Sveikata

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad Europa tebėra pasaulinio beždžionių raupų protrūkio epicentras ir kad šis susirgimas „realią grėsmę“ regionui, kur jau užregistruota daugiau kaip 1,5 tūkst. užsikrėtimo atvejų. JT sveikatos agentūra antradienį paskelbė, kad kitą savaitę per skubų posėdį spręs, ar šį protrūkį reikėtų laikyti tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize.

„Man reikia valerijono“ – šią frazę tikriausiai kiekvienam teko girdėti iš nurimti norinčio žmogaus. Tiesa, medicinoje valerijonas vertinamas ne tik kaip vaistinis augalas, padedantis palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, bet ir stabilizuojantis užmigimo trukmę. Nors jis dažnai randamas įvairiuose maisto papilduose ir vaistiniuose preparatuose, tačiau specialistai pastebi, kad apie jo vartojimą dažnas žino ne viską.

Vasarą dažnai iškylaujame, poilsiaujame gamtoje, kur sąlygos maisto ruošimui ir rankų higienai ne visada tinkamos. Tad neatsitiktinai šiltuoju metų laiku itin palanku plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, nes esant aukštai aplinkos temperatūrai, bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, ką svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti ir ruošti maistą, kad nemalonių apsinuodijimų būtų galima išvengti.

Odos vėžio prevencijos dienos akcija siekiama kuo plačiau skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. Kviečiama žengti pirmąjį žingsnį bei atvykti nemokamai apgamų ir odos darinių profilaktinei patikrai š. m. birželio 16 d., nuo 10 iki 14 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3). Patikrą vykdys bei informaciją apie odos vėžio prevenciją teiks Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojai dermatovenerologai.

Per praėjusią parą nustatyti 262 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 225, antrą – 36, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 75 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 66,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 17,8 procento.

Traumatologai ir chirurgai jau kaip reikiant pajuto prasidėjusią vasarą – skubios pagalbos skyriuose krūvis per savaitgalį išaugo dvigubai, susižalojusių nelaimėlių plūdo šimtai. Gyventojai kojų ir rankų traumas patyrė paslydę ant šlapios žolės, sportuodami, pjaudami žolę ar besidarbuodami benzininiais pjūklais. Medikai stebisi juos užplūdusiais paspirtukininkais. Paspirtukininkai visiškai nesisaugo – važinėja be šalmų, ant vieno paspirtuko lipa dviese.

Kraujo donorų infekuotumo pernai metų apžvalga Lietuvoje rodo, jog sumažėjo sergančiųjų hepatitu, tačiau padaugėjo sifilio atvejų, antradienį paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).  „Mažėjančios infekuotumo tendencijos ir tendencija, kai tarp pastovių kraujo donorų nustatomas mažesnis infekuotumas, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais, rodo gerėjančias galimybes užtikrinti kraujo saugumą Lietuvoje“, – pažymėjo ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

Dar visai neseniai medikų bendruomenę sudrebino žinia apie garsiam šalies gydytojui prof. Kęstučiui Strupui atimtą chirurgo licenciją. Pasirodo, praėjus trims mėnesiams galimybė dirbti medikui sugrąžinta. Be kita ko, dar ne visi taškai sudėti garsiojoje byloje. Apie tai, kad antradienį VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovui K. Strupui grąžinta licencija, paskelbė lrytas.lt.

Specialistai gerų žinių neturi – narkotikų vartojimas Lietuvoje auga. Nors itin daug nerimo šiandien kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos, kurios šiandien platinamos ir saldainių pavidalu, gydytojai konstatuoja, kad šalyje stebimas „tradicinių“ narkotikų atgimimas. Be kita ko, ypač jaunų žmonių atžvilgiu alkoholio draudimai duoda savo „vaisių“ – vis daugiau jų į toksikologijos skyrius pakliūna su rimtomis psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmėmis.

Šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė nupirkusi beveik 110 tūkst. vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, kad būtų lengviau slopinti šios ligos protrūkį. Danų firmos „Bavarian Nordic“ gamybos vakcinos dozės bus padalytos ES šalims narėms. Šią vakciną šiuo metu Bendrijoje leidžiama naudoti nuo raupų, bet pareigūnai sako, kad jos taip pat apsaugos nuo beždžionių raupų viruso. „Šiandien pasirašytu susitarimu užtikriname, kad šalys narės galės gauti labai reikalingų vakcinų žmonėms.

Globalinis atšilimas ir pramoninė bei žmogiškoji tarša daro ryškią neigiamą įtaką Baltijos jūrai. Dėl kasmet vis labiau šylančio jūros vandens, Baltijos pakrantėse vis dažniau aptinkamos įvairios žmogaus sveikatai ir net gyvybei pavojingos bakterijos. Šiemet Klaipėdos universiteto mokslininkės ir Klaipėdos licėjaus mokinio pristatytas bendras tyrimas atskleidė, kad sveikatai pavojingų bakterijų galima rasti jau ir Lietuvos pakrantėse.

Beveik prieš dvejus metus Aurimas pajuto stiprų nuovargį, kuris kamavo net ir gerai išsimiegojus. Iš pradžių vyras į jį nekreipė daug dėmesio. „Vėliau atsirado tuštinimosi problemų, praplyšo žarna ir ilgai negijo. Pakilus temperatūrai, supratau, kad šių simptomų ignoruoti negaliu, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas.

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės. Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.

Ūmiai sutrikusi sveikata ar trauma keliaujant – įvykiai, nuo kurių niekas negali apsidrausti. Tačiau privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali užsitikrinti, kad tokiais atvejais būtinoji medicinos pagalba viešint kitose Europos šalyse būtų suteikta kuo sklandžiau ir visiškai arba iš dalies apmokėta valstybės lėšomis, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK). Prieš kelionę tereikia atlikti namų darbus, tarp jų – įsigyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) ir sužinoti, kur bei ...

Per praėjusią parą nustatyti 247 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 210, antrą – 36, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 73 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 62,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 16,7 procento.

Rodos, visi pandeminiai suvaržymai liko praeity, bet ar tai reiškia, kad jie nebegrįš? Specialistai konstatuoja, kad nė vienas kol kas negali pasakyti, kokia situacija dėl COVID-19 bus rudenį, tačiau įspėja, kad tai – ne paskutinis virusas, kuris turėtų kelti susirūpinimą.

Prasidėjus vasarai ir intensyvėjant saulės spinduliams, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ketvirtadienį kviečia visus nemokamai pasitikrinti dėl odos vėžio. Ši galimybė atvira visiems norintiems sudalyvauti odos vėžio prevencijos dienoje ir pasitikrinti. „Š. m. birželio 16 d. (ketvirtadienį) nuo 10:00 iki 14:00 Vilniaus miesto savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr.

Nudegimai saulėje, perkaitimas, sutrikęs virškinimas, apsinuodijimas, vabzdžių įkandimai, pasireiškusios alerginės reakcijos, bėrimai ir patirtos traumos – dažniausi nusiskundimai sveikata, kuriuos šiuo metu įvardija į vaistinę ieškoti pagalbos atėję pacientai. Vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad to priežastis – dažnai daromos žmonių klaidos ir pataria, ką turėti vaistinėlėje, kad būtumėte pasiruošę visoms gyvenimiškoms situacijoms.

Trumposios žarnos sindromas – reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, kuri Lietuvoje diagnozuota vos septyniems pacientams. Viena iš jų – Kauno klinikų pacientė 43-ejų metų Astutė. Visai neseniai, praleidusi beveik penkis mėnesius Kauno klinikose, moteris išvyko namo. Per šį laikotarpį jai atliktos net trys operacijos. „Lapkričio mėnesį pajutau skrandžio skausmą, išgėriau vaistų. Atrodė, kad skausmas nuslūgo, – prisimena Astutė.

