infliacija

Bent jau visuomenės apklausose daugelis lietuvių gyvenimu nesiskundžia ir savo padėtį vertina kur kas geriau nei europiečiai. Vis dėlto kartais mėgstame paniurzgėti, kad kainos auga greičiau nei algos. Vis dėlto oficiali statistika rodo ką kita. Praėjusį mėnesį kainos Lietuvoje augo lėčiausiai tarp visų Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos šalių. Šia prasme nusileidome tik Airijai, kurioje kainos visai nesikeitė. „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. rugsėjo mėn.

Lietuvoje gyvenimas gerėja. Ekonomistai skaičiuoja – algos per penkerius metus pakilo net 72 procentais. Kadangi kainų augimas buvo lėtesnis, lietuvių perkamoji galia padidėjo maždaug ketvirtadaliu. Tai vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojų perkamoji galia Lietuvoje ir toliau sėkmingai augs.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad gyventojų ekonominė padėtis per pastarąjį penkmetį kaip reikiant pagerėjo.

Augant būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainoms, grupė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlo įstatyme numatyti nuolatinę jų stebėsenos sistemą. Jei Seimas šioms pataisoms pritartų, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), remdamasis Vartotojų teisių tarybos sudarytu planu, reguliariai analizuotų būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas.

Metinė infliacija pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje rugsėjį siekė 0,4 proc., o vidutinė metinė – 1,2 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 0,5 proc., vidutinė metinė – 0,9 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvoje traukiasi vidurinioji klasė. Ir ne todėl, kad žmonės daugiau uždirba ar gyvena turtingiau, o todėl, kad apie 30 tūkst. viduriniajai klasei priklausiusių lietuvių tapo bedarbiais. Viduriniosios klasės santaupos nuvertėjo dėl infliacijos, dėl išaugusių kainų ir palūkanų sunku įpirkti būstą. Tad vidurinioji klasė reikalauja bent 50 proc. didesnių algų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   Liepą VK prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 2 proc.  „Atsižvelgdami į pirmojo pusmečio rezultatus ir atnaujintas prielaidas, nežymiai padidinome 2024 metų realiojo BVP projekcijas. Prognozuojame, kad ekonomika augs daugiau nei 2 proc.

Metinė infliacija euro zonoje rugpjūtį krito iki 2,2 proc., nuo buvusių 2,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) krito nuo 2,8 proc. iki 2,4 proc., skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvos metinė infliacija rugpjūtį siekė 0,8 proc. 2023 m. rugpjūtį euro zonos metinė infliacija siekė 5,9 proc. Daugiausiai prie metinės infliacijos prisidėjo paslaugos – sudariusios 1,88 proc. punkto nuo visos infliacijos, taip pat maistas, alkoholis ir tabakas – sudaręs 0,46 proc. punkto, pramonės produktai – 0,11 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą, rugpjūtį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 3,5 proc. liepą, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus ūgtelėjo kainos ryšių paslaugų (10,5 proc.), švietimo paslaugų (7,4 proc.), sveikatos priežiūros paslaugų (6,9 proc.), alkoholio ir tabako (6,0 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (5,9 proc.

Per mėnesį kainos Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., tačiau metinė infliacija vėl artėja prie procento ribos. O labiausiai per metus kainas kėlė kavinės ir restoranai – beveik 9 proc. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad restoranai kainas turės pradėti mažinti, nes valgytojų – vis mažiau. Ryškesnio maisto ar kitų prekių augimo ekonomistai neprognozuoja, tačiau metų pabaigoje infliacija turėtų padvigubėti.

Jeigu tikėsime Finansų ministerijos prognozėmis, tai šiais metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augs dešimt kartų sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tai numatyta naujausiame Ekonominės raidos scenarijuje, kurį trečiadienį pristatė ministerija. Jame kaip tik pateikiamos prognozės, nuo kurių, be kita ko, priklausys ir kitų metų valstybės biudžetas. Jame bus nustatyta, kiek ir kokių mokesčių sumokėsime ir kas kokių išmokų gaus.

