Rusijos ekonomika tradiciškai lieka priklausoma nuo savo pagrindinio eksportuojamo resurso – naftos – kainų. Dėl tokio ūkio nediversifikuotumo šalis yra kritikuojama nuolatos, nes tai ją daro itin priklausomą nuo svyravimų pasaulio rinkose, rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje.
Pastarojo meto naftos kainų augimas sudarė prielaidas šalies BVP plėtrai. 2010 metais Rusijos BVP didėjo 4,0 proc., 2011 metais analitikai taip pat prognozuoja artimą 4-5 proc. ūkio plėtrą.
Biudžetas – aktualus ekonomistų klausimas tiek šiemet, tiek ateinančiais metais. Rusija, kaip žaliavas eksportuojanti valstybė, gana ilgus metus turėjo perteklinį biudžetą ir skolą, 2010 metais tesiekusią apie 11 proc. BVP.
Nors šalies viešųjų finansų istorija byloja apie subalansuotą biudžeto politiką, ateinantys keletas metų leidžia tikėtis deficitų. Artėjantys parlamento rinkimai 2011 metų pabaigoje ir dar svarbesni prezidento rinkimai 2012 metų pabaigoje jau dabar grasina ekspansine fiskaline politika siekiant užsidirbti rinkėjų balsų. Analitikų vertinimu, siekiant turėti subalansuotus viešuosius finansus Rusijai reikės vis didesnės naftos kainos.
Biudžetą subalansuojanti „Urals“ naftos kaina šiemet palypėjo nuo 105 iki 115 JAV dolerių už barelį, o 2012 metais ekspertai prognozuoja ją sieksiant jau 120 JAV dolerių už barelį. Turint omenyje dabartinę pasaulio ekonomikos būklę ir aktyvias diskusijas, kad esamas naftos kainų lygis darosi nepakeliama našta, labai tikėtina, kad Rusijos biudžetas negaus pakankamai įplaukų. Deficitai ateinančiais metais gali siekti iki 3 proc. BVP.
Infliacija Rusijoje auga genama kylančių resursų kainų. Rusijos centrinis bankas kėlė palūkanų normą šių metų vasarį, tačiau to nepakako. Balandžio 29 d. ji dar kartą padidinta 25 baziniais punktais iki 8,25 proc. Griežtesnis pinigų politikos tonas iš dalies paveikė ir rublio kursą. Kuris dar ir dėl paties JAV dolerio silpnėjimo nuo šių metų pradžios pabrango 12 proc.
JAV valiutos atžvilgiu. Vis dėl to pinigų politikos gali nepakakti infliacijai suvaldyti dėl prieš rinkimus besiplečiančių biudžeto išlaidų. Kol kas Rusijoje orientuojamasi į 7-7,5 proc. metinę infliaciją, tačiau labai tikėtina, kad šiemet ji gali būti ir didesnė.
Dėl didelės valstybinės nuosavybės dalies, šalies ekonomika veikiausiai nesiplėtoja taip efektyviai kaip galėtų. 2011-2015 metams Rusijos vadovybė patvirtino didelę privatizavimo programą. Nors Kremlius veikiausiai ir neatsisakys svarbių šalies įmonių kontrolės, planuojama, kad ši programa į biudžetą turėtų atnešti 50 mlrd. JAV dolerių.
Prie bendro geresnio pasitikėjimo Rusijos ekonomika prisidės ir planuojama šalies narystė pasaulio prekybos organizacijoje. Tikėtina, kad po ilgų metų derinimų, tai pagaliau įvyks jau antroje šių metų antroje pusėje.
