Sveikata

Ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos kontekste nepasitenkinimą reiškia ir medicininės reabilitacijos įstaigų atstovai. Jie teigia, kad dar šiemet pasikeitus tvarkai pacientai priversti stoti į eiles, o ir toliau planuojami pokyčiai kėsinasi sugriauti dabar gerai veikiančias įstaigas. Ministerija gi ragina be reikalo nekelti dramos ir tikina, kad viskas – dėl paslaugų kokybės ir pacientų labui.

Nepaisant stebimo naujo COVID-19 atvejų pakilimo ir viruso atmainų variacijų, mokslininkai sutinka, kad vis daugiau ženklų rodo pandemiją pereinant į kitą stadiją. Kita vertus, situacija išlieka tokia nenuspėjama, kad net ir prognozės artimiausiems mėnesiams dar teikiamos nedrąsiai. Nors užsikrėtimų atvejus skaičiuojame ir virš 5 tūkst., koronaviruso pandemija pastaruoju metu, atrodo, taip nebegąsdina.

Dešimtys tūkstančių lietuvių gali būti užsikrėtę kepenis žalojančiu hepatitu C, nors apie tai nieko nežino. Tokią šiurpią statistiką pateikęs gydytojas prof. Juozas Kupčinskas kartu pažymėjo, kad šiandien hepatito diagnozė nelygi nuosprendžiui – efektyvūs vaistai leidžia efektyviai kontroliuoti ar net visiškai pagydyti ligą.

Karo Ukrainoje fone vis daugiau kalbama ir apie Lietuvos parengtį panašioms grėsmėms. Buvo prabilta apie šalies rezervo situaciją, gydymo įstaigų parengtį, keliami klausimai ir dėl specialių medikų apmokymų. Vis tik spaudžiamas pasiaiškinti, ką dėl to jau yra suplanavęs, ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per kelias savaites nenuveiksi to, į ką kiek pro pirštus buvo žiūrima 30 metų.

Tik kas antras (50 proc.) vaistus vartojantis Lietuvos gyventojas visada laikosi gydytojo paskirto gydymo režimo, atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė (47 proc.) gyventojų nederina vartojamų vaistų tarpusavyje, o trečdalis (33 proc.) vaistų vartojimą nutraukia vos pasijutę geriau, nors medikai rekomenduoja gydymą tęsti.

Nuo penktadienio naujuoju laikinuoju Nacionalinio vėžio instituto direktoriumi paskirtas gydytojas onkologas radioterapeutas Ernestas Janulionis. Jis pakeitė ankstesnę laikinąją instituto vadovę Sonatą Jarmalaitę. Nuo 2008 metų rugpjūčio E. Janulionis ėjo Vėžio instituto mokslinio sekretoriaus pareigas, o nuo 2014 metų birželio – ir Brachiterapijos skyriaus vedėjo pareigas.

JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna“ pranešė sieksianti šalies farmacijos priežiūros tarnybos leidimo naudoti jos sukurtą vakciną nuo COVID-19 vaikams iki šešerių metų skiepyti, tyrimų rezultatams įrodžius preparato saugumą ir sukurtą didelį imuninį atsaką.

Apie seną ligą bene 9000 metų gyvuojančią ligą tuberkuliozę aktyviai kalbame ir šiais laikais, nes ir dabar ji paplitus. Manoma, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų serga latentine ligos forma, kuri reiškia, kad įkvėptos mikobakterijos dėl geros imuninės sistemos nesukelia aktyvios ligos, tačiau organizmui susidūrus su stresu (tarkime, susirgus kita liga ar po badavimo epizodo), jos gali imti daugintis – žmogus ima sirgti pats ir gali užkrėsti kitus.

Jau greitai vos pajutus koronaviruso simptomus gali nebereikėti iškart skubėti į mobilųjį punktą ir privalomai izoliuotis griežtai numatytą dienų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė planuojanti keisti COVID-19 ligos statusą ir su šiuo virusu elgtis panašiai kaip gripu. Tokius planus Seimo Sveikatos reikalų komitete šią savaitę pristatė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Koronavirusas negailestingai toliau renkasi savo aukas. Kaip rodo naujausi Statistikos duomenys, ketvirtadienį virusas pražudė 0–9 m. amžiaus vaiką. Berniukas paskiepytas nebuvo, daugiau detalesnės informacijos apie tokius atvejus departamentas neteikia. Taip pat vakar COVID-19 pareikalavo dar vieno 30–39 m. amžiaus asmens gyvybės. Mirusi moteris iš Vilniaus rajono pasiskiepijusi vėlgi nebuvo.

