Sveikata

Nors COVID-19 pandemija atslūgo, vis dar atsiveja skaudžios jos pasekmės. Iš Statistikos departamento duomenų matyti, kad kurį laiką nusistovėjusi jaunų žmonių mirčių nuo koronaviruso statistika pasikeitė – mirė 0–9 m. amžiaus grupei priklausęs vaikas. Kaip aiškėja, mažamečio gyvybė užgeso dar vasario mėnesį. Atvirieji duomenys rodo, kad 0–9 m. amžiaus vaikas mirė dar vasario 3 dieną. Statistikos departamentas patvirtino, kad duomenys yra teisingi.

Tai, kad medicinoje nebėra neįmanomų dalykų, įrodė Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai – endoskopuotojas Justas Birutis ir chirurgas Mindaugas Šatkauskas. Sudėtinga tulžies latakų liga susirgusiam pacientui padėti, atrodė, bus neįmanoma, nes pacientui buvo atlikta skrandžio apylankos operacija antsvoriui gydyti. Ši nutukimo operacija, pakeitusi virškinamojo trakto anatomiją, atėmė galimybę pasiekti paciento dvylikapirštę žarną.

Praėjusią parą nustatyta 215 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 191, antrą – 24 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 85 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 53,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,9 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako turintis „tam tikrų abejonių“ dėl sveikatos sistemos reformos. Taip jis pirmadienį kalbėjo po susitikimo su Panevėžio regiono gydymo įstaigų atstovais. „Mano tikslas buvo išaiškinti, ar jie mato, kad ši reforma veda link galutinių tikslų. O tie galutiniai tikslai – paslaugos prieinamumas ir kokybė. Paslaugos prieinamumas – turiu tam tikrų abejonių, kad po šitos reformos paslaugos taps labiau prieinamos“, – Krekenavoje žurnalistams teigė šalies vadovas.

Vykdant sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinamo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, optimizuojamos stacionarinės paslaugos, trumpinamas hospitalizavimo laikas. Trumpinamas gydymo ligoninėje laikas baugina atokiau nuo didesnių miestų gyvenančius pacientus. Tačiau gydytojai ramina, kad baimintis nereikia, nes be medikų priežiūros iš ligoninės grįžę žmonės neliks.

Savaitgalį Šiauliuose artimiesiems netekus mylimo žmogaus buvo priimtas itin jautrus ir sunkus sprendimas – sunkiai sergantiems padovanotas antras šansas patirti gyvenimo džiaugsmą. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo užregistruotas potencialus donoras.

Vasarą dažnai dirbame prie įjungtų kondicionierių, vėdiname patalpas net nepagalvodami, kad taip galime pakenkti patys sau. O ką jau kalbėti apie kasdienius mūsų įpročius – netaisyklingai kilnoti sunkius daiktus, ilgai dirbti sėdimą darbą ir neleisti organizmui pailsėti. Apie itin dažną reiškinį mūsų visuomenėje, neretai vadinamą nervų šaknelių uždegimu, pasakoja gydytoja neurologė dr. Vaineta Valeikienė. „Nervų šaknelių uždegimas – tai terminas, kurį įpratę vartoti pacientai.

Nors Lietuvai vis dar nepavyksta atsikratyti ilgus metus klijuojamos labiausiai besižudančios šalies Europoje etiketės, situacija kiek gerėja. Visgi specialistai pažymi, kad dar nepakankamai įdedama pastangų siekiant išsaugoti piliečių gyvybes. Palyginęs dabartinę situaciją su tais laikais, kai dar studijavo, Seimo narys psichiatras Linas Slušnys patvirtino, kad pasidžiaugti yra kuo.

2022 m. gegužės 30 d. tapo istorine diena Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikoms – kepenų transplantacijos komanda pirmą kartą Baltijos šalyse atliko kepenų transplantacijos operaciją organui išlaikyti panaudoję donorinių organų perfuzijos mašiną – donoro kepenys buvo prijungtos prie hipoterminės oksigenuotos mašininės perfuzijos. VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc.

