam pirkėjui, atšaukta prievolė uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose dėvėti tik respiratorių. Kovo pradžioje taip pat atšauktas draudimas lankyti pacientus ligoninėse. Tiesa, jų lankymo tvarką palikta nustatyti įstaigos vadovui.

Nuo kovo 8 d. atšaukiamas reikalavimas renginiuose uždarose erdvėse privalomai dėvėti respiratorius. Tiesa, reikalavimas dėvėti medicininės kaukes išlieka. Tokie pakeitimai numatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jame nurodoma, kad vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtų ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius arba medicinines kaukes, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Praėjusią parą nustatyti 5070 naujų COVID-19 atvejų, 15 žmonių mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4647, antrą – 418, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1416 COVID-19 sergančių pacientų, maždaug šešiomis dešimtimis mažiau, nei prieš parą, 71 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 939 tūkst.

Sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu per savaitę padaugėjo, pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę siekė 58 atvejus 10 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 55,5 atvejo. Šiuo metu sergamumas ŪVKTI yra penkis kartus didesnis, nei pernai tuo pačiu metu, kai 10 tūkst. gyventojų teko 12,2 atvejo.

Dėl savaitgalį įvykusio elektros tiekimo sutrikimo Kauno klinikose vis dar neveikia informacinės sistemos, informavo gydymo įstaiga. Įspėjama, kad dėl tokio incidento ligoninės procesai šią savaitę gali vykti lėčiau nei įprastai. Ligoninė atsiprašo pacientų dėl galimų nepatogumų ir ilgesnio laukimo laiko, prašome kantrybės bei supratimo. „Informacinių technologijų specialistai intensyviai dirba, stengdamiesi sistemas atkurti kaip įmanoma greičiau.

„Pampersinių“ pacientų bumas“ – taip medikai apibūdina įtemptą situaciją dėl slaugomų bei artimųjų pamirštų pacientų. Pandemija išryškino opią ligoninių bėdą – artimieji kratosi aktyvaus gydymo nereikalaujančių senolių slaugos ir rūpinimąsi jais perkelia ant medikų pečių. Dėl perpildytų gydymo įstaigų kenčia kiti ligoniai, kurie negali laiku sulaukti aktyvaus gydymo.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos gyventojai į vaistininkus dažnai kreipiasi su klausimais apie kalio jodido tabletes. Šio preparato šalyje šiuo metu trūksta, tad vaistininkai išgirsta, kad kai kurie gyventojai kaip alternatyvą planuoja vartoti jodo tirpalą, tačiau vaistininkai griežti – jo gerti jokiu būdu negalima. „Camelia“ vaistininkė Aida Šeputienė sako, kad kasdien iš pacientų išgirsta klausimų apie kalio jodido tabletes.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius skelbia pasirengęs priimti atvykusias į mūsų šalį Ukrainos moteris, kurioms reikia akušerijos ir ginekologijos paslaugų, skubios pagalbos ir konsultacijų. Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai prof.

Nors Vyriausybė, matydama gerėjančius pandemijos rodiklius, imasi vis daugiau laisvinimų, po beveik mėnesio pertraukos COVID-19 vėl pareikalavo jaunų žmonių mirčių. Dar penktadienį Statistikos departamentas pranešė apie 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusio vyro mirtį. Kaip rodo atvirieji duomenys, jis buvo Rokiškio rajono gyventojas. Taip pat apie 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusios moters mirtį pranešta pirmadienį. Alytaus rajono gyventojos gyvybė užgeso kovo 6 dieną.

Seimą pasiekė sudėtingos istorijos, kai psichikos negalią turintys asmenys, ištikti priepuolių, kitą kartą ima kelti pavojų ne tik sau, bet aplinkiniams. Visgi padėti tai spręsti turinčios tarnybos sako dabar esančios lyg bejėgės. Savivaldybių, policijos atstovai ir politikai pažymi, kad popieriuje visa tvarka kaip ir surašyta, bet, kaip dažnai nutinka, realybėje tai neveikia. Šią problema aptarti ką tik rinkosi Seimo Psichikos sveikatos pakomitetis.

Medikai telkiasi, kaip dar būtų galima geriau padėti retomis ligomis sergantiems Lietuvos gyventojams. Kadangi daug retų ligų nulemtos genetiškai, viena iš siūlomų esminių priemonių – masinė išplėstinė naujagimių ištyrimo programa. Pažymima, kad tai padėtų ne tik išsaugoti dalį gyvybių, bet ir sumažinti neįgalių vaikų Lietuvoje.   Nors retos ligos gali skambėti kaip mažą visuomenės dalį turinti jaudinti problema, specialistai skuba prieštarauti, kad taip tikrai nėra.

