nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
NATO vadovas: užtruks, kol ukrainiečių kariai išmoks naudotis Vakarų ginklais
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės.
Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.
Politologė paaiškino, kodėl vokiečių brigada negali atsikraustyti į Lietuvą čia ir dabar
Lietuva tik 2027 metais gali tikėtis savo teritorijoje priimti brigados dydžio NATO vienetą ir taip yra ne dėl to, kad vokiečiai yra lėti, pažadukai ar išdavikai, o dėl to, kad Lietuva tik tuomet sudarys sudaryti sąlygas mūsų šalyje bazuotis Vokietijos kariniam kontingentui. Tai aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė.
2023 Vilniuje – NATO viršūnių susitikimas: Vyriausybė nusprendė, kur jis bus rengiamas
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje 2023 metais bus rengiamas „Litexpo“ parodų rūmuose, nusprendė Vyriausybė.
Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė nutarimą, kad už NATO šalių vadovų susitikimą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, o valstybės valdomai įmonei „Litexpo“ teks vykdyti „patalpų ir teritorijos pritaikymo renginiui reikalingus viešuosius pirkimus ir koordinuoti šio proceso įgyvendinimą“.
Užsienio reikalų ministerija teikime pažymi, kad „Litexpo“ patalpos ir išorės erdvės y...
Karas negali būti sustabdytas be NATO įsikišimo – JAV atsargos generolas
Buvęs JAV ir NATO sąjungininkų pajėgų vadas, JAV atsargos generolas Wesley Clarkas tvirtina, kad NATO laikas suprasti – arba Aljansas kare Ukrainoje peržengia nubrėžtą teritoriją, arba nutraukia savo veiklą.
Anot atsargos generolo, norint sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtinas tiesioginis NATO pajėgų įsikišimas.
NATO vadovas – Ukraina turi gauti daugiau sunkiosios ginkluotės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po septynių NATO šalių vadovų susitikimo pareiškė, kad Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės iš NATO šalių, kad galėtų pasipriešinti Rusijos invazijai.
Šį klausimą trečiadienį ketinama svarstyti Ramšteino konsultacinės grupės formatu.
„Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės. NATO sąjungininkai ir partneriai parūpino tokią ginkluotę ir didina šias pastangas.
Nerimo ženklai: Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO įstrigs?
Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO gali užstrigti, jei iki šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija, kuri šiuo metu blokuoja jų narystės siekius.
Šios dvi Šiaurės Europos valstybės dešimtmečius nepriklausė jokiai karinei organizacijai, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pakeitė savo poziciją ir pateikė narystės NATO prašymus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradeda vizitą Rumunijoje ir Moldovoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyksta į Rumuniją, kur turi surengti dvišales derybas su pareigūnais ir susitikti su prancūzų kariais.
E. Macrono atvykimu į Rumuniją, nuo 2007-ųjų priklausančią Europos Sąjungai, o nuo 2004-ųjų – NATO, prasidės kelionė po regioną, taip pat apimsianti trečiadienio apsilankymą NATO nepriklausančioje Moldovoje. Abi šios šalys turi ilgas sienas su Ukraina.
Lietuva pirks savaeigių ratinių haubicų: tam skirs apie 110–150 mln. eurų
Lietuvai apsisprendus pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Pats įsigijimas – orientacija į 2027 metus. (...) Galbūt bus ir anksčiau. Dabar kol kas anksti kalbėti apie labai konkrečius terminus“, – BNS pirmadienį iš Paryžiaus telefonu sakė ministras.
NATO vadovas: Švedija tapo saugesnė
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Švedija dabar yra saugesnė nei buvo prieš pateikdama paraišką dėl narystės NATO, nors kol kas jos siekį prisijungti prie Aljanso blokuoja Turkija.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės patikino Švediją, jog užtikrins jos saugumą pereinamuoju laikotarpiu, kol ji taps visateise nare ir jai jau bus taikoma kolektyvinės gynybos nuostata, numatyta Aljanso sutarties 5-ajame straipsnyje.
Gitnas Nausėda su Duda aptarė galimybę Ukrainai gauti ES kandidatės statusą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė galimybę Ukrainai gauti ES kandidatės statusą.
Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, šalių lyderiai taip pat telefonu kalbėjosi apie Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramos Kyjivui ir regiono saugumo klausimus, taip pat pasirengimą Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Ukraina mūšio lauke kovoja už savo laisvę ir Europos vertybes.
