Rusija

Jungtinės Valstijos laiko į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimą viena iš „pasitikėjimo stiprinimo priemonių“. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Laisvės radiju“. „Trumpas kalbėjosi su abiem lyderiais apie apsikeitimą karo belaisviais. Jis taip pat kalbėjo apie šių vaikų ateitį. Tai, be abejo, pirmiausia yra tam tikra pasitikėjimo stiprinimo priemonė.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nesitiki, jog konfliktą Ukrainoje pavyks išspręsti greitai, teigdamas, kad kalbos dar tik prasideda, o ateityje laukia „sunkios derybos“. Rusijos ir Ukrainos delegacijos per ateinančias dvi paras Saudo Arabijoje atskirai derėsis su oficialiais asmenims iš JAV, prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.

Praėjus metams po atakos Maskvos koncertų salėje, kai žuvo 145 žmonės, Rusijos pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad ataką suplanavo ir suorganizavo „vienos nedraugiškos valstybės specialiosios tarnybos“. Kaip teigiama Rusijos Tyrimų komiteto atstovės Svetlanos Petrenko pareiškime, tikslas buvo destabilizuoti padėtį Rusijoje.

Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos įgaliotinius nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje, rodo naujienų agentūros AP surinkti duomenys.  Vakarų pareigūnai mano, kad ši trikdymo kampanija yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo tąsa, siekiant skaldyti Europos visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai.

Į šiaurės Korėją penktadienį nuvyko ir su jos vadovu Kim Jong Unu susitiko aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu. Pranešama, kad neseniai Šiaurės Korėja nusiuntė papildomų karių į Rusiją, kad paremtų jos karą prieš Ukrainą.  Trumpame Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS pranešime teigiama, kad Rusijos saugumo tarybos sekretorius S. Šoigu per susitikimą su Kim Jong Unu perdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino žinutę. Daugiau informacijos agentūra nepateikė.

JAV Valstybės departamento manymu, Ukraina ir Rusija yra „vos per plauką nuo visuotinių paliaubų“ trejus metus trunkančiame kare, ketvirtadienį pranešė departamento atstovė spaudai Tammy Bruce.

Vokietijos muitinė konfiskavo Rusijos šešėliniam laivynui priklausantį sugedusį tanklaivį „Eventin“, kuris nuo sausio yra išmetęs inkarą prie Riugeno salos. Apie tai pranešė leidinys „Der Spiegel“. Laivas ir jo krovinys – apie 100 000 tonų naftos, kurios vertė daugiau kaip 40 mln. eurų, esą taps Vokietijos nuosavybe. Vokiečių institucijos dabar svarsto, kaip išpumpuoti naftą ir ką daryti su tanklaiviu.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reikalavimas, kad Rusijos Federacijoje esantys Ukrainos piliečiai iki rugsėjo 10 d. arba įformintų savo statusą, arba išvyktų iš šalies, galioja ir laikinai okupuotų teritorijų gyventojams, pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad kovo 24 d. Rijade vyksiančiose derybose su JAV administracijos atstovais, Maskvai atstovaus Senato tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir FSB saugumo tarnybos vadovo patarėjas Sergejus Beseda.

Rusija ir toliau plės savo sienas „visomis kryptimis“ ir didins savo įtaką įvairiuose regionuose, be kita ko, pasitelkdama „rusiškojo pasaulio“ ideologiją, pareiškė buvęs Rusijos prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas, rašoma „The Moscow Times“. Didelį vaidmenį Ukrainos teritorijų okupacijoje 2014-aisiais vaidinęs Vladislavas Surkovas vėliau pasitraukė iš valdžios ir jau eilę metų formaliai yra nutolęs nuo valstybės reikalų.

Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs derybas dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Šios konsultacijos vyks pirmadienį, kovo 24 dieną, Rijade“, – nurodė J. Ušakovas. Ir pridūrė: „Iš Rusijos pusės jose dalyvaus Senato tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir FSB saugumo tarnybos vadovo patarėjas Sergejus Beseda.

