Sveikata

Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius sparčiai mažėja. Atvejų šiomis dienomis – vos po keliolika per parą, visuomenė yra rami, kaukių dėvėti ir testuotis nebeprivaloma. Pandemija nėra nuosprendis – ji kontroliuojama, tačiau ar ji tikrai suvaldyta ilgam? Apie tolesnius galimus COVID-19 pandemijos scenarijus ir jos valdymą kalbamės su medicinos diagnostikos ekspertu Stasiu Križanausku. Anot eksperto, dabartinė situacija yra ramybė prieš audrą.

Jungtinėse Valstijose vaikai nuo penkerių metų galės gauti „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinamąją dozę, antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos tarnybos. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė leidimą 5–11 metų vaikus skiepyti vakcinos stiprinamąja doze, kad būtų „suteikta tolesnė apsauga nuo COVID-19“, – sakoma tarnybos komisaro Roberto Califfo pranešime. Ketvirtadienį šį klausimą aptars JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ekspertų komitetas.

VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) po 2022 m. balandžio 22 d. įvykusio susirinkimo su steigėjais – Vilniaus universitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija – praneša apie sprendimą nutraukti įstaigai priklausančio padalinio – reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ veiklą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vilniuje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ RVUL padaliniu tapo 2018 m. pradžioje, tačiau ligoninei kartu su 195 tūkst.

Minint pasaulinę hipertenzijos dieną, Katedros aikštėje vyksta kraujospūdžio matavimų akciją. Į aukštą kraujo spaudimą dėmesį atkreipti ragina aukšti kojūkininkai, kurie kviečia kraujospūdį pasimatuoti čia pat. Per paskutinius kelis dešimtmečius žmonių, turinčių hipertenzija (aukštą kraujo spaudimą) skaičius išaugo kone dvigubai. Lietuvoje šią diagnozę išgirsta net 4 iš 10 pacientų.

Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis galėtų sirgti klastinga ir reta širdies raumens liga – dilatacine kardiomiopatija (DKMP), diagnozuojama vienam vaikui iš 100 tūkstančių. „Jokių ligos požymių mūsų sūnelis neturėjo. Vieną dieną jis tiesiog garsiai suklykė ir nustojo kvėpuoti, – pasakojimą pradeda tėtis.

Seime toliau juda Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas ir siūlymas panaikinti prievolę amžinai saugoti embrionus. Parlamentarai po svarstymo pritarė tam, kad vaikų natūraliu būdu negalinčioms susilaukti poroms nebeliktų prievolės amžinai saugoti embrionus. Taip pat neliktų amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Antradienį iš 98 užsiregistravusių parlamentarų 63 balsavo „už“, 14 buvo „prieš“ ir 21 susilaikė.

Antradienį, gegužės 17-ąją, minima Pasaulinė hipertenzijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kraujotakos sistemos ligas. Lietuvos sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų rodikliai beveik triskart didesni už Europos Sąjungos vidurkį, skelbia Lietuvos širdies asociacija.

Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 251, antrą – 28, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydoma 130 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų 13 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 75,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10,3 procento.

Aukštas kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas hipertenzija, yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Ne išimtis yra ir Lietuva. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų šalyje, o aukštas kraujo spaudimas – dažna šių sutrikimų būsena.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Pasak pranešimo, tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pateiktą apeliacinį skundą dėl šių metų vasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

„Sovietmečiu buvo įprasta, kad slaugytojos tiesiog vykdo iš gydytojo gautus nurodymus. Netgi tuomet, kai pacientas paklausdavo – „sesute, ką jus man leidžiate?“, dažniausiai pasigirsdavo atsakymas – „klauskite gydytojo“. Kitaip tariant, net ir žinodama, slaugytoja neturėjo teisės atsakyti pacientui.

Judėjimas – viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių. Tačiau ne visada pavyksta reguliariai užsiimti fizine veikla dėl laiko, o kartais – ir noro stokos. Sergantieji įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, susiduria su dar didesniu iššūkiu – abejone, ar fizinis aktyvumas yra suderinamas su ligos eiga ir jų vartojamais vaistais.

