Sveikata

Imperatyvaus skiepijimosi nuo COVID-19 politika, panašu, turėjo ir neigiamų vaisių. Medikai įspėja, kad jau krito vakcinavimo apimtys nuo kitų infekcinių ligų, dėl ko sveikatos sistemos laukia nauji iššūkiai. Viena didesnių rizikų – sulaukti naujo tymų protrūkio. Dar pirmais pandemijos metais netrūko prognozių apie ateityje gresiančias didesnes bėdas dėl kitų infekcinių ligų suvaldymo. Panašu, tokios prognozės tampa realybe.

Atėjus pavasariui ne vienas skubame organizmą stiprinti įvairiais vitaminais. Kai jau išsirenkame, kokie mums tinkamiausi, kyla klausimai dėl formos, kuria vitaminai bus greičiausiai įsisavinami, ką patogiausia vartoti. Šnypšiančios tabletės, sirupas ar kapsulės – vitaminų formos atrodo pritaikytos kiekvieno poreikiams, tačiau vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad žmonėms išsirinkti ir nepasiklysti vitaminų gausoje nėra lengva.

Šalies vaistinės prašo leisti joms prekiauti medikamentais ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, tačiau tokiai idėjai nepritaria nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei parlamentarai, nei veterinarai. Seimui į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos reglamentą, tokį siekį šią savaitę paskelbė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA). Jos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu visuomenės sveikatai.

Nuovargis, kaip stresas ar įtampa, šiuolaikiniam žmogui tapo įprastu reiškiniu. Todėl dažnas yra linkęs nekreipti į jį dėmesio ir prisidengia nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis ar tuo, kad su nuovargio problema susiduria daugelis aplinkinių. Vaistininkas Faustas Bertulis sako, kad tai – klaidingas požiūris, kadangi tapęs lėtiniu, nuovargis neigiamai paveikia visą kūną, o dėl to suprastėja fizinė sveikata ir protinės funkcijos.

Praėjusią parą nustatyti 5262 nauji COVID-19 atvejai, 13 žmonių mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 4402, antrą – 852, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1291 COVID-19 sergantys pacientai, 50-čia mažiau, nei prieš parą, 73 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 989 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,7 tūkst. žmonių.

Vykstant karui Ukrainoje, vis daugiau lietuvių veržiasi mokytis teikti pirmąją medicinos pagalbą. O vos paskelbus tokius nemokamus užsiėmimus, vietos juose kaip mat iššluojamos. Kelios dešimtys kauniečių Šv. Ignaco Lojolos kolegijos salėje klauso specialistų, o tada kimba į darbą. Pirmoji užduotis – žmogaus gaivinimas. Vos paramedikų asociacija paskelbė tokius nieko nekainuojančius pirmosios medicinos pagalbos mokymus visuomenei – vietų akimirksniu nebeliko. O norinčiųjų – tūkstančiai.

Vis daugiau įstaigų Lietuvoje kviečia į darbus ukrainiečius. Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat paskelbė pasirengusi padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos medikams. „Mes mielai kviečiame jungtis prie mūsų ligoninės kolektyvo. Norinčius įsidarbinti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje arba žinančius, kam ši informacija gali būti aktuali, kviečiame kreiptis į Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo skyrių, el. paštu: rimantas.trota@panevezioligonine.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys protestuodamas paliko salę Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susitikime Stambule, Rusijai paprašius žodžio, kuris nebuvo planuotas. „Vakar buvo ministrų pasisakymai. Palikau salę solidarizuodamasis su Ukraina, kai žodžio paprašė Rusija“, – BNS penktadienį sakė A. Dulkys. Jo teigimu, kitų šalių atstovai salės nepaliko. Pasak A. Dulkio, į susitikimo darbotvarkę Rusijos sveikatos apsaugos viceministro pasisakymas nebuvo įtrauktas.

Smegenų sveikata tampa vis aktualesnė tema ne tik dėl to, kad visuomenė senėja, bet ir vis daugiau žmonių patiria įvairias įtampas ir kenčia nuo psichikos sutrikimų. Demencija sergančiųjų pacientų organizacijos atstovė apgailestauja, kad tokiems žmonėms vis dar nėra vietos po saule. Smegenų pažinimo savaitės proga surengtoje konferencijoje parlamentaras Aurelijus Veryga akcentavo, kad ši tema kaip niekad aktuali ir šiandien netoliese vykstančio karo akivaizdoje.

Nuo kovo vidurio Lietuvoje sulėtėjo omikrono užsikrėtimo atvejų mažėjimas. Ar kitoms Europos šalims su koronavirusu sekasi geriau? Ko galima tikėtis ateityje? Apie vis tai plačiau komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, aktyvių susirgimų COVID-19 liga Lietuvoje duomenų analizės pradininkas ir vykdytojas. Lygiai prieš dvejus metus, 2020-ųjų kovo 16 dieną, Lietuvoje dviem savaitėms buvo įvestas pirmasis COVID-19 karantinas.