Rusijos Saratovo regione esančiame Engelso rajone buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, rašo „Sky news“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rajoną atakavo dronai. Rusija kaltina Ukrainą surengus dronų ataką. Skelbia apie didžiausią dronų ataką Vietos gubernatorius Romanas Busarginas sako, kad regionas susidūrė su „didžiausia kada nors įvykdyta dronų ataka“. Ekstremaliųjų situacijų tarnybos yra paskelbusios aukštą parengtį ir šalina incidento padarinius.

Rusijos visuomeninis-patriotinis judėjimas „Rusijos veteranai“ kreipėsi į „Roskomnadzor“ cenzorius, Valstybės Dūmą ir Kultūros ministeriją, prašydami uždrausti rodyti turkiškus televizijos serialus Rusijoje. Apie tai praneša „Abzac“, remdamasis judėjimo pirmininku Ildaru Reziapovu. Visuomenininkai-putinistai mano, kad turkiški serialai daro neigiamą poveikį demografijai, nes rusų moterims sukuriamas nerealus vyrų įvaizdis.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios abiejų šalių energetikos objektai buvo atakuoti nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tokiais smūgiai bandoma pakenkti kitos pusės kariniams pajėgumams, susilpninti žmonių ryžtą ir apsunkinti jų gyvenimą.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Saratovo srityje nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal24“. Sprogimai girdėjosi netoli Engelso karinio aerodromo, virš jo pakilo tirštų dūmų debesis. Rusijos propagandistai teigia, kad naktį Engelsą masiškai atakavo dronai. Vietos gyventojai skundžiasi, kad Saratovas ir Engelsas patyrė masiškiausią visų laikų dronų ataką. Sprogimai buvo girdėti nuo 4 val. ryto, rusai sako numušinėję dronus.

Kremlius trečiadienį teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko sustabdyti tik smūgius Ukrainos energijos infrastruktūrai, nors JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad abu lyderiai susitarė dėl ugnies prieš „infrastruktūrą bendrai“ nutraukimo. Paklaustas, ar ugnies nutraukimas taikomas tik smūgiams energetikos objektams, ar smūgiams visai infrastruktūrai, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Energijos infrastruktūros objektams.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pritarimas ribotoms paliauboms Ukrainoje leido JAV prezidentui Donaldui Trumpui išsaugoti savo reputaciją, tačiau yra mažai požymių, kad Maskva yra pasirengusi užbaigti karą be Kyjivo kapituliacijos, rašoma „The Times“. D. Trumpas tikėjosi, kad galės pasinaudoti savo „puikiais santykiais“ su V. Putinu ir įtikinti jį sutikti su besąlygiškomis, nors ir laikinomis, paliaubomis Ukrainoje.

Vokietijos vyriausybė ketina skirti Ukrainai 11 mlrd. eurų papildomos karinės paramos. Finansų ministerija apie tai informavo Bundestago biudžeto komitetą. Tai nurodoma finansų valstybės sekretorės Sarah‘os Ryglewski laiške, kurį gavo naujienų agentūra „Reuters“. Šiems metams be jau suplanuotų 4 mlrd. eurų norima skirti dar 3 mlrd. Be to, Jörgo Kukieso vadovaujama Finansų ministerija ketina patvirtinti neplanuotus 8,252 mlrd.

Europos Sąjunga (ES) kol kas nėra gavusi informacijos apie JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbį telefonu Ukrainos klausimu. Šiuo metu bandoma suorganizuoti pokalbius, kad būtų gauta informacija iš pirmųjų lūpų, Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Tačiau, anot jos, jau susisiekta su Ukraina. Ši kol kas santūriai vertina pokalbį telefonu, kuriuo D. Trumpas norėjo įtikinti V. Putiną pritarti paliauboms Rusijos kare prieš Ukrainą.

Rusija privalo parodyti, kad norėdama pasiekti „tikrą taiką“, ji sutinka besąlygiškai priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų, trečiadienį pasakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Yra tik du būdai atsakyti į Jungtinių Valstijų prezidento pasiūlymą. Taip arba ne.