Per praėjusią parą nustatyta 20 naujų COVID-19 atvejų, du žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 19, antrą – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 74 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 61,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 15,8 procento.

Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu. Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.

Pacientai jau patys daro savo reformą – 50 proc. jų didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių, ypač mažų ir vidutinių, sveikatos paslaugų išvažiuoja į kitas gydymo įstaigas. Taip kritiką dėl aistras keliančių ruošiamų permainų sveikatos sektoriuje atremia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymi, kad negalima būti akliems skaičiams ir laukti, kol ligoninės užsidarys pačios.

Kraujo tekėjimas yra vienas iš svarbiausių procesų, vykstančių mūsų kūne. Jei jis sutrinka ir kraujotakos sistemoje susiformuoja krešulys, kitaip trombas, jis sveikatai gali sukelti mirtiną grėsmę. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ profesorius Rimantas Benetis aiškino, kad yra daugiau kaip 20 faktorių, kurie turi poveikį kraujo krešumui. „Krešuliai 80 proc.

Pandemijos metu tik augęs gyventojų nerimas duoda savo „vaisių“ – lietuviai ne tik neatsisakė „velnio lašų“ ir atvykdavo į ligoninę sunkios būklės po ilgalaikio alkoholio vartojimo, bet ir toliau augo raminamųjų vaistų vartojimas. Gydytojai įspėja, kad ši priklausomybė itin klastinga, mat išsivysto greitai, o atsikratyti jos ne taip paprasta. Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje.

Vaistas, kuris išgydytų vėžį be chirurginės intervencijos – seniai puoselėjama medikų ir pacientų svajonė. Pasirodo, mokslo pažangos dėka tai darosi įmanoma. Štai šią savaitę paskelbti pirminiai vieno tyrimo rezultatai nuteikia itin viltingai – paskyrus vieną vaistą nuo tiesiosios žarnos vėžio pagijo visi pacientai. Pirmą kartą istorijoje šešis mėnesius pavartojus tą patį biologinės terapijos vaistą 18 tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų liga visiškai atsitraukė, rašo New York Times.

Hepatitas C – klastinga, virusinė, užkrečiama kepenų liga, kuri dešimtmečius organizme gali progresuoti be jokių simptomų, o vėliau pereiti į lėtinę formą ir išsivystyti į vėžį ar kepenų cirozę.  TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ akademikas, profesorius Limas Kupčinskas teigė, kad praėjusias metais Kauno klinikose buvo atlikta net 16 kepenų persodinimo operacijų. 7 iš operuotų pacientų sirgo kepenų ciroze arba kepenų vėžiu, kurį sukėlė hepatito C infekcija.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pradėjo daryti tyrimus dėl beždžionių raupų, pirmasis ėminys buvo neigiamas. „Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta“, – penktadienį pranešė laboratorija. Šios infekcijos atvejų nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Šiuolaikinė medicinos pažanga pasiekė tokį lygį, kai po intervencinės procedūros pacientas tą pačią dieną gali saugiai grįžti namo ir vėliau tęsti gydymą ambulatoriškai.  Trumpesnis hospitalizacijos laikas sumažina hospitalinių infekcijų riziką, be to, pacientas patogiau jaučiasi namie šalia artimųjų.

Kai kuriuose Respublikinės Šiaulių ligoninės skyriuose pacientai jau galėjo susipažinti su ligoninėje dirbančiomis, nuoširdumu spinduliuojančiomis ukrainietėmis. Į ligoninės kolektyvą įsiliejo ir pagalbinės darbuotojos, ir savanoriai. Balandžio mėnesio pradžioje darbą čia pradėjo Kateryna Berestova ir Natalija Pavlenko. Kateryna įsiliejo į Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus veiklą, o Natalija savo žiniomis ir gebėjimais pastiprina Ortopedijos-traumatologijos centro darbą.