Praėjusią parą nustatyti 5384 nauji COVID-19 atvejai, septyni žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu 4524, antrą – 852, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1341 COVID-19 sergantys pacientai, maždaug 40-čia mažiau, nei prieš parą, 67 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 985 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,7 tūkst.

Vaistų gamintoja „Moderna“ ketvirtadienį paprašė JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimo naudoti jos sukurtą vakciną nuo COVID-19 visų amžiaus grupių suaugusiųjų skiepijimui antrąja stiprinamąja doze. Anksčiau šią savaitę šios vaistų gamintojos konkurentė „Pfizer“ pateikė prašymą vaistų reguliavimo tarnybai duoti leidimą ketvirtąja doze skiepyti visus senjorus.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektams, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį į šalį atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos ir nelegalių migrantų sveikatos paslaugų finansavimą. Numatoma, kad ir pasibaigus ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties sąlygoms būtų garantuotos būtinosios paslaugos. Už tokį pasiūlymą iš 96 parlamentarų 88 balsavo „už“, 7 susilaikė. Projektas komitete ketinamas svarstyti balandžio pradžioje.

Premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, kad Vyriausybė rengia planą, kaip išeiti iš pandeminio laikotarpio į endeminį laikotarpį, COVID-19 laikant sezonine liga. I. Šimonytė neatmenta, kad Vyriausybė artimiausiu metu svarstys ne atskirą kaukių klausimą, bet kaip išeiti iš pandeminio į endeminį laikotarpį. „Nes, panašu, kad jau galime nedrąsiai tikėtis, kad turime tam pagrindo“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo I. Šimonytė.

Nors suvaržymų dėl pandemijos Lietuvoje lieka visai mažai, ne vienas laukia dar likusiojo ribojimo – privalomų kaukių – atsisakymo ar bent jau didesnio sušvelninimo. Specialistai sutinka, kad anksčiau ar vėliau kaukės nebebus privalomos, tačiau tai greičiausiai nutiks dar ne artimiausiomis dienomis. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pareiškė, kad dar klausimas dėl kaukių gali būti persvarstytas dar iki kovo pabaigos.

Pastaruoju metu pastebimai išaugo kai kurių nereceptinių vaistų – nuskausminamųjų, uždegimą mažinančių, kalio jodido tablečių, taip pat žaizdų priežiūrai skirtų priemonių paklausa.

Nuo penktadienio, kovo 18 d., žmonių srautų valdymas renginiuose išlieka rekomendacinio pobūdžio, o kino teatruose galės lankytis daugiau gerbėjų – atsisakoma reikalavimo išlaikyti laisvos kėdės atstumą tarp ne kartu atėjusių žiūrovų, jei valgoma ar geriama, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nustatyti 6104 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5118, antrą – 980, trečią – šeši žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1384 COVID-19 sergantys pacientai, keliais mažiau, nei prieš parą, 61 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 980 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,7 tūkst. žmonių.

Kovo pradžioje 10 dienų buvo sutrikusi Kauno klinikų informacinių sistemų veikla, tačiau trečiadienį gedimai pilnai pašalinti, skelbia naujienų portalas „15min“. Anot portalo, kovo 6-ąją Kauno klinikose dėl elektros įtampos šuolio sutrikdytos visos informacinės sistemos, kurių įstaigoje – apie 50. Ligoninės atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė nurodė, kad per kelias valandas atstatytos mažiausiai pažeistos svarbios sistemos, kitos sistemos atstatytos per keletą dienų.

Paskutiniais Jungtinių Tautų kovos su AIDS programos duomenimis, 17 proc. žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusių asmenų Lietuvoje apie diagnozę dar net nežino – tai yra bent 190 lietuvių iš 6 mln. tokių asmenų pasaulyje. Specialistų teigimu, pastaruoju metu dominuojančiu ŽIV plitimo būdu tapo lytiniai santykiai, todėl reguliari patikra dėl ŽIV turėtų tapti tokia pat įprasta, kaip ir bendrieji kraujo tyrimai.

Galvos skausmas – vienas dažniausių skausmų, kuriuos patiria žmonės ir viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai į vaistinę užsuka medikamentų. Vaistininkė Laima Liaugotienė sako, kad vaistus šiam negalavimui reikėtų rinktis atsakingai, o prieš tai geriausia nustatyti priežastį, kodėl skauda galvą.

