nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Brandinami planai, kaip reikės ginti Suvalkų koridorių: žadama daugiau karių ir ginklų
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Suvalkų koridoriuje lanko ten įsikūrusius NATO šalių karius, kad parodytų savo šalių ir užsienio gyventojams, jog ši vieta, nepaisant agresyvios Rusijos kaimynystės, yra saugi. Nors Suvalkų koridorius užsienio spaudoje gavo kone pačios pavojingiausios vietos Europoje reputaciją, Nausėda su Duda čia žada dar daugiau NATO karių ir ginklų.
„Deutsche Welle“ žurnalistas: „Nesu tikras, ar pats Scholzas supranta, ką jis turi galvoje“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas Bundestage, vėl aiškino, kad vėlavimas siųsti seniai žadėtą ginkluotę Ukrainai esą nėra vien Vokietijos sprendimas. Tai esą sutarta tarp sąjungininkų. Kaip yra iš tiesų ir kas vyksta tarptautiniuose karo frontuose?
Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo „Deutsche Welle“ žurnalistas ir žinomas publicistas Konstantinas Eggertas.
Karas Ukrainoje. Ukrainiečiai skelbia privertę rusus panikuoti: atstūmė šturmą rytuose, padarė nuostolių
Ukrainos kariai privertė rusus paniškai trauktis Bachmuto kryptimi, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainiečiai skelbia čia bandantiems įsitvirtinti rusams padarę nuostolių. Ukrainos kariai taip pat atmušė rusų puolimą prie Slovjansko esančiame Bogorodichnės kaime.
Ketvirtadienis yra 134-oji karo Ukrainoje diena.
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka.
Antradienį 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų pasirašius Švedijos bei Suomijos stojimo į Aljansą protokolus, ratifikavimo dokumentai Lietuvoje iškart pradėti derinti tarp ministerijų.
Prie Suomijos – ištuštėjusi rusų karinė bazė: techniką ir karius išsiuntė į Ukrainą?
Rusija nuo sienos su Suomija galėjo išvesti dalį savo karių bei technikos. Manoma, kad ten buvusią dislokuotą brigadą Rusija gali siųsti į karą prieš Ukrainą.
Tokią informaciją skelbia „Yle“, išanalizavęs kaime Murmansko srityje esančio Rusijos karinio dalinio palydovines nuotraukas. Ten paprastai buvo įsikūrusi 80-oji brigada.
Lietuvoje lankosi NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadas
Lietuvoje lankosi NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas Guglielmo Luigi Miglietta.
Tai pirmasis jo vizitas užsienyje po paskyrimo birželio pradžioje, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Naujojo NATO vadavietės vado susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarta saugumo situacija regione ir parama Ukrainai.
NATO pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į bloką protokolus
NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams.
Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.
Prezidentūra: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Pasiruošę priimti papildomas pajėgas mes esame šiuo metu – laikinam atvykimui, pastiprinimui“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.
„Mes kalbame apie atvykstančią brigadą atgrasymui, – akcentavo patarėjas.
Vilniuje vyksiančio NATO susitikimo biudžetas gali siekti 30 milijonų eurų
2023 metais Vilniuje vyksiančio NATO vadovų susitikimo biudžetas gali siekti 30 mln. eurų, BNS informavo Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Preliminariai planuojama, kad NATO vadovų susitikimo biudžetas gali siekti 30 milijonų eurų“, – rašoma ministerijos atsakyme BNS.
Ministerijos teigimu, susitikimas organizuojamas šalies rengėjos lėšomis. Didžiąją dalį sumos valdys URM, maždaug trečdalį – Vadovybės apsaugos tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija.
Gitanas Nausėda: transatlantinis ryšys – reikšminga sąlyga Lietuvos ir visos Europos saugumui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Filadelfijoje. Šalies vadovas šeštadienį susitiko su JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu generolu majoru Marku Schindleriu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Susitikime Prezidentas pabrėžė, kad JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir šalis sąjungininkė. Pasak šalies vadovo, JAV ir Lietuvą sieja tvirtas įsipareigojimas demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir kolektyviniam saugumui.
REKLAMA
REKLAMA
Buvęs NATO vadovas perspėjo dėl galimos grėsmės Lietuvai: būtų aktyvuotas 5-asis straipsnis
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rusijos pabandymas pasikėsinti į Lietuvos teritoriją baigtųsi karu, nes būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis.
