Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė dekretą, leidžiantį šaliai iki 2035 metų padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą penktadaliu, palyginti su 2021 metų lygiu. Rusija, ketvirta pagal dydį pasaulyje teršėja anglies dvideginiu, yra deklaravusi siekį iki 2060 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau aktyvistai teigia, kad dabartiniai jos klimato tikslai yra visiškai nepakankami kovai su visuotiniu atšilimu.

Jau nuo rugsėjo pabaigos Maskvos birža planuoja ilgesnį prekybos laiką akcijų rinkoje. Pokyčiai apims rytinės sesijos pradžios paankstinimą ir vakarinės sesijos supaprastinimą – tai esą leis rinkos dalyviams dar patogiau prekiauti tiek akcijomis, tiek obligacijomis. Maskvos birža planuoja rugsėjo pabaigoje pratęsti prekybos laiką akcijų rinkoje, pranešė prekybos platforma. Rytinė prekybos sesija skolos rinkoje prasidės 6.50 val.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rugpjūčio 6 d. į šalį atvyko pirmasis Rusijos kariuomenės ir karinės technikos kontingentas, kuris rengsis artėjantiems bendriems kariniams manevrams „Zapad-2025“, rašo „Kyiv Independent“. Kyjivas ir NATO išreiškė susirūpinimą, kad „Zapad-2025“ pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga atnaujinti agresiją, nes Rusija tęsia karą prieš Ukrainą, o Baltarusija išlieka potencialia karinių veiksmų baze.

Rusė Mariana Barutkina nusprendė pakartoti Nicki Minaj virusinį dainos vaizdo įrašo iššūkį – su aukštakulniais išbūti pritūpus ant vienos kojos. Rezultatas buvo gana prognozuojamas: moteris nukrito nuo virtuvės stalo ir susižeidė stuburą, bet savo „šlovės valandos“ vis dėlto sulaukė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį užsiminė, kad jis ketina įvesti didesnius muitus šalims, perkančioms naftą iš Rusijos, įskaitant Kiniją. Tačiau tikina, kad „niekada neminėjo kokios procentinės dalies“ muitus nustatytų Rusijos prekybos partneriams, rašo „Bloomberg“. „Mes padarysime nemažai to“, – atsakė D. Trumpas, kai buvo paklaustas, ar jis įgyvendins ankstesnį grasinimą įvesti muitus papildomoms šalims, įskaitant Kiniją.

„Žmogus, kuris nusinešė milijonus gyvybių ir sugriovė mano gyvenimą“, – tokią frazę Vladimiro Putino dukrai priskiria Vokietijos leidinys „Bild“. Pasak žurnalistų – Luiza, taip pat žinoma kaip Jelizaveta Krivonogich, uždaroje „Telegram“ paskyroje pirmą kartą atvirai apkaltino savo tėvą – V. Putiną – sužlugdžius jos gyvenimą. Nors pati žinutė greitai pradingo, o paskyros autentiškumas vis dar kelia abejonių, dėmesys paslaptingai V. Putino įpėdinei vėl įsiplieskė.

Naujo vyriausybės užsakyto tyrimo duomenimis, beveik 130 mažų Rusijos miestelių gresia išnykimas dėl spartėjančio gyventojų mažėjimo ir vietos ekonomikos žlugimo, rašo „The Moscow Times“. Rusijos prezidento nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos (RANEPA) tyrimo duomenimis, iš šių miestelių, kuriuose gyvena apie 3,4 mln. gyventojų, per pastarąjį dešimtmetį iš viso išsikėlė daugiau nei 314 tūkst. gyventojų.

Naftos perdirbimo gamykla „Nayara Energy“, kuri iš dalies priklauso didžiausiai Rusijos naftos bendrovei „Rosneft“, atnaujino benzino eksportą po Europos Sąjungos sankcijų, praneša „Reuters“. Pasak leidinio šaltinių, tanklaivis „Tempest Dream“, gabenęs apie 43 000 tonų benzino, išplaukė rugpjūčio 4 d. Tanklaivis, kuriam birželį buvo taikytos Didžiosios Britanijos sankcijos, plaukia į Omaną, rodo laivybos duomenys. Tačiau neaišku, kas nusipirko degalus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad svarsto galimybę per artimiausią parą „ženkliai“ padidinti Indijos importo muitus dėl to, kad šalis perka rusišką naftą. „Indija nebuvo gera prekybos partnerė, nes jie turi daug sandorių su mumis, o mes su jais ne. Taigi susitarėme dėl 25 procentų, bet manau, kad per ateinančias 24 valandas labai ženkliai padidinsiu šią ribą, nes jie perka rusišką naftą“, – sakė jis televizijos interviu CNBC.

