Sveikata

Kodėl reikia sekti kraujo spaudimo rodiklius, kaip tai tinkamai daryti ir kokį aparatą matavimui pasirinkti? Vaistininkės Jurgita Jankauskienė ir Irena Garuckienė sako, kad dėl žinių stokos gali kilti ne tik rimtos sveikatos problemos, bet ir pavojus gyvybei, nes padidėjęs kraujo spaudimas dažniausiai neturi jokių simptomų. „Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukęs pacientas jaučiasi prastai, o paklaustas, ar seka savo kraujo spaudimo rodiklius, atsako, neigiamai.

Saulius (vardas pakeistas) yra vienos didžiausių Lietuvos įmonių pamainos vadovas ir dar lanko paskaitas – nori tapti paramediku. Paradoksas – išgelbėjęs ne vieną žmogų, vyras gyvenime priėjo ribą, kai gelbėtis teko pačiam, rašoma pranešime spaudai.  „Gėriau smarkiai. Nei tėvai, nei draugai nieko nesakė, atsiribojo – veikiausiai suprato, jog turiu pasiekti dugną. O jį pasiekiau atsidūręs kameroje Lenkijoje – policija mane sulaikė girtą prie vairo“, – pasakojimą pradeda Saulius.

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę netrukus bus pristatyta ir operacinėje sumontuota naujausia endoskopinė įranga, kuria bus atliekamos unikalios, iki šiol Baltijos šalyse neatliekamos endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos. Pirmosios 4 operacijos pacientams bus atliekamos nemokamai.

Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę pritarė, kad europinio skaitmeninio COVID sertifikato sistema galiotų dar metus – iki 2023 m. birželio mėn.  Siekdama užtikrinti, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiai galėtų pasinaudoti savo teise laisvai judėti nepaisant COVID-19 pandemijos raidos, EP įstatymų leidėjai sesija pritarė EP Piliečių laisvių komiteto pasiūlymui iki 2023 m. birželio mėn.

Šiltuoju sezonu daugiau žmonių nupučia dulkes nuo žiemą spintoje gulėjusių sportbačių ir skiria laiko fiziniam aktyvumui. Judėjimas naudingas gerai savijautai, tačiau per didelis krūvis, nepasiruošimas ar nedėmesingumas detalėms gali tik pakenkti. Ką naudinga žinoti prieš pradedant treniruotes? „Mano vaistinėje“ konsultuojantis vaistininkas Tautvydas Endriukaitis sportuoja ir pats, tad pateikė 10 svarbių patarimų. 1. Atsakingai pasirinkite avalynę.

Praėjusią parą nustatyta 16 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Paskutinį kartą mirusiųjų nuo šios infekcinės ligos nefiksuota liepos pabaigoje. Ligoninėse šiuo metu gydoma 211 COVID-19 sergančių pacientų, 14 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 169 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 8,7 procento.

Beveik 20 metų – tiek Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ledai pralaužti – projektas procedūrai įtvirtinti jau paruoštas. Kai kurie politikai baiminasi, kad atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje prastės demografinė situacija, kils pavojus moterų sveikatai. Medikai tokias prognozes neigia ir tikina, kad medikamentinis abortas žymiau saugesnis nei chirurginė intervencija.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Lietuvoje kasmet malanomos atvejų daugėja, o gydytojai susirūpinę – žmonės vis dar neišmoko saugotis pavojingų saulės spindulių, be saiko lepinasi saulės voniomis ir be apsauginių kremų keliauja į soliariumus. Dažniausiai nuo šios ligos kenčia moterys.  Sunku patikėti, kad šešiasdešimtmetis tvirtas, ilgaplaukis vyras, vardu Stanislovas, dar neseniai kovojo su klastinga odos vėžio forma – melanoma. Ją įveikė taip pat ryžtingai, kaip įveikdavo ir maratonus jau būdamas 60-ties.

Pusryčiai dažnai apibūdinami kaip svarbiausias valgis per dieną, tačiau ar šio rytinio maisto praleidimas tikrai kenkia sveikatai? Naujesni tyrimai rodo, kad tai gali būti ne taip blogai, kaip daugelis iš mūsų mano. Nuodugniai apžvelgia pusryčius ir ar jų praleidimas tikrai kenksmingas medicalnewstoday.com. Pusryčiai tiesiogine to žodžio prasme reiškia „nutraukti badą“. Tai pirmasis dienos valgis po to, kai nevalgome per naktį.

Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.

