nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
JAV: už Švedijos ir Suojimos palaikymą stojimui į NATO Turkija negavo jokių nuolaidų
Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO.
„Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui.
Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga pareigūnas sakė, kad Turkijos sprendimas žymi reikšmingą NATO vienybės sustiprinimą.
JK premjeras: NATO derybos su Turkija dėl Suomijos ir Švedijos bus „sunkios“
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad derybos su Turkija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO bus „sunkios“, tačiau patikino, kad padaryta „pažangos“.
„Suomija ir Švedija, nutraukusios dešimtmečius trukusį istorinį neutralumą, dabar nori prisijungti. Tai bus sunkus pokalbis“, – žurnalistams lėktuve sakė B. Johnsonas, skrisdamas į Madridą dalyvauti NATO aukščiausiojo lygio susitikime.
„Manau, kad svarbiausia yra tai, kad.
Madrido derybų pergalė: Turkija nusprendė palaikyti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO
Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, buvo pasiektas susitarimas su Turkija, kuri anksčiau prieštaravo šalių stojimui į NATO.
Madride vykstančio NATO šalių susitikimo metu vyko atskiras Suomijos, Švedijos ir Turkijos vadovų susitikimas. Po jo vykusioje spaudos konferencijoje Suomijos prezidentūra patvirtino, kad susitarimas buvo pasiektas ir buvo pasirašytas Supratimo memorandumas, kuris patvirtina, kad Turkija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO.
Nausėda NATO viršūnių susitikime: tikisi „gero starto“ dėl oro gynybos
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO viršūnių susitikimas Madride duos gerą postūmį Baltijos šalių derybose dėl sustiprintos oro gynybos.
„Perėjimas nuo oro policijos į oro gynybos statusą yra nepaprastai svarbus. Kol kas įdirbis dar nėra didelis, bet tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikimas pirmiausia duos gerą startą, uždegs žalią šviesą šiems darbams“, – žurnalistams susitikimo išvakarėse antradienį sakė G. Nausėda.
NATO lyderiai renkasi į istorinį susitikimą Madride: ar bus priimti svarbūs sprendimai Lietuvai?
Putino karas Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai NATO šalims ir sąjungininkams, taip pat ir mums – Lietuvai, verčia Vakarų pasaulį atsimerkti, bet ar pakankamai? Madride prasideda istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas. Jame priimti arba nepriimti sprendimai iš esmės nulems mūsų ateitį. Kaip atrodys naujoji NATO strateginė koncepcija, kuri nebuvo keista jau daugiau nei dešimtmetį, ir kokių saugumo garantijų galime tikėtis mes – Madride seka ir mūsų žurnalistai.
Andrejus Piontkovskis apie galimus Rusijos veiksmus: „Pentagonas net apsidžiaugtų, jei Kremlius taip sukvailiotų“
Antradienį Madride prasidedantis NATO viršūnių susitikimas, ko gero, pagaliau atsakys į ilgai lauktus ir labai aktualius klausimus apie karą Ukrainoje ir Baltijos valstybių apginamumą. Pastarasis klausimas įgavo naują reikšmę po Rusijos grasinimų „imtis realių veiksmų“ dėl ribojimų Kaliningrado tranzitui.
Pareigūnas: NATO viršūnių susitikime JAV paskelbs apie stiprinamas pajėgas Europoje
Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinių pajėgų dislokavimą Europoje ilguoju laikotarpiu, antradienį pranešė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
Madride dėl NATO viršūnių susitikimo imtasi griežtų saugumo priemonių
Madridas antradienį virto sustiprinto saugumo zona – tūkstančiai policininkų saugojo vietas, kuriose į NATO viršūnių susitikimą susirinks per 40 pasaulio lyderių, daugiausia diskutuosiančių apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Pasak vyriausybės, senovės graikų taikos deivės Eirenės vardu pavadinta operacija apima didžiausio masto saugumo pajėgų dislokavimą „Ispanijos nesenų laikų istorijoje“.
Vėliau antradienį prasidėsiančio ir tris dienas truksiančio viršūnių susitikimo 5 tūkst.