Praėjusią parą nustatyti 3938 nauji COVID-19 atvejai, 13 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 3314, antrą – 619, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1282 COVID-19 sergantys pacientai – beveik tiek pat, kiek buvo prieš parą, 66 iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Europos Sąjungos vaistų reguliavimo tarnyba ketvirtadienį pranešė rekomenduojanti patvirtinti farmacijos milžinės „AstraZeneca“ sukurto antikūnų derinio vartojimą pažeidžiamiausioms grupėms priklausančių žmonių apsaugai nuo koronavirusinės infekcijos. Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime nurodoma, kad ji rekomenduoja naudoti naująjį preparatą „Evusheld“  žmonėms nuo 12 metų COVID-19 ligos prevencijai. Dabar šį preparatą turės patvirtinti Europos Komisija, ES vykdomoji institucija.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos susitikimo su ministru Arūnu Dulkiu eksministras Aurelijus Veryga neieškojo žodžio kišenėje ir vizitą apibūdino vienu žodžiu – „siaubas“. Anot jo, po daugeliu ministro išvedžiojimų paslėptas atsakymas į daugelį klausimų buvo „nežinau“.  Tokiu vertinimu parlamentaras pasidalino savo socialinio tinklo paskyroje „SIAUBAS.

Po garsiam šalies gydytojui profesoriui Kęstučiui Strupui panaikintos chirurgo licencijos ministras Arūnas Dulkys pasiuntė aiškią žinutę – toks likimas laukia kiekvieno, kuris išdrįs paimti kyšį.  Klausimą dėl K. Strupui panaikintos licencijos ketvirtadienį ministrui adresavo partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Lietuvos medicina visuomet buvo garsi savo unikaliais gydytojais, profesoriais, pasaulinio masto, kurie darė unikalias operacijas, gelbėjo žmonės.

Seimo opozicijai vėl blokavus įstatymo, kuriuo būtų ribojamos ligoninių vadovų ir jų padalinių kadencijos, priėmimą, pasipylė aštrios valdančiųjų replikos. Šie įspėjo įstatymo nepalaikančius parlamentarus, kad ateityje nutikus kokiai tragedijai jie turėtų jaustis tam neužkirtę kelio. Po ketvirtadienį vėl nepavykusio balsavimo TS-LKD narys Justas Džiugelis apgailestavo, kad opozicija užsispyrusiai vilkina įstatymo priėmimą.

Vaistininkai yra trečia didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių profesijų sąraše – rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jais pasitiki 45 proc. šalies gyventojų. Pirmoje vietoje įprasti tokių apklausų favoritai – ugniagesiai su 75 proc., o antroje – gydytojai, kuriais pasitikėjimą išreiškė 46 proc. respondentų. „Gyventojai visada būdavo linkę pasikliauti vaistininkais, tačiau COVID-19 pandemija šį jausmą dar labiau sustiprino.

Nors omikronas ir mažiau pavojingas jau imunizuotiems žmonėms, deja, ne visi ligos atvejai atvejai baigiasi laimingai. Štai vakar užgeso 30–39 m. vyro gyvybė. Statistikos departamento duomenimis, jis buvo pasiskiepijęs nuo koronaviruso. Kaip rodo atvirieji duomenys, COVID-19 pražudė jauną vyrą iš Klaipėdos.

Nors laiko persukimas dukart per metus  jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga. Miego sutrikimai – bene dažniausia problema, su kuria susiduria laiko persukimui jautresni žmonės.

