Rusija

Amerikiečiui, kuris šnipinėjo Ukrainos karius, kad padėtų Maskvos karinei invazijai šioje šalyje, suteikta Rusijos pilietybė, antradienį pranešė Maskvos valdžios institucijos. Danielis Martindale‘as dvejus metus praleido Ukrainoje Rusijai pradėjus plataus masto karą, perdavinėdamas karinių objektų koordinates Rusijos slaptosioms tarnyboms, teigiama Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose.

Rusijos sostinę Maskvą užklupo tropikų liūtis – automobiliai plaukia gatvėmis, nevažiuoja tramvajai, sutriko ir dalies metro veikla, skelbiama vietos informavimo priemonėse.  Nors meteorologai ir perspėjo iš anksto apie artėjantį gamtos gaivalą, daugelį liūtis Maskvoje užklupo netikėtai – dangus užtemo vos per kelias minutes.  „Važiavau taksi, tai vairuotojas faktiškai nieko nematė. Išlipus iš mašinos permirkau per 10 sekundžių“, – „Msk1“ pasakojo Maskvos gyventoja.

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

Rusijai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“ įvesti sankcijas jos eksporto pirkėjams, jei Maskva nesutiks derėtis su Ukraina dėl taikos, antradienį pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praneša „Reuters“. Pirmadienį, Ovaliajame kabinete sėdėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s, D. Trumpas paskelbė apie naujus ginklus Ukrainai ir pagrasino įvesti 100 proc.

Kinija antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti „labai griežtus“ muitus Rusijos prekybos partneriams, jei ši per 50 dienų neišspręs karo Ukrainoje, pavadinusi jį prievarta. „Kinija griežtai priešinasi visoms neteisėtoms vienašalėms sankcijoms ir ilgosios rankos jurisdikcijai. Muitų kare laimėtojų nėra, o prievarta ir spaudimas problemų neišspręs“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Antradienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti karo Ukrainoje ir padėties Artimuosiuose Rytuose, sprendimas dėl bloko 18-ojo sankcijų Rusijai paketo vis dar nepriimtas.  Europos Komisijos birželį pasiūlytas baudžiamųjų priemonių rinkinys yra skirtas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. ES nori įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Pekine surengė dvišalį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, antradienį pranešė Maskvos valstybinė žiniasklaida, vyriausiajam Rusijos diplomatui atvykus į šalį dalyvauti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikime.

Nepaisant sprendimo paremti naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimus Ukrainai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar įsitikinęs, kad šiame kare pranašumas yra Maskvos pusėje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. „Prezidento nuomonė yra tokia, kad Rusija laimės, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks“, – teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Rusija susidūrė su moterų trūkumu, pareiškė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį susitikime su vyriausybės nariais demografijos klausimais.

Trys žmonės žuvo, dar keturi buvo sužeisti, žaibui trenkus į kurortą prie upės Rusijos Tulos mieste, nutolusiame apie 120 kilometrų į pietus nuo Maskvos, pirmadienį pranešė valdžios institucijos, rašo „The Moscow Times“. Valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi regiono sveikatos pareigūnų duomenimis, pranešė, kad vyras ir moteris iš Maskvos bei vietinis paauglys mirė nuo sužalojimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje. „Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi „teisėtų interesų“ Baltijos jūroje ir yra pasiryžusi juos „tvirtai ginti“. „Natūralu, kad šiuo metu Baltijos jūros regione tvyro įtempta atmosfera dėl gana agresyvios Europos pakrantės šalių politikos. Rusija tvirtai gins savo teisėtus interesus šiame regione. Rusija yra Baltijos jūros valstybė“, – pirmadienį sakė D. Peskovas.

Rusijos provyriausybinis žiniasklaidos šaltinis „Kommersant“, remdamasis šalies aviacijos agentūros „Rosaviacija“ informacija, pranešė, kad liepos 14 d. Tolimuosiuose Rytuose dingo sraigtasparnis „Mi-8“, skridęs iš Ochotsko į Magadaną. Pranešama, kad lėktuve buvo 3 įgulos nariai ir 2 technikai. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, įgulai nepavyko numatytu laiku užmegzti ryšio. Šiuo metu vykdoma paieškos operacija.