REKLAMA
REKLAMA
„Bayraktar“ akcija, Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO – agresyvios Rusijos propagandos taikiniai
Per praėjusį mėnesį Lietuvos informacinėje erdvėje dezinformacijos srautas nuosekliai augo. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį iš viso fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Balandžio mėn. identifikuoti 379 tokie atvejai.
Nors gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas lyginant su balandžio mėn. nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius gegužės 1-31 d. išliko pagrindiniu taikiniu.
Nerami savaitė NATO naikintuvų pilotams: net 13 kartų kilo lydėti Rusijos karinius orlaivius virš Baltijos jūros
NATO naikintuvai praėjusią savaitę 13 kartų kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Rusija tvirtina reaguosianti į NATO pajėgų stiprinimą Lenkijoje: teigia, kad atsakas bus „proporcingas“
Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad Maskvos atsakas į NATO pajėgų telkimą Lenkijoje bus „proporcingas“, remdamasi naujienų agentūra „Interfax“, praneša „Skynews“.
Agentūra citavo Užsienio reikalų ministerijos skyriaus, atsakingo už Rusijos santykius su Europa, vadovą Olegą Tiapkiną, kuris teigė: „Reagavimas, kaip visada, bus proporcingas ir tinkamas, skirtas neutralizuoti galimas grėsmes Rusijos Federacijos saugumui“.
NATO stiprina savo pajėgas Lenkijoje, netoli s...
Šimonytė ir Danijos premjerė aptarė paramą Ukrainai, lūkesčius NATO susitikimui
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Danijos kolege Mette Frederiksen penktadienį aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją Europoje bei būtinus bendrus sprendimus artėjančiame NATO viršūnių susitikime.
„Esame ypač dėkingi Danijai už ilgametį įsitraukimą stiprinant Baltijos regiono saugumą, kurio svarba tiek mums, tiek visam NATO blokui dar labiau išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą.
Gitanas Nausėda: „Atgrasymas nebeveikia, karas Ukrainoje tai įrodė"
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Rumunijoje dalyvavo NATO rytinio flango šalių – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime, prie kurio prisijungė ir Aljanso Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašoma pranešime spaudai.
Susitikime buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.
Su Bukarešto devintuko lyderiais G. Nausėda aptars rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Rumunijoje su Bukarešto devintuko lyderiais aptars rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą.
Susitikime dalyvaus ir Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Lyderiai taip pat kalbėsis apie atsakomąsias priemones Ukrainą užpuolusiai Rusijai, paramą Kyjivui. Šių diskusijų išvadas planuojama įtvirtinti bendroje deklaracijoje.
Bukarešto devintuko susitikimas vyksta, ruošiantis birželio pabaigoje Ispanijoje, Madride, suplanuotam NATO viršūnių susitikimui.
Seimo pirmininkė Rukloje domėsis karių gyvenimo sąlygomis
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį Rukloje, Jonavos rajone, domėsis Lietuvos ir NATO karių socialinėmis garantijomis bei gyvenimo sąlygomis.
Suomija planuoja barjeru atsitverti nuo Rusijos
Suomijos vyriausybė planuoja iš dalies pakeisti pasienio teisės aktus, kad būtų galima statyti užkardas prie sienos su Rusija ir taip sustiprinti pasirengimą hibridinėms grėsmėms, rašo „Reuters“.
Šiuo metu narystės NATO siekianti Suomija suskubo stiprinti sienos apsaugą, nes baiminasi, kad Rusija gali imtis spaudimo Suomijai link jos sienos siųsdama migrantus. Dar pernai tokią hibridinę ataką Lietuvai ir kitoms kaimyninėms Vakarų valstybėms surengė Baltarusija.
Lietuvoje – JAV karių rotacija: dėl karo Ukrainoje ji buvo pratęsta ir sustiprinta
Gegužės pabaigoje į Lietuvą iš Niujorko valstijos atvykęs naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės sunkusis tankų batalionas 1-66 birželio 9 d. oficialiai pakeitė nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo tankų bataliono 3-66 karius.
Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją, šių metų vasarį 3-66 bataliono rotacija buvo pratęsta ir sustiprinta papildomomis pajėgomis.
Šiaurės grupės gynybos ministrai remia Švedijos ir Suomijos narystę NATO, palaiko Ukrainą
Šiaurės grupės ministrai Islandijoje išreiškė paramą Švedijos ir Suomijos narystei NATO, palaikymą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai pagerins kolektyvinę gynybą ir sustiprins saugumą bei stabilumą Šiaurės Europoje“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrui atstovavęs KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
Baltijos valstybių premjerai kalbėjo su NATO vadovu: aptartas gynybos stiprinimas rytų flange
Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas nuotoliniame pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė NATO priešakinės gynybos ir atgrasymo priemonių stiprinimą rytų flange.
Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai NATO vienybė dar bus parodyta: „Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride bus puiki proga“
Rusijos agresija suartino sąjungininkus, tačiau toliau būtina stiprinti NATO gynybą, sako Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio susitikimo su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou.
„Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride bus puiki proga Aljansui pademonstruoti ryžtą, stiprybę ir vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje. Tai galime padaryti stiprindami savo gynybą, o ypač stiprindami rytinį NATO flangą.
Vyriausybė pritarė Lietuvos prisijungimui prie NATO Inovacijų fondo
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Lietuvos prisijungimui prie NATO Inovacijų fondo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų NATO Inovacijų fondo ir Gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui koordinuojančia institucija. Tuo metu „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atstovautų Lietuvai fondo veikloje.
Vyriausybė tarsis dėl Lietuvos prisijungimo prie NATO Inovacijų fondo
Vyriausybė trečiadienį pasitarime tarsis dėl Lietuvos prisijungimo prie NATO Inovacijų fondo.
Vyriausybės kanceliarijos teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų NATO Inovacijų fondo ir Gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui koordinuojančia institucija. Tuo metu „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atstovautų Lietuvai fondo veikloje.
Japonija ir NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą stiprina ryšius
Japonijos ir NATO pareigūnai antradienį susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą ir bendras pratybas, pripažinę, kad Rusijos invazija į Ukrainą blogina saugumo aplinką Europoje ir Azijoje.
Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishi po susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu sakė, kad Tokijas tikisi stiprinti savo ryšius su Europos šalimis ir sveikina didesnį NATO įsitraukimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Scholzas: didinsime karių skaičių Baltijos šalyse, o Vokietijos kariuomenė taps stipriausia Europoje
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis teigė, kad Vokietija sieks, kad jos kariuomenė taptų stipriausia Europoje ir viena stipriausių NATO. O. Scholzas taip pat pranešė, kad Vokietija didins karių skaičių Baltijos šalyse ir atmetė kritiką, kad Vokietijos parama Ukrainai yra nepakankama.
Vokietijos kanclerio vizitas Vilniuje: tikimasi paramos dėl NATO brigadų
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris kancleris Olafas Scholzas.
Per susitikimą, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, daugiausia dėmesio bus skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti.
Rytų ir Vidurio Europos šalių gynybos ministrai sieks NATO rytinio pakraščio sustiprinimo
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Rytų ir Vidurio Europos šalių gynybos ministrais sutarė vieningai siekti, kad birželį Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti esminiai sprendimai dėl NATO rytinio pakraščio sustiprinimo.
A. Anušausko teigimu, Bukarešto devintuko šalys sutaria, kad NATO turi priimti sprendimus dėl konkrečių ilgalaikės trukmės priemonių, pranešė ministerija.
NATO naikintuvai 2 kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Birželio 2 dieną NATO orlaiviai atpažino tarptautine oro erdve skridusį rusų atakos lėktuvą IL-20.
Jis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Lietuvos kariai baigė NATO šalių ir partnerių pratybas Slovėnijoje
Slovėnijoje baigėsi savaitę trukusios tarptautinės karinės pratybos „Adrijos Smūgis“, kuriose Lietuva bei kitos NATO šalys ir valstybės partnerės treniravosi koordinuoti skirtingų valstybių ir jų orlaivių veiksmus.
Kaip sekmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, jau dešimtosiose, jubiliejinėse jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistų (angl.
Naujai pasirodę dokumentai atskleidžia juodą tiesą: Vokietija iš tiesų nenorėjo, kad NATO plėstųsi į Rytus
Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.
NATO vadovas pasikalbėjo su Turkijos lyderiu apie Suomijos ir Švedijos narystę bloke
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitiko su Suomijos premjere ir pasikalbėjo su Turkijos prezidentu, stengdamasis įtikinti Ankarą nebesipriešinti Suomijos ir Švedijos stojimui į Aljansą.
J. Stoltenbergas, šią savaitę apsilankęs Vašingtone, vėlai penktadienį per „Twitter“ parašė, kad ten susitiko su Suomijos premjere Sanna Marin ir aptarė „būtinybę reaguoti į Turkijos susirūpinimą ir žengti į priekį“, svarstant Helsinkio ir Stokholmo pateiktas paraiškas priimti į NATO.
Lietuva sieks užsitikrinti kolektyvinę gynybą nuo galimos agresijos pradžios, NATO brigadų
Lietuva sieks, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride būtų sutarta dėl kolektyvinės gynybos regione nuo pat galimos karinės agresijos pradžios ir Baltijos šalyje dislokuotų tarptautinių sąjungininkų batalionų pavertimo brigados dydžio vienetais.
Dėl to ketvirtadienį sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), po jos posėdžio pranešė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Lietuva turi specifinių norų prieš NATO viršūnių susitikimą: mes jų siekiame labiausiai
Prezidentūroje rinkosi Valstybės gynymo taryba, kurios sudėtyje yra svarbiausi šalies pareigūnai, šį kartą diskutuota apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride bei saugumo situaciją regione.
Po susitikimo situaciją komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Gitanas Nausėda apie gynybos stiprinimą: „Kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės“
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį atidarė karinį Rūdninkų poligoną. Prezidentas taip pat kalbėjo apie sudėtingą geopolitinę situaciją ir gynybos stiprinimą Lietuvoje. Pasak jo, oro gynybos stiprinimas yra šiandienos uždavinys, tačiau tam dar reikia laiko ir politinės valios.
NATO surengs derybas su Turkija dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą
NATO trečiadienį pranešė surengsianti derybas su Turkija, Suomija ir Švedija, mėginant įveikti Ankaros priešinimąsi dviejų Šiaurės šalių stojimui į bloką.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje vyks oro gynybos pratybos, Šiaulių regione skris naikintuvai
Baltijos šalių ir Lenkijos oro erdvėse antradienį prasideda NATO Regioninės integruotos oro gynybos sistemos pratybos.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybų „Ramšteino palikimas 2022“ (angl. „Ramstein Legacy 2022“) metu Šiaulių regione yra tikimybė pamatyti ir išgirsti sąjungininkų naikintuvus.
Gynybos specialistas: Vakarai turi didesnių galvos skausmų nei Rusiją?
Vykstant NATO parlamentinei asamblėjai Vilniuje vienas iš aukštų gynybos politikos pareigūnų, komentuodamas sudėtingą saugumo situaciją susiklosčiusią Europoje, sakė, kad NATO, skirtingai nei kalbėta anksčiau, nėra mirusi, o Putino planai destabilizuoti aljansą – nepavyko. Visgi gynybos politikos atstovas pripažino, kad Vakarų visuomenės ima jausti karo nuovargį, o Vakarų politikai labiau rūpinasi tuo, ką ir kaip pasakyti rinkėjams, nei kaip apginti, tarkime, Ukrainos dangų.
Petro Porošenka teigia, kad jam neleista atvykti į Vilniuje vykusią NATO PA
Ukrainos eksprezidentas, dabar parlamentaras Petro Porošenka teigia, kad jam savaitgalį neleista dalyvauti Vilniuje vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesijoje.
Jis šeštadienį pranešė buvęs „sąmoningai“ sulaikytas Ukrainos ir Lenkijos pasienyje.
P. Porošenka tvirtino turėjęs oficialų leidimą vykti į Lietuvoje surengtą NATO šalių parlamentų atstovų susitikimą.
NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Vilniuje – deklaracija „Kartu su Ukraina“: ragina stiprinti sankcijas Rusijai
Vilniuje pirmadienį posėdžiavusi NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) vienbalsiai priėmė deklaraciją „Kartu su Ukraina“, joje raginama stiprinti sankcijas Rusijai, didinti ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Dokumentu siūloma „tęsti ir stiprinti sankcijas tol, kol Rusija atsisakys neteisėtų veiksmų ir išves savo karines pajėgas iš visų tarptautinės teisės aktais pripažintų Ukrainos teritorijų“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą regione, sako parlamentų vadovai
Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos regione, Vilniuje pirmadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje sako šių paraiškas jungtis prie Aljanso pateikusių šalių parlamentų vadovai.
Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.
Putinas turi žinoti, kad maniakiško karo kaina tik didės, sako Vilniuje viešintis NATO PA prezidentas
Sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos ir griežtinamos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žinotų, jog „neapgalvoto ir maniakiško karo kaina tik didės“, sako NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) prezidentas Geraldas E. Connolly'is.
Jis pirmadienį dalyvauja Vilniuje vykstančioje NATO PA sesijoje.
„Turime daryti viską, kad padėtume Ukrainai apsiginti, kiek įmanoma atsižvelgti į Ukrainos prašymus dėl karinės įrangos, dalintis žvalgybos duomenimis.
Nausėda tikina, kad Rusijos grėsmė neišnyks ilgai: akivaizdu, kad Putinas turi didesnių planų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą NATO turi aiškiai įvardinti, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė euroatlantiniam saugumui, o Madride vyksiančiame viršūnių susitikime priimti sprendimus dėl Baltijos regiono saugumo.
„V. Putinas pradėjo nuo Ukrainos.
Čmilytė-Nielsen ragina stiprinti NATO gynybos pajėgumus: „Nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu“
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, NATO turi prisitaikyti prie šiandienos realijų – padėti Ukrainai ir sustiprinti savo atgrasymo bei gynybos poziciją, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.
Ji ragino Aljansą veikti dviem gynybos frontais: karštuoju – Ukrainoje ir šaltuoju, apimančiu visas NATO sienas.
„Tiesą sakant, šaltasis frontas yra čia pat, vos už 25 km nuo Seimo rūmų.
Stoltenbergo pavaduotojas Rusiją įvardijo pagrindine grėsme Europai: mūsų užduotis – padėti Ukrainai laimėti karą
NATO užduotis yra padėti Ukrainai laimėti karą su Rusija, sako Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana, Maskvos invazijai tęsiantis jau ketvirtą mėnesį.
„Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje“, – interviu BNS Vilniuje sekmadienį sakė M. Geoana.
Vienas NATO vadovų: mūsų nebesaisto pažadai Rusijai, Aljansas stiprins buvimą rytuose
Prieš 25 metus pasirašyta NATO ir Rusijos sutartis nebesaisto Aljanso, nes susitarimą pažeidė pati Rusija, įsiverždama į Ukrainą, sako Vilniuje viešintis NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.
Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.
Tikroji priežastis, kodėl Turkija taip nusiteikusi prieš Švedijos ir Suomijos narystę NATO
Nepaisant griežtų Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasisakymų prieš Švedijos ir Suomijos narystę NATO, viliamasi, kad Ankara galiausiai uždegs žalią šviesą, tačiau iš pradžių Aljansas už tai turės atsilyginti Turkijai, rašo „Politico“.
Dviem Skandinavijos valstybėms iš Turkijos išgirdus nepritarimą jų narystei NATO, tolimesnis šalių stojimo procesas buvo sustabdytas. Ankara apkaltino Švediją ir Suomiją remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje.
Ispanai į Latviją siunčia karių ir žemė-oras raketų
Ispanija siunčia „žemė-oras“ raketų bateriją ir apie 100 karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje, 500 Ispanijos karių jau yra Latvijoje, pranešė „El País“. Ispanijos gynybos ministerija „planuoja Latvijoje dislokuoti žemė-oras NASAMS“ arba Norvegijos pažangiosios „žemė-oras“ raketų sistemos bateriją. NATO stiprinant savo buvimą Baltijos regione Rusijos puolimo akivaizdoje.
Gabrielius Landsbergis gesina optimizmą: ne viskas yra gerai dėl mūsų atsako Rusijai ir karo Ukrainoje
Ukrainai jau daugiau kaip tris mėnesius drąsiai priešinantis Rusijos agresijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia šiuo metu turintis daugiau kausimų nei atsakymų tiek dėl karo eigos, tiek dėl dabartinio NATO sąjungininkų atsako į Rusijos agresiją. Kalbėdamas NATO šalių parlamentarams Vilniuje politikas pabrėžė, kad kai kuriose Aljanso šalių sostinėse mąžta ryžto izoliuoti Rusiją ar sustiprinti NATO karinius pajėgumus rytiniame flange.
Michailas Chodorkovskis: „Būtų sprendimas iš naujo steigti Rusiją, pradedant nuo regionų“
Šimtai politikų ir politikos ekspertų šiomis dienomis Vilniuje ir jo apylinkėse diskutuoja apie Europos ir regiono ateitį. Į tradicinį forumą atvykęs vienas garsiausių Rusijos opozicionierių Michailas Chodorkovskis sako, kad Putinas liepto galą prieis jau greitai, ir piešia savo Rusijos ateities viziją – sako, kad joje turi nelikti prezidento posto, tik parlamentas ir Rusija turi tapti realiai federacinė valstybė.
