ekonomika

Skambūs pareiškimai, jog prasideda muitų karas, gali atnešti įtakos Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad JAV laimės prekybos karą su Europos Sąjunga (ES). Apie tai bei galimą D. Trumpo muitų tarifų sumažinimą ateityje analizavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

2025 m. vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra (VDA). Anot agentūros, 2025 m. vasarį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2024 m., infliacija sudarė 3,5 proc. 2025 m. vasarį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., paslaugų kainos – 0,9 proc.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių gyventojai tikisi augsiančių atlyginimų, jų prognozės dėl savo finansinių perspektyvų – atsargios, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai.  Didžiausia kliūtimi, ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, išlieka infliacija ir išaugusios maisto kainos.  Apklausos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausias vartotojų optimizmas dėl atlyginimų jaučiamas Lietuvoje ir Latvijoje. Čia po 18 proc.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. – ekonomistai perspėja, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų.  Tad kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei iš pradžių apskaičiuota, o ją skatino tiek vartojimas, tiek investicijos, penktadienį parodė oficialūs duomenys. Euro zonos ketvirtojo ketvirčio ekonomikos augimas Eurostato buvo patikslintas nuo 0,1 iki 0,2 proc. Vis dėlto šis rodiklis buvo silpnesnis už 0,4 proc. trečiąjį ketvirtį. Per metus BVP išaugo 1,2 proc. (patikslinta nuo 0,9 proc.). Šis rodiklis taip pat buvo spartesnis už trečiojo ketvirčio 1 proc.

Ekonomistai nerimauja dėl sunkumuose klimpstančios Europos ekonomikos, ir ECB vyresnysis politikos formuotojas Mário Centeno šiai nuomonei antrina. „Esu labai susirūpinęs dėl Europos ekonomikos“, – penktadienį CNBC sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos banko vadovas. Ketvirtadienį ECB patikslino savo lūkesčius dėl euro zonos 2025 m. BVP augimo iki 0,9 proc., palyginus su anksčiau prognozuotu 1,1 proc.

Vasario mėn. JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo sparčiausiai per 3,5 metų, o 12 mėn. infliacijos prognozės išaugo – tai dar vienas ženklas, kad amerikiečiai vis labiau nerimauja dėl galimo neigiamo prezidento Donaldo Trumpo administracijos politikos poveikio ekonomikai, rašoma „Reuters“. „Conference Board“ apklausoje pažymėta, kad „atsakymuose dominavo komentarai apie dabartinę administraciją ir jos vykdomą politiką“. Ji buvo atlikta po to, kai praėjusią savaitę atlikto...

JAV prezidenas Donaldas Trumpas pagrasino, kad įves 25 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Kokią grėsmę tai sukels bei kokią naudą atneš Lietuvai apžvelgė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kaip pasakojo A. Izgorodinas, 25 proc. tarifas ES turėtų tam tikros įtakos Lietuvai. „Jeigu 25 proc. tarifas būtų įvestas visai Europos produkcijai, tai nurėžtų nuo euro zonos ekonomikos augimo vieną procentinį punktą. Tai atitinkamai maždaug 1 proc.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį išliko aukščiausiame nuo 2022-ųjų spalio 6,2 proc. lygyje, rodo Federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygio didžiausioje Europos ekonomikoje stabilizavimasis pateisino analitikų ir ekonomistų prognozes, nurodo agentūra AFP. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 5 tūkst. iki 2,886 milijono. Šį mėnesį darbo biržose buvo užregistruota 639 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai – 67 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. BNS kalbinti ekonomistai sako, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. „Labai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais (mėnesio – BNS) infliacija priartės prie 4 procentų.

Perrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių ne tik Ukrainoje, Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą, sausį siekė 3,8 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango transporto prekės ir paslaugos (9,4 proc.), švietimo paslaugos (7,5 proc.), ryšių paslaugos (7,0 proc.). Neklasifikuojamų prekių ir paslaugų kainos išaugo vidutiniškai 6,5 procento.