Baltarusija savaitgalį, per ataką prieš Ukrainą, savo oro erdvėje numušė Rusijos droną, liepos 14 d. „Kyiv Independent“ pranešė Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) šaltinis. Pasak šaltinio, tuo metu virš šalies teritorijos skraidė mažiausiai trys dronai. Baltarusijos karinis sraigtasparnis „Mi-24“, vykdęs oro erdvės kontrolės misiją, aptiko ir sunaikino vieną iš jų. „Pranešama, kad numušto drono nuolaužos nukrito Gomelio regione“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak „Axios“, liepos 14 d. pranešimo, pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad per artimiausias 60 dienų ketina sustiprinti karines operacijas Rytų Ukrainoje. Pranešimas grindžiamas nenurodytais šaltiniais, susipažinusiais su šių lyderių pokalbiu, vykusiu anksčiau šį mėnesį.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino naujausiame interviu teigiama, kad „Vakarai po SSRS griūties daugelį sykių bandė pakišti Rusiją po savimi, tačiau Maskva yra pasirengusi ginti savo interesus“. „Savo interesais“ V. Putinas vadina buvusias sovietines respublikas ir kaltino Vakarus „bandžius sau atsikirpti“.  Po Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarų šalys bandė pertvarkyti Rusiją taip, kad atitiktų jų interesus, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas interviu valstybinės televizijos darbuotojui Pav...

Rusija ėmėsi aktyvių statybos darbų oro bazėse po Ukrainos surengtos operacijos „Voratinklis“. Statybos darbai vyksta Chalino kariniame aerodrome, esančiame Kursko srityje ir „Saki“ karinėje oro pajėgų bazėje, okupuotame Kryme, rašoma „Unian“. Karo tyrimo institutas (ISW) praneša, jog kai kuriose Rusijos oro bazėse po birželio 1 d. Ukrainos dronų atakų pradėtos statyti apsauginės konstrukcijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 14 d. ketina paskelbti naują planą dėl Ukrainos apginklavimo, kuris, kaip tikimasi, apims puolamąją ginkluotę, praneša „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais. „Du šaltiniai „Axios“ teigė turintys pagrindo manyti, kad planas greičiausiai apims ilgojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą“, – rašoma leidinyje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešimus, kuriuose teigiama, kad prezidentas Vladimiras Putinas ragino savo sąjungininką Iraną pritarti „nulinio sodrinimo“ susitarimui dėl jo branduolinės programos, pavadino šmeižtu. JAV naujienų svetainė „Axios“, cituodama tris anoniminius šaltinius, susipažinusius su šiuo klausimu, šeštadienį pranešė, kad  V. Putinas paskatino Iraną sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, neleisiantį Islamo Respublikai sodrinti urano.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įspėja, kad tik Kremliaus vadovybės pasikeitimas gali užbaigti karą, net jei Rusijos santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atšaltų. Pasak ji, Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis tik tuomet, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mirs arba pasitrauks iš pareigų. O. Reznikovas apibūdino Rusijos vykdomą agresiją kaip V. Putino „asmeninę maniją“ ir teigė, kad konfliktas vienaip ar kitaip tęsis, kol jis išliks valdžioje Kremliuje.

Jei Pekinas imtųsi veiksmų prieš Taivaną, NATO gali atsidurti dviejų frontų kare su Kinija ir Rusija – tokį perspėjimą išreiškė Aljanso generalinis sekretorius. Toks scenarijus iš esmės reikštų pasaulinį karą tarp branduolinių supervalstybių, ir vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad jis nėra toks jau nutolęs nuo realybės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį lankydamasis Šiaurės Korėjoje pagyrė savo šalies karinį aljansą su šia nuo viso pasaulio atsiskyrusia diktatūra. „Mūsų draugai korėjiečiai dar kartą patvirtino, kad vienareikšmiškai remia visus specialiosios karinės operacijos tikslus ir Rusijos vadovybės bei kariuomenės veiksmus“, – pareiškė S. Lavrovas, pavartodamas Kremliaus terminą, kuriuo prieš trejus metus buvo pavadinta invazija į Ukrainą.

Maskvos pradėto karo Ukrainoje kaina Rusijai toliau auga. Ir tai ne tik žuvusių karių ir ekonominiai nuostoliai, bet ir geopolitinės įtakos praradimas. Viena iš svarbiausių karo Ukrainoje pasekmių Rusijai tapo įtakos Pietų Kaukaze praradimas, rašo „The Economist“. Pietų Kaukazas, arba rusų terminologijoje „Užkaukazė“, yra palyginti nedidelis pagal plotą ir gyventojų skaičių, bet geopolitiškai labai svarbus regionas, kurį šiandien užima trys valstybės – Sakartvelas, Azerbaidžanas ir Armėnija.

Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados vadas pulkininkas Sergejus Iljinas buvo palaidotas, tačiau mirties priežastis neatskleista. Tai penktadienį pranešė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Astra“. „The Kyiv Independent“ primena,.kad ši žinia pasirodė po spekuliacijų, kad S. Iliinas buvo vienas iš Rusijos kariškių, kuriuos nukovė Ukraina, kuomet liepos 2 d. sudavė smūgį 155-osios brigados vadavietei Rusijos Kursko srityje.

Kremlius penktadienį sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, pareiškusį, kad planai siųsti Europos taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą yra paruošti ir gali būti įgyvendinti, jei Maskva ir Kyjivas susitartų dėl paliaubų.