NATO vadovas: Ukraina patiria nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje neregėtą žiaurumą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą.
„Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.
Bidenas ir Erdoganas susitiks svarbių derybų dėl NATO ir Ukrainos
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį sakė susitiksiantis su JAV prezidentu Joe Bidenu šią savaitę Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti klausimų, susijusių su Rusijos karine invazija Ukrainoje.
Analitikai prognozuoja, kad šios derybos gali atlikti lemiamą vaidmenį pastangoms įtikinti Turkiją nebesipriešinti Švedijos ir Suomijos stojimui į Vakarų šalių gynybos aljansą, reaguojant į karą Ukrainoje.
REKLAMA
REKLAMA
Edwardas Lucasas. Žinia iš Madrido
Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius.
„Vyrai, mums šakės, – ištaria Rusijos lyderis papilkusiu kaip pelenai veidu.
„Kas atsitiko, šefe?“ – paklausia paprastai melancholiškai nusiteikęs Nikolajus Patruševas, ištempdamas kaklą, kad pamatytų popieriaus lapus, laikomus drebančiose Rusijos lyderio rankose.
„Ši kalba, – atsako V. Putinas. – Patys pažiūrėkit – dabar mūsų dainelė sudainuota.
Gitano Nausėdos patarėjas: neabejojame, kad iš NATO susitikimo parsivešime siektą rezultatą
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad iš antradienį Madride vykstančio NATO viršūnių susitikimo Lietuva grįš pasiekusi savo tikslą – Aljanso įsipareigojimą dėl brigados.
Antradienį interviu Žinių radijui jis teigė, jog šiuo metu dar per anksti įvardinti konkrečią formuluotę, kuri bus įrašyta atnaujintuose strateginiuose planuose, tačiau neabejojo, kad Lietuvos norimas rezultatas bus pasiektas.
Gitanas Nausėda – NATO viršūnių susitikime: lyderiai tvirtins sprendimą dėl brigados
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.
„Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange.
Laurynas Kasčiūnas: „Turime šiek tiek laiko pasiruošti“
Antradienį Madride prasidės NATO viršūnių susitikimas, kuriame Lietuva bandys pasiekti šalies saugumui svarbių sprendimų. Tiesa, dalis ekspertų skeptiški – net jei ir būtų priimti visi mums reikalingi sprendimai, kad žodis virstų kūnu prireiks nemažai laiko. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ramina ir sako, kad šiuo metu didžiausia agresorė Rusija negali vienu metu kariauti antro karo, o tai duoda laiko pasiruošti.
NATO generalinis sekretorius: esame pasiruošę ginti Lietuvą ar kitas šalis, kad ir kas nutiktų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje prieš rytoj prasidedantį NATO viršūnių susitikimą Madride, patvirtino, kad Aljansas pereis nuo bataliono lygmens dislokavimo rytiniame Aljanso krašte iki brigados lygmens. Tai reiškia, kad Lietuvoje anksčiau ar vėliau taip pat bus dislokuota brigada.
Jis taip pat pridūrė, kad bus padidinta karinių reikmenų, ginklų, amunicijos sandėlių kiekis, pasiruošimas priešakinėse linijose.
NATO sąjungininkės didins aukštos parengties pajėgas iki 300 tūkst. karių
NATO sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų, Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtino organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Sustiprinsime mūsų kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vienetų“, – žurnalistams Madride pirmadienį sakė J. Stoltenbergas.
Tarptautinius batalionus Aljansas kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo 2017 metais.
Suomijos ir Švedijos lyderiai aptars siekį įstoti į NATO su Turkijos vadovu
Suomijos ir Švedijos lyderiai aptars savo šalių siekius įstoti į NATO su šį procesą blokuojančios Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pirmadienį pranešė Helsinkis.
Šios derybos įvyks antradienį, Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo pradžioje.
NATO vadovas: Baltijos šalys nori daugiau NATO, galiu pažadėti daugiau buvimo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikia naują Aljanso rytinio flango gynybos planą, nes yra pripažįstama, kad tiek karių, kiek yra dabar – nepakanka, rašo „Financial Times“.
