Rusija

„Rosneft“ valdomoje naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje, Kujbiševske, buvo sustabdytas darbas, skelbia „Reuters“. Darbas sustabdytas nuo rugpjūčio 28 d. po Ukrainos dronų atakų. Pasak šaltinių, per ataką buvo apgadinti abu pagrindiniai naftos perdirbimo įrenginiai gamykloje. Be to, buvo apgadinti ir kai kurie antriniai naftos perdirbimo įrenginiai. Gamykloje ką tik padarytas remontas Šaltiniai sako, kad gamykla buvo vos pradėjusi dirbti. Joje nuo liepos 1-osios vyko didelis remontas.

Maskva penktadienį sukritikavo Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną už tai, ką pavadino „vulgariais įžeidimais“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Praėjusią savaitę interviu LCI transliuotojui davęs E. Macronas perspėjo Europos lyderius nepasitikėti V. Putinu ir pavadino jį plėšrūnu ir pabaisa. „Dėl savo paties išlikimo (jis) turi toliau ėsti (...) Tai reiškia, kad jis yra plėšrūnas, pabaisa prie mūsų vartų“, – kalbėjo E. Macronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai sutiko palaukti iki pirmadienio, kad pamatytų, ar Rusija yra pasirengusi dvišaliam susitikimui, rašo „Sky News“. Jei Rusija neparodys pasirengimo tokioms deryboms, Ukrainos prezidentas teigė, kad tikisi sąjungininkų atsako. Putinas „tyčiojasi iš taikos pastangų“ Jo komentarai pasirodė šiandien Kopenhagoje vykstančiame Europos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptariama parama Ukrainai.

Rusija sukritikavo Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sprendimą pradėti JT sankcijų grąžinimo Iranui procesą, praneša agentūra „Reuters“.  Absurdiška vien tik vyriausybei Teherane versti kaltę dėl 2015 m. branduolinės sutarties žlugimo, penktadienį Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija. E3 vadinamos Europos šalys – Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija – ketvirtadienį aktyvavo JT sankcijų grąžinimo Iranui mechanizmą. Jos gali įsigalioti po 30 dienų.

Naktį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos transportavimo objektui Briansko srityje. Apie tai „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, rašo „Ukrinform“. Operacijoje dalyvavo raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai bei nepilotuojamų sistemų pajėgos, bendradarbiaudami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgomis ir Ukrainos saugumo tarnyba. Užfiksuotas gaisras „Objekto teritorijoje užfiksuotas gaisras.

Rusija netinkamai laiko žuvusių Ukrainos karių kūnus – kai kurie iš jų yra sudegę, suniokoti, o kūno dalys gali būti sudėtos į skirtingus maišus. Apie tai „Kyiv 24“ eteryje pranešė Ukrainos žmogaus teisių apsaugos centro vadovė Liudmila Denysova. Pasak jos, rusai nesilaiko Ženevos konvencijos reikalavimų ir nelaiko kūnų specialiuose šaldytuvuose, todėl vėliau gerokai apsunkinamas identifikavimo procesas.

Rusija pasmerkė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos sprendimą atnaujinti sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos, rašo „Evropeiskaja pravda“. Apie tai pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, nurodydama, jog „kategoriškai smerkia“ šiuos Europos šalių veiksmus ir paragino tarptautinę bendruomenę juos atmesti.

Didelė grupė iš JAV deportuotų rusų rugpjūčio 27 d. buvo atskraidinta lėktuvu iš Kairo į Domodedovo oro uostą, „Agentstvo“ pranešė „Russian America for Democracy in Russia“ prezidentas Dmitrijus Valujevas. Jo organizacija padeda Rusijos piliečiams, patekusiems į imigracijos kalėjimus. Tai jau antroji masinė rusų deportacija iš JAV šią vasarą – birželį JAV valdžios institucijos iš šalies išsiuntė apie 40 žmonių, teigė D. Valujevas. Pasak D. Valujevo, lėktuvas nusileido apie 16 val.