55 metų Čeliabinsko gyventojas Michailas Ryuminas buvo suimtas dėl įtarimų, kad sunkvežimiu gabeno dronus Ukrainos operacijai „Voratinklis“. Apie tai liepos 10 d. pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Mediazona“, remdamasis apeliacinio teismo sprendimu. Birželio 1 d. Ukraina surengė masinį dronų smūgį, kuris buvo operacijos „Voratinklis“ dalis. Ataka buvo nukreipta prieš keturias Rusijos bazes giliai šalies teritorijoje.

Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad per pastarąją naktį ir šį rytą Ukrainos dronai surengė atakas į Rusijos teritoriją. Per jas žuvo du žmonės, o Maskvoje buvo mėginama pataikyti į įvairius taikinius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitą savaitę planuoja padaryti „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos, praneša „NBC News“. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, D. Trumpas sakė: „Esu nusivylęs Rusija, bet pamatysime, kas nutiks per artimiausias dvi savaites.“ „Manau, kad pirmadienį turėsiu padaryti svarbų pareiškimą dėl Rusijos“, – pridūrė jis. Tačiau JAV prezidentas nepateikė išsamesnės informacijos apie pareiškimo pobūdį.

Tęsti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje okupantams kainuoja vis daugiau, o šiemet vien kariams Kremlius išleis 44 mlrd. eurų, praneša „The Moscow Times“. Pirmoje šių metų pusėje Kremlius karui tęsti išleido daugiau nei 2 trilijonus rublių (apie 22 mlrd. Eur.), apskaičiavo analitikai. Pagal jų skaičiavimus, federalinis ir regioniniai biudžetai išleido 400 mlrd. rublių (4.4 mlrd. Eur.) premijoms už sutarties su Rusijos gynybos ministerija pasirašymą, dar 865 mlrd. rublių (9.52 mlrd. Eur.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.  JAV vyriausiasis diplomatas su S. Lavrovu susitiko Kvala Lumpūre vykstančio Rytų Azijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.  Jų susitikimas vyksta tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą.

Liepos 10 d. aukštas Rusijos diplomatas pareiškė, kad prieštaringi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai ir pareiškimai apsunkina Maskvos pastangas gerinti santykius su Vašingtonu, rašoma „Reuters“. „Trumpo administracija savo veiksmais ir pareiškimais yra labai prieštaringa. Tai nepalengvina darbo“, – sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Ukrainos partizanų grupė „Atesh“ pranešė, kad sabotuoja geležinkelius Rusijos mieste Volgograde ir Rusijos okupuotame Uvarovo kaime Kryme, liepos 10 d. paskelbtame pranešime platformoje „Telegram“. Judėjimas „Atesh“ reguliariai vykdo sabotažo operacijas Rusijos teritorijoje bei Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, rašo „Kyiv Independent“. Partizanai tvirtina sugadinę relinį skydą, kuris užtikrina ryšį ir kontrolę tarp traukinių geležinkelio mazge, Volgograde.

JAV Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as pareiškė viltį, kad Kongreso aukštieji rūmai iki rugpjūčio mėnesio pertraukos priims teisės akto projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos griežtos sankcijos. Apie tai pranešė leidinys „The Hill“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Tikiuosi, kad galėsime pateikti jį svarstymui iki rugpjūčio pertraukos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas keičia savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Jis sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad šis „maitina Ameriką nesąmonėmis“. Maža to, Baltųjų rūmų vadovas turi pagrindinį patarėją, galintį padėti jam pasinaudoti didėjančiu Rusijos ekonominiu pažeidžiamumu. D. Trumpas taip pat pradėjo geriau suprasti V. Putino elgesį mūšio lauke.

Estija gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų paketą, jei nebus sumažinta Rusijos naftos kainų riba, teigia užsienio reikalų ministras, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų pozicija yra labai aiški – naftos kainų ribos sumažinimas turi būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu laikomės tvirtos pozicijos“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna. ES dirbo prie sankcijų paketo, tačiau jo priimti nepavyko dėl Slovakijos pasipriešinimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiks su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu. Jų susitikimas vyks tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą.  Pirmasis M. Rubio vizitas Azijoje nuo tada, kai jis pradėjo eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas, vyksta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas intensyvina prekybos karą, grasindamas daugiau nei 20 šalių įvesti baudžiamuosius muitus.