 Europos Sąjungoje (ES) „didžiąja dauguma“ atvejų vis dar galima lengvai pasiekti uždraustų Rusijos žiniasklaidos priemonių internetines svetaines, antradienį pareiškė ekspertai ir kartu sukritikavo tai, kad blokas „nesugebėjo“ paskelbti atnaujintų gairių. Po to, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, ES valdžios institucijos, siekdamos kovoti su „dezinformacija“, uždraudė Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos transliacijas bloke, taip pat ir internete.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva tikisi tęsti taikos derybas su Ukraina, tačiau karo eiga šiuo metu yra palanki Rusijai. Jis taip pat signalizavo, kad nepaisant artėjančio Vašingtono nustatyto termino dėl sankcijų, Rusijos pozicija nesikeis, rašo „Reuters“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog įves naujas sankcijas Maskvai bei šalims, perkančioms rusišką energiją (didžiausios iš jų – Kinija ir Indija), jei Rusija iki rugpjūčio 8 d. nepabaigs 3,5 metų trunkan...

Kremlius antradienį sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą padidinti muitus Indijai, jei ši nenustos pirkti rusiškos naftos.  Vakarų teigimu, Indija tokiu būdu prisideda prie jau daugiau nei trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą finansavimo.  „Suverenios šalys turi teisę pačios pasirinkti savo prekybos partnerius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kamčiatkos pusiasalis dėl liepos 30 d. įvykusio galingo žemės drebėjimo pasislinko dviem metrais į pietryčius. Apie tai pranešė Kamčiatkos Rusijos mokslų akademijos (RAS) geofizikos tarnybos filialas. „Didžiausi seisminiai poslinkiai po liepos 30 d. žemės drebėjimo buvo stebimi pietinėje pusiasalio dalyje. Ten jie siekė beveik du metrus“, – pranešė mokslininkai. Tokią išvadą RAS padarė atlikusi skaičiavimus ir geodinaminį stebėjimą.

Sekmadienį Ukrainos karinės žvalgybos agentūra HUR internete paviešino daugybę slaptų dokumentų apie naujausią Rusijos branduolinį povandenį laivą ir jo brėžinių, taip suduodama smūgį šalies agresorės moderniausių karinių laivų ateičiai, pirmadienį pranešė ukrainiečių portalas „Kyiv Post“. Dabar bet kas, turintis išmanųjį telefoną ir prieigą prie interneto, gali susipažinti su slapta Rusijos karine informacija, kurioje išsamiai aprašyta viskas – nuo laivo vidinės konstrukcijos iki kritinių silp...

Tolimųjų Rytų Rusijos mokslų akademijos (RAN) Vulkanologijos ir seismologijos institutas praneša apie neregėtą seisminį aktyvumą Tolimuosiuose Rytuose. Kalbama apie Bezimionyj, Kambalnyj, Karymskij, Karymskij, Kliučevskij, Krašenininkovo, Mutnovskij ir Avačino ugnikalnius.

Rusijos policija sulaikė tris jaunus asmenis, kurie filmavosi šalia liepsnojančio degalų sandėlio netoli Sočio miesto po to, kai buvo pranešta apie Ukrainos dronų ataką. Apie tai pranešė britų portalas BBC. Minimame vaizdo įraše, paskelbtame socialiniame tinkle „TikTok“ matyti, kaip trijulė repuoja pagal vieną rusų dainą, o fone dega „Rosneft-Kubannefteprodukt“ objektas. Pasak vietos policijos, trys sulaikytieji yra nuo 19 iki 21 metų amžiaus.

Maskvoje pirmadienį 19 vyrų stojo prieš teismą dėl vieno iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių Rusijoje, miesto koncertų salėje, kai žuvo 149 žmonės. 2024-ųjų kovo 22-osios vakarą ginkluoti asmenys paleido šūvius koncertų salėje „Crocus City Hall“ Pamaskvėje ir ją padegė. Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį. Įtariami keturi užpuolikai yra Tadžikistano piliečiai ir dar 15 asmenų, kaltinamų prisidėjus prie išpuolio. Teisme buvo ir apie 30 nukentėjusiųjų.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui po internete užvirusio ginčo su buvusiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu pareiškus, kad jis dislokuos du branduolinius povandeninius laivus, Rusija pirmadienį paragino laikytis atsargumo.