Nors vis ryškesni ir kaitresni saulės spinduliai pavasarį džiugina daugelį, kai kuriems žmonėms saulėti orai asocijuojasi su nemaloniomis sveikatos problemomis. Kosmetologė Ramunė Uosienė pasakoja, kad raudoni niežtintys plotai ant įvairių odos vietų, pūslelės, itin išsausėjusi, net kraujuojanti oda – gali byloti apie alergiją saulei. Tad kaip spręsti šią kasdienybę apsunkinančią problemą? Alergija saulei skirtingais simptomais pasireiškia apie 20 proc. populiacijos.

Ispanija taps pirmąją Vakarų šalimi, kurioje mėnesinių skausmus kenčiančios moterys galės gauti laisvadienių – iki trijų dienų per mėnesį. Ispanijos valdžia šį potvarkį patvirtinti turėtų šią savaitę. Laisvadienių per mėnesines galima pasiimti ir kai kuriose kitose šalyse – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Indonezijoje ir Zambijoje, rašoma dailymail.co.uk.

Praėjusią parą nustatyta 16 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi nauji atvejai – pirminiai. Ligoninėse šiuo metu gydoma 119 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 74,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10 procentų.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

Oficialiais duomenimis, 2 iš 3 klausos problemą turinčių europiečių šiandien nesprendžia klausos sutrikimų. Ekspertai patvirtino, kad to pasekmė – didžiulė našta ne tik žmogaus sveikatos būklei ir gerovei. Negydomas klausos praradimas taip pat silpnina visuomenę socialiniu bei ekonominiais aspektais ir atsieina daugiau nei metinis ES biudžetas.

Kiaulpienių gydomąsias savybes giria ne tik žolininkai, bet ir mokslininkai. Jos ne tik naudingos sveikatai, bet ir maistingos, netgi gali pakeisti bulves. Ir gyvybės eleksyru vadinama. Šių geltonžiedžių, tinkančių ir negalavimams gydyti, ir maisto racioną praturtinti pilnos Lietuvos pievos. Dabar pats metas rinkti ryškiaspalvius žiedus ar lapus.

Remiantis tyrimu, kuriame dalyvavo 2,5 mln. žmonių, vyrai su „alaus pilvukais“ turi didesnę riziką mirti nuo prostatos vėžio, rašo „The Times“. Tyrėjai teigė, kad Jungtinėje Karalystėje būtų galima išvengti maždaug 1300 mirčių nuo prostatos vėžio per metus, jei vyrų vidutinis KMI (kūno masės indeksas) būtų penkiais balais mažesnis. Kiekvienas penkių balų KMI padidėjimas padidina vyrų mirties nuo prostatos vėžio riziką 10 procentų.

Net ir sveikatos draudimą turinčio asmens sveikatos įstaigoje gali būti paprašyta susimokėti. Tiesa, apie tai gydymo įstaiga turi informuoti. Kaip nurodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas.  „Tai įstaigoms nedraudžiama.

Pandemija baigiasi, tačiau jos pagimdytos ar pagilintos bėdos nesitraukia. Suprastėjusi fizinė sveikata ir psichologinė būklė, dar didesnis įnikimas į telefonus ir, svarbiausia, – kritusios kalendorinių skiepų vakcinacijos apimtys kaip reikiant verčia nerimauti vaikų gydytojus. Profesorius Rimantas Kėvalas ypač nuogąstauja dėl to, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti nuo seniai žinomų, bet mirtinai pavojingų ligų.

Miegą vis dar gaubia daugybė paslapčių. Miegas išlieka vienu įdomiausių mokslinių tyrimų objektų, kuris reikalingas žmogaus organizmui kaip maistais, vanduo ar oras, tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai.  TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kodėl daugeliui asmenų vis pasireiškia miego sutrikimai ir kokie jų yra dažniausi. „Nemiga yra vienas dažniausių miego sutrikimų, dėl kurio skundžiasi net 30 proc. pasaulio žmonių.

Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.

Ligoninėse irgi pasitaiko pabėgimų. Neseniai Vilniuje iš Santaros klinikų paspruko tuberkulioze sergantis vyras. Tik su policijos pagalba pavyko ligonį grąžinti medikams į rankas. Vyro motina vis dar negali patikėti, kaip sūnus galėjo pasišalinti iš ligoninės, pasak jos, niekieno nekliudomas. Tuberkulioze sergantis vyras sugebėjo nusigauti iš vieno sostinės galo į kitą, kol sukniubo žolėje ir jį radusi giminaitė pristatė tiesiai į namus.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį, gegužės 12 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus donorystei. Tai jau 16 efektyvus organų donoras šiais metais Lietuvoje. Atlikus visus reikalingus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai yra tinkamos donoro kepenys ir vienas inkstas – tai šansą į gyvenimą suteiks dviems žmonėms.

