Nepaisant to, kad šalyje veikia 5 prevencinės patikros programos tam tikro amžiaus grupėms, medikai konstatuoja, kad pasitikrinti pagal jas ateina tik mažiau nei pusė gyventojų.
Apibendrintais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje sudalyvauja apie 44 proc. žmonių. Panaši dalis tikslinės populiacijos periodiškai dalyvauja ir vėžio prevencijos programose.
„Gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programa pasinaudoja 42 proc. gyventojų, pagal krūties vėžio programą tiriasi – 43 proc., storosios žarnos vėžio programoje dalyvauja apie 44 proc. žmonių. Tuo metu priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje sudalyvauja vidutiniškai vos apie 20 proc. gyventojų“, – nurodė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.
Išsitirti priverstų darbdavys?
Tai, kad pagal onkologinių ligų patikros programas pasinaudoja mažiausiai tik pusė gyventojų, patvirtino ir Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Saulius Cicėnas.
„Turime 4 patikros programas ir jei pažiūrėtume, kaip jos veikia, tai matome, kad mažiausiai tik pusė ligonių ateina tų, kuriems reikia pasitikrinti“, – neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete diskutuojant apie galimybę taikyti atskirą plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programą užsiminė jis.
Anot gydytojo, galbūt vienas kelias, kaip didinti šiuos skaičius, būtų profilaktinių sveikatos tikrinimų darbuotojams griežtinimas įstaigose ir įmonėse.
„Galbūt tai irgi kelias, kad žmonės, kurie nori dirbti, privalo praeiti sveikatos patikrinimą, tarp jų – atlikti ir rentgenogramas, ir ten jau galima pastebėti ankstyvas ligos stadijas ir nukreipti ligonius reikiama linkme“, – pastebėjo S. Cicėnas.
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. dr. Edvardas Danila teigė, jog kaip gydytojas jis visiškai pritartų tokiam griežtinimui.
„Aišku, turbūt negaliu sakyti, kur čia jau žmogaus teisės, ar ne teisės, bet išties skauda širdį, kai matai žmogų ir galvoji, o kur tu buvai, kai tas navikas jau išplitęs. Taigi profilaktiniai tyrimai labai svarbūs“, – pažymėjo gydytojas.
Pažymima, kad vėlyvose stadijose diagnozavus vėžį ne tik mažėja šansų padėti žmogui, bet ir didėja gydymo išlaidos.
Drausmintų padidinta draudimo įmoka?
Seimo narys Antanas Matulas neslėpė, kad kaip tik apie šią problemą jau diskutavo su VLK vadovu ir siūlęs pasvarstyti galimybę draustus žmones galbūt įpareigoti mokėti didesnę įmoką, jei jie nedalyvauja prevencinėse programose.
„Draustiems asmenims galbūt pasirašyti sutartį, kad žmogus, kuris draudžiasi ar už jį moka valstybė, visgi žinotų ne tik savo teises, bet ir pareigas, atsakomybę. Suprantu, kad iš pradžių gal tai kaip utopinis dalykas yra. Bet draudžiant bet kokį nekilnojamąjį turtą būna aiškiai įvardinta, ką turi daryti, kad tą draudimą gautum.
Tai ar šitas kelias, ar kitas, vis tiek turime surasti mechanizmą, kad įtikintume žmones, kad prevencinės programose turi dalyvauti, turi pasitikrinti. Priešingu atveju arba tau turėtų atsirasti kažkokia priemoka, arba galbūt didėti sveikatos draudimo įmoka. Nes jei žmogui valstybė sudaro galimybę nemokamai pasitikrinti keliose prevencinėse programose ir taip išvengti mirčių ir didžiulių išlaidų, žmogus kažkodėl užsispyrusiai nenori to daryti“, – situaciją nušvietė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Anot jo, dabar sunku suvokti, kai nuvykus į kokį susitikimą ir paprašius pakelti rankas, kiek gyventojų buvo įvairiose patikros programose, pasirodo tik pavienės rankos.
„Reikia ieškoti galimybių, pasakyti, kad jei tu, žmogau, nesitikrinsi nemokamai, nesinaudosi tomis galimybėmis, tau visa kita kainuos daugiau. Gal tai nėra populiaru, bet turime apie tai kalbėti“, – kalbėjo A. Matulas.
Ne visi šeimos gydytojai turi įrankius
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi patvirtinusi tvarką ir pačios poliklinikos, o jose – šeimos gydytojai turi pagal žmogaus amžių sekti, kam kokios programos priklauso ir informuoti SMS žinutėmis.
„O kad šeimos gydytojai būtų suinteresuoti, jiems yra numatytos priemokos pagal atskiras prevencines programas išaiškinus ligą. Ta priemoka nėra didelė, nėra gaunama šimtais eurų, bet yra numatyti skatinamieji dalykai“, – priminė parlamentarė.
„Draustiems asmenims galbūt pasirašyti sutartį, kad žmogus, kuris draudžiasi ar už jį moka valstybė, visgi žinotų ne tik savo teises, bet ir pareigas, atsakomybę“, – sakė A. Matulas.
Visgi realybė tokia, kad ne visi gydytojai turi veikiančius įrankius aktyviai priminti pacientams apie veikiančias programas.