Luiza Rozova (gimusi Krivonogich pavarde, kartais dar įvardijama kaip Rudnova), tariama Vladimiro Putino dukra, iki šiol gyvenusi tarsi šešėlyje, pirmą kartą atvirai prabilo apie savo šeimą ir gyvenimą Prancūzijoje, rašoma „Bild“. L. Rozova gimė 2003 m. kovo 3 d. Sankt Peterburge kaip Jelizaveta Krivonogich. Jos motina buvo, tikriausiai, V. Putino meilužė ir po mergaitės gimimo staiga pasakiškai praturtėjo.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad artėjantis JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitas Maskvoje bus svarbus ir naudingas. „Mes visada džiaugiamės matydami poną Witkoffą Maskvoje (...) Tokį kontaktą laikome svarbiu, esminiu ir naudingu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad amerikiečio susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu yra įmanomas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą penktadienį, rugpjūčio 1 d., nusiųsti du amerikiečių atomines povandeninius laivus „į atitinkamus regionus“ atsakant į Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo grasinimus. „Apskritai, žinoma, į tokią polemiką nenorėtume įsitraukti ir nenorėtume jos komentuoti“, – „Meduza“ cituojamas D. Peskovas.

Krovininis traukinys pervažoje netoli Sankt Peterburgo pirmadienį rėžėsi į turistinį autobusą, žuvo vienas žmogus ir dar 11 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Rusijos geležinkelių tinklas pranešė, kad avarija Šiaurės vakarų Rusijoje įvyko 3 val. (vietos ir Lietuvos laiku). Autobusas buvo ant bėgių, kai į jį visu greičiu rėžėsi traukinys. Traukinio mašinistas staigiai stabdė, „tačiau atstumas buvo per trumpas ir jis negalėjo išvengti susidūrimo“, sakoma geležinkelių tinklų pranešime.

Pirmadienį Maskvoje prasideda 19 asmenų, kaltinamų dalyvavimu pernai koncertų salėje surengtame išpuolyje, per kurį žuvo 149 žmonės, teismas. Praėjusių metų kovo 22 dieną ginkluoti vyrai įsiveržė į koncertų salę „Crocus City Hall“, ėmė šaudyti, o paskui padegė pastatą – tai buvo vienas iš kruviniausių išpuolių Rusijos istorijoje. Šimtai žmonių buvo sužeisti.

Į Rusijos prekybos centrų lentynas pradėjo plūsti iš Šiaurės Korėjos importuoti obuoliai. Šie veiksmai rodo vis glaudesnį abiejų šalių bendradarbiavimą, kuris anksčiau daugiausia apsiribojo kariniu sektoriumi.

Rusijos rytiniame Kamčiatkos krašte pirmą kartą per 450 metų išsiveržė ugnikalnis, sekmadienį pranešė šalies nepaprastųjų situacijų tarnyba. Išsiveržimas įvyko, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos Tolimuosius Rytus supurtė vienas stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų.  Rusijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti virš Krašeninikovo ugnikalnio kylantis didžiulis pelenų stulpas.

Kinija ir Rusija sekmadienį pradėjo bendras karinių jūrų pajėgų pratybas Japonijos jūroje, siekdamos sustiprinti savo partnerystę ir atsverti tai, ką jos laiko JAV dominavimu pasauliniuose reikaluose. Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ne tik ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, bet karinį bendradarbiavimą. Abi valstybės sustiprino savo santykius po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kas šiandien yra „Vakarai“ – geografinė, kultūrinė ar politinė sąvoka? Atsakymas į šį klausimą tampa lemiamas ne tik sprendžiant Ukrainos likimą, bet ir suprantant gilius civilizacinius konfliktus, kuriuose susiduria skirtingos pasaulėžiūros. Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai supranta ir atmeta Vakarus, patys Vakarai vis dar ieško savo tapatybės, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, nė nesistengia.

Azerbaidžano leidinys „Minval“ savo straipsniuose pradėjo keisti Rusijos vietovardžių pavadinimus po to, kai vienoje Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS publikacijoje Kalnų Karabacho administracinis centras buvo pavadintas Stepanakertu, šeštadienį rašo portalas „Meduza“. Miestas šį pavadinimą turėjo SSRS laikais ir tada, kai priklausė nepripažintai Kalnų Karabacho Respublikai (NKR). Dabar jis vadinasi Chankendis.