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Vladimiro Putino nurodymas neatakuoti Ukrainos energetikos objektus užklupo karius labai netikėtai: ore tuo metu į Ukrainos teritoriją jau buvo paleisti 7 dronai, kuriuos rusai nusprendė patys ir numušti. „Kai buvo gautas Vladimiro Putino įsakymas laikinai nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, septyni Rusijos bepiločiai orlaiviai, nukreipti į Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, jau buvo pakelti į orą.

Žymus Rusijos verslininkas, bankininkas Olegas Tinkovas (Oleg Tinkoff), po 2022-ųjų priverstas parduoti savo verslus tėvynėje ir emigruoti, sukūrė sėkmingą bankų verslą Meksikoje ir pritraukė rekordines investicijas į šalį. O. Tinkovo finansų bendrovė „Plata“ pritraukė dar 160 mln.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pokalbio pasišaipė iš Ukrainos, rašo „Sky news“. D. Medvedevas pareiškė, kad D. Trumpo ir V. Putino pokalbis parodė, jog Maskva ir Vašingtonas yra valgomajame, ant kurio stalo – Kyjivas. „Lengvi užkandžiai – Briuselio kopūstai, britiška žuvis su bulvytėmis ir Paryžiaus gaidelis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu poveikis karui Ukrainoje greičiausiai bus ne teigiamas, o neigiamas, naujienų agentūrai LETA teigė politikos analitikas Karlisas Daukstsas. Praktiniai šių derybų rezultatai kol kas nėra žinomi ir gali būti interpretuojami priklausomai nuo vienos arba kitos šalies pozicijos, paaiškino jis.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas prieš istoriniu galintį tapti pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu dalyvavo Rusijos verslo forume ir ten kalbėjo apie Rusijos ekonomikos ateitį ir sankcijas. Vladimiras Putinas kalba Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos suvažiavime. Kalboje jis pažymėjo sankcijas santykių su naująja JAV administracija kontekste. V. Putinas pasiskundė, kad rusams ir Rusijos juridiniams asmenims nuo 2022-ųjų Vakarai įvedė 28 595 sankcijas.

Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus kardinaliai pasikeitė JAV politika Maskvos atžvilgiu. D. Trumpas karo Ukrainoje pabaigą paskelbė vienu iš pagrindinių savo prioritetų ir padidino bendradarbiavimą su Maskva. Retorika pasikeitė ir iš Rusijos pusės. Vladimiras Putinas ir kiti Maskvos pareigūnai liaupsina D. Trumpą už šalių santykių gerinimą.

Dmitrijaus Peskovo dukra Jelizaveta ištekėjo, pasikeitė pavardę ir pagimdė vaiką. Jos sutuoktinis yra siejamas su Sankt Peterburgo įtakingo politiko, gubernatoriaus Sergejaus Beglovo aplinka. Jelizaveta Peskova, kuri yra vyriausioji Vladimiro Putino asmeninio atstovo Dmitrijaus Peskovo dukra, ištekėjo, pakeitė pavardę ir pagimdė vaiką, skelbiama „Verstka“. Jos sutuoktinis yra Danilas Romašovas – jaunas verslininkas, susijęs su statybų verslu Sankt Peterburge.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ 2024-aisiais patyrė 1,076 trln. rublių grynąjį nuostolį, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos auditorės FBK išvadomis. „Gazprom“ audito ataskaita paskelbta internete, tačiau ne ne visi jos puslapiai yra viešai prieinami. „Koncerno „Gazprom“ patronuojančios įmonės 2024-ųjų nuostolį suformavo akcijų nuvertėjimas 852 mlrd. rublių suma, taip pat 444 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas kalbėtis telefonu turėtų 15–17 val. Lietuvos laiku, rašo „Sky news“. Tai patvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Trumpas ir Putinas telefonu kalbėsis apie Ukrainą D. Trumpo ir V. Putino pokalbis gali būti itin svarbus žingsnis siekiant Maskvos karo prieš Ukrainą sustabdymo.

Rusija didina specialiųjų informacinių-psichologinių operacijų dalinių skaičių savo ginkluotosiose pajėgose. Specialiųjų informacinio poveikio dalinių, be kita ko, atsirado Rusijos ginkluotųjų pajėgų 3-iojoje ir 51-ojoje armijose.