Pasak „Reuters“ šaltinių, susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Steve‘as Witkoffas pažeidė protokolą ir negavo konkrečių Maskvos pasiūlymų dėl karo pabaigos. Vienas iš agentūros pašnekovų pasakojo, kad S. Witkoffas į derybas vyko be JAV valstybės departamento sekretoriaus. Kodėl taip atsitiko – nežinoma. Galiausiai D. Trumpo atstovas liko be jokių konkrečių V. Putino pasiūlymų dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Eidamas 93 metus mirė rusų kompozitorius Rodionas Ščedrinas, sukūręs tokius garsius baletus kaip „Ana Karenina“ ir „Karmen siuita“, penktadienį pranešė Maskvos didysis teatras, pavadindamas netektį „didžiule tragedija“. Velionės baleto legendos Majos Pliseckajos vyras R. Ščedrinas buvo „vienas didžiausių šiuolaikinių genijų“, kurio „operos, baletai ir simfonijos atliekamos didžiausiose pasaulio scenose“, teigiama teatro pranešime.

Kanados senatorė Rebecca Patterson ketvirtadienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė jokiu būdu negali leisti, jog Ukraina pralaimėtų karą su Rusija, ir turėtų parodyti ryžtą, praneša „Ukrinform“. Senatorė pabrėžė, kad Vakarų valstybių užduotis yra užtikrinti, jog bet kuris potencialus agresorius, kad ir kas jis bebūtų, aiškiai suprastų, jog Vakarų pajėgumas ir ryžtas neleis jam laimėti, o agresijos kaina jam bus nepriimtina.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino federalinės vyriausybės ryžtą ir ateityje intensyviai remti Bundesverą. „Kasdien matome Rusijos kariuomenės akcijas. Jie tikrina mūsų gynybinį pasirengimą ir mūsų gynybinius pajėgumus“, – sakė F. Merzas lankydamasis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadavietėje Rostoko uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 17 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste. „Jokia diplomatinė atstovybė niekada neturėtų tapti taikiniu. Reaguodami į tai, mes iškviečiame Rusijos pasiuntinį į Briuselį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Kallas.

Rusija ketvirtadienį tvirtino, kad „vis dar domisi“ diplomatija, tačiau toliau rengs smūgius Ukrainai po naktinio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 14 žmonių. „Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo savo užduotis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą.  Rusija tebėra suinteresuota derybomis „Jos ir toliau atakuoja karinius ir netoliese esančius infrastruktūros objektus“, – teigė jis.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Ketvirtadienio naktį Gelendžike nukritusios drono nuolaužos sukėlė gaisrą, pranešė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas. Kaimas yra vos už 10 km nuo Vladimiro Putino rūmų Idokopo kyšulyje, rašo „Telegram“ kanalas „Agentstvo“. Po drono nuolaužų kritimo miške kilo trys gaisrai. Iš pradžių ugnis apėmė apie 3 tūkst. kv. m, vėliau plotas padidėjo iki 7 tūkst. kv. m, nurodė krašto miškų gaisrų centras. Gaisras išsiplėtė Vėliau gaisras dar labiau išsiplėtė – iki 32 tūkst. kv.

Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 17 žmonių, rašo „Unian“, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad naktį miestą supurtė galingi sprogimai, nušvietę dangų ir palikę dūmų stulpą. „Siaubingas ir tyčinis civilių žudymas. Rusai nesirenka užbaigti karo, tik naujus smūgius“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Estijos premjeras Kristenas Mihalas, komentuodamas naktinį masinį Rusijos oro smūgį Kyjivui, paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, nes tai esą vienintelė kalba, kurią supranta Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Apie tai K. Mihalas ketvirtadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak Estijos premjero, V. Putinas dar kartą įrodė, kad nesiekia taikos. Jis pabrėžė, jog šią naktį žiaurūs Rusijos išpuoliai buvo nukreipti prieš nekaltus civilius, esančius toli nuo fronto linijos.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiąnakt didelio masto dronų ataka smogė Novokuibyševsko ir Afipskio naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Kyiv Independent“. Novokuibyševsko gamykla, esanti maždaug už 900 kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, per metus pajėgi perdirbti 8,3 mln. tonų naftos. Skelbiama, kad rugpjūčio pradžioje ji sustabdė veiklą po to, kai buvo apgadinta Ukrainos dronų atakų metu.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, įskaitant ir Kyjivą, rodo sąmoningą Kremliaus konflikto eskalaciją bei panieką taikos pastangoms. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kol pasaulis ieško kelio į taiką, Rusija atsako raketomis“, – rašė ji.