Kremliui artimi politikai ir ekspertai ėmėsi menkinti dviejų JAV branduolinių povandeninių laivų dislokavimą netoli Rusijos, apie kurį penktadienį paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas. Šie du povandeniniai laivai „nekelia naujos grėsmės“ Rusijos nacionaliniam saugumui, šeštadienį valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė buvęs oro pajėgų generolas, dabartinis Valstybės Dūmos deputatas Leonidas Ivlevas ir kartu pridūrė, kad Rusijai gerai žinoma apie tokius JAV karinius manevrus.

Ukrainos kariuomenės pulkininkas prognozuoja Rusijos puolimą prieš NATO ir paaiškina, kokį vaidmenį čia atlieka karinės pratybos Baltarusijoje. Pratybos „Zapad–2025“ gali tapti Rusijos invazijos į Baltijos valstybes repeticija, mano pulkininkas Jurijus Mikuliakas. Tačiau, skirtingai nei 2021-aisiais, šiemet reikšmingo Rusijos pajėgų judėjimo Baltarusijoje kol kas nefiksuota, o Vakarų žvalgybos grėsmės taip pat neįžvelgia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Amerikos branduoliniai povandeniniai laivai, kurie buvo dislokuoti reaguojant į buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo grasinimus, dabar yra „arčiau Rusijos“. Kaip skelbia „Ukrinform“, jis tokias pastabas išsakė duodamas interviu „Newsmax“. D. Trumpas žėrė kritiką Rusijos eksprezidentui, dabartiniam Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojui D. Medvedevui dėl jo branduolinių grasinimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino grasinimus Rusijai dėl galimų sankcijų, jei ši nesudarys paliaubų susitarimo su Ukraina. Vis dėlto jis abejoja, ar jo ultimatumas turės įtakos Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, rašo „The New York Times“. Leidinyje primenama, kad liepos 31 d., komentuodamas naktinį Kyjivo apšaudymą, D. Trumpas Rusijos veiksmus pavadino „pasibjaurėtinais“. Tuomet jis taip pat užsiminė apie galimą naujų sankcijų įvedimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė įsakęs dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus dėl itin provokuojančių vieno aukšto rango Rusijos pareigūno komentarų.

Norėdami pasirengti kitam dideliam kariniam konfliktui, JAV turi pamiršti beveik viską, ko išmoko per du dešimtmečius karų Artimuosiuose Rytuose, – teigia amerikiečių instruktorius, treniruojantis Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 4-ojo reindžerių pulko karius. Savo įžvalgomis jis dalijosi su „Business Insider“. Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą yra pamoka Vakarams, kaip reikėtų rengtis būsimiems kariniams veiksmams.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neoficialaus susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu pateikė keletą ciniškų pareiškimų apie Rusijos ir Ukrainos karą bei taikos derybas.

Rusija persiginkluoja taip greitai, kad po penkerių metų taps „realiu pavojumi“ Europai. Apie tai generolas Thierry Burkhardas sakė laikraščiui „The Economist“. T. Burkhardas, kuris ruošiasi rugpjūčio 31 d. palikti Prancūzijos generalinio štabo viršininko (CEMA) pareigas po ketverių metų tarnybos, sakė, kad iki 2030 m. „Rusija turės priemonių kelti karinę grėsmę Vakarų šalims, ypač Europos šalims“. Pasak jo, dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo vykdomo ginklavimosi masto kyla reali...

Europos Sąjunga nebeformuoja savo politikos, o tai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, lems ekonominio suvereniteto praradimą. Jis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus, rašo TASS. „Suverenitetas vaidina svarbų vaidmenį, ypač ekonominės plėtros kontekste. Jau anksčiau buvo akivaizdu, kad Europos Sąjunga neturi visiško suvereniteto. Dabar tapo aišku, kad jo neturi visai. Esant dabartinei krizei, tai neišvengiamai lems ekonominius nuostolius“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimus ir pareiškė, kad norint užbaigti karą bei užtikrinti ilgalaikę taiką, būtinas susitikimas aukščiausiu šalių vadovų lygiu, rašo „Unian“. Valstybės vadovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad Ukraina mato ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti Rusijos pradėtą karą, sustabdyti žudymus ir pasiekti orią bei ilgalaikę taiką.

