Štai jums situacija – neseniai persirgote COVID-19, tačiau dėl to oficialiai neišsityrėte. Tuomet jums prireikė kokių nors planinių paslaugų ligoninėje, o čia atlikus visiems privalomą testą, paaiškėja, kad jis yra teigiamas. Jei oficialiai nesirgote, tokiu atveju gauti paslaugas gali būti sudėtingiau, mat tuomet medikams nėra aišku, kiek infekcija dar yra gyva.
Teigiamą testą gavo tik prieš gimdymą
Tai, kad tokių situacijų pasitaiko, patvirtino ir LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė.
„Tokia problema yra, jei žmogus nesitiria ir vėliau, kadangi pagal tvarką visi hospitalizuojami pacientai testuojami, randame infekciją. Tuomet nėra aišku, kada ligos pradžia buvo, ar tai tėra viruso likučiai“, – komentavo gydytoja, primindama, kad viruso medžiagos po persirgimo dar įmanoma rasti kad ir kelis mėnesius.
Pasak jos, yra buvę nėščiųjų, kurioms jau atvykus gimdyti padaromas testas pasirodo esąs teigiamas.
„Būna, turi mažų vaikų, visi sirguliavo, slogavo, bet niekas nesityrė, o prasidėjus gimdymui randamas teigiamas PGR, nors jokių simptomų nėra. Ir nesuprasi, kada infekcija prasidėjo, ir kaip toliau elgtis“, – pastebėjo A. Mickienė.
Šiuo metu yra reglamentuota, kad pakartotinis užsikrėtimas koronavirusu fiksuojamas, jei teigiamas testas gaunamas vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po persirgimo.
Paklausta, kaip elgiamasi tokiais atvejais, jei teigiamas testas gaunamas žmogui oficialiai prasirgus mažiau nei prieš tiek laiko, profesorė sakė, kad viskas vertinama individualiai.
„Tada mūsų infektologai kiekvieną atvejį vertina individualiai, kada patvirtinta liga, kokia dabar būklė. Jei užsikrėtimas įvyko po 3 mėnesių, tai jau traktuojama kaip pakartotinis užsikrėtimas. Aišku, dar kita kalba, jei žmogus yra imunosupresinės (susilpninto imuniteto – aut. past.) būklės, tada jų liga gali tęstis ilgiau. Bet tai jau atskiri atvejai“, – pažymėjo ji.
PGR reikia, kad medikai negydytų „aklai“
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu pažymėjo, kad ypač dabar, išplitus omikronui, yra gana retas atvejis, jog virusas būtų randamas ir kelis mėnesius po ligos.
„Paprastai taip būna tiems pacientams, kurie sunkiau sirgo, turėjo sunkesnę klinikinę eigą. Bet kuriuo atveju toks žmogus jau bus papuolęs į medikų akiratį. Bet omikrono variantui tai nėra būdinga, tai daugiau galiojo tiems štamams, kurie sukelia sunkesnę klinikinę eigą“, – sakė jis.
Paklaustas, ar išties išlieka tikslinga pajutus simptomus visada išsitirti oficialiai, ne tik izoliuotis ir stebėti savo būklę, mat juk guldant į ligoninę visi vis tiek testuojami, S. Čaplinskas pabrėžė vieną dalyką.
„Kai kalbama apie ligą, kuri gali ne tik būti perduodama kitam, bet ir konkrečiam žmogui komplikuotis sunkia forma, medikai turi gydyti ne aklai. Taigi PGR iš esmės reikalingas, tokiems ligoniams, kuriems reikia stacionarinės pagalbos arba kuriems reikia specifinio antivirusinio gydymo. Jei žmogus jau blogai jaučiasi ir patenka į ligoninę, kad gydytojai tikrai žinotų, kaip jį gydyti, kad skirtų vaistus, reikalingus koronavirusinei infekcijai“, – kalbėjo specialistas.
Užtenka ir greitojo testo namuose?
Kita vertus, S. Čaplinskas sutiko, kad kitu atveju ligai nustatyti užtenka ir greitojo antigeno testo, kurį galima atlikti ir namuose.
„To užtenka tam, kad tuo metu žmogus žinotų, kad ne tik pats yra užsikrėtęs, bet ir platina virusą kitiems. Iš medicininių indikacijų Visiškai nėra būtina varyti žmones į mobilųjį punktą“, – pastebėjo jis.
Bet kuriuo atveju jis priminė, kad infekcijos plitimo dėsnis nesikeičia ir plinta nuo žmogaus žmogui. Todėl, jei yra įtarimas, kad galbūt žmogus užsikrėtė, tą svarbu pasitvirtinti. „Tiek kad kitam nepakenktų, tiek sau nekomplikuotų situacijos, jei eis į darbą, dar papildomai kur sušals“, – sakė virusologas.
Anot jo, dar kitas klausimas, kad bet kokios lėtinės ir infekcinės ligos, kuri turi ilgą latentinį periodą, atveju neįmanoma diagnozuoti visų atvejų. „Bet kadangi tai yra užkrečiama liga, tai kuo daugiau žmonių žinos savo kovido statusą, tuo liga bus geriau valdoma“, – sakė S. Čaplinskas.
Testavimo pobūdis keisis?
Specialistai kartu prabyla, kad greičiausiai ateityje apskritai keisis testavimo strategija ir kiekvienas, vos pajutęs simptomus, nebus imperatyviai siunčiamas testuotis.
Tai, kad jau šiuo metu vyksta „slaptoji pandemija“ yra konstatavęs ir gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis. Jis teigė, kad daug žmonių dabar serga šeimomis ir niekur dėl to nesikreipia.
S. Čaplinskas pažymėjo, kad labai svarbu suvokti, kad ir tyrimus reikia pasirinkti pagal jų tuo metu teikiamą didžiausią naudą.
„Nebūtina visada siekti paties jautriausio – PGR metodo. Ir čia, manau, kai kurie kolegos, ypač ne klinicistai ir net ne medikai, o biochemikai perlenkė lazdą ir visada spaudė tik dėl geriausio tyrimo – PGR metodo. Bet jei geriausias yra brangiausias ir dar jam sulaukti reikia laiko, taigi reikalauja daug finansinių ir žmogiškųjų resursų, kartais, ypač epidemiologiniu požiūriu, užtenka gero [t. y. greitojo antigeno testo, – aut. past.], o ne būtinai geriausio [PGR tyrimo].
Tad siekiant geriausio ir atsisakant gero, manau, taip perlenkiant lazdą jau seniai padarėme strateginę klaidą. Ir ypač kai tobulėja testai, greitieji antigeno testai, paprasčiausiai reikia stebėti jų kokybę, juos tinkamai atlikti. Apskritai kiekvienas testas turi savo naudojimo ribas, greitieji antigeno testai, lygiai taip pat, kaip ir bet kurie kiti testai, tose naudojimo ribose, kai žinoma, kam juos naudoti, jie yra patikimi“, – pastebėjo jis.