Jo teigimu, norėtųsi atmesti karinio konflikto galimybę, tačiau šiuo metu Rusijos grėsmė Lietuvos atžvilgiu yra pernelyg akivaizdi.
Linas Linkevičius: „Rusija veiks tada, kai jaus erdvę šantažui“
NATO viršūnių susitikimas Madride keičia Europos karinį veidą. Tiek Lietuva, tiek mūsų kaimynai sulauks daugiau karių ir karinės technikos iš JAV. Tai leidžia jaustis ramiau, kai dėl apriboto prekių tranzito į Kaliningradą, Rusija vis dar grasina Lietuvai ir kalba apie totalinį karą su Aljanso šalimis. Tačiau neramina gandai, kad Europos Komisija visgi nusileis Kremliui ir leis atidaryti tranzitą per Lietuvą.
„Jei jiems nepatinka, gali pabučiuoti Lietuvai į užpakalį“ – Gordonas apie rusų piktinimąsi dėl Kaliningrado
Ukrainos žurnalistas Dmytro Gordonas pareiškė nematantis jokios grėsmės Lietuvai dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą ribojimų. Anot jo, nepaisant Rusijos pareiškimų, Lietuva yra NATO narė.
„Nematau jokios grėsmės Lietuvai, broliškajai mūsų Lietuvai. Šaliai, kurią aš labai myliu, dažnai ten lankydavausi. Jokios grėsmės nėra – Lietuva yra po NATO skėčiu. Lietuva, vadovaujantis sankcijomis uždraudė krovinį tranzitą į Kaliningrado sritį per savo teritoriją.
Naujasis NATO kariuomenės Europoje vadas laisvai kalba rusiškai
Naujuoju JAV vadavietės Europoje ir NATO kariuomenės vadu nuo liepos 1-osios tapo amerikiečių generolas Christopheris Cavoli, turintis daug patirties Rusijos klausimais.
„Politico“ pažymim, kad Ch. Cavoli laisvai kalba rusiškai ir turi magistro išsilavinimą Jeilio universitete, baigė Rusų studijas (Russian studies). Jis taip pat anksčiau yra dirbęs Rusijos klausimais Pentagono jungtiniame štabe ir dukart tiesiogiai vadovavo kariuomenei Afganistane.
NATO nuogąstauja dėl Rusijos ir Kinijos stiprėjančios įtakos pietinėse šalyse
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pažadėjo daugiau paramos šalims Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, Aljansui siekiant atsverti augančią Rusijos ir Kinijos įtaką šiuose regionuose.
Aljanso lyderiai susitikime Madride aptarė, „kaip Rusija ir Kinija toliau siekia politinių, ekonominių ir karinių laimėjimų mūsų pietinėje kaimynystėje“, sakė jis.
Putinas svaidosi grasinimais NATO: „Sukursime tokią pačią grėsmę teritorijoms, iš kurių grėsmė kyla mums“
Ilgai laukti nereikėjo – dar nesibaigus NATO viršūnių susitikimui Madride – Putinas jau svaidosi grasinimais Aljansui. Kremliaus viršininkas pareiškė, kad Rusija kels grėsmę suomiams ir švedams, jei jie pas save įsileis NATO pajėgas. Gitanas Nausėda ragina neišsigąsti, esą tai įprastas Maskvos režimo stilius. O Madride esantys TV3 žinių žurnalistai aiškinosi ir kokios finansinės pagalbos iš NATO galime tikėtis įrengiant infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai, kuri turėtų mus saugoti.
Erdoganas perspėja, kad Turkija dar gali blokuoti Šiaurės šalių stojimą į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.
R. T. Erdoganas tai pareiškė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kur JAV vadovaujamas Aljansas oficialiai pakvietė šias Šiaurės valstybes prisijungti prie 30 valstybių gynybinio bloko.
Joe Bidenas: NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie naujų grėsmių
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie sparčiai besikeičiančios saugumo padėties pasaulyje.
„Manau, visi sutiksime, kad tai buvo istorinis NATO viršūnių susitikimas“, – sakė J. Bidenas, kalbėdamas žurnalistams susitikimo baigiamojoje spaudos konferencijoje.
Atsargos pulkininkas Bagdonas spėja, kiek turime laiko: „Rusija po karo vėl pradės atstatinėti pajėgumus“
Nors NATO susitikimo metu Madride išsakyti pareiškimai džiugina, neturėtume būti tokie optimistiški, teigė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
TV3 žinių „Dienos komentare“ G. Bagdonas aiškino, kad reikia galvoti realistiškai.