Vladimiras Putinas nesiruošia sėsti prie derybų stalo su Volodymyru Zelenskiu. „Politico“ rašo, kad tam yra dvi esminės priežastys: Kremlius nenori suteikti Ukrainos prezidentui politinio legitimumo ir kartu naudojasi konflikto vilkinimu, kad manipuliuotų Donaldu Trumpu bei silpnintų Vakarus. „Greičiausiai V. Putinas nėra sužavėtas Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

Rugpjūčio mėn. vykusiuose viršūnių susitikimuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepateikė jokių garantijų, kad Europa dalyvaus būsimose taikos derybose. Po rugpjūčio, kupino geopolitinių viršūnių susitikimų, tampa aišku, kad Europa savarankiškai gina Ukrainos suverenitetą, o kartu ir savo saugumą nuo Rusijos agresijos, todėl negali tikėtis didelės JAV paramos.

Kremlius teigia, kad bet kokiam susitikimui tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio turi būti „gerai pasiruošta“. Maskva taip pat pažymi, kad „palaiko ryšį“ su Kyjivu, tačiau ateities derybų datos nenurodo, o galimą Europos karių dislokavimą Ukrainoje vertintų „neigiamai“. Peskovas mano, kad susitikimas turi būti gerai paruoštas „Bet koks aukšto lygio ar aukščiausio lygio kontaktas turi būti gerai paruoštas, kad būtų veiksmingas“, – žurnalistams trumpame pranešime sakė Kremliaus atstova...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos ataka prieš Ukrainos energetikos objektus paliko be elektros daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, rašo „Sky News“. V. Zelenskis pranešė, kad po naktinių Rusijos atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą šiaurės rytų Ukrainoje šiandien be elektros liko daugiau kaip 100 tūkst. namų ūkių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija siunčia neigiamus signalus dėl galimų susitikimų ir tolesnės įvykių raidos, o tuo pat metu šalies miestai bei kaimai toliau patiria bombardavimus, rašo „Telegram“ kanalas „Unian“. „Šiuo metu Rusija siunčia neigiamus signalus dėl susitikimų ir tolesnės įvykių raidos. Mūsų miestai ir kaimai toliau bombarduojami“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos drono nuolaužos sukėlė gaisrą ant daugiabučio namo stogo pietų Rusijos mieste Rostove. Dėl incidento teko evakuoti 15 gyventojų, trečiadienį pranešė Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyusaras, rašo „Reuters“. „Svarbiausia, kad niekas nenukentėjo“, – „Telegram“ rašė J. Slyusaras, pridurdamas, jog gaisras buvo užgesintas.

Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas bijo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti karo užbaigimo sąlygas, su Vokietijos kancleriu Fredrichu Merzu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is. M. Carney‘is pareiškė, kad V. Putinas vis naujas sąlygas kelia ir reikalus vilkina būtent todėl, kad bijo šio susitikimo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad šią savaitę Niujorke susitiks su Ukrainos atstovais, rašo „Unian“. „Šią savaitę susitinku su ukrainiečiais. Susitiksiu su jais Niujorke, ir tai yra svarbus signalas. Mes kasdien bendraujame su rusais“, – sakė jis. „Ant stalo yra taikos pasiūlymas“ S. Witkoffas taip pat pridūrė, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs taikai. „Be abejo. Ant stalo yra taikos pasiūlymas.

Rugpjūčio 26 d. vakarą Dagestane (Rusija) ir aplinkiniuose regionuose gyventojai pajuto galingą žemės drebėjimą – Europos seismologai fiksavo 5,5 balo stiprumo žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo Kaspijos jūroje. Dagestano ir kitų miestų gyventojai smūgius pajuto rugpjūčio 26 d., apie 23:30 val.

Vokietijos naikintuvai rugpjūčio 26 d. skubiai pakilo dėl Rusijos žvalgybinio lėktuvo Il-20, kuris skrido virš Baltijos jūros, pranešė „Deutsche Welle“ (DW). Du „Eurofighter“ naikintuvai kilo iš Rostock-Laage oro bazės Vokietijoje, kai buvo pastebėtas Rusijos orlaivis, skridęs su išjungtais atsakikliais ir be pateikto skrydžio plano, nurodė DW.

Jungtinės Karalystės lėktuvas, skridęs iš Londono į Pekiną, buvo priverstas leistis Rusijoje, skelbia „The Sun“. Lėktuve buvo daugiau nei 200 žmonių. Lėktuvas nusileido Sibiro gilumoje. Tai retas atvejis, kadangi Vakarų aviakompanijos nustojo naudotis Rusijos oro erdve, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Incidentas įvyko pirmadienio vakarą. Skelbiama, kad skrydžio metu sugedo vienas iš lėktuvo variklių.

