Sveikata

Homoseksualūs asmenys galės nevaržomai tapti kraujo donorais, numato pirmadienį pristatyti gegužės 1-ąją įsigalioję Sveikatos apsaugos ministerijos parengti pakeitimai. Nuo šiol specialiame klausimyne donorams šalies kraujo centruose nebeliks klausimo dėl homoseksualių lytinių santykių vyrams – visų donorų vienodai bus klausiama apie nesaugius lytinius santykius, turėtus per pastarąjį pusmetį.

Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius – šią vasarą iškels aštuoni Lietuvos paplūdimiai. Apie tokį sprendimą praeitą savaitę Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija, pirmadienį pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija.

Po beveik 3000 parašų surinkusia iniciatyva: „Grąžinti licencijas profesoriui Kęstučiui Strupui“ – šimtai komentarų. Vieni priimtą sprendimą atimti licenciją iš gydytojo vadina neadekvačiu ir neteisingu sprendimu, kiti – strategija. Konfrontacija tarp visuomenės ir teismo sprendimo didėja – visai neseniai profesoriaus buvęs pacientas Petras Laukaitis pateikė peticiją, kuria ragina parašais palaikyti sprendimą grąžinti K. Strupui licenciją.

Praėjusią parą nustatyta 181 naujas COVID-19 atvejis, šeši žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 105, antrą – 74, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 426 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug tiek pat, kiek ir prieš dvi paras, 34 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Sekmadienio vakarą į Lietuvą iš misijos Ukrainoje grįžo medikų komanda – 12 gydytojų ir slaugytojų. Po 20-ties valandų kelionės autobusu Kaune sutikti medikai sakė, kad prie karo vaizdo ir garso priprasti sunku, taip pat džiaugėsi, kad karo niokojama šalis jau ir atsistato – grįždami pro Kijevą matė taisomas gatves, tiltus. „Mūsų pagalba tikrai buvo reikalinga, ir ne tik karo sužeistiems kareiviams, bet nukentėjo ir daugybė civilių.

Pandemija rimsta, tačiau neišdildomą žymę ji palieka tiek gyventojams, tiek medikams. Juos šis laikotarpis užgulė ne tik didesniu pervargimu, bet ir dabar grįžtančiais neinfekcinėmis ligomis sergančiais pacientais. Naujo nerimo pagimdė ir ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka. Profesorius Andrius Macas nuogąstauja, kad daliai paslaugų atsidūrus toliau nuo namų, kai kurie žmonės gali į savo sveikatą numoti ranka.

Įgyvendinus planuojamą sveikatos įstaigų pertvarką ir siekiant daugiau paslaugų teikti neguldant pacientų į ligonines daugiau žmonių prireiks pavėžėjimo paslaugų. Kaip tai bus užtikrinta – šiuo metu bene aktualiausias gyventojų keliamas klausimas.

Nuo sekmadienio, gegužės 1 d., Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija dėl koronaviruso. Nors daug privalomų tvarkų atsisakoma ir telieka rekomendacijos, kaukių lankant pacientus gydymo ir slaugos įstaigose dar prireiks. Susirgimų COVID-19 atvejams toliau mažėjant ir esant aukštam visuomenės imunizacijos lygiui Sveikatos apsaugos ministerija keičia tvarką dėl koronaviruso.  Portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius dėl pandemijos valdymo.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga iki 1,5 tūkst. žmonių ir miršta apie 1,2 tūkst., išgyvenančių iki 5 metų yra vos 9 proc. Šis vėžys itin klastingas, mat ankstyvoje stadijoje yra nebylus ir nerodo jokių simptomų. Specialistai teigia, kad tokią situaciją pakeisti padėtų šalyje veikianti ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa. Nors įprasta manyti, kad plaučių vėžys dažniausiai nusitaiko į užkietėjusius rūkalius, taip toli gražu nėra.

COVID-19 liga pernai buvo pagrindinė darbingo amžiaus moterų mirties priežastis ir antra priežastis tarp šios amžiaus grupės vyrų. Tą rodo Higienos instituto skelbiami išankstiniai 2021 m. mirčių statistikos duomenys Lietuvoje. Išankstiniai duomenys atskleidžia, kad 2021 m. tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) moterų COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis ir aplenkė visais laikais pirmavusias širdies ir kraujagyslių ligas. Iš viso tai sudarė 16,5 proc.

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ekstremaliosios situacijos metu žmonėms tapo įprasta praktika turėti daugiau laiko užsiregistruoti gydytojo specialisto...

Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) turinčiose gydymo įstaigose pacientams visų pirma turi būti pasiūlyta nemokama akies lęšiuko operacija. Į jos kainą įskaičiuotas ir pats akies lęšiukas, primena ligonių kasos. Pajutus regėjimo sutrikimus, žmogui pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris patikrinęs regėjimą, parašys siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai. Gydytojas specialistas išsamiai  įvertinęs situaciją, skirs tyrimus bei gydymą.

Uždaromas Kauno mobilusis COVID-19 testavimo punktas, gyventojus tirs poliklinikos ir kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, penktadienį pranešė Kauno savivaldybė. Daugiau nei dvejus metus per COVID-19 pandemiją veikęs punktas nebedirbs nuo gegužės 1-osios, o Kauno kempingo teritorija, kur ir vyko testavimas, vėl bus atverta kauniečiams ir miesto svečiams. Nuo gegužės 16 dienos čia bus teikiamos apgyvendinimo paslaugos, veiks padelio kortai ir kitos laisvalaikio zonos.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija. Nuo tada keisis ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir pacientų lankymo taisyklės. Tuo metu testą dėl ligos bus galima atlikti su šeimos gydytojo siuntimu. Jis spręs ir dėl izoliacijos laiko.  Pokyčius pristačiusi sveikatos apsaugos viceministė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė konstatavo, kad susirgimų skaičiai Lietuvoje toliau mažėja, todėl ir galima atšaukti ekstremalią situaciją.

Baltijos šalių premjerai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzula fon der Lajen) dėl atsirandančio COVID-19 vakcinų pertekliaus ir trumpo jų galiojimo ir siūlo keisti išankstinius susitarimus su gamintojais. „Su nerimu pažymime, kad valstybės narės susiduria su nauju iššūkiu, t. y. vakcinų pertekline gamyba ir pertekliniu paskirstymu. Vakcinos tiekiamos į Baltijos šalis ir kitas valstybes nares neatsižvelgiant į sumažėjusį poreikį.

2021 metais tiriant smėlio mėginius, viename iš jų buvo rastas neeilinis radinys – Dipylidium caninum, kitaip dar vadinamo agurkiniu kaspinuočiu – kiaušinėlių kapsulės. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Parazitologinių tyrimų poskyryje tai pirmasis toks radinys smėlyje per visą poskyrio gyvavimo istoriją, rašoma pranešime spaudai.  Kas tai ir kur aptinkama? Dipylidium caninum yra šunų ir kačių kaspinuotis, kuriuo gali užsikrėsti ir žmogus.

Dirgliosios žarnos sindromas – virškinamojo trakto dalies, t. y. žarnyno, veiklos sutrikimas, dar vadinamas jaunų, darbingo amžiaus žmonių liga. Ją diagnozuoti sudėtinga ne tik dėl to, kad pasireiškiantys simptomai ir jų intensyvumas tam pačiam asmeniui gali keistis laikui bėgant, bet ir dėl jų panašumo į kitas virškinamojo trakto ligas, kurių spektras itin platus. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja gastroenterologė, dietologė doc. dr.

Praėjusią parą nustatyti 626 nauji COVID-19 atvejai, trys žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 527, antrą – 95 , trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 503 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug dešimtimi daugiau nei praėjusią parą, 34 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna“ ketvirtadienį pranešė, kad Jungtinėse Valstijose pateikė prašymą leidimui ekstremalios padėties sąlygomis naudoti jos sukurtą vakciną nuo COVID-19 nuo šešių mėnesių iki šešerių metų vaikams.   Jaunesni nei šešerių metų vaikai šiuo metu yra vienintelė grupė, kurios skiepijimui vakcina nuo COVID-19 neišduotas leidimas Jungtinėse Valstijose ir daugelyje kitų šalių.

5 tūkstančiai – tiek koronavirusu persirgusių žmonių pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamomis reabilitacijos paslaugomis praėjusiais metais, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). „Žmonėms, prasirgusiems COVID-19 liga, PSDF lėšomis apmokamos tiek stacionarinės, tiek ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Pernai tokiems pacientams buvo suteikta daugiau nei 2 tūkst. ambulatorinių bei 3,5 tūkst.