Į Lietuvą iš Ukrainos sugrįžo paskutinė medikų komanda, dirbusi arčiau fronto linijos Čerkasuose. Po trijų savaičių misijos jie dalijasi patirtimi, kaip dirbo dirbant kaukiant perspėjimo sistemoms, pasakoja pacientų istorijas. Ar bus daugiau tokių didelių misijų, Sveikatos apsaugos ministerija nežino, bet sako, kad sulaukia pagalbos prašymų iš atskirų Ukrainos miestų ar ligoninių. Štai taip džiaugsmingai iš misijos Ukrainoje – tiesiai į artimųjų glėbį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Teigiama, kad po reformos gerės prieinamumas pas gydytojus, mažės eilės, o paslaugų kokybė gerės. Visgi kai kurie abejoja, ar naujos didelės investicijos ir ateityje planuojamos sutaupyti lėšos tikrai pasitarnaus pacientų sveikatos labui.

Artėjant vasarai suintensyvėja daugumos gyvenimo ritmas, o ypatingai – jaunimo. Baigiamieji studijų egzaminai, karšti orai, aktyvesnis sportas lauke ir prasidedantis vakarėlių sezonas. Tai gali tapti tikru išbandymu netgi ir jaunai širdžiai. Todėl farmacininkė Jelena Deksnienė pataria jaunimui nesivadovauti požiūriu, kad širdies problemos gresia tik vyresniems. Vietoje to, ji siūlo savo širdimi pradėti rūpintis kuo anksčiau. Širdies kraujagyslių ligos vis jaunėja.

Iš karo krečiamos Ukrainos šeštadienį sugrįžo paskutinieji ten dirbę medikai. Kaip BNS šeštadienį sakė iniciatyvos „Lietuvos medikai Ukrainoje“ kuratorius, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis, dvylika sugrįžusių medikų Ukrainoje dirbo Čerkasų mieste.

Statistikos duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nustatyta, kad ir cholesterolio kiekio rodikliai lietuvių kraujyje yra vieni didžiausių Europoje.  TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė pasakojo, kad cholesterolio stebėjimas ir reguliavimas gali išgelbėti gyvybę.

„Užsikimšusiai nosiai galima naudoti simpatomimetinius nosies purškalus, bet gydymas jais neturėtų tęstis ilgiau nei 3–5 dienas. Ilgiau naudojami pacientų ypač mėgstami nosies purškalai gali sukelti medikamentinę slogą. Deja, tenka išgirsti, kad jie nosies purškalus ar lašus naudoja net 3 ar 5 metus“, – pastebi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas dr. Svajūnas Balseris.

Praėjusią parą nustatyti 196 nauji pirminiai užsikrėtimai koronavirusu, 3 žmonės mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau mažėja ir siekia 191,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 9,1 proc. Portalas tv3.lt primena, kad atšaukus ekstremalią situaciją Statistikos departamentas savaitgaliais skelbia ne išsamią statistiką.

Pro langus kartu su oro srovėmis į vidų patenkančios, maisto gaminimo ar namų švarinimo metu po erdves pasklindančios įvairios dulkės ir bakterijos nuolat teršia namų orą. Alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės nuomone, nešvarus oras namuose – tarsi nematomas priešas tiems, kurie kenčia nuo alergijų, tad būtina atkreipti dėmesį į būdus jų išvengti.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas. Pagrindinė problema yra tai, jog šio tipo vėžio gydymas yra efektyviausias ankstyvose stadijose, tačiau tuo metu jis žmogui nesukelia jokių simptomų ir yra sunkiai aptinkamas. Specialistai tikina, jog svarbiausia priemonė užkirsti vėžiui kelią yra ligos prevencija, kurią itin neigiamai paveikė ekstremalios situacijos.

Nematomo fronto kariai, kurių misija – pacientų saugumas. Taip galima apibūdinti infekcijų kontrolės specialistus, užsiimančius įvairių infekcijų prevencija ir valdymu ligoninėse. Nors medikų priežiūroje atsidūręs žmogus pagrįstai tikisi išsivaduoti nuo vienokio ar kitokio sveikatos sutrikimo, kartais nutinka, kad būtent gydymo įstaigoje pacientas įgyja papildomą ligą dėl ligoninės aplinkoje cirkuliuojančių bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų.

 Praėjusią parą nustatyti 186 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, vienas mirusiųjų – nesulaukęs 30-ies, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 168, antrą – 18 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 259 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug keturiomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 20 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

COVID-19 pandemija 2020 ir 2021 metais visame pasaulyje pareikalavo maždaug 15 mln. žmonių gyvybių, ketvirtadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), beveik tris kartus padidindama oficialų su pandeminiu koronavirusu siejamų mirčių skaičių. Ilgai laukti PSO duomenys apie bendrą pandemijos sukeltų mirčių skaičių, įskaitant gyvybes, prarastas dėl ligos pasekmių, pagaliau parodė krizės poveikį platesniu mastu.