Rusija kartu su Mongolija surengė bendras karines pratybas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Ulan Batoras, palaikantis glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Pekinu, karo Ukrainoje atžvilgiu išlaiko neutralią poziciją, rašo „Sky News“. Rusijos karinės pajėgos dalyvauja bendrose pratybose su Mongolija rytinėje Sibiro dalyje. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, šios pratybos, kasmet rengiamos nuo 2008 m., apima šimtus karių bei sausumos ir oro pajėgų technikos.

Tvirta taika Ukrainoje galėtų tapti vienu svarbiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekimų. Tačiau tam jam teks pasitelkti strategiją, kurią jis jau sėkmingai taikė kitose šalyse, rašo „The Wall Street Journal“. Anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad prezidentas Joe Bidenas „neleido Ukrainai atsakyti, tik gintis“. Šis pareiškimas, regis, aiškiai rodė, jog JAV gali leisti Ukrainai naudoti daugiau amerikietiškų raketų, kad būtų galima sunaikinti daugiau taikinių giliai Rusijos teritorijoje.

Keli Rusijos oro uostai naktį turėjo apriboti veiklą dėl į jų oro erdvę įskridusių Ukrainos kovinių bepiločių orlaivių. Be kita ko, paveiktas Sankt Peterburge esantis Pulkovo oro uostas, pranešė federalinė aviacijos agentūra „Rosaviacija“. Miesto pakraščiuose buvo perimta 10 bepiločių orlaivių, antradienį tinkle „Telegram“ parašė gubernatorius Aleksandras Drozdenka. Pranešimų apie padarytą žalą ar nukentėjusius žmones negauta.

Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) kibernetinio saugumo specialistai Kyjive demaskavo Rusijos agentę, kuri padėdavo okupantams rengti naujus smūgius sostinei bei teroristinius išpuolius. Paaiškėjo, kad nusikaltėlė buvo 36-erių metų laisvai samdoma darbuotoja, kurią Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) nuotoliniu būdu užverbavo per pažįstamą, gyvenančią laikinai okupuotame Kryme.

Rusijos vyriausybė paragino prezidentą Vladimirą Putiną atsisakyti toliau dalyvauti Europos konvencijoje prieš kankinimą, sakoma pirmadienį vienoje oficialioje interneto svetainėje paskelbtoje rezoliucijoje. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Meduza“. Rezoliucijoje, kurią pasirašė Ministras Pirmininkas Michailas Mišustinas, Rusija raginama pasitraukti iš konvencijos ir jos papildomų protokolų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva yra „stabiliausi, brandžiausi ir strategiškai reikšmingiausi“ tarp didžiųjų pasaulio valstybių, pranešė valstybinė žiniasklaida. Susitikimo su Rusijos Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu metu Xi Jinpingas gyrė šalių santykius kaip „stabilaus pasaulio taikos šaltinį“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Baltarusija riboja degalų tiekimą Rusijai, nepaisydama agresorės patiriamos degalų krizės. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba, remdamasi „Ukrinform“. Agentūra pažymi, kad benzino trūkumas Rusijoje verčia regionines valdžios institucijas įvesti kuponų sistemą. Didmeninės šio kuro kainos nuo rugpjūčio pradžios išaugo 8 proc. Nepaisant Rusijos vyriausybės įvesto benzino eksporto draudimo, rinka taip ir neatsistatė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptarė branduolinio nusiginklavimo klausimą. Kaip Baltuosiuose rūmuose žurnalistams pareiškė D. Trumpas, Rusijos prezidentas „pasirengęs tai padaryti“, o prie šio proceso gali prisijungti ir Kinija, praneša CNN. „Rusija yra tam pasirengusi“ Amerikos lyderis pabrėžė, kad branduolinio nusiginklavimo tema buvo viena pagrindinių jo derybų su V. Putinu klausimų.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as interviu yra išvardijęs kelias „nuolaidas“, kurios, jo teigimu, liudija apie rimtus Kremliaus ketinimus nutraukti karą Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai sureagavo į Sergejaus Lavrovo pareiškimus apie tariamą Volodymyro Zelenskio „nelegitimumą“. Pasak jo, absurdiška, kad apie teisėtumą kalba žmogus, daugiau nei du dešimtmečius išsėdėjęs savo kėdėje, tarnaudamas režimui. „Nėra nieko absurdiškesnio už pamokslavimus apie teisėtumą iš žmogaus, kuris 21 metus praleido savo kėdėje, tarnaudamas tam, kuris valdo jau daugiau nei 25 metus.