Unikali operacija Klaipėdoje. Pirmą kartą Baltijos šalyse lietuvių ir prancūzų gydytojų komanda atliko skrandžio mažinimo operaciją nenaudodama skalpelio. Medikai sako, kad tokios operacijos ateityje bus labai populiarios, mat nutukusių žmonių Lietuvoje ir pasaulyje daugėja milžinišku tempu. Net ir kūdikių. O antsvoris išprovokuoja kitas ligas. Dažnai ir mirtinas.

Praėjusią parą nustatyti 208 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 171, antrą – 34, trečią – trys žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 79 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 58,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 14,6 procento.

Daugiau nei tūkstantis beždžionių raupų atvejų jau 29-iose šalyse – skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Ir liga esą sparčiai plinta, o didžiausias pavojus gresia vaikams ir nėščiosioms. Tad kai kurie gyventojai jau skuba skiepytis nuo šios infekcijos. Vis tik Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai bent jau kol kas nemato reikalo masiškai nuo jos vakcinuotis. Vokietijos mokslininkai pluša gamindami vakciną ir džiaugiasi, kad tą pačią gali naudoti tiek raupams, tiek beždžionių raupams.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliktos pirmosios Baltijos šalyse endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos be pjūvių, ketvirtadienį pranešė ligoninė. Operacijas atliko ligoninės pilvo chirurgas Olegas Deduchovas, kuriam asistavo Lucas Karsenty (Liukas Karsenti) iš Paryžiaus Amerikos ligoninės. Jis yra vienas garsiausių šitos srities specialistų, atlikęs apie 300 endoskopinių skrandžio mažinimo operacijų.

Vaistininkai sako, kad nors dar tik vasaros pradžia ir nėra taip karšta, tačiau pirmieji kaitresni saulės spinduliai jau spėjo smarkiai pažeisti kai kurių Lietuvos gyventojų odą. Išsiilgę šilumos ir saulės spindulių gyventojai skuba nusimesti rūbus ir pamiršta, koks pavojus gali grėsti. Daugiau apie tai pasakoja  „Camelia“ vaistininkė Egidija Jankauskaitė. Norint šildytis saulės spinduliuose, būtina apsauga – kremai nuo saulės su SPF.

Atšilus orams, Jonas kartu su artimaisiais nusprendė išsikepti šašlykų ir taip pasidžiaugti artėjančia vasara. Tačiau niekas negalėjo įtarti, kad ramus pasisėdėjimas artimųjų rate baigsis Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikoje. „Prisimenu tiek, kad artimasis mane prajuokino tuo metu, kai burnoje turėjau mėsos gabalėlį, – prisimena Jonas. – Netikėtai įtraukiau šašlyką giliai į gerklę ir užspringau.

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Analizės duomenimis, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimas pernai palyginus su užpernai nežymiai išaugo. Tuomet juos vartojo 1,08 mln. pacientų t. y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Kosmetikos priemonės, praturtintos rūgštimis, šiuo metu yra labai populiarios. Jos naudojamos ne tik profesionalų veido priežiūros kabinetuose, tačiau ir namuose. Ką būtina žinoti apie tokias kosmetikos priemones ir kada reikėtų dėl jų naudojimo pasikonsultuoti su profesionalais – pataria farmacijos specialistė Karolina Vėgėlė ir „Inovatyvios dermatologijos centro“ gydytoja dermatovenerologė Malvina Baikštienė.

Praėjusią parą nustatyta 216 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 186, antrą – 30 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 85 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 55,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 12,9 procento.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį perspėjo dėl realios rizikos, kad beždžionių raupai gali įsitvirtinti šalyse, kur anksčiau ši liga nebuvo laikoma endemine ir kur jau patvirtinta daugiau nei tūkstantis šios ligos atvejų. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas vis tik pareiškė, kad JT agentūra nerekomenduoja masiškai skiepytis nuo šio viruso. Jis pridūrė, kad kol kas mirčių atvejų ligos protrūkio vietose neregistruota.