Lydimas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, į pirmąjį susitikimą su Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovais atvyko naujasis ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, skelbia ligoninė. Laimėjęs konkursą į direktoriaus postą 44-erių metų radviliškietis yra sukaupęs didžiulę  patirtį įvairiose veiklose.

Pacientė Rima iki retos plautinės hipertenzijos (PH) formos – plaučių arterinės hipertenzijos (PAH) diagnozės buvo sveika moteris, neturinti jokių sveikatos problemų. Netrukus po antro vaikelio gimimo ji pradėjo justi pirmuosius ligos simptomus – dusulį po fizinio krūvio, krūtinės skausmą. Šie simptomai kasdien darėsi vis stipresni. „Pirminiai tyrimų rezultatai buvo geri. Mane gydytoja apibūdino kaip jauną, sveiką žmogų, – prisimena Rima.

„Neurochirurgas dirba lyg juvelyras, nematydamas kas vyksta aplink jį. Todėl neurochirurginės operacinės slaugytoja privalo būti jo akimis, rankomis, o kartais net ir kojomis“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) tris dešimtmečius dirbanti operacinės slaugytoja Danguolė Gasytė. Pasak jos, operacinės slaugytoja privalo būti ypač tiksli, greita ir susikaupusi, o žinių bagažu nenusileisti pačiam neurochirurgui.

Moterys, besirūpindamos kitais, dažniausiai pamiršta save. Ir susirūpina tik tuomet, kai pajunta pirmuosius negalavimų simptomus. Medikai ragina nedelsti ir laiku pasitikrinti sveikatą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro specialistai ragina moteris nedelsti – savo sveikata pasirūpinti, kol dar nevėlu, ir bent kartą per metus atlikti išsamius kraujo tyrimus, kurie padės įvertinti sveikatos būklę.

50-ies metų pacientė Daiva gyveno įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste Alytuje. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau, kaip pati Daiva sako, dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, Daiva sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga.

Praėjusią parą nustatyta 210 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 186, antrą – 24 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 303 COVID-19 sergantys pacientai – keturiasdešimčia mažiau nei prieš parą, 20 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Vilniaus rotušėje už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai, taip pat sėkmingą kovą su COVID-19 pandemija trečiadienį apdovanoti 79 medikai.  „Labai džiaugiuosi šiuo renginiu – jau vien galimybė čia būti gyvai yra dar vienas patvirtinimas, kad visos negandos įveikiamos, suvienijus drąsą, valią, pašaukimą ir profesionalumą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pastarųjų metų iššūkiai – pandemija, dėl jos pasikeitęs gyvenimo būdas, taip pat geopolitiniai veiksniai – stipriai augino nemiga besiskundžiančiųjų ir pagalbos ieškančiųjų žmonių skaičių. Pasak specialistų, tokia tendencija ir liūdina, ir teikia vilties – visuomenė ne tik pradeda suprasti miego svarbą, bet ir ieško pagalbos.

Be jokių išskirtinių simptomų, tyliai žmogaus organizme tūnantis storosios žarnos vėžys, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet nusineša netoli tūkstančio lietuvių gyvybių – daugiau vyrų, nei moterų. Anot gydytojų chirurgų, šie gąsdinantys skaičiai būtų gerokai mažesni, jei didesnės rizikos grupių atstovai laiku atliktų prevencinius testus.  Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys, yra viena iš trijų dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, keičiama ir šios ligos diagnostikos strategija. Testavimas dėl koronaviruso infekcijos perkeliamas iš mobilių punktų į šalies gydymo įstaigas.

Sveikatos specialistai jau seniai įrodę, kad fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą. Yra paskaičiuota, jog 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti tokių sunkių susirgimų kaip širdies infarktas ir insultas. Su tuo sutinka ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojai, kiekvieno penktadienio pietus iškeitę į bėgiojimą šalia Neries upės.

Šiais metais kauniečių nuoširdžiausia miesto gydytoja išrinkta LSMU Kauno ligoninės otolaringologė Inga Eidietienė mano, kad žmonės greitai pajaučia, kuris žmogus linkęs į nuoširdų bendravimą. „Gal dėl to parduotuvėje dažnai esu užkalbinama močiučių, kurioms reikia patarimo renkantis, pavyzdžiui, pyragą, – šypsosi medikė. – Matyt, žmonės jaučia, kad man patinka bendravimas.

