Sveikata

Pernai tokiu pat metu visoje šalyje pasirodė visiškai naujos, stulbinamai veiksmingos vakcinos nuo Covid-19, įnešusios stiprų optimizmo gūsį, rašo edition.cnn.com. Milijonai žmonių kasdien rikiavosi į eiles, kad gautų savo vakcinas. Užuot stebėję nuolatinį atvejų, pacientų ligoninėje ir mirčių augimą, stebėjome naują skaičių: paskiepytųjų procentą. Tikėjome, kad šis skaičius buvo geriausias mūsų šansas įveikti virusą.

Pavasaris – ne visiems tas laikas, kai galima įkvėpti daugiau gaivaus oro į plaučius. Daug žmonių būtent dabar, sušilus orams ir pradėjus žydėti pirmiesiems žiedams, skundžiasi padidėjusia alergine reakcija. Medikai sako, kad ir kaip atsibodusios kaukės, tokiems žmonėms vaikščiojant parkuose nederėtų jų pamiršti, nes būtent artimiausiomis savaitėmis ar net dienomis pradės intensyviai žydėti beržai, kurie ir sukelia alergines reakcijas.

Praėjusią parą nustatyti 873 nauji COVID-19 atvejai, penki žmonės mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 713, antrą – 156, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 574 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu mažiau nei praėjusią parą, 34 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Stebina

Jaudulys, aktyvi veikla ir šiltėjantys orai – tai pagrindinės priežastys, sukeliančios prakaitavimą. Sveikatos priežiūros specialistai primena, kad šiomis situacijomis prakaitavimas yra visiškai normalus reiškinys. Visgi dėl suprakaitavusių rūbų ar suintensyvėjusio kvapo kompleksuojančius žmones nuramina farmacininkė Elvyra Ramaškienė – yra variantų, kaip sumažinti šias prakaitavimo problemas. Prakaitas gali suintensyvėti dėl pačių įvairiausių ir paprasčiausių priežasčių.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) įsigijo naujos kartos lazerį, kuriuo jau atliekamos operacijos. Tokios operacijos mažiau traumuoja pacientą – iškart sustabdomas kraujavimas, nereikia siūti audinio, pašalinamas tik navikas. Be to, trumpėja paciento buvimo stacionare laikas, mažėja komplikacijų rizika. Pirmajam pacientui, kuriam anksčiau gydytas liežuvio šaknies navikas, lazeriu buvo operuoti pakitimai plaučiuose. Lazerines endobronchines operacijas Lietuvoje atlieka tik NVI chirurgai.

Neseniai beveik už 1 mln. eurų renovuotas Trakų ligoninės Akušerijos skyrius nuo gegužės uždaromas, nes trūksta privalomų gimdymų skaičiaus. Medikai teigia nesuprantantys tokio sprendimo, savivaldybės meras apgailestauja, bet sako nieko negalįs padaryti, nes Valstybinė ligonių kasa, vykdydama Vyriausybės nutarimą, nutraukia jo paslaugų finansavimą.

Mokslininkai prognozuoja, kad galiausiai kiekvienas užsikrės COVID-19 ir tikriausiai dar daug kartų per savo gyvenimą. Tokia žinia pasidalino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. „Jeigu tirsi, tai ir rasi, rodo Ispanijos pavyzdys. Jie diagnozavo moterį, užsikrėtusią COVID-19 (koronaviruso infekcija) mažiau nei praėjus 3 savaitėms po buvusio užsikrėtimo. Reinfekcija (pakartotinas užsikrėtimas) tikrai įmanoma“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Nors COVID-19 pandemija akivaizdžiai išsikvepia, kai kurie ekstremalios situacijos naikinimą vis tik kritikuoja ir mano, kad dar gal nereikia visko paleisti savieigai. Tuo metu ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad negalima visos Lietuvos laikyti įkaite ir palikti ekstremalią situaciją vien dėl to, kad būtų saugiau ar kažkas geriau jaustųsi.  Ministras priminė, kad Vyriausybė buvo lygiai taip pat kritikuojama, kai įvedė karantiną, bet jis buvo būtinas.