Palydovinės nuotraukos atskleidė, kad Rusija Kaliningrado srityje, visai prie NATO sienų, stato milžinišką šnipinėjimo bazę. Atvirojo kodo tyrėjai teigia, jog objektas galėtų perimti radijo ryšius ir tapti strateginiu Kremliaus įrankiu stebint NATO veiklą Baltijos regione. Tyrėjų teigimu, Kaliningrado srityje, Įsručio mieste, į pietus nuo Baltijos laivynui priklausančios oro bazės, statomas apskritimo formos antenų masyvas.

Vienas Rusijos karys žurnalistams papasakojo, kad prisidėjo prie penkių Ukrainos karo belaisvių nužudymo Donecko srityje 2024 m. gegužę, praneša portalas „Meduza“. Rusijos bataliono „Somalis“ narys 31-erių Ivanas Ochlopkovas portalui „Vot Tak“ tvirtino, kad 2024 m. gegužės 5 d. kartu su puolimo būriu įžengė į Ukrainos Karlivkos kaimą, esantį netoli Avdijivkos. Pasak jo, Rusijos kariai susišaudė su Ukrainos kariškiais, kurie slėpėsi privataus namo rūsyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų žinoti, kad Vokietijos parama Ukrainai nemažėja, pirmadienį su neplanuotu vizitu atvykęs į Ukrainos sostinę Kyjivą pareiškė Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas, rašo „Reuters“. „Putinas neturėtų turėti iliuzijų, jog Vokietijos parama Ukrainai gali susilpnėti“, – sakė jis. „Priešingai – mes išliekame antra didžiausia Ukrainos rėmėja pasaulyje ir didžiausia Europoje“, – pabrėžė L. Klingbeilas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas duodamas interviu JAV televizijos kanalui „NBC News“ ciniškai paneigė JT informaciją, patvirtinančią sistemingus Rusijos smūgius Ukrainos civiliams gyventojams, praneša naujienų agentūra „Unian“. Interviu metu laidos vedėjas rėmėsi JT pranešimais, kad Rusija Ukrainoje nužudė arba sužeidė apie 50 000 civilių gyventojų, ypač per smūgius, suduotus gimdymo namams, bažnyčioms, mokykloms ir ligoninėms.

Buvęs CŽA vadovas ir JAV generolas Davidas Petraeusas perspėja, kad taikos tarp Ukrainos ir Rusijos artimiausiu metu tikėtis neverta. Pasak jo, Vladimiras Putinas neketina sąžiningai derėtis ir siekia tik papildomos teritorijos, o didžiausia kliūtis taikai šiandien yra pats Rusijos prezidentas. Rugpjūčio 24 d. interviu „ABC News“ D. Petraeusas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento V. Putino susitikimo tikimybe bei V. Putino noru derėtis sąžiningai.

Po chaotiško Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo aišku viena: Amerika tolsta nuo Europos saugumo klausimų, o senajam žemynui teks nuspręsti, ar jis pasirengęs tapti savo likimo šeimininku. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris susitikimą Aliaskoje pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“ – JAV pareiškė, kad yra pasirengusios suteikti saugumo garantijas kaip būsimo taikos susitarimo dėl Ukrainos dalį.

Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta ne tik fronto linijose, bet ir tyliai – politinėse salėse, derybose bei per manipuliacijas mažumų teisėmis. Ekspertai įspėja, kad Kremlius nuosekliai siekia skaldyti Europą, remdamas šovinistus, „naudingus idiotus“ ir atverdama senas istorines žaizdas. Kai karas siaučia fronto linijoje, su tranšėjomis, tankais, dronais ir raketomis, jis matomas.

Kremlius toliau bando perrašyti istoriją – Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusija nepradėjo karo, o visa tai tėra Vakarų propaganda. Kremliaus lyderis tikino, kad Maskva „daro viską, jog užbaigtų 2014-aisiais prieš Donbaso gyventojus pradėtą karą“, ir netruko pažerti užuominų apie „nedraugišką elitą“ bei pagyrų Donaldo Trumpo „lyderystės savybėms“. „Rusija nepradėjo karo, visa tai – Vakarų propaganda“: V. Putinas išliejo dar vieną melagingų ir ciniškų pareiškimų srautą, rašo „Telegram“ ka...