Nešienaujamos pievos miestuose kaip reikiant piktina gyventojus. Jie įsibaiminę, kad paliekant žolę augti laisvai erkių platinamų ligų tik padaugės. Sveikatos specialistai savo ruožtu primena, kad Lietuva yra endeminis erkinio encefalito regionas, o žolės pjovimas – viena iš šios ligos prevencijos priemonių. Tuo metu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pratrūko, kad savivaldybei nieko nesiimant gresia nauja epidemija.

Daug aistrų kelianti sveikatos įstaigų pertvarka Seime peržengė dar vieną laiptelį. Nepaisant dalies medikų asociacijų kritikos trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pritarė reformai pagrindą klojančių įstatymų pakeitimams.  Dar prieš dvi savaites vykusiame pirmame reformos svarstymui skirtame posėdyje užvirė didelės aistros šeimos gydytojams pareiškus, kad su jais ši reforma nederinta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina skiepyti vaikus nuo tymų, pabrėždami, kad mažėjant pasiskiepijusių nuo šios lengvai plintančios ligos, slopsta ir kolektyvinis imunitetas. Centro teigimu, lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvejų metų amžiaus vaikų grupėje sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 procento, o septynerių metų grupėje – nuo 90,53 iki 88,37 procento.

Atrodo, kad pastaruosius keletą metų gąsdinančios naujienos niekada nesibaigs. Iš pradžių pasaulį sukrėtęs ir milijonus gyvybių nusinešęs koronavirusas, šių metų pradžioje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, o dabar dar ir žinios apie plintančius paslaptinguosius beždžionių raupus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja, profesorė dr. Ligita Jančorienė sako, kad tai, kad beždžionių raupai galėtų sukelti naują epidemiją, kalbėti dar anksti.

Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose rengiama ilgalaikė priežiūros ir neįgalumo nustatymo reforma, ji turėtų padidinti įvairių paslaugų prieinamumą, daugiau dėmesio žadama skirti demencija ir Alzhaimeriu sergantiems žmonėms.

Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti ir ligonių pavėžėjimo paslaugą, kai asmeniui nereikalinga skubi pagalba. Teigiama, kad ši naujovė padės užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Seimas po įstatymo projekto pateikimo antradienį pritarė jį svarstyti skubos tvarka. Kaip aiškino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, jį svarstyti skubos tvarka reikia tam, kad šis projektas „prisivytų“ jau svarstomus sveikatos pertvarkai pagrindą klojančius projektus.

Seimas bendru sutarimu antradienį uždegė žalią šviesą pokyčiams dėl vaistų kompensavimo. Priėmus naują tvarką daug vaistų vartojantiems žmonėms būtų garantuojama daugiau kompensacijų, jei jie rinksis pigiausią vaistą. Nemokami vaistai vyresniems bei skurdžiau gyvenantiems asmenims taip pat būtų garantuojami renkantis juos su mažiausia priemoka. Tuo metu kritikai teigia, kad nauja tvarka neišspręs įsisenėjusių problemų ir dėl to kaip tik mažės vaistų prieinamumas.

Likimo ironija – vos Kėdainių rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija, vadovaujama vicemero Pauliaus Aukštikalnio, sugriežtino mokyklų kontrolę ir dar kartą paragino visas ugdymo įstaigas imtis nepalyginamai griežtesnių priemonių dėl rūkančių moksleivių bei pareikalavo, kad mokyklų administracijos nedarytų tokiems moksleiviams jokių išlygų ir nutvėrę rūkančius vaikus, paauglius ar jaunuolius nedelsdami apie tai praneštų tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tiek policijai, sulaukta dar v...