Praėjusią parą nustatyti 4580 naujų COVID-19 atvejų, 15 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 3723, antrą – 849, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1271 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug trisdešimčia mažiau nei prieš parą, 62 iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Seime – nauji siūlymai padėti nuo infliacijos kenčiantiems senjorams. Štai biudžeto ir finansų komitetas siūlo žmonėms nuo 65 metų bent už kompensuojamuosius vaistus visiškai panaikinti priemokas. Tokios naujienos pensininkus bent kiek paguodžia, tačiau pensijon išėję jaunesni ir taip pat sunkiai galą su galu suduriantys senjorai jau įžvelgia neteisybę, mat lengvata pasinaudoti dar negalės.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500–1700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Tai sudaro apie 10 proc. visų naujų vėžio susirgimų. Skaičiai – negailestingi. Skaičiuojama, kad nuo šio vėžio kasmet miršta apie 800 sergančiųjų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro chirurgas, koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas sako, kad vos 30 proc. naujų atvejų nustatoma ankstyvose stadijose. „Storosios žarnos vėžys – tai navikas, auglys, atsirandantis tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje.

2021-aisiais tiriant rizikos grupes dėl tuberkuliozės, ši pavojinga užkrečiama liga nustatyta diagnozuota septyniems vaikams, trečiadienį informavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pasak centro, iš viso pernai buvo atlikta beveik 23 tūkst. tuberkulino mėginių vaikams, didžioji dalis jų, 17,9 tūkst. – septynmečiams, dar 5,1 tūkst. – rizikos grupės vaikams. Teigiama tuberkulino reakcija iš viso nustatyta 852 vaikams, arba 3,7 proc.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai trečiadienį pranešė, kad netrukus keisis visuotinio kaukių dėvėjimo uždarose patalpose prievolė – kaukių prireiktų tik tam tikrose vietose. Planuojama, kad konkretūs pokyčiai laukia balandžio mėnesį. Gerėjant epidemiologinei situacijai svarstoma atsisakyti privalomų kaukių jas paliekant viešajame transporte ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Kol kas dar nėra aiškių rekomendacijų, ar šiemet dar reikės skiepytis nuo koronaviruso papildoma sustiprinamąja doze, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kartu informavo, kad bus tariamasi, ką daryti su vakcinų pertekliumi. Ministras teigė, kad kol kas nėra rekomendacijų dėl 4 skiepo dozės nuo koronaviruso. „Kol kas nėra sprendimų. Jei bus tokios rekomendacijos iš Europos vaistų agentūros, praktika parodys.

Suvaldžius COVID-19 situaciją vis garsiau kalbama apie tai, ką reikės daryti su kritusiomis vakcinavimo kalendoriniais skiepais apimtimis. Vyriausioji šalies epidemiologė patvirtino, kad jau yra išaugusi rizika sulaukti tokių ligų kaip tymai protrūkių. Kaip nurodė vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė, tik vienoje pozicijoje iš 14 infekcijų skiepijimo apimtys yra šiek tiek padidėjusios.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Rolanda Lingienė ragina neatsipalaiduoti – COVID-19 nuolat tyko už kampo. Ypač nerimą kelia aktyviai plintantis naujasis omikrono variantas, ne vienoje šalyje keliantis naują susirgimų bangą. Nepaisant to, Vyriausybė toliau ruošia atlaisvinimus ir visuotinės kaukių prievolės švelninimą. R. Lingienė atsakė, kuo pasižymi šis omikron potipis. Pasirodo, jis net 1,5 labiau užkrečiamas nei įprasta omikron atmaina.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo vyresniems nei 65 metų žmonėms valstybės lėšomis dengti priemoką už kompensuojamus vaistus. Dabar ji kompensuojama žmonėms nuo 75-erių metų.  Tokį sprendimą bendru sutarimu komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs parlamentarų Ritos Tamašunienės, Česlavo Olševskio ir Beatos Petkevič inicijuojamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Jie siūlė priemoką kompensuoti žmonėms nuo 70 metų, o ne nuo 75-erių, kaip yra dabar.

Koronavirusas vis dar pasiglemžia nemažai žmonių gyvybių. Trečiadienį pranešta apie dar vieną vos 30–39 m. amžiaus asmens mirtį. Kaip rodo Statistikos departamento atvirieji duomenys, antradienį COVID-19 nusinešė moters iš Klaipėdos gyvybę. Nuo infekcijos pasiskiepijusi ji nebuvo. Portalas tv3.lt primena, kad savaitgalį pranešta apie kelis mirusius ypač jaunus asmenis. Šeštadienį pranešta apie 10–19 m. paauglės arba jaunos merginos mirtį nuo koronaviruso.