Rusų pareigūnai trečiadienį pranešė, kad netrukus vėl bus atidarytas pietų Rusijoje esantis oro uostas, kuris buvo uždarytas Maskvai prieš daugiau kaip trejus metus pradėjus puolimą prieš Ukrainą. Rusija sustabdė kelių netoli Ukrainos sienos esančių oro uostų veiklą, motyvuodama saugumo sumetimais. Rusijos transporto ministerija pranešė, kad Gelendžiko oro uostas Rusijos Juodosios jūros pakrantėje, maždaug už 100 km nuo aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio, jau gali pradėti saugiai veikti.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriams trečiadienį nepavyko patvirtinti 18-ojo bloko sankcijų Rusijai paketo, nes šias priemones tebeblokuoja Slovakija, pranešė ukrainiečių portalas „Jevropejska pravda“, remdamasis trimis neįvardytais Bendrijos diplomatais. Kadangi ES sankcijoms reikia vieningo pritarimo, vienos šalies veto užkerta kelią paketo priėmimui. Birželio pabaigoje Slovakija ir Vengrija pasipriešino sankcijų paketo projektui, taip stabdydamos jų priėmimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šį savaitgalį lankysis Šiaurės Korėjoje. Tai bus dar vienas iš virtinės aukšto rango Maskvos pareigūnų vizitų, abiem šalims stiprinant karinius ryšius.  Pchenjanas tapo vienu pagrindinių Kremliaus sąjungininkų per invaziją į Ukrainą, pasiuntė tūkstančius karių į Rusijos Kursko sritį padėti išstumti Kyjivo pajėgas ir tiekia Rusijos kariuomenei artilerijos sviedinius bei raketas.

Rusijos vadovybė pareiškė, kad jai nekelia susirūpinimo griežta JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika, kai kalbama apie prezidentą Vladimirą Putiną. „Mes dėl to esame gana ramūs“, – trečiadienį tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, D. Trumpo retorikai visada buvo būdingas „gana griežtas stilius“, o Rusija vis tiek tikisi tęsti dialogą su JAV.

Aukščiausios instancijos Europos teismas trečiadienį nusprendė, kad Rusija pažeidė žmogaus teises nuo 2014 metų remdama separatistus Rytų Ukrainoje, tais pačiais metais numušdama MH17 lėktuvą ir 2022 metais įsiverždama į Ukrainą. Sprendimą priėmė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris yra Europos Tarybos teisių institucijos dalis ir kuriam pavesta įgyvendinti Europos žmogaus teisių konvenciją 46 ją pasirašiusiose šalyse.

Birželio mėnesį Rusijos propaganda didelį dėmesį skyrė Baltijos jūrai ir skleidė klaidinančias žinutes, neva, NATO kelia įtampą šiame regione bei kelia grėsmę Rusijai, nurodo Lietuvos kariuomenės analitikai.

Rusija paskelbė Jeilio universitetą „nepageidaujama organizacija“, antradienį pareiškė valdžios atstovai, Kremliui tęsiant susidorojimą su kritikais, sustiprėjusį Maskvai užpuolus Ukrainą. Paskelbimas „nepageidaujama organizacija“ iš esmės reiškia draudimą veikti Rusijoje, o visi bendradarbiaujantieji gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siųs papildomų ginklų Ukrainai. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tokią poziciją pavadino „politiniais svaičiojimais“, rašo UNIAN. „Amerikietis vėl važinėja savo mėgstamomis politinėmis sūpuoklėmis.

Per Rusijos bepiločių orlaivių atakas Chersone Ukrainos pietuose žuvo vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti, antradienį pranešė regiono prokuratūra. Rusijos kariuomenė iš bepiločio orlaivio ant civilinio automobilio numetė sprogmenų, nurodė prokuratūra ir pridūrė, kad žuvo 66-erių vairuotojas. Tuo metu karinė administracija informavo, kad ryte per keletą atakų buvo sužaloti devyni žmonės.

Milijardieriaus Elono Musko tėvas, Errolas Muskas, liepos 7 d. Rusijos propagandos priemonėms, įskaitant naujienų agentūrą TASS, pareiškė ketinantis apsilankyti Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Jis taip pat sakė, kad patartų sūnui apsilankyti Rusijoje, kaip kad pats tai padarė anksčiau. „Nemanau, kad jis buvo Rusijoje, bet rekomenduočiau jam ten nuvykti. Aš buvau Maskvoje. Nuostabi vieta“, – sakė Errolas Muskas.

Rusijos desantininkų mokykloje, neapsikentę nuolatinių patyčių ir smurto, prieš vadovybę sukilo kadetai. Nusprendę atkeršyti kadetai surišo vieno iš savo vadų parašiutą taip, kad jis neišsiskleistų.  VČK-OGPU skelbiama, kad 2025 m. birželio 3 d. per mokomuosius šuolius žuvo Riazanės desantininkų mokyklos būrio vado pavaduotojas seržantas I. Selinas.

Rusijos pagrindinė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“, kuri 25-erius metus stebėjo vis griežčiau kontroliuojamus šalies rinkimus, antradienį paskelbė apie užsidarymą. Tokia žinia pasirodė praėjus dviem mėnesiams po to, kai buvo įkalintas vienas iš šios grupės pirmininkų.