Viena sparčiausiai besivysčiusių medicinos sričių Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūra. Labiausiai džiugina neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, išgyvenamumo rodikliai. „Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22–23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 60,9 proc., tai 2017 m. 22–23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 70,6 proc.

Praėjusią parą nustatyta 30 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė septyni, antrą – 22 žmonės, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydoma 70 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 54,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,4 procento.

Pandemijos atgarsius lydinti baimė dėl karinių neramumų, naujos sveikatos reformos vėjai, grįžę sunkesnių būklių pacientai ir išliekančios eilės – įvardydama tik dalį šiandienos rūpesčių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė Jelena Kutkauskienė neslepia, kad įtemptas laikotarpis nesibaigia. „Deja, bet dabartiniai infrastruktūriniai pajėgumai riboja mūsų galimybes teikti paslaugas“, – sako ji.

Laiku nesiimant gydyti dažniausiai vyrus užklumpančios onkologinės ligos – prostatos vėžio – gyvenimo trukmė gali gerokai sutrumpėti. Tuo metu jaunesniems vyrams kertantis sėklidžių vėžys grasina atimti galimybę susilaukti vaikų. Tėvo dienos išvakarėse į šias sveikatos bėdas atkreipę dėmesį specialistai ragina laiku pasitikrinti sveikatą.

Vis daugiau Lietuvos paauglių traukia elektronines cigaretes. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas stebi gąsdinančias tendencijas: jos jau keičia tradicines cigaretes ir įsigali net tarp vaikų. Specialistai siūlo didinti akcizus, kelti visų tabako gaminių kainas, tačiau verslas piktinasi, kad valdžia pirmiausia turėtų vykdyti jau galiojančius įstatymus ir pasistengti užtikrinti, kad į vaikų rankas priklausomybę sukeliantys produktai nepatektų nelegalioje rinkose.

Nors praktiškai niekada netrūksta pacientų skundų dėl eilių pas gydytojus ar jų darbo, emigravę lietuviai neretai sveikatos paslaugų gauti grįžta būtent į gimtinę. Komentuodamas šį fenomeną profesorius Liutauras Labanauskas primena, kad medicinos paslaugų lygiu Lietuva nenusileidžia daug turtingesnėms Europos šalims.

Dar XIX amžiaus pabaigoje medicinos mokslas konstatavo, kad žmogaus organizmui be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralų ir vandens yra reikalinga kita labai svarbi, bet tuo metu dar nežinoma medžiaga. Praėjus keliems dešimtmečiams, jai buvo suteiktas vitamino pavadinimas, kai mokslininkai atrado tiaminą, galintį išgydyti sergančiuosius sunkia nervus pažeidžiančia liga. Šiandien jis žinomas kaip vitaminas B1 ir kartu su kitais septyniais vandenyje tirpiais vitaminais sudaro B vitaminų grupę.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) penktadienį pranešė, kad jiems žinoma apie daugiau kaip 700 užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų visame pasaulyje, įskaitant 21 – Jungtinėse Valstijose. Naujausioje CDC ataskaitoje sakoma, kad 16 ir 17 pirmųjų užsikrėtimo atvejų šalyje buvo nustatyti vyrams, turėjusiems lytinių santykių su kitais vyrais. Be to, 14 atvejų siejami su kelionėmis į užsienį. Visi pacientai sveiksta arba yra pasveikę, taip pat nebuvo jokių mirtinų atvejų.

Jei jums pasireiškia pavieniai erekcijos sutrikimo atvejai, tikėtina, kad tai nėra liga, veikiau laikina būklė, susidariusi dėl patirto streso ar nuovargio. Tačiau jei erekcijos sutrikimas pasireiškia nuolat, ilgiau nei 3 mėnesius ir tai trukdo atlikti visavertį lytinį aktą, rekomenduojame kreiptis pagalbos, apie tai, kada vertėtų nedelsti, pasakoja gydytojas urologas Arūnas Jaškevičius. Skaičiuojama, kad pasaulyje erekcijos disfunkcijos paplitimas tarp 40–70 metų vyrų siekia net 50 proc.

Latvijoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis, penktadienį skelbiama vyriausybės Ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešime. Jaunesnis nei 50 metų pacientas užsikrėtė užsienyje, skelbia reuters.com.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso visuomenė atsipalaidavo ir grįžo į daug įprastesnį gyvenimo ritmą. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys primena, kad virusas niekur neišnyko, todėl ir budrumo prarasti nevalia. Jis pasakoja, kad aktyviai vykdomi tiek sekoskaitos, tiek vakcinų veiksmingumo tyrimai, svarstomos ir testavimo strategijos.

Pati paciente tapusi medikė Rūta skaičiuoja jau septintus gyvenimo metus su išsėtine skleroze. Moteris pasakoja apie sunkiausią pablogėjimą savo ligos „karjeroje“, nuo kurio jau praėjo pusmetis. Pritaikius naują gydymą, šiandien visa tai jau praeityje. Išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos – galvos ir nugaros smegenų – lėtinė liga, kurios metu įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, o vėliau jų vietose vyksta randėjimas – tai ir vadinama skleroze.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra derasi su vakcinos nuo mirtinai pavojingų raupų gamintoja, kad šį preparatą būtų galima panaudoti siekiant sustabdyti beždžionių raupų plitimą, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas. Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė „dėl visa pikta“ dirbanti su skiepų „Imvanex“ gamintoja, kad prireikus būtų užtikrintos reikiamos šio preparato atsargos.

Organų transplantacija – svarbus procesas, gelbstintis gyvybes ir gerinantis pacientų gyvenimo kokybę. COVID-19 pandemijos metu kilo iššūkis rasti būdą, kaip toliau saugiai ir sėkmingai vykdyti transplantacijos procesus. „Pandemijos metu visame pasaulyje organų transplantacijų procentinis skaičius krito, tačiau Lietuvoje – didėjo, o 2021 metai buvo ypač sėkmingi“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, Organų donorų programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį pranešė rengianti pakeitimus, susijusius su šeimos gydytojo komandos darbo modelio apmokėjimu. Kaip pranešama, išsprendus galimus ikišiolinio finansavimo trūkumus, šeimos gydytojo komandos darbo modelis remtųsi principu – kuo didesnė ir labiau pacientų interesus atitinkanti šeimos gydytojo komanda, tuo didesnį finansavimą ji gauna.

Naujas metų laikas – nauji vitaminų prioritetai mūsų organizmui. Daugumą jų vartojame sezoniškai, todėl gerai žinome, kurie mums labiau pravers žiemą, o kurie – vasarą. Tačiau kur kas daugiau klausimų kyla dėl skirtingų vitaminų formų veiksmingumo – pavyzdžiui, ar kapsulės, šnypščiosios tabletės bei aliejiniai ir purškiami vitaminai veikia vienodai. Farmacininkė Jovita Aleknienė sako, kad tiek daug vitaminų formų atsirado ne veltui, todėl ji supažindina su kiekvienos iš jų individualiu poveikiu.

Šlapimo takų infekcija – uždegimas, kurio keliamą didelį diskomfortą ir nemalonius simptomus nemažai moterų ir vyrų patiria bent kartą gyvenime. Kaip išvengti šios ligos ir kodėl ji linkusi kartotis? Šlapimo takų infekcija – uždegimas, galintis pasireikšti bet kurioje šlapimo šalinimo sistemos dalyje, pavyzdžiui, šlaplėje ar šlapimo pūslėje.

Veidas yra tarsi žmogaus vizitinė kortelė. Laidoje „Sveikas rytojus“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, med. m. dr. Vygintas Kaikaris patarė rūpintis veido jaunyste reikia pradėti žymiai anksčiau. „Šnekant apie veido atjauninimą arba veido priežiūrą, turime pradėti tuo užsiimti nuo kokių 30 metų. Tais metais odoje pradeda mažėti hialurono koncentracija, veido audiniai praranda elastingumą, pradeda smukti žemyn“, – įspėjo gydytojas.

Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei. Nors pandemija ir kartu spaudimas sveikatos sistemai atslūgo, daliai silpniausios sveikatos gyventojų jau gali būti skiriama ketvirtoji vakcinos dozė.