Rusija nori ilgalaikės ir stabilios taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. „Mums reikia ilgalaikės ir stabilios taikos ant tvirto pamato, kad ji tiktų ir Rusijai, ir Ukrainai, užtikrintų saugumą abiem šalims“, – reporteriams sakė V. Putinas. Tačiau jis pridūrė, kad Rusijos sąlygos dėl taikos „tikrai išlieka tos pačios“. Derybos dėl karo užbaigimo kol kas didelių rezultatų nedavė, šalių pozicijos radikaliai skiriasi.

Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl įtariamo 2,4 mlrd. rublių (maždaug 29,8 mln. JAV dolerių) išgrobstymo iš Gynybos ministerijos, nes kariuomenei esą tiekė nekokybiškas neperšaunamas liemenes, ketvirtadienį pranešė leidinys „Kommersant“, kurį cituoja portalas „Meduza“. Tyrėjų teigimu, 2022 m. lapkričio mėn. Gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručko pasirašė sutartį su bendrove „GK Piket“ dėl 30 tūkst. neperšaunamų liemenių tiekimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai pasisakė apie karą Ukrainoje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą, rašo „Unian“. Per susitikimą su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka V. Putinas pareiškė teigiamai vertinantis derybų Turkijoje rezultatus ir įvykdytus belaisvių mainus. Pasak jo, Maskva laiko šį procesą svarbiu, todėl „pasirengusi palaukti“, jei Kyjivas nėra pasirengęs deryboms.

Aleksandras Lukašenka išskrido darbo vizito į Rusiją, kad susitiktų su Vladimiru Putinu pakalbėti „neformalioje aplinkoje“. Oficialiai pranešama, kad planuojama aptarti „klausimus, susijusius su Baltarusijos ir Rusijos santykių plėtra, sąjungos projektais, tarptautine darbotvarke, regioninio saugumo temas“. V. Putinas ir A. Lukašenka rengia „neformalų susitikimą“ Valaamo saloje, Ladogos ežere.

Ukrainos bombardavimą intensyvinanti Rusija liepą į šalį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022-aisiais, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per liepą į Ukrainą paleido 6 297 tolimojo nuotolio dronus – beveik 16 proc. daugiau nei birželį, ir tai jau trečias mėnuo iš eilės.

Keturi tanklaiviai su Rusijos nafta stovi prie Indijos vakarinės pakrantės dėl sankcijų, praneša „Bloomberg“. Teigiama, kad priežastis yra didėjantis JAV ir ES spaudimas, reikalaujantis, kad Naujasis Delis atsisakytų pirkti žaliavas iš Rusijos. Pagal stebėjimo sistemų duomenis, tanklaiviai „Achilles“ ir „Elyte“ šiuo metu stovi prie Džamnagaro miesto.

Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno bazė Kamčatkoje, kurioje dislokuota didžioji dalis Rusijos atominių povandeninių laivų, buvo apgadinta cunamio, kuris trečiadienį užklupo šalies Ramiojo vandenyno pakrantę, praneša „The Telegraph“, remdamasis palydovo „Umbra Space“ ketvirtadienio rytą padarytomis nuotraukomis. Kalbama apie bazę „Rybachnyj“ (priklauso uždarajam administraciniam rajonui Vilčiunskas) Krašeninikovo įlankos (Avačios įlankos dalis) akvatorijoje pusiasalio pietuose.

Australijos žvalgybos agentūros vadovas Rusiją išskiria kaip „agresyvaus šnipinėjimo grėsmę“, sakydamas, kad pastaraisiais metais buvo sugauti ir iš šalies išsiųsti keli su Maskva susiję žvalgybos pareigūnai. Žvalgybos vadovas Mike'as Burgessas ketvirtadienį vakare pasakytoje kalboje įspėjo apie vis didesnę grėsmę, kurią kelia tokie užsienio veikėjai, kaip Rusija ir Kinija.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 31 d. interviu „Fox News Radio“ teigė, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos surengė naujas derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau jos nedavė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“. M. Rubio sakė, kad derybose dalyvavo „kai kurie artimiausi Putino aplinkos žmonės“, bet ne pats Rusijos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“. Šie komentarai nuskambėjo po mirtino Rusijos naktinio puolimo, per kurį Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti. „Tiek Rusija, tiek Ukraina turi pradėti derybas dėl paliaubų ir ilgalaikės taikos.

Nikaragvos vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi pripažinti Rusijos pretenzijas į keturias Ukrainos sritis, kurios šiuo metu yra okupuotos. Apie tai pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „El 19 Digital“, remdamasi Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos liepos 30 d. laišku Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.