VšĮ Kėdainių ligoninėje įsigaliojo nauja Dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarka. Dienos chirurgija bus vienos dienos paslauga ir, norint likti nakčiai ligoninėje su medikų priežiūra, teks papildomai sumokėti 3 eurus už naktį. Tokį įkainį patvirtino Kėdainių ligoninė.  Dienos chirurgijos paslauga – tai tokia planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri suteikiama pacientui atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą vienai dienai.

Lietuvoje gerėjant epidemiologinei situacijai svarstoma atsisakyti privalomų kaukių, jas paliekant viešajame transporte ir sveikatos priežiūros įstaigose, patvirtino šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Ateityje turėtume vengti tokių priemonių kaip griežti karantinai ir žmonių uždarymas namuose, konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis taip pat pranešė apie planus atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso. Pristatydamas naujausią informaciją apie pandeminę situaciją Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ministras pažymėjo, kad ateityje turėtume išvengti tokių uždarymų, kokius teko patirti pastaraisiais metais.

Nors atrodytų, kad visuomenės dėmesys COVID-19 pandemijai nublanko, specialistai konstatuoja, jog situacija šalyje gerėja labai iš lėto. Ypač ji trapi atrodo žvelgiant į kitose šalyse stebimą naują omikrono bangos pakilimą. Nors Vyriausybė vis garsiau žada apie dar daugiau ribojimų atlaisvinimą, kiti gi ragina dar kurį laiką į situaciją žvelgti pro padidinamąjį stiklą. Dar visai ką tik skelbta apie Kinijoje dėl COVID-19 protrūkių karantinuojamus milijoninius miestus.

Praėjusią parą nustatyti 5322 nauji COVID-19 atvejai, 13 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Nuo pandemijos pradžios bent kartą šia liga susirgo daugiau nei 1 mln. gyventojų, nuo jos mirė beveik 8,8 tūkst. žmonių. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 4465, antrą – 849, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1302 COVID-19 sergantys pacientai, keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 64 iš jų – reanimacijoje.

Savaitgalį visą Lietuvą apvijęs ir vis dar virš šalies kabantis itin aukštas, kone rekordinis atmosferos slėgis, kai kuriuos žmones guldo į ligos patalą. Dažnam skauda galvą, kiti skundžiasi didesniu kraujospūdžiu. O medikai žeria patarimų – infarktų rizika didesnė, tad reikėtų išvengti sunkesnių darbų, neturim pamiršti sveikos mitybos, lengvos mankštos, ir kokybiško poilsio. Ypač tai taikoma vyresniems.

Persirgusius COVID-19 gali varginti įvairūs liekamieji reiškiniai, tarp jų – ir suprastėjusi atmintis. Vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad dažnai į vaistinę užsuka ieškantys pagalbos ir patarimo, kaip kovoti su šiuo negalavimu. Paprašyti apibūdinti, kaip jis pasireiškia, pacientai įvardija požymius, kuriuos vaistininkė priskiria pažintinių funkcijų sutrikimams. „Pacientų nusiskundimai leidžia daryti išvadą, kad COVID-19 neigiamai paveikia ne tik atmintį, bet ir pažintines funkcijas.

Seimas antradienį sprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo, tačiau pritrūkus balsų įstatymui nebuvo pritarta. Projektu siūloma, kad vadovai galėtų eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat siekiama apriboti ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijas.

Praėjusią parą nustatyti 4299 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 3620, antrą – 676, trečią – trys žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1325 COVID-19 sergantys pacientai, keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 64 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė apie 997,7 tūkst.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 62,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (kovo 7–13 d.) šis rodiklis buvo mažesnis (50 atvejų 10 tūkst.

Įvykiai Ukrainoje emociškai paveikė visus. Daugelis jaučia pyktį, slogią nuotaiką, baimę, beviltiškumą. Ne išimtis – ir medikai. Nerimas krizinėje situacijoje – normali reakcija. Tačiau gydytojai pažymi, kad negalima leisti niūrioms emocijoms dominuoti. Dalindamiesi savo patirtimi, kas jiems padeda susitvarkyti su užklupusiomis emocijomis, skatina ieškoti veiklų, kurios padeda nusiraminti.