Penktadienį Rusijos centrinis bankas antrą kartą iš eilės paliko rekordiškai aukštą palūkanų normą nepakeistą, neatmesdamas galimybės toliau ją kelti, kadangi infliacijos spaudimas tebėra didelis. Direktorių valdyba, vadovaujama Elviros Nabiullinos, paliko bazinę palūkanų normą rekordiškai aukštą – 21 proc. Nuo 2023 m. liepos mėnesio Rusijos centrinis bankas ją padidino iš viso 1350 bazinių punktų.

Euro zonos ekonomika 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, paaugo 0,7 proc., o visos Europos Sąjungos – 0,9 proc., penktadienį skelbia Eurostatas – oficiali Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra, remdamasi negalutiniais duomenimis. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 0,9 proc., ES – 1,1 procento.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiosios pajamos praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, padidėjo vidutiniškai 0,2 proc., skelbia organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį augimas siekė taip pat 0,2 proc., o ne 0,4 proc., kaip buvo skelbta anksčiau. Bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui pernai liepą-rugsėjį augo 0,3 proc.

Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių įdarbinti per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ILTE vadovas sako, jog indėlininkai gautų grąžą, jų lėšos būtų saugios, be to, jie galėtų bet kada atsiimti pinigus.

„Citadele“ banko ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. augs visų Baltijos valstybių BVP, tačiau sparčiausias regione bus Lietuvos ekonomikos augimas – BVP augs 2,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje padidės 7 proc., o brangstant ir prekėms, ir paslaugoms infliacija sieks 2,7 proc.  Kaip skelbiama pranešime, spartesnio Lietuvos BVP augimo tikimasi dėl kelių priežasčių.

Pasaulyje aukso kaina pasiekė naują rekordą – 2800-us dolerių už vieną unciją. O tokį įspūdingą aukso vertės šuolį sukėlė Donaldo Trumpo kalbos apie muitus į JAV įvežamoms prekėms iš kitų užsienio valstybių. Mat pasaulio ekonomikose tvyro nežinomybė, kokią mokesčių politiką pasirinks Amerikos prezidentas ir dėl to investuotojai ieško, kur saugiau padėti pinigus – renkasi auksą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kilogramą aukso Lietuvos gyventojai perka retai.

Remiantis „McKinsey“ pasaulinio instituto ataskaita, dėl mažėjančio gimstamumo didžiausios pasaulio ekonomikos krypsta į „demografinį žlugimą“. Iki 2100 m. kai kuriose šalyse gyventojų skaičius gali sumažėti 20-50 proc., rašoma „Fortune“. Trečiadienį paskelbtame tyrime teigiama, kad didžioji pasaulio dalis susiduria su „jaunimo deficitu“, nes žmonės gimdo mažiau vaikų, o tai lemia didžiulį gyventojų skaičiaus mažėjimą didžiausiose ekonomikose.

Ekonomistai žeria lietuviams optimistinių prognozių. Lietuvių algos vidutiniškai turėtų augti sparčiau nei tikėtasi anksčiau, beveik dešimtadaliu per metus, o ir Europos centrinio banko palūkanos esą turėtų nusileisti itin sparčiai, per metus žemiau 2 procentų ribos, dėl ko mažės įmokos už būsto paskolas.   Tiesa, šiemet gyventojams nuotaiką gadins infliacija, kuri turėtų būti spartesnė nei pernai, sieks apie 3 procentus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Japonijos bankas penktadienį pranešė didinąs palūkanas iki aukščiausio lygio per 17 metų, nors yra baiminasi, kad JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui pasaulio ekonomikoje gali kilti suirutė. Japonijos centrinis bankas paskelbė, kad jo bazinė palūkanų norma bus didinama 25 baziniais punktas iki 0,5 proc. – aukščiausio lygio nuo 2008 m. vykusios pasaulinės finansų krizės.