Praėjusią parą nustatyti 244 nauji COVID-19 atvejai, trys žmonės mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 212, antrą – 31, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 343 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug keliolika mažiau nei prieš parą, 28 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Prasidėjęs pavasaris ir šylantys orai daugelį skatina susirūpinti kūno formomis ir atsikratyti vieno kito papildomo kilogramo. Vaistinėje dažnai teiraujamasi, ar nėra vaisto, kuris padėtų sulieknėti. „Deja, tokio medikamento nėra, tačiau vaistinėse galima rasti priemonių, kurios gali padėti saugiai numesti kelis nereikalingus kilogramus“, – sako „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.  Antsvoris kelia riziką sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė, kad „epideminiai“ antsvorio ir nutukimo rodikliai yra susiję su daugiau kaip 1,2 mln. kasmet Europoje fiksuojamų mirčių, ir paragino skubiai peržiūrėti politiką, kad ši pavojinga tendencija pasikeistų. Per penkis pastaruosius dešimtmečius nutukimo rodikliai regione išaugo 138 proc. ir yra susiję su daugeliu vėžinių ir širdies bei kraujagyslių ligų, nurodė PSO naujoje ataskaitoje.

Jau penktus metus Nacionaliniame vėžio institute išplitusią melanomą besigydantis 73-ejų Stanislovas Bagvilas neslepia visą gyvenimą mėgęs neribotai būti saulėje. Jis pasakoja, kaip su bičiuliais pirtyje varžydavosi, kuris tamsiau įdegęs. „Nekreipiau dėmesio į man žinomas rizikas – esu blyškios odos, blondinas. Buvau visiškai sveikas žmogus, aktyviai sportuojantis, maratono bėgikas, jau būdamas virš 60-ties bėgau paskutinius maratonus Vroclave ir Poznanėje“, – sako jis.

Kalis ir magnis – du iš septynių svarbiausių mikroelementų, reikalingų tam, kad žmogus būtų sveikas. Dažnai nutinka, kad jų stoka jaučiama pavasarį dėl atsiradusio organizmo išsibalansavimo, tačiau šių mineralų trūkumas gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, nes daugeliui žmonių nepavyksta per parą užsitikrinti reikiamos jų dozės.

Ligonių kasos neretai sulaukia gyventojų klausimų, kodėl už ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose suteiktą medicininę pagalbą jų prašoma susimokėti. Medikai ir ligonių kasų specialistai ragina gyventojus po šeimos gydytojo darbo valandų dar prieš vykstant į ligoninę gerai įvertinti, ar pacientui reikalinga skubioji pagalba, ar tikrai neužtektų budinčio gydytojo paslaugų poliklinikoje.

Daugelis sutiks, kad šių metų pavasaris nėra itin pavasariškas. Todėl nenuostabu, kad ir vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų šių metų balandį nupirkta dvigubai daugiau palyginti su praėjusiu metų balandžiu. „Gintarinės vaistinės“ duomenimis, šių metų balandžio mėnesį vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų ir imunitetui stiprinti pardavimai buvo 60 proc. didesni negu tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. „Šį peršalimo ligų išaugimą siejame su kaukių nusiėmimu.

Praėjusią parą nustatyta 310 naujų COVID-19 atvejų, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 234, antrą – 74, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 357 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 70-čia mažiau, nei prieš parą, 30 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Pirmoji gegužės savaitė visame pasaulyje minima kaip sergančiųjų širdies nepakankamumu (ŠN) savaitė. Planetos kardiologai šią simbolinę savaitę skiria edukacijai: kalbėjimui, aiškinimui apie širdies nepakankamumą – sunkią, lėtinę, prastas išeitis turinčią ligą, į kurią privalu atkreipti tiek visuomenės, tiek sveikatos politikos formuotojų dėmesį. Sergančiųjų širdies nepakankamumu daugėja ir šie susirgimai jau artėja prie pusės visų širdies ligų atvejų skaičiaus.

Pandemijai nuslūgus ypač pacientai viliasi, kad pagaliau grįš įprasta patekimo pas gydytojus tvarka. Visgi patys medikai pažymi, kad ilgos eilės, neprieinamos ar atrodančios per mažai kokybiškos paslaugos – daug sudėtingesnių procesų pasekmė. Apie tai, kokios šiandien didžiausios sveikatos sistemos bėdos ir kodėl tiek metų vis nesiliauja skundai dėl medikų darbo ir prieinamumo pas juos, su Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentu prof. habil. dr.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo gegužės 1 d. šalyje atšaukta ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 ligos, o gydymo įstaigos ir toliau turės užtikrinti viruso plitimo prevenciją, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose keičiasi pacientų lankymo ir darbo organizavimo tvarka. Kaukės čia išliks privalomos, tačiau testuotis gulantis į ligoninę reikės ne visiems.  Kaip konstatavo klinikų direktorius medicinai dr.

Lietuvoje pernai mirė 47 tūkst. 746 žmonės, 4 tūkst. 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais, pranešė Higienos institutas. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Iš viso nuo COVID-19 pernai mirė 7 tūkst. žmonių. Beveik pusė mirusiųjų – 65-84 metų amžiaus Išankstiniais Higienos instituto skelbiamai duomenimis, pernai mirė 22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų, 22,3 proc.