Viena iš dažniausių kvėpavimo takų infekcijų yra plaučių uždegimas, arba pneumonija. Iki pandemijos ši liga kasmet pražudydavo apie pusę tūkstančio Lietuvos gyventojų, o dažniausiai ją sukelia bakterija pneumokokas, taip pat atsakinga ir už kitas rimtas pasekmes sveikatai. Gydytojai teigia, kad pneumokokinės infekcijos pavojus išlieka ir pasibaigus šaltajam metų laikui, o jo pasekmių išvengti būtų galima pasiskiepijus.

Statistikos departamentas paskelbė naujausią informaciją apie epidemiologinę situaciją šalyje. Pranešama, kad per pastarąją parą nustatyti 1154 nauji COVID-19 atvejai, nuo infekcijos mirė 5 žmonės. Pasakė, kas laukia ateityje Kalbėdamas apie tai, kaip su pandemija gali tekti gyventi rudenį, ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad tokie dalykai kaip privalomos izoliacijos ir ekstremalios situacijos – jau praeitis.

Europoje tarp vaikų plinta neaiškios kilmės hepatitas – kepenų uždegimas. Pirmieji atvejai užfiksuoti Jungtinėje Karalystėje – iš viso čia nustatyta virš 70 ūminiu hepatitu sergančių vaikų. Kai kurių jų būklė tokia sudėtinga, kad net prireikė kepenų transplantacijos. Ūminis hepatitas vaikams fiksuojamas ir kitose šalyse – Ispanijoje, Danijoje, Nyderlanduose. Lietuvos gydytojai vardija į kokius vaikų skundus ir ligos simptomus tėvai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį.

JAV Maisto ir vaistų administracija leido naudoti kitokius COVID-19 testus, kai žmogaus iškvėpime ieškoma su koronavirusu susijusių cheminių junginių, rašo edition.cnn.com. FDA pranešė, kad „InspectIR Covid-19 Breathalyzer“, kuris yra maždaug vežamo bagažo dydžio, galės būti naudojamas medicinos kabinetuose ir mobiliųjų tyrimų vietose. Rezultatai gali būti aiškūs greičiau nei per tris minutes.

Švelnėjant visuomenės požiūriui į tatuiruotes ir auskarus, vis dažniau žmonių nusprendžia jais „patobulinti“ savo kūną. Norint išvengti komplikacijų, vaistininkė pataria eiti tik pas kvalifikuotą meistrą bei griežtai laikytis priežiūros rekomendacijų. „Ši tema vaistinėje nėra pati dažniausia, tačiau per paskutinius kelerius metus tokių klientų tikrai padaugėjo, ypač kalbant apie gyventojus, ateinančius tiesiai iš tatuiruočių salono.

Seimas po kelis kartus nepavykusio balsavimo ketvirtadienį pagaliau apsisprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Nuo šiol vadovai galės eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat apribotos ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijos. Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.

Į Seimą atkeliavo daug diskusijų viešojoje erdvėje jau spėjusi sukelti ruošiama sveikatos įstaigų tinklo pertvarka. Nors jai negailėta kritikos ir posėdžio metu, parlamentas uždegė žalią šviesą pradėti reformos svarstymą. Parlamentas po pateikimo pritarė pamatus sveikatos tinklo pertvarkai klojančioms įstatymų pataisoms. Iš 126 balsavusiųjų 71 buvo „už“, prieš 35, susilaikė 20. Toliau svarstymas persikels į komitetą.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą.

Nuo kitų metų ilginama rezidentūros studijų programų trukmė, įvedamas minimalus profesinės praktikos atlikimo trukmės rodiklis bei rezidento mentoriaus funkcijos, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Šiam ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Pokyčiai įsigalios nuo sausio 1 dienos.