Tęsiantis Lietuvos medikų misijai Ukrainoje ministerija dalinasi vaizdais, su kokia realybe tenka susidurti čia dirbantiems specialistams. Neslepiama, kad sužeistųjų istorijos sukrečia. Plačiau apie lietuvių darbą papasakojęs į Ukrainą juos lydėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Marius Čiurlionis konstatavo, kad gali parodyti tik labai mažą dalį tikrovę atspindinčių nuotraukų. „Mūsų medikai ir toliau tęsia kilnius darbus Ukrainoje. Jiems stiprybės tikrai netrūksta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl pacientės mirties kaltu pripažintam chirurgui Žilvinui Saladžinskui. „Nuteistojo kasacinis skundas atmestas“, – BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė. Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską 2020 metų kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.

Prieš prasidedant saulėtajam sezonui Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai tradiciškai gegužės 5–6 dienomis, minint Melanomos dieną, kviečia nemokamai patikrai. Melanoma vadinama piktybiškiausia odos vėžio forma. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta. Tačiau gydytojai pabrėžia: ankstyva diagnozė suteikia didesnę tikimybę pasveikti. Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie vaistų kompensavimo pokyčius pasigirdo kritikos, kad tvarka gali grąžinti į Aurelijaus Verygos laikus, kai didžiausių lengvatų sulauks tik besirenkantieji pigiausius vaistus. Kritikos dėl siūlomos tvarkos išsakė ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas įspėdamas, kad staigus vaistų keitimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Jauna mama Gabija, slaugiusi dukrą ligoninėje, pati pasijuto prastai. Grįžusi namo, ji nutarė profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsiaiškinti atsiradusio silpnumo priežastis. Šis apsilankymas moteriai tapo lemtingas. „Prieš kelis metus tulžies pūslėje turėjau akmenų, todėl gydytoja nusprendė atlikti echoskopiją, po kurios pasiūlė konsultacijai nuvykti pas chirurgą“, – prisimena Kauno klinikų pacientė. Atlikus sveikatos būklės tyrimus, Gabijai diagnozuota tulžies latakų akmenligė.

Praėjusią parą nustatyta 712 nauji COVID-19 atvejų, penki žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 618, antrą – 93, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 494 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug dešimtimi mažiau nei praėjusią parą, 29 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Planuojami pokyčiai dėl kompensuojamųjų vaistų įsigijimo ir kainodaros nustatymo nesumažins galimybės žmonėms rinktis vaistų iš kainyno, teigia sveikatos apsaugos ministras. „(...) tikrai niekas nesiruošia žmonėms sumažinti galimybę rinktis iš to kainyno, kuris yra sudarytas, ir tikrai niekas nereikalaus rinktis tik pirmo pirmumo (pigiausio vaisto – BNS)“, – trečiadienį žurnalistams sakė Arūnas Dulkys.

Valdantieji rengiasi keisti vaistų kompensavimo tvarką. Ministras Arūnas Dulkys piktinasi, esą dėl dosnių kompensacijų lietuviai prisiperka per daug brangių vaistų, kuriuos vėliau tiesiog tonomis išmeta. Tad ministerija parengė naują įrankį – vaistų priemokų krepšelį. Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga tokią idėją kritikuoja. Nauju vaistų priemokų krepšeliu siekiama skatinti gerti pigiausius vaistus ir taip taupyti savo ir biudžeto pinigus.

Lietuvos medikų misijai Ukrainoje gerokai įpusėjus ten dirbantys specialistai vieningai kartoja – jų nenustoja stebinti karo purtomos šalies gyventojų vidinė stiprybė. „Šitie žmonės patyrė tiek sunkumų, jie yra visiems pavyzdys, kaip reikia nepasiduoti“, – sakė slaugytojas Vytautas Plučas. Medikai tikina, kad, jei tik galėtų, nė akimirkos nesuabejotų ir liktų padėti ukrainiečiams dar ilgesnį laiką. Manau, kad iš jų paėmiau didžiulę patirtį.

Sėklidžių vėžys laikomas jaunų vyrų liga. Šią diagnozę iš gydytojo išgirdo ir 20-metis Justas. Jaunuolis kurį laiką juto nedidelį skausmą, tačiau pas gydytoją iškart neskubėjo. Diagnozavus sėklidžių vėžį, Justas du kartus operuotas, jam taikytas gydymas chemoterapija. Kadangi sėklidžių vėžys turi įtakos nevaisingumui, Justas nusprendė užšaldyti savo spermą. Gydytojai urologai atkreipia dėmesį, kad vaisingumas po gydymo gali ir neatsistatyti.

Praėjusią parą nustatyti 986 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 838, antrą – 146, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 504 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 25 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį minėdamas Tarptautinę triukšmo supratimo dieną, primena apie triukšmo žalą visuomenės sveikatai ir pataria, kur kreiptis, kai triukšmą kelia visą parą veikiantys vėdinimo ar šildymo įrenginiai, šalia gyvenantys triukšmingi kaimynai ar vykstantys statybos, remonto darbai, rašoma pranešime spaudai.