Paskelbus nepaprastąją padėtį ir karo pabėgėliams iš Ukrainos plūstant į Lietuvą opoziciniai socialdemokratai siūlo laikinai stabdyti ligoninių tinklo pertvarką. Jų teigimu, atvykėliams ir rajonuose reikės garantuoti sveikatos paslaugas, tad tokiai reformai nėra laikas. Valdantieji gi atkerta, kad tokie siūlymai – sabotažas prieš valstybę.

„Moderna“ praneša apie pirmąjį pacientą, kuriam antrojo klinikinių tyrimų etapo metu buvo sušvirkšta omikron atmainą veikiančios dvivalentės sustiprinančiosios vakcinos kandidatės dozė. Ši vakcina apjungia „Moderna“ omikron atmainą veikiančią vakciną kandidatę (mRNR-1273.529) ir tos pačios kompanijos COVID-19 vakciną (mRNR-1273), rašoma pranešime spaudai. „Moderna“ tikisi, kad tyrimuose dalyvaus apytikriai 375 dalyvių JAV.

Šiais laikais pavojingos cheminės medžiagos yra neišvengiamos kasdienybės palydovės. Jos nuolat veikia žmogaus organizmą, o mažais kiekiais jų galima aptikti maisto produktuose, daiktuose ir mus supančioje kasdienėje aplinkoje. Laidoje „Sveikas rytojus“ Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pasakojo, jog išvengti šių pavojingų medžiagų, galinčių paveikti sveikatai, arba sumažinti jų kiekį galima tik atsakingai renkantis daiktus, priemones ir aplinką, kurioje būname.

Praėjusią parą nustatyti 7054 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5954, antrą – 1096, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1390 COVID-19 sergančių pacientų, keliolika daugiau nei prieš parą, 68 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 975 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau nei 8,6 tūkst.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog jau kovo 14 d. kietųjų dalelių koncentracija daugelyje miestų ženkliai padidėjo, kas lėmė 24 val. KD10 ribinės vertės viršijimus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Prognozuojama, kad kovo 15–16 dienomis šalyje ir toliau išsilaikys nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui: nei kritulių, nei žymesnio vėjo neprognozuojama. Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Situacija dėl koronaviruso šalyje gerėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi specialistams. Bet kuriuo atveju yra konstatuojama, kad visuomenės imunitetas greičiausiai jau yra susidaręs, todėl ir pakitęs virusas tokios didelės grėsmės ateityje turėtų nebesukelti. Kone kasdien nustatomų koronaviruso atvejų skaičiai siekia 5–6 tūkst. Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas konstatuoja, kad tai vis dar yra nemažai.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos bus siūloma skiepytis nuo COVID-19, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Yra ketinimų pasiūlyti ir tikrai tų skiepų turime, ir pasiūlysime su dideliu malonumu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė. Dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę keliolika tūkstančių pabėgėlių, jų skaičius nuolat auga.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą. Šio aparato pagalba visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija.

COVID-19 pandemija negrįžtamai paveikė Lietuvos gyventojų sveikatą. Dėl šios infekcijos sukeltos ligos 2020 m. ne tik išaugo bendras mirtingumas, bet ir tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo net 17 mėnesių, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. Be kita ko, sveikatos paslaugų prieinamumas vis dar nėra grįžęs į normos ribas, trūksta specialistų, o gydymo įstaigos nekaupia pakankamai rezervo.

Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa parengė atmintinę, padėsiančią iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje į Lietuvą pasitraukusiems žmonėms gauti koncentruotą ir tikslią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

Dėl karo Ukrainoje šalies gyventojams kilo nemažai klausimų: kaip gauti ar įsigyti kalio jodido tablečių, ar galima paremti ukrainiečius perkant jiems vaistus, ar vaistinės tikrai pašalino visas rusiškas prekes. Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Kalio jodido tabletės  Vilniaus miesto savivaldybėje vaistinės gyventojams jau išdalijo 80 proc. kalio jodido tablečių – jas gavo 400 tūkst. miestiečių.

Praėjusią parą nustatyta 5317 naujų COVID-19 atvejų, devyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4508, antrą – 805, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1378 COVID-19 sergantys pacientai, maždaug septyniomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 63 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 968,7 tūkst.

Kauno klinikų pacientė Gabrielė kartu su dukryte Viktorija, gimusia 27 nėštumo savaitę, visai neseniai sugrįžo į namus. Nėštumo laikotarpis Gabrielei buvo nelengvas. Sužinojus, kad moteris laukiasi dvynių, gydytojai nuolat sekė jos sveikatos būklę ir nėštumą, kad laiku nustatytų, ar nepasireiškė dvynių transfuzijos sindromas, pasireiškiantis apie 10–15 proc. identiškų dvynių nėštumų.