Graži ir sveika šypsena – puikios savijautos, geros nuotaikos ir pasitikėjimo savimi pagrindas. Deja, daugybė žmonių skundžiasi ar net jaučia diskomfortą dėl atspalvį pakeitusių, gelsvų dantų.  Laidoje „Sveikas rytojus“ gydytojo odontologo padėjėja, burnos higienistė Sandra Burčikaitė pasakojo, kad gana dažnai žmonės kreipiasi dėl gelsvų ar baltumą praradusių priekinių dantų.   „Dantų atspalvis priklauso nuo emalio storio.

Lietuvoje per paskutinę parą nustatyti 1343 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.  Taip pat pranešama apie 7 mirtis.  Papildysime.

Vyriausybė nuo gegužės atšaukia dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso. Kai kurios ligoninės nusivylusios, mat tai reiškia, kad medikai nebegaus priedų už koronaviruso ligonių gydymą, nors krūviai esą nesumažės. Poliklinikose besilankantys pacientai žeria priekaištus, kad iki šiol jiems tenka gydytis telefonu, o eilėse pas antrinio lygio specialistus tenka laukti mėnesiais.

Atsiradęs nuovargis, jėgų ir energijos stoka, didesnis mieguistumas ryte, nuotaikų svyravimai, nestabilus kraujospūdis, stipriau slenkantys plaukai, išsausėjusi oda ir pasikartojančios virusinės infekcijos – dažniausi nusiskundimai, kuriuos atėjus pavasariui įvardija pacientai.

Kalbėdamas apie tai, kaip su pandemija gali tekti gyventi rudenį, ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad tokie dalykai kaip privalomos izoliacijos ir ekstremalios situacijos – jau praeitis. Jis pabrėžė, kad greičiausiai reikia tikėtis to, ko ir gripo epidemijų atvejais – lokalių karantinų ar naujų rekomendacijų dėl kaukių, srautų valdymo ir pan.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremalioji situacija dėl COVID-19. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad aukštas imunizacijos laipsnis leidžia priimti tokius sprendimus. Ministras akcentavo, kad ekstremalią situaciją atšaukti leidžia bendras aukštas imunizacijos laipsnis, kuris siekia daugiau nei 80 proc., o tarp darbingo amžiaus gyventojų – dar daugiau – 90 proc.

Niujorko valstijos sveikatos apsaugos pareigūnai įspėja visuomenę apie du naujus virusinius subvariantus – omikron BA.2 viruso atmainas, kurios vis greičiau plinta per centrinę šios valstijos dalį, rašo edition.cnn.com. Naujos BA.2 viruso atmainos yra BA.2.12 ir B.2.12.1. Jos plinta apie 25 proc. sparčiau nei BA.2, ypač centrinėje dalyje, teigiama Niujorko valstijos sveikatos departamento pranešime spaudai. Šie subvariantai dabar sukelia daugiau nei 90 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės. Kartu su tuo nebelieka ir prievolės dėvėti kaukes, izoliuotis net gavus teigiamą koronaviruso testo rezultatą. Nuo šiol COVID-19 ligos profilaktika ir gydymas bus perkelti į bendruosius imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus, nebeliks reikalavimo privalomai izoliuotis, dėl viso to spręs gydytojas.

Vyriausybei planuojant atšaukti ekstremalią situaciją medikų bendruomenei nerimą kelia tai, kad jiems nebebus mokami priedai už darbą su COVID-19 ligoniais. Ministras Arūnas Dulkys gi teigia, kad pandemija baigiasi ir reikia grįžti ir prie įprastų paslaugų teikimo. A. Dulkys trečiadienį patvirtino, kad pasibaigus tiek karantino režimui, tiek ekstremaliai situacijai, medikams COVID-19 priedai skiriami nebebus.