Antrąkart JAV prezidentui Donaldui Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus iš paskos seka ne vienas jo paruoštas įstatymas, kuris netolimoje ateityje darys neigiamą įtaką Europos ekonomikai. Pokyčius bus galima jausti ir Lietuvoje. Apie tai, kokie realūs pavojai iš ekonominės pusės užklups Lietuvą pasamprotavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Ekonomistas teigia, kad kol kas yra sunku spekuliuoti, kaip atrodys mūsų ateitis, finansinė šalies padėtis, valdant D. Trumpui.

Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didžiąją dalį papildomų lėšų pasiskolinant bei kartu nemažinant viešųjų paslaugų finansavimo, ekonomistai sako, jog valstybei teks paskaičiuoti, ar geriau turėti didesnę skolą ir mokėti didesnes palūkanas, ar didinti mokesčius.

„The Economist“ paskelbė Ispaniją turėjus „geriausią 2024 m. ekonomiką“. Įspūdingo Ispanijos augimo paslaptis – stipri darbo rinka, kurioje gausu migrantų, pažymi ekspertai. „The Insider“ rašoma, jog dėl neseniai įvykdytų reformų imigracijos procesas tapo dar prieinamesnis, o tai turėtų suteikti ekonomikai papildomą postūmį. Tačiau dalis ispanų kaltina migrantus dėl padidėjusio nusikalstamumo ir sumažėjusio nekvalifikuotos darbo jėgos užmokesčio.

Ekonomistai vis dažniau pabrėžia – Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Palyginus su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai. Visgi, visai Europai iškyla pavojus dėl per lengvai dalijamų pažadų – politikai daug kalba apie socialinę gerovę ir didesnes išmokas gyventojams, tačiau iš kur tam paimti pinigų – neaišku.  Apie tai, kokiu keliu pasuks Europa, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Profesorius, matematikas, ekonomistas Rimantas Ruckis „Žinių radijo“ laidoje išsamiai pasidalino savo įžvalgomis, kokie Lietuvos ekonomikai bus 2025-ieji metai bei apžvelgė pasibaigusius 2024-uosius metus. Ekonomistas neslepia, kad pastarieji 2024 m. Lietuvai buvo palankūs. „Na, jeigu kalbėt bendrais rodikliais, nežiūrėt į atskirus sektorius, tai, iš tikro, metai buvo Lietuvai tikrai neblogi.

Rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas savo kampaniją grindė aštria prieš migrantus nukreipta retorika. Daugelis Europos politinių partijų taip pat spekuliuoja neigiamu požiūriu į migrantus, nes ši retorika pastaraisiais metais vis labiau populiarėja. Vis dėlto, Vakarų šalių ekonomikai dabar migrantai reikalingi kaip oras. „The Insider“ rašoma, jog senėjančiose šalyse migrantai palaiko darbingų gyventojų procentą, užtikrina BVP augimą ir mažina infliaciją.

Lietuviai dar niekad taip gerai negyveno, kaip gyveno 2024 metais. Per kelis dešimtmečius tiek algos, tiek pensijos išaugo kartais. Pajamos didėjo daug sparčiau nei kainos, perkamoji galia išaugo, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų nei anksčiau. Finansinė padėtis geresnė lyginant ir su tarpukariu, nekalbant apie sovietmetį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Praėjus 24 metams nuo naujo tūkstantmečio pradžios, įdomu palyginti, kaip keitėsi lietuvių gyvenimo lygis.