Naktis iš pirmadienio į antradienį Rusijoje buvo nerami, rašo „Kanal 24“. Belgorodą atakavo dronai. Pirmiausia pranešimai apie sprogimus pasirodė Belgorodo regione. Vietos gyventojai ir rusų žiniasklaida teigia, kad dronai atakavo Belgorodo sporto areną „Belgorod Arena“ ir miesto prekybos centrą „Atlant“. Buvo girdimas triukšmas, kilo gaisras ir dūmų stulpas. Buvo sužeisti du žmonės.

Rusijos Krasnodaro regione tris dienas besitęsęs gaisras buvo užgesintas, patvirtino vietos valdžios institucijos, rašo „Moscow Times“. Prieš tris dienas, penktadienį Ukrainos dronai smogė regione esančiai Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai. Kilo didelis gaisras. Gaisrą gesino tris dienas Anot vietos pareigūno Sergejaus Bojko, gaisras primadienį užgesintas, vietoje toliau dirba tarnybos.

Kremlius pirmadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas Donaldas Trumpas antradienį kalbėsis telefonu. „Taip iš tiesų yra. Antradienį rengiamas toks pokalbis“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP reporterius, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nekomentuodamas, ką abu lyderiai aptars. D. Trumpas anksčiau žurnalistams sakė, kad abi šalys „daug nuveikė“ sprendžiant karą Ukrainoje ir kad antradienį jis kalbėsis su V. Putinu.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronas atakavo energetikos ir kitus objektus Rusijos Astrachanės regione, rašo UNIAN. Atakos metu buvo sužeistas vienas žmogus ir kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius Igoris Babuškinas. „Bepiločio orlaivio nuolaužoms nukritus į objekto teritoriją kilo gaisras. Situacija kontroliuojama, avarinių tarnybų specialistai pradėjo likviduoti padarinius“, – pranešė jis, bet nepatikslino, koks objektas dega. Ukraina kol kas nepatvirtino surengusi šią ataką.

Rustemas Umerovas paneigė Rusijos propagandos pareiškimus, kad esą Kursko srityje apsupta daug Ukrainos kariškių. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministras tai pareiškė interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“, kuris tradiciškai remia respublikonus. „Mūsų Gynybos pajėgos tęsia gynybines operacijas, ir mes kontroliuojame daug kilometrų priešo teritorijos, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad planuoja antradienį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą užbaigimą. Prezidentiniame lėktuve D. Trumpas reporteriams sakė, kad jau aptarinėja „tam tikro turto“ padalijimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Su reporteriais JAV prezidentas kalbėjosi sekmadienį vakare skrisdamas iš Floridos į Vašingtoną. „Pažiūrėsime, ar galėsim ką nors pranešti, galbūt antradienį. Antradienį kalbėsiuosi su prezidentu Putinu, – sakė D. Trumpas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ateinančią savaitę turėtų pasikalbėti su Rusijos kolega Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė amerikiečių pasiuntinys, Vašingtonui spaudžiant Maskvą sutikti su paliaubomis kare Ukrainoje.

Estė Elina su Jegoru susitikinėjo nuo vaikystės, jie kartu augo, o vėliau apsigyveno ir susituokė. Po kelerių metų Elina susipažino su Aleksandru – jie taip pat įsimylėjo ir užmezgė santykius. Netrukus jie pradėjo draugauti trise ir papasakojo, kaip vystėsi tokie santykiai, kaip jie įsivaizduoja, kas yra normalu, o kas ne, kaip jų šeima reaguoja ir kaip jaučiasi kiekvienas iš jų, rašoma „Zerkalo“. Pasak moters, su būsimuoju vyru Jegoru jiedu susipažino dar būdami vaikai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija derasi dėl gausesnio Rusijos diplomatų grąžinimo į Jungtines Valstijas. Tikėtina, kad kai kurie iš jų gali būti šnipai, rašoma „The New York Times“. Siekdama pertvarkyti JAV santykius su Rusija, D. Trumpo administracija tariasi su Maskva dėl galimo dešimčių Rusijos diplomatų grąžinimo į Jungtines Valstijas po kelerius metus trukusio jų išsiuntimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas retai kada nustoja girtis savo „puikiais santykiais“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau skeptiškai nusiteikęs pasaulis netrukus išsiaiškins, ar šis tariamas bendraminčių susijungimas ką nors reiškia, rašoma CNN. Rusijos prezidentas, neišprovokuotos ir brutalios invazijos į Ukrainą vykdytojas, ketvirtadienį Maskvai būdinga maniera atsakė į JAV planą dėl neatidėliotinų paliaubų, kurioms JAV administracija privertė Kyjivą pritarti.