Ukrainos piliečiams, atvykusiems į mūsų šalį, svarbu joje gauti reikalingą sveikatos priežiūrą. Prie to jau prisitaikė ir ir Lietuvos vaistinių tinklai, kuriame Ukrainos piliečiai jau gali įsigyti reikiamus receptinius vaistus su valstybės kompensacija. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė primena, kad sklandžiam aptarnavimui Ukrainos piliečiai turėtų būtų užsiregistravę migracijos tarnyboje ir turėti jų išduotą registracijos kortelę.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad jau atnaujinti elektroniniai receptai sostinės gyventojams, kurie skirtų kalio jodido tablečių neatsiėmė pernai, rašoma pranešime spaudai. Kalio jodido tabletes kviečiame atsiimti vaistinėse, kurių sąrašą rasite svetainėje jodas.vilnius.lt. Elektroninius receptus, bendradarbiaudama su Registrų centru, centralizuotai atnaujino Centro poliklinika.

Įkvėptas tėčio pavyzdžio, jog gydytojo darbas ir tarnyba kariuomenėje yra suderinami, šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustas Beiša skaičiuoja jau 8-us metus nenuolatinės karo tarnybos (aktyviojo rezervo) medicinos tarnyboje. Gydytojas sako, kad  Chirurgas teigia, kad gydytojų, kurių pagrindinė darbovietė – karo medicinos tarnyba, praktinis aktyvumas nėra didelis.

Apie vitamino D didžiulę naudą sveikatai sklando legendos. Vis tik dalis naujausių mokslininkų prielaidų dar laukia patvirtinimo. Visiškai jau aišku, kad saulės vitamino, vadinamo hormonu, žmogaus organizme turi nestigti, bet ir neviršyti normos.  „Vitamino D stygius pasaulyje jau kurį laiką prilyginimas tikrai epidemijai. Gerai žinoma, kad ypač pavasariop jo stokoja ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų.

Praėjusią parą nustatyti 2552 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 2169, antrą – 379, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1449 COVID-19 sergančių pacientų, maždaug pusšimčiu daugiau nei prieš parą, 68 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 964 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 8,6 tūkst.

Stringant naujų vaistų vertinimui Lietuvos gyventojai nesulaukia jiems būtino gydymo. Šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami mūsų šalies pacientams. Vietoj to ligoniams tenka vartoti kelių medikamentų derinius arba net vykti vaistų ieškoti svetur. Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa.

Ne paslaptis, kad toli gražu ne visi, pajutę koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, skuba ligą išsitirti į mobiliuosius punktus ir tiesiog tyliai praserga namuose. Medikai sutinka, kad bendra testavimo strategija ateityje neabejotinai keisis ir tokia taktika turbūt mažai ką stebins. Visgi kol kas ligą vis dar patariama pasitvirtinti PGR tyrimą norint išvengti nemalonios situacijos, jei reikėtų paslaugų ligoninėje.

Dar ne taip seniai viešumoje aršiai laužytos ietys dėl antikūnų testo prieš koronavirusą vaidmens gaunant galimybių pasą ir pakankamo jų kiekio, kuris apsaugotų nuo ligos. Nors atliekančiųjų šį tyrimą šiandien gerokai sumažėjo, medikai primena, kad ir dabartiniu pandemijos etapu antikūnų tyrimai gali labai pasitarnauti.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka žudikas numeris vienas Lietuvoje. Tą konstatuojantys gydytojai pažymi, kad neretai žmonės linkę iškentėti skausmą, jį nutylėti, o tada infarktas, atrodo, kerta kaip žaibas iš giedro dangaus. Apie kraujotakos ligų specifiką ir jų varginamus pacientus „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbinta gydytoja kardiologė, docentė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą. Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.

Koordinuojant planus, kaip būtų galima padėti Ukrainai ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams, dėmesys atkreiptas ir į pačios Lietuvos rezervą ekstremalioms situacijoms. Valdžia pripažįsta, kad šiuo metu dalies priemonių trūksta, bet tikina besirūpinanti rezervo papildymu. Seimo Sveikatos reikalų komitete aptariant medicininę pagalbą Ukrainai ir iš šalies bėgantiems žmonėms iškeltas ir pačios Lietuvos apsirūpinimo ekstremalioms situacijoms klausimas.

Pacientė Danutė, būdama 17 metų, susirgo gripu, kuris jai tapo lemtingas. Persirgus šia liga, moteriai buvo aptiktas baltymas šlapime, vėliau atsirado ir kraujo pakitimai, rodantys inkstų funkcijos sutrikimą. „Pacientei inkstų biopsijos pagalba diagnozuotas lėtinis glomerulonefritas – klastinga, tyli liga, kurios požymių ilgus metus žmogus gali ir nejausti.

Praėjusią parą nustatyti 5767 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4834, antrą – 927, trečią – šeši žmonės. Pirminiai atvejai sudarė aštuonis iš dešimties registruotų užsikrėtimų. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1363 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 74 iš jų – reanimacijoje.