Ekonomistai ir ekspertai prognozuoja, kad 2025-ieji gali būti dar vieni „auksiniai metai“ Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto jie atkreipia dėmesį, jog optimistines prognozes gali labai paveikti tiek vidaus politikos sprendimai, tiek ekonominiai ar politiniai iššūkiai tarptautinėje arenoje.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Visgi, šalyje vis dar matomas ryškus atlyginimų atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų gyventojų. Tačiau net ir čia esame pažangūs – pasak N. Mačiulio, 2024 m. sparčiausiai algos kilo neturtingiausiuose Lietuvos regionuose.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje – gruodį, palyginti su pernai gruodžiu – siekia 1,8 proc., o mėnesio – gruodį, palyginti su lapkričiu, – 0,1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 0,9 proc. Mėnesio infliacija fiksuojama ketvirtą kartą iš eilės – rugsėjį ji siekė 0,4 proc., spalį – 0,1 proc., lapkritį – 0,6 proc.. Iki tol tris mėnesius buvo defliacija arba nulinė infliacija.

Per metus Lietuvoje algos vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu. Naujausi valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė alga „į rankas“ šalyje siekia beveik 1400 eurų. Tiesa, viešajame sektoriuje šiuo metu algos kyla sparčiau nei privačiame. Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet algos didės daugiau nei 8 procentais, o toks aukštas algų augimo tempas gali Lietuvoje padidinti bedarbių gretas.

Valstybės duomenų agentūra (VDA), remdamasi išankstine metine informacija, įvertino 2023 m. regioninį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Palyginti su 2022 m., BVP Sostinės regione padidėjo 4,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 2,8 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis. VDA duomenimis, 2023 m. Sostinės regione buvo sukurta 33,6 mlrd. eurų, arba 45,5 proc., viso šalies BVP. Tuo metu Kauno regione – 19,9 proc., Klaipėdos – 10,3 proc., Šiaulių – 6,5 proc.

Penktadienį oficialūs duomenys parodė, kad Vokietijos eksportas spalio mėnesį susitraukė labiau, nei tikėtasi, smarkiai sulėtėjus paklausai iš Jungtinių Valstijų. Tai dar viena bloga žinia didžiausiai Europos ekonomikai. Federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, eksportas, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,8 proc. ir sudarė 124,6 mlrd. eurų (130,3 mlrd.

Dėl valdžios sprendimų jau nuo kitų metų dyzelino litras brangs 16, o benzino 8 centais. Tokius skaičiavimus pateikia šalies verslininkai bei ekonomistai. Negana to šią prognozę dar lydi ir perspėjimas, kad Lietuva savo aukštesnėmis dyzelino kainomis pralaimės konkurencinę kovą su kaimynėmis Latvija ir Lenkija. Skaičiuojama, kad dėl to vežėjai Lietuvoje pilsis mažiau dyzelino, o valdžiai gali būti sunku surinkti suplanuotus mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos Sąjunga jau po kelių metų gali žlugti, jei nesiims gaivinti savo ekonomikos – sako ekonomistas Mario Draghi. Bendrijos ekonomika neauga jau ilgiau nei dešimtmetį, dėl to Europa pralaimi konkurencinę kovą su Jungtinėmis Valstijomis bei Kinija. Pagrindinės priežastys: reikalavimais perkrautas biurokratinis aparatas ir aukštųjų technologijų stygius industrijose. Ekonomistai sako, kad Europos laukia liūdni laikai.

Dalis įmonių skelbia nuo kitų metų įšaldysiančios atlyginimus – jų nekels arba visiems, arba daliai darbuotojų. Sunkmetį išgyvenantys transporto, maitinimo ir paslaugų sektoriai sako, kad algų kelti paprasčiausiai nėra iš ko, mat pastaraisiais metais atlyginimai kasmet augo ir taip daug – 10 ir daugiau procentų. Esą tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėms klestėti darosi vis sunkiau.

Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad infliacijos dugnas jau buvo pasiektas ir dabar ji po truputį kyla. Analitikas mano, jog artimiausiais mėnesiais vidutinė metinė infliacija artės prie 2 procentų.