NATO generalinis sekretorius „Financial Times“ sakė, kad naujasis karinis planas, dėl kurio bus susitarta kasmetiniame aljanso lyderių susitikime šią savaitę, drastiškai pagerins Aljanso rytinių sienų gynybą, nukreipdamas dėmesį nuo bet kokios invazijos atgrasymo į visišką Aljanso gynybą.
Joe Bidenas: Putinas tikėjosi, kad NATO kaip nors suskils
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
„Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.
Rusų okupantai daužo šeimų gyvenimus: 7-erių mergaitė ir jos motina iš griuvėsių vadavo gelbėtojai
Kyjive sekmadienio rytą nugriaudėjo Rusijos kariuomenės paleisti raketų smūgiai. Po įvykdytų atakų sužaloti žmonės, iš griuvėsių teko traukti ir 7-erių metų mergaitę.
Ukrainos parlamentarė Lesja Valenko sakė, kad 7-erių mergaitės buvo ištraukta iš griuvėsių.
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko pridūrė, kad taip pat ukrainiečių gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė ir mergaitės 38 metų motiną.
Žiniasklaida: Ukrainoje pilna žvalgybos agentų ir specialiųjų operacijų karių, tarp jų ir lietuvių
Amerikiečių žurnalistai sužinojo, kad CŽV specialieji agentai Kijeve Ukrainos vadovybei perduoda slaptą informaciją, o visoje Ukrainoje veikia pogrindinis įvairių NATO šalių specialiųjų pajėgų tinklas. Taip teigia „New York Times“, cituodamas keletą neįvardytų aukšto rango JAV ir Europos pareigūnų.
Kijeve veikia nemažai JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų, kurie itin slaptą JAV žvalgybos informaciją perduoda tiesiai Ukrainos karinei ir politinei vadovybei.
Ukraina iš NATO daug nesitiki: taip yra dėl atskirų valstybių pozicijos
Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žhovkva sakė, kad Ukrainos valdžia nesiims žingsnių įstoti į NATO, taip yra dėl atskirų valstybių narių pozicijos, skelbia UNIAN.ua
„Norime, kad NATO suprastų ir pripažintų, jog Ukraina yra kertinis Europos žemyno saugumo sistemos akmuo. Jeigu NATO narės nepripažins tikrosios padėties ir to, kas vyksta Europoje ir Ukrainoje, tai šis dokumentas taps eiliniu popieriumi, visiškai nereikšmingu.
Erdoganas: narystės NATO siekianti Švedija kol kas neišsklaidė Turkijos būgštavimų
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį leido suprasti, kad kol kas nepasiekta pažangos sprendžiant Ankaros ir Stokholmo nesutarimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO.
R. T. Erdoganas per pokalbį telefonu Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) paragino Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“ Ankaros būgštavimams išsklaidyti.
Rusija siunta dėl Suomijos, bet Baltijos šalims jos narystė NATO bus didžiulė dovana
Ar Rusija sieks sužlugdyti Helsinkio norą prisijungti prie NATO? Rusijos karas Ukrainoje sunaikino 30 metų po Šaltojo karo Europoje galiojusią tvarką. Vienas reikšmingiausių ir netikėčiausių geopolitinių padarinių yra tai, kad Suomija, ilgą laiką buvusi šalis be sąjungininkių, greičiausiai netrukus prisijungs prie NATO, tikriausiai tai padarys ir jos kaimynė Švedija, rašo foreignaffairs.com.
Mes ne vieni: Lenkija NATO viršūnių susitikime taip pat prašys brigados
Lenkija NATO viršūnių susitikime Madride prašys, kad jos teritorijoje būtų dislokuota brigados dydžio kovinė grupė. Tai interviu „Polska Times“ paskelbė Lenkijos gynybos ministras Mateuszas Blaszczakas.
Lavrovas: „Panašu, kad ES ir NATO buria koaliciją karui su Rusija“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad, Europos Sąjunga ir NATO buria koaliciją karui su Rusija. Jis tai pasakė vizito Azerbaidžane metu.
„Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį, jei ne daugumą Europos šalių, karui prieš Sovietų Sąjungą. Šiuo metu lygiai taip pat, įtraukiant Europos Sąjungą kartu su NATO, jie buria modernią koaliciją kovai, iš esmės karui su Rusijos Federacija“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Pasieniečių kasdienybė: ginklai neatitinka NATO standartų, trūksta ir liemenių, ir šalmų
Dauguma pasieniečių automatinių ginklų neatitinka NATO standartų, pareigūnams taip pat trūksta neperšaunamų liemenių ir šalmų.
Kaip BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, visi pasienio pareigūnai turi priskirtus pistoletus ir automatinius šautuvus, tačiau NATO standartus atitinkantys automatiniai ginklai sudaro mažąją jų dalį.
Anušauskas apie Estijos premjerės žodžius: politikai nežino visų detalių
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Estijos premjerė, pasakiusi, kad Rusijai užpuolus, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik per pusę metų, neatitinka realybės. Pasak jo, politikai, tarp jų ir Estijos premjerė, nežino visų gynybos planų detalių.
Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.
Kasčiūnas neigia Estijos premjerės žodžius, kad NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusmečio
Estijos premjerė žiniasklaidai prasitarė, kad užpuolus Rusijai, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusės metų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad taip Estijos premjerė bando kelti politinę temperatūrą prieš NATO viršūnių susitikimą, norėdama atkreipti dėmesį į mūsų regiono atgrasymo strategiją. Politikas taip pat patikino, kad Baltijos šalys būtų išlaisvintos ne per pusę metų, o vos per keletą dienų.
Estijos premjerė: jei Rusija pultų, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusės metų
Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.
Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.
Estija kaltina Rusiją „eskaluojančiais“ veiksmais
Estija trečiadienį apkaltino Rusiją savo veiksmais eskaluojant įtampą prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, įskaitant imituojamą raketų ataką ir oro erdvės pažeidimus.
Ji taip pat priminė šią savaitę Rusijos išsakytus kaltinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimo, kurį numato Europos Sąjungos sankcijos.
„Šiuo metu Estijai tiesioginės karinės grėsmės nėra.
Suomijos kariuomenės vadas: mes pasirengę kautis su Rusija, jeigu būsime užpulti
Suomijos kariuomenės vadas, generolas Timo Kivinenas pareiškė, kad šalis dešimtmečius ruošėsi galimam rusų puolimui ir būtų pasirengusi jį atremti, jeigu taip nutiktų.
„Reuters“ cituojamas suomių kariuomenės vadas pareiškė, kad šalis ne tik turi parengusi tinkamą ginkluotės arsenalą, bet ir „pagrindinį faktorių“ – suomių motyvaciją kovoti.
„Pagrindinė gynybos grandis yra tarp žmogaus ausų, ką dabar įrodo ir karas Ukrainoje“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai.
Rusijos grasinimų akivaizdoje – JAV žinia Lietuvai: „Puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus“
Reaguodamos į Rusijos grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė tvirtai remiančios Vilnių ir NATO įsipareigojimą Aljanso gynybai.
„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Konkrečiai kalbu apie mūsų įsipareigojimą laikytis penktojo NATO straipsnio, kuris numato, kad puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus.
Turkija: NATO susitikimas „nėra galutinis terminas“ sprendimui dėl Suomijos ir Švedijos
Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.
„NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Turkija: NATO susitikimas „nėra galutinis terminas“ sprendimui dėl Suomijos ir Švedijos
Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.
„NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Suomijai ir Švedijai pavyks dėl stojimo į NATO susitarti iki birželio pabaigos?
Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.
Viltys dėl greito Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO blėsta
Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.
Pokyčiai Šaulių sąjungoje: šešis kartus daugiau pinigų ir atsakomybės
Kiečiamas Šaulių sąjungos finansavimo modelis ir pavaldumas, šauliai nuo kitų metų turėtų gauti šešis kartus didesnį finansavimą, nei dabar. Taip pat bus steigiami mokymo centrai, šauliai dar energingiau įsilies į visuotinės gynybos stiprinimą, visuomenės parengimą, savanorišką pagalbą nutikus nenumatytoms situacijoms.
Apie Šaulių sąjungos naujoves pranešė darbo grupės, kuri keturis mėnesius nagrinėjo būsimų pokyčių būtinybę, nariai.
Latvijoje viešėję JAV senatoriai išreiškė paramą NATO buvimo Baltijos regione stiprinimui
Latvijos prezidentas Egilas Levitas sekmadienį Rygoje susitiko su JAV Senato Žvalgybos komiteto nariais, kurie susitikime išreiškė paramą NATO buvimo stiprinimui Baltijos regione, naujienų agentūrai BNS pranešė prezidentūra.
NATO vadovas: karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“
Karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“, įspėjo NATO generalinis sekretorius, vėl paraginęs Vakarų šalis teikti Kyjivui ilgalaikę paramą.
„Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“.
„Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – ne tik karinės paramos, bet taip pat ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“, – pažymėjo jis.
Buvęs VSD vadovas: nenormalu, kad Lietuva nepasiruošusi priimti NATO brigadų
Ukrainoje ir toliau liepsnojant karui, Lietuvoje vis dažniau kalbama apie kolektyvinę gynybą. Valdantieji sulaukia priekaištų, kad Lietuva nepasiruošusi priimti NATO karių brigadas, nes neturi tinkamos infrastruktūros. Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo nuomone, nėra normalu, kad Lietuva nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą laikų dar nepasiruošė savo teritorijoje priimti sąjungininkų karių.
Kariuomenės vadas: nė centimetro neatiduoti, reikia daugiau, nei brigados
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, atsakymas į klausimą apie brigadą iš Vokietijos, kuri galimai nebus visą laiką dislokuota Lietuvoje, sakė, kad „dar anksti kalbėti, kaip bus, bet faktas, kad svarstomi įvairūs variantai“. Tai jis sakė spaudos konferencijos su JAV Nacionalinės gvardijos vadu Danieliumi R. Hokansonu, metu.
Nekasdieniškas reginys Vilniuje: itin žemai praskrido du F-35 naikintuvai ir kuro papildymo orlaivis
Ketvirtadienio pavakare du Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų naikintuvai F-35 ir strateginis kuro papildymo ore orlaivis „KC-135 Stratotanker“ itin žemai prakrido virš Vilniaus. Jie taip pat skris virš Rygos ir Talino.
Šių praskridimų virš Baltijos valstybių sostinių tikslas – pademonstruoti tvirtus JAV įsipareigojimus NATO sąjungininkėms, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Arvydas Anušauskas: žengtas didelis žingsnis, NATO sutaria dėl brigados Lietuvai
NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje.
„Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
Ant NATO stalo – klausimas dėl rytinio flango gynybos: Briuselyje tarsis Aljanso ministrai
Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną.
Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.
Arvydas Anušauskas: ginklų tiekimas Ukrainai yra raktas į šalies pergalę prieš Rusiją
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, kad tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę.
Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.
„Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.
Sąmyšis dėl Vokietijos karių Lietuvoje: nesusipratimas ar signalas?
Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.
Lietuvą pasieks mažiau Vokietijos karių, nei žadėta, o apžvalgininkai rėžė: „Tai yra politinis žaidimas“
5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.
Po mįslingo skrydžio iš Lietuvos siūloma siaurinti nevaldomą oro erdvę: tokie skrydžiai gali tapti provokacija
Po mįslingo lėktuvo skrydžio iš Lietuvos siūloma griežtinti šalies oro erdvės reglamentus. Šiandien tai svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kariuomenės ir policijos atstovai. Anot jo pirmininko, praėjusią savaitę iš Lietuvos pakilęs lėktuvas, kuris kirto septynias Europos Sąjungos ir NATO valstybes, nepateikė skrydžio plano ir nereagavo net į pakilusius naikintuvus, atskleidė sistemos spragas, kurias reikia kuo greičiau užlopyti.
Turkijos akibrokštas: iš Suomijos ir Švedijos nori „raštiškų atsakymų“
Turkija trečiadienį pareiškė, kad laukia „raštiško atsakymo“ iš Švedijos ir Suomijos dėl Ankaros išsakytų būgštavimų, susijusių su šių šalių siekiu prisijungti prie NATO.
„Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
„Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.