Naujausiems infliacijos duomenims sustiprinus lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjo 12-ąją vyksiančiame posėdyje sumažins palūkanų normas, o tai, kaip yra minėję pinigų politikos formuotojai, yra tikėtina, euro kursas penktadienį smuko kiek žemiau 1,108 JAV dolerio kartelės, priartėjęs prie žemiausio per dvi savaites lygio, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Rugpjūtį išankstinei metinei infliacijai nesiekiant 1 proc., o per mėnesį fiksavus nedidelę defliaciją, artimiausiu metu infliacijos augimas gali paspartėti, teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad mėnesio defliacija liepą – didesnė nei tikėtasi ir tai yra itin palanki tendencija vartotojams.

„Swedbank“ ekonomistai didina Lietuvos BVP augimo prognozę bei mano, kad ir šiais, ir kitais metais Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai tarp Baltijos šalių. Kitais metais Lietuvoje tikėtina augs infliacija, bet gyventojų pajamos vis dar augs tris kartus sparčiau nei kainos. Prognozuojama, kad JAV ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip pernai ir sieks apie 2,5 proc.

Nepaisant pasaulinių ekonomikos lėtėjimo tendencijų, Lietuvoje infliacija pirmą metų pusmetį išlieka viena žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Jeigu didelėje dalyje pasaulio buvo neigiami siurprizai dėl (ekonomikos – ELTA) augimo, dėl nedarbo lygio, tai Lietuva buvo teigiamas siurprizas.

Duonos, pieno produktų, šokolado ir alaus tiekėjai Rusijoje informavo mažmenininkus, kad per artimiausią mėnesį kainos padidės iki 40 proc., pranešė šalies verslo dienraštis „Kommersant“. Rugpjūtį ir rugsėjį numatomas kainų augimas siejamas su didele infliacija ir brangstančiomis paskolomis. Į tai įeina ir didėjančios transportavimo, personalo, pakavimo ir žaliavų išlaidos.

Metinė infliacija euro zonoje liepą, kaip ir skelbta preliminariai, paaugo nuo 2,5 proc. ankstesnį mėnesį iki 2,6 proc., rodo Eurostato antradienį paskelbti duomenys. Rinkose iš pradžių vyravo lūkesčiai, kad šis rodiklis liepą sumažės iki 2,4 proc., rašo portalas „Trading Economics“.  Energijos kainų metinis augimo tempas liepą paspartėjo nuo 0,2 proc. birželį iki 1,2 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje liepą spartėjo iki 2,2 proc. nuo 2,0 proc. birželį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, infliacijos padidėjimą lėmė menkęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų nuosmukis per metus (iki 3,1 proc.), sparčiau brangusios sveikatos priežiūros paslaugos (iki 3,9 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugos (3,3 proc.), neklasifikuojamos prekės ir paslaugos (3,9 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje liepą spartėjo iki 5,4 proc. nuo 4,8 proc. birželį, pirmąkart šiemet viršydama 5 proc. ribą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Liepą užfiksuota nulinė mėnesio infliacija, o per septynis šių metų mėnesius vartojimas pabrango 4,3 procento. Bazinė infliacija, skaičiuojama atmetus neapdorotų maisto produktų, energijos išteklių bei valstybės reguliuojamų kainų pokyčius, liepą sudarė 0,7 proc. per mėnesį ir 5,7 proc. per metus.

Augimo spartą mažinanti Rusijos ekonomika demonstruoja perkaitimo požymius, ir tai pripažįsta centrinis bankas, tuo tarpu infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023-iųjų žiemos. Federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) išankstiniais duomenimis, bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis prieaugis antrąjį šių metų ketvirtį sumenko iki 4,0 proc. nuo 5,4 proc. pirmąjį.