Nors gripo sezonas Lietuvoje jau eina į pabaigą, bet gripas trauktis neskuba – Lietuvoje sergamumas šia infekcine liga vis didėja. O ypač, anot specialistų, gripu užsikrečia vaikai ir paaugliai. Dėl gripo į ligoninę praėjusią savaitę buvo paguldyta 40 vaikų ir paauglių. Visi atsidūrę ligoninėje yra iki 18 metų amžiaus. Ekspertai aiškina, kad sergamumas gripu grįžo į priešpandeminį lygį, bet savo piko dar nepasiekė.

Statistika byloja, kad mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje net 4 kartus viršija ES šalių vidurkį. Praėjusiais metais Europos kardiologų draugijos (EKD) parengtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse Lietuva yra pažymėta raudona spalva. Tai reiškia, kad lietuviams būdinga ypač didelė kardiovaskulinių ligų rizika.

Praėjusią parą nustatyta 1110 naujų COVID-19 atvejų, septyni žmonės mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1037, antrą – 73 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 690 COVID-19 sergančių pacientų – dešimčia mažiau nei praėjusią parą, 40 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ Aurelijus Veryga skeptiškai vertina Vyriausybės planus trečiadienį atšaukti maždaug dvejus metus trunkančią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19. Pasak jo, Ministrų kabinetas pirmiausia turėtų numatyti aiškius kompensacinius mechanizmus savivaldybėms, ligoninėms. „Šitie teisiniai reglamentavimai reikalingi ne tiek dėl infekcijų kontrolės, su ja labiau karantinas susijęs.

Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nemažėja ir vis dar išlieka aukštas, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Praėjusios savaitės bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nežymiai, bet padidėjo, lyginant su ankstesne savaite ir siekė 70,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 69,1 atvejo 10 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį paskelbė, kad šalyje planuojama nutraukti ekstremalią situaciją dėl COVID-19. Tai reiškia, kad kaukių nebereikėtų dėvėti ir viešajame transporte bei gydymo, slaugos įstaigose, kokia prievolė dar buvo išlikusi šiuo metu.  Vyriausybė trečiadienį planuoja nutraukti ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, Seime pranešė premjerė.

Prasidėjęs pavasaris ir šylantys orai daugelį skatina susirūpinti kūno formomis ir atsikratyti vieno kito papildomo kilogramo. Vaistinėje dažnai teiraujamasi, ar nėra vaisto, kuris padėtų sulieknėti. „Deja, tokio medikamento nėra, tačiau vaistinėse galima rasti priemonių, kurios gali padėti saugiai numesti kelis nereikalingus kilogramus“, – sako vaistininkė Greta Šimkė. Antsvoris kelia riziką sveikatai.

30 tonų –  tiek surinkta iš gyventojų pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai yra dvigubai daugiau nei vos prieš penketą metų, kuomet naikintinų vaistų buvo surinkta virš 14 tonų per metus.

Praėjusią parą nustatyti 453 nauji COVID-19 atvejai, trys žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 380, antrą – 73 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 700 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis daugiau nei praėjusią parą, 44 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Persirgę net ir lengva koronaviruso forma dalis žmonių toli gražu negali pasidžiaugti gera būsena. Specialistai konstatuoja, kad apie trečdaliui COVID-19 pacientų gali pasireikšti įvairiausi nemalonūs reiškiniai, kurie yra įgavę postkovidinio sindromo pavadinimą. Anot gydytojų, šiuo metu net galima būtų išskirti 3 jo etapus.  Dažniausiai tokius pacientus vargina nuovargis net išsimiegojus, tokia būsena gali tęstis net kelis mėnesius.

Pirmąją Velykų dieną, sekmadienį, Lietuvoje nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų mirė 3 žmonės, patvirtinti dar 529 užsikrėtimai, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Du mirusieji priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, o vienas 90–99 m. amžiaus grupei. Tik vienas iš mirusiųjų buvo pilnai paskiepytas. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 414, antrą – 114, trečią – vienas žmogus.

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Autizmo spektro sutrikimai pasaulyje darosi vis aktualesnė problema. Skaičiuojama, kad kiekvienoje klasėje tuoj bus po vieną vaiką, kuris turės autizmo spektro sutrikimą. Vis dėl to gydytojai ragina neskubėti to priimti kaip nuosprendžio ir stengtis kaip įmanoma anksčiau pastebėti tam tikrus požymius, kad vaikui būtų galima padėti.

Nuotolinių vaistinių sistema, sudaranti galimybę įsigyti receptinių vaistų internetu, turėtų pradėti veikti gegužės pradžioje, nurodo Registrų centras. „Šiuo metu pats funkcionalumas jau yra sukurtas ir įdiegtas į testinę aplinką, kurioje nuo kitos savaitės bus pradėti testavimo darbai su vaistinėmis“, – BNS šią savaitę sakė valstybės įmonės atstovas Mindaugas Samkus.

Orus sunkia liga sergančiojo išėjimas ir jo kokybiška slauga – vis dar itin opi ir gausybe skaudulių apimta tema Lietuvoje. Nors dauguma apklaustųjų mirties sako norintys sulaukti namie, slaugyti ligonį apsiėmę patys artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Be kita ko, gyventojų netenkina slaugos paslaugų kokybė, prieinamumu, pokyčiams brautis į priekį sunkina ir pačių medikų požiūris į beviltiško paciento priežiūrą.

Tikimasi, kad iki šiol į COVID vakcinas ir COVID-19 tyrimus investuoti milijardai dolerių duos medicininės ir mokslinės naudos bei padės gydytojams kovoti su gripu, vėžiu, cistine fibroze ir daugybe kitų ligų. „Tai tik pradžia, – sakė Oklahomos medicinos tyrimų fondo klinikinių reikalų viceprezidentė dr. Judith James CNN. – Mes nepamatysime pilnos šių tyrimų naudos dar daugelį metų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau kurį laiką yra klausiamas apie ketvirtąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Pasak Lietuvos sveikatos ekspertų, ketvirtosios dozės gali prireikti rudenį, kilus naujai koronaviruso bangai. Tiesa, kol kas svarstoma, ar reikėtų skiepytis plačiajai visuomenei, ar tik vyresniems, rizikos grupėje esantiems žmonėms.

Skambinama pavojaus varpais – slaugytojų trūkumas šalyje darosi kritinis, galintis privesti ir prie nepataisomų medikų klaidų. Maži atlyginimai, neadekvatus krūvis, ilgos darbo valandos, sveikatą žalojančios darbo sąlygos – tik dalis problemų, kurios slaugytojus vis dažniau veja į užsienį arba pagreitina sprendimą išeiti užtarnauto poilsio.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė Jungtinėje Karalystėje stebinti plintant nežinomos kilmės hepatitą, kuriuo užsikrėtė dešimtys vaikų, o kai kuriems jų prireikė persodinti kepenis. Britanija balandžio 5-ąją iš pradžių informavo PSO apie 10 ūmaus hepatito atvejų Škotijoje, o dar po trijų dienų pranešė, kad visoje šalyje jų iš viso nustatyta 74, nurodė Jungtinių Tautų medicinos agentūra.

Visuomenėje vyrauja mitas, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Tačiau Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė, Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra neteisingas. „Vaikai serga taip pat, kaip ir suaugusieji, kartais net ir sunkiau, – sako ji. – Pediatrija dažnai nėra prioritetinė sritis sveikatos sistemoje, todėl ypatingai svarbu kalbėti apie mažųjų pacientų saugą.

Lietuvoje daugėja pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tam pernai Ligonių kasos skyrė daugiau nei 6 mln. eurų, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Matome, kad kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudoja vis daugiau žmonių, ir džiaugiamės už kiekvieną porą, turinčią šią galimybę pabandyti tapti tėvais, sumažinant galimą finansinę naštą“, – pranešime sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Praėjusią parą nustatyti 1365 nauji COVID-19 atvejai, keturi žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1149, antrą – 215, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 769 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 42 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.