„Dabar matome, kad realiai atsakomybė už pakvietimą, informavimą apie dalyvavimą programose yra nuleista ant šeimos gydytojo pečių. Tačiau ne visi jie turi sisteminę pagalbą, kaip tai padaryti. Kai kurios poliklinikos yra įsidiegusios sistemą, jiems išmetami priminimai, pacientams slaugytojos skambina, kviečiama žinutėmis. Tuo metu kitur šeimos gydytojai jokių įrankių neturi ir pacientai gauna jokių priminimų“, – portalui tv3.lt pasakojo Pagalbos onkologiniams pacientas asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Neteisinga bausti, jei net nesulaukė kvietimo
Anot pašnekovės, norint kalbėti apie kažkokias nuobaudas ar mokesčius, visų pirma valstybė turi būti padariusi viską.
„Taikyti baudas nebūtų teisinga, jei žmogaus niekas niekada nepakvietė. Išties pasitaiko tokių atvejų, kai kiti labai nustemba, kad viena ar kita programa išvis egzistuoja. O dabar net e.sveikatoje nėra jokių duomenų, kad žmogus dalyvavo ar ne programoje.
Visų pirma riekia investuoti į pacientų sveikatos raštingumo didinimą, kad jie suprastų, jog tam tikras veiksmas paveikia visą sistemą. Ir tai susiję ne tik su dalyvavimu prevencinėse programose, bet ir kalbant apie priemoką už, pavyzdžiui, neatėjimą į vizitą pas gydytoją ir jo neatšaukus. Nes jei žmogus neateina, jis užima kito asmens vietą.
Panašiai galima kalbėti apie prevencines programas, jei žmogus nedalyvauja prevencinėse programose, kad jam būtų tam tikra bauda ar papildomas mokestis. Tačiau kad tai įsigaliotų, būtina prielaida, kad ir valstybė būtų iš savo pusės viską padariusi“, – pabrėžė N. Čiakienė.
Sistema turėtų veikti kaip laikrodis
Panašios pozicijos laikėsi ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, prieš siekiant įvesti kažkokias mokestines prievoles ar baudas, reikia išnaudoti visus skatinimo kelius.
„Kaip padaryti, kad daugiau dalyvautų? Vien pinigais nepriversi, tai nepritarčiau dėl draudimo, kad kažkam daugiau reikėtų mokėti. Nespėsim čia tada galvoti, nes labai daug dalykų žmonės turėtų padaryti, bet nedaro. Ir tada čia bus daina be galo, kam kokį draudimą suskaičiuoti ir kas kiek turi mokėti.
Bet, kiek žinau, šalys turi visokių praktikų, kad jei gavai kvietimą, bet, neatėjai, būna net kažkokios baudos. Aišku, ji neturi būti labai didelė, bet gal keliasdešimt eurų, jei neatvyksti, ypač jei jau būna rezervuotas laikas vizitui ir tyrimui“, – svarstė jis.
Visgi A. Veryga nebuvo užtikrintas, kad tai tikrai suveiktų ir žmones paskatintų žmones tikrintis profilaktiškai. „Prieš darant tokius dalykus reikia sustyguoti mechanizmą, kad jis veiktų tobulai, kad nebūtų taip, jog žmogus yra verčiamas, o jis sako, kad bandžiau registruotis, o ten pasakė tik po pusės metų ateiti ir panašiai.“
Užvestų ydingą kontrolės mechanizmą?
Pašnekovas taip pat sutiko, kad, pradėjus nuo kažkokių nuobaudų dėl nesitikrinimo pagal prevencines programas, tai galėtų privesti prie dar didesnio kontrolės mechanizmo, mat esama ir daug žalingų gyvensenos įpročių, kurie kenkia sveikatai.
„Kitą kartą net tokių eretiškų minčių pasitaiko, kad gal negydyti tuomet, tegul susimoka, tada žinos. Tai taip nevyksta, tai nežmoniška jau“, – pastebėjo A. Veryga.
N. Čiakienė jam antrino, kad Konstitucija užtikrina visų žmonių gydymą, o norint pasiekti rezultatų kelias yra daug ilgesnis.
„Visi suprantame ir žinome, kad rūkymas kenkia sveikatai ir yra daugelio ligų priežastis, tačiau todėl, kad žmogus dabar rūko ar kažkada rūkė, mes jam nei baudų taikome, nei nenusprendžiame negydyti. Tai turi būti vienodas požiūris taikomas per visą sveikatos priežiūros sistemą. Kelias čia ilgas, greitų sprendimų nėra“, – komentavo POLA atstovė.
Ji apgailestavo, kad nors atsiranda vis modernesnių vėžio diagnostikos ir gydymo galimybių ir visuomenei būti sveikesnei, neprieiti iki vėžio vėlyvųjų stadijų prielaidų daugėja, apskritai visa sistema vis dar labiausiai orientuota į priežasčių šalinimą.
Ragina kreiptis ir nepatenkant į amžiaus grupę
VLK specialistai pripažįsta, kad nors prevencinių patikrų apimtys pradeda grįžti į ikipandeminį lygį, to toli gražu nepakanka.
„Galime pasidžiaugti, kad pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose jau pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau tenka pripažinti, jog jis vis dar nėra pakankamas. Savo sveikatą dalyvaujant šiose programose pasitikrina tik mažesnioji dalis tai padaryti galinčių pacientų. Tad šiemet ligonių kasos tam skiria ypatingą dėmesį“, – aiškino R. Savičiūtė.
Ji pridūrė, kad kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų prevencinių programų vykdymui.
„Šiemet tam skirta 30,8 mln. eurų, t. y. 6 mln. eurų daugiau nei pernai“, – pridūrė ji.
Nors dalyvauti prevencinėse programose kviečiami tam tikro amžiaus grupėms priklausantys asmenys, pažymima, kad pajutus bet kokius įtartinus simptomus ir nerimaujant dėl savo sveikatos reiktų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