Metinė infliacija pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje liepą siekė 1,1 proc., o vidutinė metinė – 1,9 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 0,9 proc., vidutinė metinė – 1,6 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metinė infliacija liepą, lyginant su šiuo laikotarpiu pernai, sudarė 1,1 proc., o apskaičiuotoji pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) liepą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 1,9 proc., o pagal VKI – 1,6 proc.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse birželį sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 5,9 proc. gegužę, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų spalio, skelbia organizacija. Vartojimo prekių ir paslaugų brangimo lėtėjimas pirmąjį vasaros mėnesį užfiksuotas 24-ioje iš 38-ių EBPO narių. Neskaitant Turkijos kurioje, metų infliacija birželį viršijo 70 proc., šis infliacijos rodiklis likusiose EBPO narėse per mėnesį sumenko nuo 3,1 proc. iki 2,9 procento.

Preliminariais trečiadienį paskelbtais Eurostato duomenimis, infliacija euro zonoje liepą šiek-tiek pakilo, tuo tarpu bazinė infliacija liko stabili. Suderintasis vartotojų kainų indeksas (SVKI), birželį didėjęs 2,5 proc., liepą pakilo 2,6 proc. Buvo prognozuojama, kad ir liepą šio indekso augimo tempai turėtų siekti 2,5 proc. Bazinė infliaciją, kurią skaičiuojant neatsižvelgiama į maisto prekių, alkoholio ir tabako gaminių kainas, nekito ir toliau sudarė 2,9 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje, birželį siekusi 1 proc., buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Mažesnė nei Lietuvoje metinė infliacija buvo tik Italijoje – 0,9 proc. – ir Suomijoje – 0,5 proc. Latvijoje šis rodiklis siekė 1,5 proc., Estijoje – 2,8 proc. Mėnesio infliacija Lietuvoje ir Latvijoje buvo nulinė, o Estijoje siekė 0,5 proc.  Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,6 proc., o vien euro zonoje – 2,5 proc.

Vartotojų kainų infliacija Lenkijoje birželį, kaip ir skaičiuota iš pradžių, kiek padidėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per keturis mėnesius. Tai pirmadienį parodė naujausi šios šalies statistikos biuro duomenys. Metinis vartotojų kainų indeksas birželį didėjo 2,6 proc. – kiek sparčiau, palyginti su 2,5 proc. augimu gegužę.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje birželį sulėtėjo iki 1,3 proc. nuo 1,5 proc. gegužę, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų kovo. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį toliau lėtino menkę metiniai kainų prieaugiai būsto ir komunalinių paslaugų, poilsio ir pramogų organizavimo, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, taip pat neklasifikuojamų prekių ir paslaugų.

Nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Rusijos vyriausybė visus savo finansinius išteklius sutelkė finansuoti karą. Kadangi karas yra Kremliaus prioritetas, buvo naudojamos visos priemonės: didesni mokesčiai, valstybiniai fondai, vidaus skolinimasis ir pinigų spausdinimas. Prie Rusijos finansų sistemos vairo stovintys ekonomistai stengėsi kontroliuoti išlaidas, pinigų pasiūlą ir infliaciją.

Metų infliacija Ispanijoje birželį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 3,6 proc. gegužę, kuri buvo didžiausia per pastaruosius vienerius metus, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi galutiniais duomenimis. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas šalyje brango 0,3 proc. – tiek pat kiek ir ankstesnįjį. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos pastovumu nepasižyminčios šviežio maisto ir energijos kainos, per mėnesį nepakito – 3,0 procento.

Penktadienį paskelbtais Švedijos statistikos biuro duomenimis, birželį vartotojų kainų infliacija šalyje dar labiau nukrito ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus su puse metų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainų indeksas, gegužę augęs 3,7 proc., birželį nukrito iki 2,6 proc. Ekonomistai prognozavo, kad infliacija sulėtės iki 2,8 proc. Be to, tai buvo mažiausias infliacijos rodiklis nuo 2021 m. rugsėjo, kai kainos kilo 2,5 proc.