Jau kurį laiką Europos tėvus gąsdina neaiškios kilmės vaiku hepatito protrūkis. Kai kurie ligos atvejai yra tokie sunkūs, kad baigiasi kepenų transplantacijomis, tačiau tikslios susirgimo kilmės nustatyti nepavyksta. Atsiranda įvairių nuomonių, neva tai gali būti net nauja COVID-19 mutacija.

Santaros klinikose pilnametystės sulaukusiam rokiškiečiui atlikta unikali stuburo tiesinimo operacija. Anksčiau medikai operuodavo iškrypimą, pasiekusį penkiasdešimt laipsnių, o šį kartą jie surizikavo ir ėmėsi tiesinti šimto dvidešimties laipsnių iškrypimą. Jis rokiškiečiui grėsė neįgalumu. Prieš chirurginę intervenciją ir per ją vaikino kūnas buvo specialiai tempiamas už kojų ir galvos, siekiant maksimaliai ištiesinti stuburą.

Nuo gegužės 1-osios Lietuvoje atšaukus beveik porą metų galiojusią ekstremalią situaciją, nuo tos dienos keitėsi ne tik kaukių dėvėjimas, bet ir pacientų lankymo taisyklės ligoninėse. Pasikeitus taisyklėms, prie Respublikinės Panevėžio ligoninės durų nusidriekė lankytojų eilė. Jie nekantravo – norėjo kuo greičiau aplankyti ligoninėje besigydančius artimuosius ir piktinosi stovėjimu eilėje.

Širdies nepakankamumo (ŠN) diagnozę daugelis pacientų išgirsta tik ne savo noru atsidūrę medikų rankose. Visgi ši mirtinai pavojinga ir neretai lėtai bręstanti liga galėtų ir turėtų būti nustatoma anksčiau – tuo pacientui užtikrinant ilgesnį kokybišką gyvenimą, o gydytojams – galimybę pasiūlyti daugiau gydymo taktikų.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Praėjusią parą nustatyti 162 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą susirgo 145, antrą – 17 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 138 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 97,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 10 procentų.

Medikai kiekvieną dieną padeda žmonėms silpniausiomis jų gyvenimo akimirkomis – o tai daro jų darbą itin prasmingu ir sudėtingu. Medikams neretai tenka didelė atsakomybė ne tik gelbėti kito žmogaus gyvybę, bet taip pat pranešti artimiesiems ir apie žmogaus mirtį, jei vis dėlto gyvybės išsaugoti nepavyko.

Europoje, kuri ilgą laiką buvo koronaviruso pandemijos epicentras, nuo COVID-19 mirusių žmonių skaičius perkopė 2 mln., ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).  „Peržengta sukrečianti riba, PSO Europos regiono šalyse patvirtintų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičiui perkopus 2 milijonus“, – išplatintame pranešime nurodė Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūra. PSO Europos regionas apima 53 šalis ir sritis, įskaitant keletą Centrinės Azijos valstybių.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.

Praėjusią parą nustatyti 234 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą susirgo 205, antrą – 29 žmonės.   Ligoninėse šiuo metu gydoma 140 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų 12 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 112,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 9,9 procento.

Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetas (SRK) priėmė sprendimą ir pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri, atlikusi Lietuvos gyventojų sergamumo plaučių vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga bei mirtingumo nuo jų analizę, parengtų naują prevencinę programą. Nauja Nacionalinė plaučių vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos (atrankos) programa būtų finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Kasmetinė Euramelonoma visuomenės informavimo kampanija ir šiais– 2022-aisiais – skatina anksti atpažinti odos vėžį bei melanomą, efektyviai taikyti jų prevenciją, lauku kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą.  Lietuvoje Euromelanomos kampanijos pradėtos nuo 2008 m. Jų iniciatorė Lietuvoje bei oficiali Euromelanomos komiteto koordinatorė yra gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Daugiau nei 50 savivaldybių iš 60 pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems pokyčiams ir planuoja steigti savo sveikatos centrus. Tai reiškia, kad vienas pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje – taps realybe. Seimo klausymuose bus pristatomi siūlomi konkretūs sprendiniai, kaip šis uždavinys bus įgyvendinamas, skelbia ministerija.