Artėjant atostogų ir skrydžių lėktuvu metui, vis daugiau gyventojų kraunasi savo kelioninius vaistų krepšelius. Vaistininkė dalijasi savo asmenine keliavimo patirtimi ir atkreipia dėmesį į sloguojančius keliautojus, kuriems tinkamai nepasiruošus gali grėsti net ausies būgnelio plyšimas ar infekcija.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pasakoja, kad atostogų pabaigoje pajuto gerklės skausmą ir ėmė kiek sloguoti.

Praėjusią parą nustatyti 163 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 141, antrą – 22 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 67 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 55,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,8 procento.

Meksikoje antradienį uždrausta prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir kitais garinimo įrenginiais, nerimaujant dėl jų poveikio žmonių sveikatai, paskelbė vyriausybė. Prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pareiškė, jog teigti, kad elektroninės cigaretės yra saugi alternatyva tabako dūmų įkvėpimui, yra „melas“. „Garai taip pat kenkia sveikatai“, – pridūrė prezidentas, Pasaulinę dieną be tabako (gegužės 31 dieną) pasirašęs draudimą įvedantį dekretą.

Saugių, patogių, šiuolaikiškų dienos chirurgijos paslaugų Lietuvoje teikiama vis dar per mažai – operacijos, po kurių pacientai tą pačią dieną gali vykti namo, sudaro vos 24 proc. visų šalyje atliekamų nesudėtingų operacijų. Tuo metu Europos šalyse dienos chirurgija sudaro apie 70–80 proc. visų operacijų. Plėtoti šias paslaugas, kad jomis galėtų pasinaudoti daugiau pacientų leis atnaujintas dienos chirurgijos reglamentavimas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.

Dažnai, pasak medicinos specialistų, nuo tėvų pasiryžimo ir kantrybės, priklauso, ar vaiką kamuos ligos. Nuo ko pradėti ir kaip po truputį stiprinti vaiko imunitetą norint sulaukti ilgalaikio rezultato – stiprios sveikatos? Atrodo, visi žinome įprastas grūdinimosi ir imuniteto stiprinimo taisykles, tačiau tik nedaugelis iš mūsų geba jų laikytis.

Jungtinėje Karalystėje apie du milijonai žmonių, t. y. maždaug 3 proc. gyventojų, pranešė, kad jiems pasireiškė vadinamasis ilgasis COVIDas – būklė, kai koronavirusinės infekcijos simptomai užsitęsė ilgą laiką, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.  Pasak Nacionalinio statistikos biuro (ONS), maždaug 1,4 mln.

Vilniuje registruotas 19 organų donoras šiais metais: jo organai naują gyvenimą suteiks keturiems žmonėms Paskutinę pavasario dieną Vilniuje registruotas organų donoras, kuris į normalų gyvenimą sugrąžins net keturis žmones. Antradienį, gegužės 31 d., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo užregistruotas potencialus donoras. Mirusiojo šeima pasikalbėjusi su gydytojais nusprendė, kad artimojo organai būtų transplantuojami jų laukiantiems recipientams.

Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti ligonių pavėžėjimo paslaugą. Pažymima, kad ši naujovė padės užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą.

Prasidėjus žiauriam karui Ukrainoje pradėta galvoti ir apie Lietuvos pasirengimą ekstremalioms situacijoms: slėptuves, maisto rezervus ir gyventojų paruošimą. Atsiranda vis daugiau savanorių, norinčių tinkamai pasirengti mūsų šalies gynybai bei keliaujančių į karo nusiaubtas zonas padėti Ukrainos žmonėms. Ypač susirūpinta potencialių šalies gynėjų – vyrų – sveikata.

Birželio 1 d. Lietuvoje prasideda maudymosi sezonas, kuris tęsis iki rugsėjo 15 d. Ne anksčiau kaip 10 dienų iki maudymosi sezono pradžios turi būti atliekami ir reguliariai, kas dvi savaites kartojami maudyklų vandens kokybės tyrimai (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, iki rugsėjo 15 d.). Savivaldybių institucijos gali koreguoti tiek sezono pradžią, tiek pabaigą, atsižvelgdamos į besimaudančiųjų skaičių.