Kainų augimo tempas Rusijoje birželį paspartėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs infliacijos duomenys. Jie didina tikimybę, kad vėliau šį mėnesį bus pakeltos palūkanų normos. Didelės vyriausybės išlaidos karui prieš Ukrainą padėjo Rusijai užregistruoti netikėtai stiprų augimą, tačiau taip pat išaugino kainas. Metinė infliacija birželį sudarė 8,6 proc., trečiadienį pranešė statistikos tarnyba „Rosstat“. Tai didžiausias įvertis nuo 2023 m. vasario. Gegužę infliacija siekė 8,3 proc.

Metų infliacija Norvegijoje birželį sulėtėjo iki 2,6 proc. nuo 3,0 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Anot pranešimo, didžiosios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 4,9 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (4 proc.), sveikatos priežiūros  paslaugų (4,9 proc.

Metų infliacija Danijoje birželį sulėtėjo iki 1,8 proc. nuo 2,2 proc. gegužę, kuri buvo didžiausia nuo pernai spalio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Anot pranešimo, rodiklio sumažėjimą lėmė lėtėjęs brangimas maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 0,6 proc.), transporto prekių ir paslaugų (1,2 proc.), alkoholio ir tabako (0,8 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (2 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (3,1 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje birželį sulėtėjo iki 2,0 proc. nuo 2,6 proc. gegužę, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis pakartojo kovo mėnesį pasiektą žemiausią nuo 2023-iųjų lygį. Anot tarnybos, metų infliacijos mažėjimą lėmė pagilėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų kritimas per metus (iki 4,2 proc.), taip pat sulėtėjęs brangimas alkoholio ir tabako (iki 4,9 proc.), transporto prekių ir paslaugų (2,6 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje birželį lėtėjo iki 2,3 nuo 2,4 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Didžiausios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 2,1 proc.), drabužių ir avalynės (4,6 proc.), transporto prekių ir paslaugų (3,2 proc.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse birželį užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis infliacijos rodiklis per mėnesį didėjo Lietuvoje ir Latvijoje, menko Estijoje. Lietuvoje metų infliacija spartėjo nuo 0,5 proc. gegužę iki 0,7 proc. birželį, Latvijoje – nuo 0,1 proc. iki 1,4 proc., o Estijoje – lėtėjo nuo 2,9 proc. iki 2,5 procento. Per mėnesį vartojimas brango Lietuvoje ir Estijoje, pigo Latvijoje.

Metų infliacija Kipre birželį spartėjo iki 2,9 proc. nuo 2,7 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias per pastaruosius aštuonis mėnesius. Būsto ir komunalinių paslaugų kainos praėjusį mėnesį buvo 5,9 proc. didesnės nei prieš metus, viešojo maitinimo apgyvendinimo paslaugos per metus pabrango 5,2 proc., transportas – 4,3 proc., maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 2,9 proc., alkoholis ir tabakas – 1,3 procento.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Sulėtėjus maisto ir energijos kainų augimui, metinė infliacija euro zonoje birželį sumažėjo, antradienį parodė oficialūs duomenys. Vartotojų kainos bendros valiutos bloke birželį didėjo 2,5 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Gegužę analogiškas įvertis siekė 2,6 proc. „FactSet“ ir „Bloomberg“ apklausti ekonomistai ir prognozavo, kad infliacija sumažės iki 2,5 proc.

Metų infliacija Nyderlanduose birželį spartėjo iki 3,2 proc. nuo 2,7 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo šių metų sausio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso metinį prieaugį praėjusį mėnesį skatino spartėjęs brangimas maisto produktų, gėrimų ir tabako (iki 4,4 proc.), paslaugų (iki 4,6 proc.), taip pat menkęs ne maisto prekių, neskaitant energijos išteklių, kainų nuosmukis (iki 0,5 proc.