Savo akimis karo baisumus regėjęs gydytojas, majoras Vilius Kočiubaitis, dalindamasis jau daugiau nei prieš 10 metų dalyvautų karo misijų Afganistane patirtimi, sako labiausiai suvokęs vieną dalyką. „Nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę – ar vaiko, ar ji net priešo, ar savo paties“, – sako jis. Nors šiuo metu V. Kočiubaitis užsiima ramesne šeimos gydytojo praktika, už jo pečių – ilgametė darbo skubiosios pagalbos skyriuje ir karo medicinos gydytojo patirtis.

Karo neramumams purtant Ukrainą turbūt dažnas pagalvojo, kaip pačiam tektų išgyventi atsidūrus panašioje situacijoje. Specialistai primena, kad svarbu namuose ne tik turėti būtinųjų vaistų ir medicinos priemonių, bet ir žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai portalui tv3.lt sutikęs papasakoti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius pažymi, kad pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu kiek skiriasi, tačiau kartu galioja ir tie patys principai.

Įvykiams Ukrainoje iš įprastų vėžių išmušus daugelio gyvenimą, dažnas išgyvena gerokai padidintą įtampą, nerimą, virstantį net pykčiu. Psichiatras Martynas Marcinkevičius konstatuoja, kad pabėgti nuo viso to šiandien neįmanoma, tačiau pažymi, jog negalima leisti emocijoms aklai savęs užvaldyti ir ragina nukreipti jas tinkama linkme.

Putinui užgrobus Černobylio elektrinę, ir dar grasinant branduoliniu ginklu, mūsų tautiečiai iš vaistinių iššlavė prieš kelerius metus daugelio ingnoruotas kalio jodido tabletes. O pristigus jų, nuo lentynų žmonės graibsto net buteliukus su jodu. Specialistai ragina nepasiduoti panikai, jodas nėra tas pats, kas kalio jodido tabletės, tad nesinuodykim be reikalo. O ir jodido piliulių jokiais būdais profilaktikai vartoti negalima. Jas užtenka turėti po ranka, jeigu prireiktų.

Prieš dvejus metus kaip gaisras įsiplieskusi pasaulinė pandemija jau šį pavasarį gali leisti atsipūsti. Mokslininkė Aurelija Žvirblienė ramina, kad ir omikronas netrukus turėtų išsikvėpti, ir savo darbą padaryti šylantis oras.

2022 metų kovo mėn. 3 dieną mirė ilgametė Vilniaus universiteto ir VUL Santaros klinikų imunologijos laboratorijos darbuotoja, transplantacinės imunologijos pradininkė Lietuvoje doc. dr. Nijolė Regina Šekštelienė. Apie tai pranešė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jos iniciatyva Lietuvoje 1970 metais buvo įdiegti būtini audinių tipavimo ir kryžminės donoro ir recipiento dermės nustatymo metodai, kurie iki šiol yra naudojami sėkmingoms organų transplantacijoms. Doc.

Vilniaus gyventojams, kurie neatsiėmė jiems skirto kalio jodido tablečių praėjusiais metais, bus pratęsti receptai. Receptai bus pratęsti, planuojama, nuo kovo 15 d. Ar receptas jau atnaujintas, gyventojai gali pasitikrinti esveikata.lt puslapyje. Bendradarbiaudama su Registrų centru Vilniaus Centro poliklinika atnaujins el.

Nuo šiandien, kovo 4 d., Karštosios linijos 1808 sistema buvo papildyta nauja funkcija, leidžiančia žmonėms, atliekantiems PGR tyrimus mobiliuosiuose punktuose, stebėti tyrimo atlikimo eigą.

Ukrainai susiduriant su beprecedente Rusijos agresija, kyla vis didesnis vaistų poreikis. Siekdami padėti karo purtomai šaliai, Lietuvos piliečiai yra ypač aktyvūs, sulaukiama vis daugiau privačių iniciatyvų ir užklausų dėl galimybės paremti vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau institucija įspėja, kad nereikėtų kiekvienam savarankiškai nuspręsti rinkti ir siųsti vaistus.