Remiantis naujausiais Lietuvos higienos instituto tyrimais, lietuviai dažniausiai serga kraujotakos, endokrininėmis, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligomis, kiek rečiau – raumenų, kaulų bei onkologinėmis ligomis. Gydytoja Aušra Rudinskienė įvardija, jog tai, kokiomis ligomis gresia susirgti, lemia tiek genetika ar paveldimumas, tiek gyvenimo būdas bei įpročiai.  Gydytoja sako, kad Lietuvoje beveik 37 iš 100-to asmenų serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Praėjusią parą nustatyti 145 nauji COVID-19 atvejai, nė vienas žmogus nemirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi asmenys pastarąją parą koronavirusu susirgo pirmą kartą.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 73 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 56,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,5 procento.

Prieštaringai vertinamai ligoninių reformai – kirčiai Seime: socdemai prabilo apie „kontrpaketą“ Valdantiesiems skubant įteisinti gydymo įstaigų tinklo pertvarką, opoziciniai socialdemokratai reikalauja garantijų, kad būtų apsaugotos mažesnių miestų gydymo įstaigos, kurias Vyriausybė numatė naikinti.

Artimiausia vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks rudenį, per tą laiką Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ieško, kam padovanoti turimą vakcinų perteklių. „Naują siuntą gausime spalį. (...) Paskutinė siunta Lietuvą pasiekė prieš savaitę“, – BNS antradienį sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus. Pasak jo, šiuo metu dėl pasibaigusio galiojimo buvo išpilta beveik 60 tūkst.

Organizmui ypač svarbaus mikroelemento magnio stoka gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. To priežastis – paprasta: daugeliui sunku užsitikrinti reikiamos jo paros normos. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė sako, kad galima įvardyti ne tik apie šio mineralo trūkumą įspėjančius simptomus, bet ir žmonių grupes, kurioms dažniausiai pasireiškia jo stoka.

Nors bendra situacija dėl rūkymo Lietuvoje išlieka gana stabili ir kai kurie rodikliai netgi pagerėjo, didelį nerimą specialistams kelia paaugliai. Kaip rodo tyrimai, moksleiviai dar ir nesulaukę 13 m. vis dažniau užtraukia elektroninės cigaretės dūmą. Nežiūrint to, kad bendrai stebima tabako cigarečių vartojimo mažėjimo tendencija tarp 13–15 m. paauglių ir jaunesnio amžiaus vaikų, elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas auga.

Praėjusią parą nustatyti 182 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi asmenys pastarąją parą koronavirusu susirgo pirmą kartą.  Ligoninėse šiuo metu gydoma 70 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 57,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,6 procento.

Europą jau kurį laiką neramina beždžionių raupai. Baltijos šalyse jų dar nėra, tačiau simptomus žinoti būtina, nes lengva ligos forma trunka mėnesį, teigė Daiva Razmuvienė. TV3 žinių „Dienos komentare“ epidemiologė įvardijo pirmuosius simptomus, paaiškino visą ligos eigą ir plitimo būdus. Ar reikia sunerimti dėl beždžionių raupų? Praėjo COVID ir galvojome, kad atėjo ramus laikotarpis, tačiau reikia suprasti, jog bet kokios šeimos virusai turi savybę, norą išgyventi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) beždžionių raupų ekspertė sako nemananti, kad iki šiol registruoti šimtai šios ligos atvejų virs dar viena pandemija, tačiau pripažino, kad dėl šios ligos tebekyla daug klausimų, pavyzdžiui, kaip konkrečiai ji plinta ir ar masinio skiepijimo nuo raupų atsisakymas prieš kelis dešimtmečius galėjo kaip nors pagreitinti šio užkrato plitimą. Pirmadienį vykusiame atvirame PSO posėdyje dr.

Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirką artimiesiems apsispręsti bus lengviau, jie įvykdys paskutinę mirusiojo valią. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet artimieji atsisako paaukoti artimojo organus donorystei – tokių atsisakymų Lietuvoje šiuo metu yra apie 22 proc.