Nors gyvename vis laisviau ir COVID-19 ribojimų mažėja vos ne sulig kiekviena savaite, apsilankyti vaikų šventėje darželyje vis dar negalintys tėveliai piktinasi dvigubais standartais. Koncertai su daugiatūkstantine minia šiuo metu gali vykti ne didesnių apribojimų, tačiau kasdien bendraujančių vaikų tėveliai dalyvauti darželio šventėje negali.

Ligonių kasas pasiekė informacija, jog neretai pasitaiko atvejų, kuomet gyventojams, norintiems vaistinėje įsigyti kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka, pasakoma, kad vaistinė jo neturi ir primygtinai siūlomas kitas brangesnis vaistinis preparatas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nepalaiko tokio neracionalaus vaistų išdavimo ir primena svarbias pacientų teises bei vaistų pardavimo tvarką, padėsiančią neapsigauti vaistinėje.

Anksčiau pripažintam kaltu už smulkų kyšininkavimą gydytojui prof. Kęstučiui Strupui yra panaikinta gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencija.

Nors koronaviruso atvejų šalyje mažėja, liūdnų pranešimų apie mirtis mažėja ne taip greitai. Jomis buvo pažymėtas ir praėjęs savaitgalis. Šeštadienį pranešta apie 10–19 m. paauglės arba jaunos merginos mirtį nuo koronaviruso. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, ji paskiepyta nebuvo. Iš viso nuo pandemijos pradžios yra mirę 3 tokio jauno amžiaus asmenys, tik vienas jų buvo paskiepytas. Per savaitgalį COVID-19 taip pat nusinešė 30–39 m. vyro iš Varėnos gyvybę.

Praėjusią parą nustatyta 2190 naujų COVID-19 atvejų, penki žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1843, antrą – 343, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1363 COVID-19 sergantys pacientai, beveik pusšimčiu daugiau nei prieš parą, 68 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė apie 994 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,7 tūkst.

Nuo liepos 1 d. moderni nuolatinė gliukozės stebėjimo sistema bus kompensuojama visiems, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Tikimasi, kad ši priemonė padės žmonėms efektyviau kontroliuoti ligą, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.  Gliukozės matavimo jutikliai padeda žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, stebėti gliukozės kiekio kraujyje koncentraciją ir efektyviai kontroliuoti ligą. Kompensuojant šias priemones, nebus taikomas joks amžiaus apribojimas.

Netoli Lietuvos vykstantis karas verčia pagalvoti, kaip kiekvienas mūsų būtų apskritai pasiruošęs ekstremalioms situacijoms. Vienas svarbių momentų – ne tik maisto, vandens, kitų būtinųjų daiktų atsargos, bet ir vaistinėlė. Kokių būtinųjų vaistų reikia turėti namuose, pasakoja farmacininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Staigi širdinė mirtis už ligoninės ribų – viena iš pagrindinių mirštamumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Dažniausiai nurodomos pagrindinės staigios mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos. Įvykus staigiai mirčiai, ypatingai svarbios pirmosios minutės, nes kiekviena minutė sumažina sėkmingo gaivinimo tikimybę 10 procentų. Tačiau ne visi žino, kaip tinkamai reikia atlikti pradinį gaivinimą.

Anglijoje ateinančią savaitę gyventojai bus pradėti skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, sekmadienį pranešė šalies Nacionalinės sveikatos tarnyba (NHS). Pasiskiepyti papildoma doze pirmiausia bus siūloma milijonams labiausiai pažeidžiamų šalies gyventojų: slaugos namų gyventojams, vyresniems nei 75 metų gyventojams ir imunosupresuotiesiems. Skaičiuojama, kad ketvirta dozė bus pasiūlyta maždaug penkiems milijonams žmonių. Ateinančią savaitę 600 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 3129 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 2635, antrą – 492, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1315 COVID-19 sergantys pacientai, 24-iais daugiau, nei prieš parą, 66 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 992 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,7 tūkst. žmonių.