Europos vaistų agentūrai (EVA) atnaujinus COVID-19 vakcinų vartojimo rekomendacijas, nuo penktadienio, kovo 4 d., vaikai nuo 12 metų amžiaus galės būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat pirminiam skiepijimui vaikams nuo 6 metų amžiaus galės būti naudojama ir „Spikevax“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus, 28 dienų skirtumu.

Vilnių pasieks nauja kalio jodido tablečių siunta, kuri bus skirta tablečių dar neatsiėmusiems gyventojams, kūdikiams bei nuo karo Ukrainoje bėgantiems ir Vilniuje apsistojusiems ukrainiečiams. Atsiimti nemokamas tabletes vaistinėse bus galima tuomet, kai bus pristatytas papildomas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymas. Apie tai savivaldybė informuos atskirai.

Eidama 83-uosius metus mirė ilgametė Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja terapeutė Gražina Šumskienė. Velionė gimė Rokiškyje 1939 metais. Baigusi vidurinę mokyklą ji 1962 metais įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi aukštuosius medicinos mokslus, gydytoja Gražina 1966 m. kovo 18 d. pradėjo dirbti Panevėžio apskrities ligoninėje gydytojos terapeutės pareigose.

Artėjant rudeniui gali prireikti dar kartą skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, trečiadienį prasitarė premjerė Ingrida Šimonytė. Paklausta, kur dėsime gausybę užsakytų skiepų dozių, premjerė neatmetė tokio scenarijaus, kad artėjant rudeniui reikės dar kartą papildomai vakcinuotis. „Skiepijimas mažėja, bet dar kol kas aš negirdėjau niekieno galutinės išvados, kad atėjus rudens sezonui nereikės iš naujo skiepytis.

Reaguodama į įvykius Ukrainoje ir augančius pabėgėlių srautus, Lietuva sudarė galimybę iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems ir Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos gyventojams pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos.

Vyriausybė trečiadienį palaimino dar vienus teisės aktų pakeitimus, kurių reikia įgyvendinant ligoninių tinklo reformą Lietuvoje. Numatoma, kad valstybei tapus 7 ligoninių dalininke, jos galės tiek užtikrinti pacientų srautus ir paslaugų kokybę, tiek pretenduoti tiek į Europos Sąjungos lėšas.

Reaguojant į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti šaliai sudėtingoje situacijoje, šalies Vyriausybė pasitarimo metu protokoliniu nutarimu patvirtino planą apmokyti ir išsiųsti į karo purtomą šalį medikų komandas.  Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.

Ar įmanoma lieknėti būnant sočiam ir išlaikant gerą nuotaiką? Šis klausimas kamuoja dažną, susirūpinusį savo svoriu ir nusprendusiu atsikratyti nereikalingų kilogramų. Farmacininkas bei knygų autorius Mantas Jakimavičius laužo svorio metimo mitus ir teigia, kad lieknėjimas gali būti lengvas, nealinantis organizmo ir ilgalaikis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė.

Nuolatinis bėgimas, pirmenybė darbui, bet ne savo sveikatai, pietūs paskubomis. Taip dar visai neseniai gyveno p. Danguolė. Tačiau beprotišką gyvenimo tempą moteriai teko sustabdyti: per prevencinę storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą p. Danguolei rastas piktybinis polipas žarnyne. Šiandien p. Danguolė visus ragina mylėti save, rūpintis sveikata ir tikrintis prevenciškai. Moteris įsitikinusi, kad dėl užleistų sveikatos problemų esame kalti tik mes patys.

Lietuvoje 300 medikų išreiškė norą vykti misijon į Ukrainą padėti kolegoms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Informuojama, kad šiuo metu jau pradedamos formuoti pirmosios į Ukrainą vyksiančios komandos, jose – po 12 asmenų. Ministerija taip pat pranešė, kad registracija laikinai stabdoma. „Registracija laikinai stabdoma: beveik 300 – tiek drąsių medikų pareiškė norą vykti į misiją Ukrainoje.

Pastarosiomis dienomis išaugus žmonių skaičiui, kurie nori aukoti kraujo Ukrainos kariams ir civiliams, Nacionalinis kraujo centras (NKC) prašo gyventojų neskubėti to daryti, nes turimų atsargų pakanka, o jų pritrūkus donorai bus nedelsiant kviečiami. Taip pat prašoma tikėti tik oficialia NKC informacija, o ne per socialinius tinklus ar kitaip viešai platinama informacija esą trūksta kraujo.