 Metų (12-os mėnesių) infliacija Austrijoje birželį sulėtėjo iki 3,0 proc. nuo 3,4 proc. gegužę, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų liepos. „Maisto ir ypač degalų kainos šiuo metu infliaciją skatina mažiau nei ankstesniais mėnesiais.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kurį stebi šios šalies centrinis bankas, gegužę šiek tiek sumažėjo, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai suteikia Federalinei rezervų sistemai (FED) papildomų įrodymų, kad jos kova su infliacija grįžo į vėžes, nes pirmą metų ketvirtį metinė infliacija kiek paaugo. Prekybos departamentas pareiškime nurodė, kad kainų indekso PCE metinis įvertis gegužę didėjo 2,6 proc., o mėnesio infliacija išliko nepakitusi.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje gegužę sulėtėjo iki 0,1 proc. nuo 1,1 proc. balandį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų vasario. Mėnesio infliacija gegužę sudarė 0,3 proc., o per penkis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 2,9 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso pokyčiui per mėnesį turėjo 4,1 proc. brangę neklasifikuojamos prekės ir paslaugos, 1,3 proc.

Metinei infliacijai Lietuvoje šiemet grįžus į 2020-ųjų lygį ir nesiekiant 1 proc., o mėnesio – vos kiek viršijančią nulį, ekonomistai teigia, kad infliacija išsikvėpė, jos „dugnas“ liko praeityje, o tai turi teigiamos įtakos žmonių perkamosios galios bei ekonomikos augimui. Analitikų teigimu, infliaciją palaikys pirmiausia toliau augančios paslaugų kainos, o ją kiek slopins vasarą pingantis maistas, drabužiai ir degalai.

Rusijos centrinis bankas penktadienį nepakeitė palūkanų, nors infliacija gerokai viršija planinius vyriausybės rodiklius ir daugelis ekspertų perspėja, kad dėl išaugusių karinių išlaidų ekonomika gali perkaisti. Bankas pranešė nepakeitęs savo pagrindinės palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro 16 proc., tačiau leido suprasti, kad, jei kainų augimo tempai nesulėtės, ateityje skolinimosi kaina gali būti didinama. Metinė infliacija šalyje šiuo metu siekia 8,2 proc.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kurį stebi šios šalies centrinis bankas, balandį nekito, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Esama tikimybės, kad ši žinia paskatins Federalinę rezervų sistemą (FED) vasaros metu palaikyti palūkanų normas aukštame lygyje. Prekybos departamentas pareiškime nurodė, kad kainų indekso PCE metinis įvertis balandį didėjo 2,7 proc., o mėnesio infliacija – 0,3 proc.

Metinė infliacija euro zonoje gegužę paaugo iki 2,6 proc., nuo buvusių 2,4 proc. balandį, remdamasis išankstiniais duomenimis skelbia Eurostatas. Tuo metu spėjama, kad Lietuvos metinė infliacija gegužę sieks 0,8 proc., kai balandį siekė 0,4 proc. Metinė bazinė infliacija, kuri yra skaičiuojama atmetus maisto, alkoholio, tabako produktų ir energijos kainų pokyčius paspartėjo iki 2,9 proc., balandį ji siekė 2,7 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje šiais metais turėtų siekti mažiau 2 proc. Anot jos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2024 metams prognozuoja dar geresnius šalies finansinius rodiklius. „Paskutiniai duomenys rodo, kad infliacija tikrai slopsta. Šiais metais tikimės, kad infliacijos dydis bus žemiau 2 proc.

Išankstinis metinės (2024 m. gegužę, palyginti su 2023 m. geguže) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,8 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, gegužę sudaro 3 proc. Išankstinis mėnesinis (2024 m. gegužę, palyginti su balandžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,3 proc.

Karštą vasaros dieną nėra nieko maloniau nei atsivėsinti gaiviais ledais. Tačiau vasarėjant orams, kyla ne tik temperatūra už lango, bet ir desertų kainos. Infliacijos spaudimas jaučiamas visame pasaulyje, ir tai ypač atsispindi mūsų mėgstamų skanėstų kainų etiketėse. Auganti infliacija palietė ne tik kasdienes prekes, bet ir vasarojančių žmonių taip pamėgtus minkštų ledų furgonus.