Trečius metus gyvenant COVID-19 viruso sąlygomis bei baiminantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, trečią kartą atliktas Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau. Prie visų negandų prisidėjus rekordinei infliacijai bei karo grėsmei, didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad nerimą jaučia nuolat.

Balandžio 27-oji – Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Mintimis, su kokiomis nuotaikomis ją atslūgstant koronaviruso pandemijai pasitinka medikų bendruomenė, dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Balandžio 27 d., puoselėdami ilgametes tradicijas, visi Lietuvos medikai (gydytojai, slaugytojai ir visi, kurie rūpinasi žmonių sveikata) švenčia Lietuvos medicinos darbuotojų dieną.

Skatindama racionalesnį vaistų vartojimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujus pakeitimus dėl vaistų kompensavimo mechanizmo. Ministras stebisi, kiek vaistų yra išmetama ir pažymi, kad reikia taupyti lėšas. Tačiau nesunku pastebėti, kad nauja tvarka iš dalies grąžintų į Aurelijaus Verygos laikus, kai pilnai kompensuojamas sunkiausiai besiverčiantiems ir senjorams būdavo tik pigiausias vaistas.

Praėjusią parą nustatyti 894 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 764, antrą – 130 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 547 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 27 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Už kyšininkavimą nuteistam buvusiam Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovui Narimantui Markevičiui naikinama gydytojo kraujagyslių chirurgo licencija. „Gydytojui Narimantui Markevičiui Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu priimtas sprendimas panaikinti gydytojo kraujagyslių chirurgo licenciją nuo gegužės 3 dienos“, – rašoma pirmadienį atsiųstame tarnybos atsakyme BNS.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skelbiami duomenys apie mirtis nuo koronaviruso tarp paskiepytųjų ir neskiepytųjų įžiebė diskusijas. Atskirų dienų skaičiai kai kuriuos nustebino, mat susidarė įspūdis, kad daugiau mirštančiųjų – tarp pasiskiepijusių asmenų. Epidemiologai gi paaiškina, kodėl tai yra klaidingas vaizdas. Klausimą apie tai neseniai uždavė ir Seimo narys Antanas Vinkus.

Praėjusią parą nustatyti 295 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai mažiausias naujų atvejų skaičius nuo praėjusios vasaros. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 254, antrą – 39, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 578 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei praėjusią parą, 31 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Nuo gegužės naikinant paskutinius likusius COVID-19 ribojimus gyvenimas, panašu, vis labiau grįžta į įprastas vėžes. Visgi specialistai primena, kad nors ekstremali situacija baigiasi, virusas niekur nedingsta. O ypač atidūs turėtų išlikti rizikos grupėms priklausantys žmonės. Jau už savaitės neliekant privalomumo izoliuotis net jaučiant koronaviruso simptomus tai daliai gyventojų skamba kaip per ankstyvas ir nerimą keliantis sprendimas.

Lietuva šalies ligoninėse galėtų priimti iki 400 kare sužeistų Ukrainos karių ir civilių, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė. „Pagal mūsų skaičiavimus, bendras resursas – iki 400 lovų. Bet čia kalbame apie traumų klasterį, 14 ligoninių. Reabilitacijoje turime daugiau vietų – iki tūkstančio“, – BNS teigė Jurgita Grebenkovienė. „Tai yra toks resursas, kiek galėtume vienu metu priimti, neribojant planinių paslaugų“, – pridūrė ji.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos grėsmės. Su tuo keičiasi ir iki šiol dar likusios kai kurios pandemijos valdymo prievolės bei tolesnis ligos diagnostikos ir gydymo organizavimas.  Pastarosiomis savaitėmis ženkliai gerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvoje Vyriausybė nebemato reikalo tęsti ekstremalią situaciją.

Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose didėja.

Žarnyno imuninė sistema – didžiausia mūsų kūne, daugiau nei 80 proc. imuninės sistemos gynybinių reakcijų kyla būtent žarnyne. Jos apsaugo mus nuo bakterijų, virusų, nesuvirškintų, svetimų organizmui baltymų, kuriuos gauname iš maisto. Tačiau net ir sveikai maitinantis, gali kamuoti sveikatos sutrikimai tokie kaip nuovargis, migrena, odos bėrimas, pilvo pūtimas ar nepagrįstai padidėjęs svoris. Šie simptomai dažnai pasireiškia, kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų.