Sveikata

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

Šilti orai gena mėgautis saule, tačiau staigus patekimas į gerokai karštesnę, nei įprasta, temperatūrą, organizmui gali būti traumuojantis. Ypač dažnai su tuo tenka susidurti išvykus atostogauti į šiltesnius kraštus.

Per praėjusią parą nustatyti 327 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 251, antrą – 74, trečiąkart – du žmonės. Ketvirtadienio duomenimis, ligoninėse šiuo metu gydomi 57 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 105,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 26,9 procento.

Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucija ketvirtadienį patvirtino prancūzų ir austrų biotechnologijų firmos „Valneva“ naują vakciną nuo COVID-19, kuri yra jau šeštas Europoje patvirtintas preparatas nuo koronaviruso. Preparate, lyginant su kitomis rinkoje esančiomis vakcinomis, išsiskiria tradiciškesnė imunizavimo technologija nei kitos, todėl jo gamintojai tikisi, kad tai paskatins skiepytis daugiau abejojančių žmonių.

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi.  „Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių  pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą.

Vasara lepina saulėtais orais, tad, ištaikę progą, skubame kurti kepsnines, o artėjančių Joninių neįsivaizduojame be laužo. Kad šventė nevirstų tragedija, patarimais dalijasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas. Pasak specialisto, daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.

Įsibėgėjanti vasara ir artėjantis savaitgalis – tai viskas, ko reikia kelionei automobiliu. Visgi kartais tokios kelionės gali pamėtėti įvairiausių iššūkių – nuo paprasto galvos skausmo iki rimtesnio sužeidimo. Todėl farmacininkė Elvyra Ramaškienė atskleidžia, kokios priemonės yra svarbiausios leidžiantis į savaitgalio kelionę bei ragina suskubti tuos, kurie dar neatsinaujino savo automobilio vaistinėlės.

Per praėjusią parą nustatyti 352 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 294, antrą – 56, trečiąkart – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 57 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 101,7 atvejo – tai sudaro 2 proc.

Europoje vėl daugėja registruojamų užsikrėtimo COVID-19 atvejų – šįkart juos sukelia greitai plintantis naujas omikron atmainos potipis, grasinantis vėl sujaukti europiečių vasaros planus. Keliose Vakarų Europos šalyse pastaruoju metu registruojamas didžiausias naujų užsikrėtimo atvejų per dieną skaičius per kelis mėnesius. Juos daugiausia sukelia greitai plintantys omikron potipiai BA.4 ir BA.

Greitas širdies plakimas, jos permušimai, atsiradęs arba sustiprėjęs dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, netolygus, neritmiškas pulsas – požymiai, kurie įspėja apie galimai sutrikusį širdies ritmą ir būtinybę kreiptis pagalbos.

Vaistininkai pastebi, kad pastaruoju metu į vaistines pasikonsultuoti ir įsigyti vaistų ateina pacientai, jaučiantys įvairius peršalimo simptomus. Dauguma jų – gerklės skausmas ir sloga. Kaip šiuo metu nesusirgti, o jei nepavyko to padaryti, kaip greičiau pasveikti, pataria vaistininkai. „Camelia“ vaistinių tinklas fiksuoja, kad šių metų birželio mėnesį poreikis preparatams nuo gerklės skausmo (pastilės, purškalai) net didesnis 50 proc. lyginant pernai su tokiu pat laikotarpiu.

Per praėjusią parą nustatyti 322 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 262, antrą – 59, trečiąkart – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 63 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 81,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,3 procentų.

Greitas širdies plakimas, jos permušimai, atsiradęs arba sustiprėjęs dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, netolygus, neritmiškas pulsas – požymiai, kurie įspėja apie galimai sutrikusį širdies ritmą ir būtinybę kreiptis pagalbos.

Per artimiausias savaites Lietuvą pasieks 700 vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Per porą, trejetą savaičių jos turėtų pasiekti Lietuvą“, – žurnalistams antradienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Pasak jos, šiuo metu derinami sutarčių klausimai. Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė nupirkusi beveik 110 tūkst. vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, taip siekdama slopinti ligos protrūkį.

Nors COVID-19 pandemijos sergamumo rodikliai šalyje šiuo metu nėra aukšti, pamiršti šios virusinės infekcinės ligos nereiktų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikia naujausias prognozes, kokia galima šios infekcijos eiga rudenį – laikotarpiu, kai paūmėja virusinės ligos. Kaip ir praėjusiais dvejais metais, tikėtina, kad ir šiemet rudenį situacija bus analogiška – užsikrėtimų koronaviruso atvejų skaičiai šalyje augs, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nors hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, Lietuvoje pastaruosius kelerius metus diagnozuojamas retai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai šiemet stebi nepalankias tendencijas – vien per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 14 hepatito A atvejų, iš kurių 13 – Vilniaus apskrityje. Be to, ši infekcinė liga šiemet jau nusinešė ir vieną gyvybę.

Per praėjusią parą nustatyti 382 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiskuota, rodo atradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 321, antrą – 61, trečiąkart užsikrėtusiųjų nebuvo. Ligoninėse šiuo metu gydomi 75 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų trys – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 78,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 23,3 procentų.

Aknė – itin paplitusi liga, dažniausiai pažeidžianti veido odą, tačiau galinti pasireikšti nugaros, pečių ir krūtinės srityje. Su ja dėl įvairių priežasčių susiduria tik civilizuoto pasaulio žmonės – nuo paauglių iki įkopusių į 5-tą dešimtį. Tuo metu Pietų Amerikoje vis dar gyvena gentis, neturinti Propionibacterium acnes (P. acnes) bakterijos ir jos keliamų odos problemų.

Dažnas, pasunkėjęs ir skausmą sukeliantis šlapinimasis – iš pirmo žvilgsnio šie simptomai gali priminti prostatos vėžį. Juos pajutus vertėtų iš karto kreiptis į šeimos gydytoją. Visgi tai ne visada signalizuoja apie šią pavojingą ligą, – vyrus ir jų artimuosius nuramina farmacininkas Eimantas Skalandis bei supažindina su kitomis, lengviau pagydomomis prostatos ligomis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį pranešė, kad ministerija skųs praėjusios savaitės teismo sprendimą, kuriuo pernai atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša grąžintas į pareigas. „Teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet kadangi turime teisę skųsti, tai ir skųsime, nes jis mūsų netenkina“, – BNS Kaune sakė A. Dulkys.

Per praėjusią parą nustatytas 21 naujas COVID-19 atvejis, fiksuotos trys mirtys, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 19, antrą – du, trečiąkart užsikrėtusiųjų nebuvo. Ligoninėse šiuo metu gydomi 63 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų trys – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 74,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,2 procentų.

„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai. Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas, kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Kokia yra šių negalavimų priežastis? Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl nesistengia ieškoti ligos priežasties.

Pirmadienį Kaune įkasant simbolinę kapsulę bus pradėta Kauno ligoninės Traumatologijos ortopedijos korpuso statyba. Naujame pastate įsikurs šiuo metu miesto centre veikiantis Traumatologijos punktas, bus įrengtos modernios operacinės, palatos pacientams, konsultacijų kabinetai, pranešė ligoninė.

Prakaitavimas – natūralus organizmo procesas, kurį dažniau patiriame užsiimdami aktyviomis fizinėmis veiklomis, taip pat esant aukštesnei lauko temperatūrai ar išgyvenant stresinę situaciją. Visgi, kai kuriems žmonėms gausus prakaitavimas ima trukdyti kasdienybėje ir gali sukelti itin didelį diskomfortą. BENU vaistinės ekspertė Inga Norkienė atskleidžia, kaip išvengti šios opios problemos ir paaiškina, kokie rimti sveikatos sutrikimai gali už to slėptis, rašoma pranešime spaudai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška ir tėvams, ir patiems vaikams pataria išvengti traumų, dėl kurių atostogas tenka leisti ligoninėje.  Prasidedančios vasaros atostogos dovanoja vaikams ne tik daugiau laisvo laiko, pramogų ir malonumų. Neretam jos prasideda gydymo įstaigoje, o pasveikti prireikia beveik visos vasaros.

Panevėžietis gydytojas neurologas ir Respublikinės Panevėžio ligoninės II Neurologijos skyriaus vedėjas Linas Masiliūnas šiemet tapo vienu iš 24 asmenų, kurie gavo nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą. Nuo 1989-ųjų miesto ligoninėje dirbantis medikas tikino, kad apdovanojimo nesitikėjo. „Buvau labai maloniai nustebintas. Tikrai yra ir kitų labai vertų ir nuostabių daktarų, dirbančių mūsų mieste. Man tai labai didelė garbė. Dėkoju už tokį pasitikėjimą.

Nors ilgą laiką plastinės operacijos atrodė labiau dailiajai lyčiai rūpintis dalykas, gydytojai konstatuoja, kad laikai keičiasi. Dabar ir vyrams pasidaryti plastinę operaciją estetiniais sumetimais nebėra tabu.    Anot plastikos chirurgų, nors moterys šiandien nebesigėdija pripažinti, kad ne be skalpelio pagalbos pakoregavo sau nepatinkančius kūno trūkumus ir vis atviriau apie tai prasitaria, su vyrais situacija yra kiek kitokia.

Daugiausiai lietuvių pasiglemžiančios širdies ir kraujagyslių ligos nesitraukia. Gydytojai turi liūdnų žinių – jei prieš kurį laiką jau pavyko pasiekti kad ir nedideles pergales kontroliuojant sergamumą šiomis ligomis, pandemija viską nubraukė visą triūsą ir grąžino 5–10 metų atgal. Tuo metu pažymima, kad vos trijų rizikos veiksnių koregavimas jau padėtų stipriai sumažinti kraujotakos ligų riziką.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Lietuviai vis labiau vaikosi tarp pramogų pasaulio žvaigždžių išpopuliarėjusios mados – vitaminų terapijos. Jos metu į veną lašinami ar į raumenis leidžiami vitaminai ar kiti neva sveikatą gerinantys preparatai. Tačiau medikai perspėja, kad tai, kas madinga, nebūtinai yra reikalinga ir naudinga, o kartais gali ir pakenkti. Jei be reikalo lašinsitės ar leisitės vitaminų kokteilius, anot specialistų, galite ne tik išmesti pinigus į balą, bet ir pakenkti savo sveikatai.

Medikai kaip reikiant sunerimę – dar ir 13 metų nesulaukę moksleiviai šiandien labiau įninka rūkyti elektronines cigaretes. Negana to, ir tarp suaugusiųjų pasitaiko išgirti argumentų, kad nuo įprastų cigarečių pereidami prie elektroninių ar kaitinamojo tabako taip jie ruošiasi mesti rūkyti. Kiek tokiuose teiginiuose tiesos ir kuo šie rūkalai pavojingi, teiraujamės gydytojos toksikologės.

Europos vaistų agentūra (EVA) penktadienį pranešė, kad pradėjo vertinti „Moderna“ skiepų nuo COVID-19 versiją, kuri buvo adaptuota koronaviruso omikron variantui. Anksčiau šią savaitę EVA pranešė, kad pradėjo vertinti omikron atmainai adaptuotą „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19. Adaptuotas „Moderna“ preparatas „taikysis į dvi SARS-CoV-2 padermes, šiuo atveju originaliąją padermę ir susirūpinimą keliančią omikron atmainą“, teigiama EVA pranešime.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) penktadienį suteikė leidimą nepaprastosios padėties sąlygomis skiepyti nuo COVID-19 mažiausius vaikus – daugumoje šalių paskutinę amžiaus grupę, dar laukusią imunizacijos. FDA leido naudoti „Moderna“ dviejų dozių vakciną vaikams nuo šešių mėnesių iki penkerių metų ir trijų dozių „Pfizer“ vakciną vaikams nuo šešių mėnesių iki ketverių metų.

Lietuviai daugiausiai vartoja vaistų nuo skausmo ir uždegimo, ypač serga širdies ligomis ir diabetu. Tą pastebi lietuvių ir latvių mokslininkai, ištyrę nuotekas ir vandens telkinius. Tiesa, juose rado ir Lietuvoje draudžiamo vartoti dopingo, o viename šalies regione antidepresantų koncentracijos lygis buvo dešimčia kartų didesnis nei kituose. Blogiausia ne tik tai, kad lietuviai vartoja ypatingai daug vaistų, bet ir tai, kad vaistais daro žalą gamtai.

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą planuojama daugiau lėšų skirti šeimos gydytojų komandoms, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kiekvienais metais numatyta skirti papildomų lėšų tam, kad į šeimos gydytojo komandą būtų galima įdarbinti vis daugiau specialistų. Tai leis palengvinti šeimos gydytojams tenkančią naštą, nes tam tikras jų atsakomybes galės perimti kiti komandos nariai“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Paciento mirtis visuomet skaudi ne tik jo artimiesiems, tačiau ir jį gydantiems gydytojams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojai anesteziologei reanimatologei Gabrielei Slunksnienei tenka itin sunki užduotis – diagnozuoti smegenų mirtį. Smegenų mirtis reiškia, kad už žmogaus organų koordinavimą ir aplinkinio pasaulio suvokimą atsakingas smegenų kamienas yra miręs.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Kai kurių plačiai vartojamų vaistų kiekiai valomose nuotekose ir vandens telkiniuose daugelyje vietų viršija aplinkai pavojingas koncentracijas, po atliktų tyrimų paskelbė Klaipėdos universitetas.

Skrandis – vienas jautriausių žmogaus kūno organų, kurio sveikatai didelę įtaką daro mitybos įpročiai, stresas, taip pat išorės veiksniai, pavyzdžiui, į organizmą patekusios bakterijos. Viena dažniausiai nustatomų skrandžio ligų – gastroezofaginis refliuksas (GERL), teigia gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys. Daugelį negalavimų, pasak jo, galima išspręsti pakoregavus gyvenimo būdo įpročius, tačiau į kai kuriuos simptomus reikia reaguoti greitai.

Per praėjusią parą nustatyti 187 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 166, antrą – 21, trečiąkart užsikrėtusių nebuvo. Ligoninėse šiuo metu gydomas 61 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 70,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 19 procentų.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

„Ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tokius patarimus pažįstamiems žarsto 72-ęjų vilnietis Petras, kuriam per storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vėžys aptiktas pirmoje stadijoje. Vyras sako, kad nei prieš kolonoskopiją, nei prieš operaciją baimės nejautė, nes pasitiki medikais.

Ketvirtadienį šeimos gydytojai sostinėje susibūrė į solidarumo akciją „Herojai baltais chalatais“. Taip jie susirinko išreikšti savo nuogąstavimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stumiamos sveikatos įstaigų reformos. Organizatorių teigimu, akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams gydytojai siunčia per simboliką. Kudirkos aikštėje į širdies formą išsirikiavusių medikų rankos priekyje surištos raudonu raiščiu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeimos gydytojų baimes dėl sveikatos sistemos reformos vadina nepagrįstomis. „Tie nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo ministras. Taip jis reagavo į dalies šeimos gydytojų kritiką šiuo metu vykdomai reformai – Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios sveikatos centrų, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus, steigimą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 94 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Ne visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Kai kuriose maudyklose Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų.

Įrodyta, kad didesnis omega-3 rūgščių kiekis kraujyje pailgina gyvenimo trukmę beveik penkeriais metais, tačiau tai pasiekti trukdo vienas gajus įsitikinimas – esą vasarą gerti žuvų taukų nereikia. Priešingai, sako biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė – omega-3 rūgščių poreikis vienodas ir šaltuoju, ir karštuoju sezonu. Be to, svarbu ne tik nuoseklumas. „Šiuolaikiniam žmogui vis labiau trūksta šios polinesočiosios riebalų rūgšties.

Per praėjusią parą nustatyti 236 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 200, antrą – 36, trečią kartą susirgusiųjų pastarąją parą nefiksuota. Ligoninėse šiuo metu gydomi 65 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 68,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 18,7 procento.

JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) suburta ekspertų grupė trečiadienį vienbalsiai rekomendavo vakcinas nuo COVID-19 jaunesniems nei penkerių metų vaikams – daugumoje šalių paskutinei amžiaus grupei, dar laukusiai imunizacijos.