Skausmas krūtinėje – tai kone visiems geriausiai atpažįstamas infarkto simptomas. Tačiau kartais infarktas užklumpa tyliai ir iš lėto. Jo simptomai gali būti jaučiami ne vieną dieną, o vietoje skausmo krūtinėje pasireiškia skrandžio sutrikimai, pykinimas ir viduriavimas. „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad laiku nesutapatinus šių simptomų su infarktu, pasekmės gali būti itin liūdnos.

Praėjusią parą nustatyti 234 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą susirgo 199 žmonės, antrą – 35.   Ligoninėse šiuo metu gydomi 159 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia  150 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 9,3 procento.

Ketvirtą vakcinos nuo COVID-19 dozę rinktųsi maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, didžioji dalis respondentų nurodė, kad tikrai nesiskiepys ketvirta vakcinos doze. Tokį atsakymą pasirinko 35 proc. respondentų. Atsakymą „greičiau ne“ pasirinko 28 proc. atsakiusiųjų. Tai reiškia, kad 63 proc. respondentų nėra linkę skiepytis ketvirta vakcinos nuo COVID-19 doze.

Ignoruojate poliklinikos žinutes ir nesitiriate prevencinėse vėžio programose – gresia mokėti didesnes sveikatos draudimo įmokas. Tokią idėją kelia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Esą tai paskatintų žmones laiku susirūpinti sveikata ir galbūt sumažintų ankstyvų mirčių. Jau daugybę metų pasitikrinti prevencinėse onkologinių ir širdies ligų programose dalyvauja vos keturi iš dešimties kviečiamų tautiečių. Visgi dalis medikų ir pačių žmonių bausmių idėjos kratosi.

Galimi sunkumai pasiekti artimiausią gydymo įstaigą neturi lemti žmonių sprendimo nesikreipti į gydytoją ar ieškoti pagalbos didmiesčiuose. Dėl to neatsiejama sveikatos sistemos reformos dalis – pacientų pavėžėjimo paslaugų pertvarka, kad jomis sėkmingai galėtų pasinaudoti daugiau pacientų, skelbia sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Juolab kad pavėžėjimo sistema didele dalimi integruotų jau turimus pajėgumus.

Po gegužės 1-osios, atšaukus ekstremalią situaciją ir pandemijos ribojimus, atrodytų, jau galima įkvėpti didelį laisvės oro gurkšnį ir grįžti prie senojo gyvenimo. Visgi net daliai tyrėjų prognozuojant, kad koronavirusas jau pasiekė savo agresyvumo ribas, mokslininkų, infektologų darbai nestoja – ruošiamasi skirtingiems rudens scenarijams. Kurie jų labiausiai tikėtini – pokalbis su specialistais.

Jau po vieno pavasariškai karšto savaitgalio į vaistines kreipiasi pirmieji nukentėję poilsiautojai. Varvanti nosis, dėl pūslelinės apšašusios lūpos ir iki raudonumo saulės nudeginta oda – dažniausiai pasitaikantys nusiskundimai, sako vaistininkė.   „Net ir pusvalandis saulės atokaitoje be apsauginio kremo nuo saulės sukelia stiprius odos nudegimus.

Sudėtinga stuburo tiesinimo operacija suaugusiam pacientui atlikta pirmą kartą Lietuvoje. Jos metu buvo taikomas ilgas pasirengimo etapas ir daug papildomų priemonių operacijos metu. Didelio laipsnio C formos stuburo iškrypimas yra iššūkis visiems stuburo chirurgams. VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytoja neurochirurgė Ona Lapteva, ortopedai traumatologai dr. Giedrius Bernotavičius ir Šarūnas Bernotas yra vieninteliai chirurgai Lietuvoje, užsiimantys tokia chirurgijos rūšimi.

Praėjusią parą nustatyta 236 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi nauji ligos atvejai fiksuoti tarp užsikrėtusiųjų pirmąjį kartą.  Ligoninėse šiuo metu gydoma 180 COVID-19 sergančių pacientų, 12 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia  150 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 9,3 procento.