Rusija penktadienį paskelbė, kad jos pajėgos atkovojo Gončarovkos kaimą Kursko srityje, kurį buvo užėmę ukrainiečiai. Rusijos kariuomenės junginiai atkovojo Gončarovką per puolamąsias operacijas, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime. Minimas kaimas yra netoli Sudžos miesto; jį Rusija paskelbė atkovojusi ketvirtadienį. Pranešimai pasirodė tokiu metu, kai Rusijos kariai stumia Ukrainos karius iš Kursko regiono.

Atsiradus pasiūlymui 30 dienų skelbti paliaubas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo tris galimybes: priimti pasiūlymą, bet prarasti pagreitį mūšio lauke, atmesti jį, rizikuojant užsitraukti JAV prezidento Donaldo Trumpo nemalonę, arba pabandyti tempti laiiką, kad kovos būtų tęsiamos kuo ilgiau. Ir, kaip rašo „The Telegraph“, V. Putinas pasirinko trečią variantą Kalbėdamas apie idėją baigti karą, jis tikisi išlikti geruose santykiuose su D. Trumpu.

Rusijos pareigūnai vis dažniau skleidžia dezinformaciją, kuri labai panaši į tą, kurią Maskva naudojo pateisindama savo invaziją į Ukrainą. Tai gali reikšti, kad rusai planuoja didinti savo karinį buvimą NATO rytiniame flange. Tai tvirtina JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.  Pažymima, kad Rusija tikriausiai ketina plėsti savo nuolatinę karinę bazę Baltarusijoje.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas išskrenda iš Maskvos, praneša leidinys „Meduza“.  Pastebėta, kad JAV prezidento pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose S. Witkoffo naudotas orlaivis „Gulfstream G650ER“ jau pakilo iš Maskvos Vnukovo oro uosto. Apie tai, remdamasis „Flightradar“ duomenimis, skelbia leidinys RBC, cituoja UNIAN.  S. Witkoffas kovo 13 d. ryte skrido į Maskvą surengti pasitarimo dėl Rusijos ir Ukrainos taikos sutarties.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu ir aptarė galimą karo Ukrainoje sureguliavimą, penktadienį pranešė Kremlius. Pokalbis įvyko netrukus po to, kai V. Putinas ketvirtadienį pareiškė turįs „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano 30 dienų paliauboms Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų patarėjai saugumo klausimais penktadienį išvyko į Vašingtoną. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, pastarųjų valstybių patarėjai išvyko į JAV, nors apie tokį vizitą iš anksto nebuvo pranešta.

Kinijos, Rusijos ir Irano diplomatai penktadienį susitiko derybų dėl Teherano branduolinės programos, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida. „Trys šalys pasikeitė nuomonėmis Irano branduolinės programos klausimu ir kitais bendro intereso klausimais“, – teigė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas buvo pašalintas iš aukšto lygio derybų dėl karo nutraukimo po to, kai Maskva pareiškė nenorinti matyti jo tarp dalyvių.  Apiei tai, remdamasis JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu, pranešė leidinys „NBC News“, cituoja „The Moscow Times“. remdamasi JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius dėl paliaubų. Pasak V. Zelenskio, nors Rusija tvirtina, kad neatsisako tokios idėjos, vis dėlto V. Putinas iš tiesų to nepalaikys.  V. Zelenskio teigimu, V. Putinas paprasčiausiai bijo tą pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui į akis.