Pirmadienį paskelbtame interviu Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as pasisakė už tolesnį palūkanų normų mažinimą siekiant palaikyti ekonomiką. „Iš anksto neskelbsime konkretaus palūkanų normų mažinimo tempo, bet aišku, kad jas mažinsime palaipsniui“, – sakė Ph. Lane'as interviu Prancūzijos finansiniam laikraščiui „Les Echos“. Pasak Ph. Lane'o, pinigų politika neturėtų pernelyg ilgai išlikti ribojanti.

Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. „Europiniame, o ypač regioniniame kontekste 2024 metų ir artimiausių dvejų metų ekonomikos prognozės Lietuvai palankios. Lietuva yra tarp sveiką augimą ir kontroliuojamą infliaciją demonstruojančių ES valstybių, kurioje tęsiasi, nors kiek lėtėja darbo užmokesčio augimas.

Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino „jį nutraukti ir išvesti kariuomenę“. Šį vokiečių lyderio žingsnį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vertina kritiškai ir teigia, kad tai Pandoros skrynia.

Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gali sulėtinti šalies ekonomikos augimą. Kalbėdamas apie galimą mokesčių kėlimą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad svarbu tai daryti saikingai ir pamažu, jog nebūtų padaryta žala Lietuvos ekonomikos plėtrai.

Jau rinkimų naktį amerikos įmonių akcijos pasiekė naujas aukštas. Ekonomistai ir politikai spėlioja, ar tarp Europos ir Amerikos gali prasidėti muitų karas. Jei Trumpas tęsės per rinkimų kampaniją duotus pažadus ir apkraus užsienio valstybes drakoniškais tarifais, pasak ekonomistų, pasekmes pajaustų ir Lietuviai, nes sumažėtų visos Europos eksportas į JAV.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis turėjo labai nemalonią patirtį užsienyje esančioje ligoninėje. Apie tai jis pasidalino savo Facebook‘o paskyroje ir gyrė Lietuvoje esančią sveikatos sistemą. Ekonomistas, pasakodamas apie prastą apsilankymą užsienyje pas daktarus, prisiminė, kaip ne kartą vaikystėje yra susilaužęs kaulus.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pakruojyje parketo gamybos verslas veikia beveik 3 dešimtmečius. Tik 10 procentų ten pagaminamo parketo lieka Lietuvoje, visa kita keliauja į Skandinavijos šalis.

Pirmadienį per susitikimą su vyriausybės ir Kremliaus administracijos pareigūnais Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos ekonomika susiduria su sunkumais, rašo „The Moscow Times“. Jis pareiškė, kad problemos kyla dėl „sudėtingų sąlygų“, kuriose atsidūrė šalis. „Tai ir išorės sankcijos, ir mūsų pačių struktūriniai suvaržymai, įskaitant personalo ir technologijų, logistikos trūkumą“, – vardija V. Putinas.

Ekonomistai iš bankų pasiskolinusiems lietuviams turi gerų žinių: įmokos už būsto paskolas turėtų dar labiau sumažėti. Mat Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas, pasak ekspertų, toliau turėtų mažintį gruodį. Jau dabar ekonomistai skaičiuoja, kad per metus EURIBOR susitraukė maždaug procentu, dėl to 600 eurų mėnesinė įmoka už būsto paskolą sumažėjo iki 530 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

​​​​​​Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) visuomeniniam elektros energijos tiekėjui UAB „Ignitis“ nustatė 0,913 ct/kWh (be PVM) elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2025-iems metams buitiniams vartotojams. 2025 m. (palyginti su 2024 m.) planuojamas patiekti didesnis elektros energijos kiekis, dėl ko tiekimo kainos riba mažėja 5,29 proc.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie ekonomiką. Šįkart studijoje svečiuojasi Taikos koalicijos lyderis Viktoras Uspaskich. Apie tai, ar reikėtų džiaugtis, ar nerimauti dėl Lietuvos ekonominės ateities, jis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.