Iš Madride vykusio NATO susitikimo girdime labai svarbių ir labai gerų žinių. Kokius bus didžiausios kliūtys jas įgyvendinant, su kokiomis problemomis mes greičiausiai susidursime?
Manau, kad didžiausias problema ta, jog vis vėluojama.
JAV prezidentas: Ukraina sudavė skaudų smūgį Rusijai
JAV prezidentas Joe Bidenas, kalbėdamas po Madrido višūnių susitikimo, pabrėžė, kad Ukraina bus remiama „tiek, kiek reikės“, o Putinas užpuolęs Ukrainą tik susilpnino savo šalį ir visus nuteikė prieš save.
Anot J. Bideno, dar prieš karo pradžią jis Putinai sakęs, kad pradėdamas karą jis tik sustiprins ir suvienys Ukrainą ir NATO, taip dabar ir yra.
„Mes palaikysime Ukrainą, ir visos Aljanso narės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės, kad Rusija jos nenugalėtų“, – sakė jis.
Pekinas kritikuoja NATO dėl „visiškai beprasmiško“ įspėjimo apie Kinijos iššūkį
Pekinas ketvirtadienį piktai sukritikavo NATO dėl „visiškai beprasmiškos“ nuostatos – pirmą kartą įtrauktos į Aljanso strateginę koncepciją – kad Kinijos galia meta jam iššūkį.
Taip Kinija sureagavo į viršūnių susitikime Madride paskelbtą NATO strateginę koncepciją su įspėjimu, kad Pekino „deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“.
NATO taip pat nurodė, kad Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams.
NATO generalinis sekretorius: norime, kad Maskvai nė nekiltų mintis, kad kažko neginsime
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasibaigus Madrido viršūnių susitikimui sakė, kad sprendimai priimti vakar ir šiandien reiškia svarius įsipareigojimus ateičiai. Pasak jo, buvo priimti svarbūs sprendimai, kurie reiškia didelius pasikeitimus.
Švedija siunčia daugiau karinės pagalbos Ukrainai
Švedija planuoja nusiųsti papildomos karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, paramos ginklus ir išminavimo įrangą.
Ginkluotės, kurios, kaip nurodė Švedija, prašė Kyjivas, paketas yra vertas maždaug 500 mln. kronų (46,6 mln. eurų).
„Svarbu, kad demokratinių Europos šalių parama Ukrainai būtų nepertraukiama ir ilgalaikė“, – sakė švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Jį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.
Mario Draghi priverstas palikti NATO susitikimą: braška Italijos vyriausybė
Italijos premjeras Mario Draghi praleidžia paskutinę NATO viršūnių susitikimo Madride dieną, rusenant įtampai jo koalicinėje vyriausybėje.
M. Draghi biuras pranešė, kad premjeras ketvirtadienį dalyvaus ministrų kabineto posėdyje Romoje. Pagrindiniai klausimai vyriausybės darbotvarkėje yra priemonės energijos kainų kilimo poveikiui švelninti ir valstybės išlaidos.
Staigus M. Draghi išvykimas iš Madrido parodo įtampą jo plačioje vienybės koalicijoje, suburtoje per COVID-19 pandemiją.
JAV žinia Lietuvai: fronto valstybėje turi būti stiprus amerikiečių buvimas
Nauji Jungtinių Valstijų įsipareigojimai didinti pajėgas rytiniame NATO sparne leis užtikrinti tolesnes karių rotacijas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, sako Vilniuje viešinti JAV sausumos pajėgų sekretorė Christine Wormuth.
Šią savaitę NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė planus plėsti JAV pajėgas Europoje, įskaitant Baltijos šalyse rotacine tvarka dislokuojamų batalionų sustiprinimą.
Anušauskas: NATO sprendimai stiprins Vokietijos politikų pozicijas dėl brigados Lietuvoje
NATO viršūnių susitikimo sprendimai palengvins Vokietijos politikų pozicijas motyvuojant, kodėl reikalinga stiprinti karinį buvimą Lietuvoje iki brigados dydžio, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Žinome Vokietijos, sakyčiau, šiek tiek kitas politines patirtis, kurios buvo iki karo Ukrainoje ir kai kurie dalykai sunkiau skindavosi šioje šalyje kelią.
Kasčiūnas apie NATO sprendimus: brigada, pamojus lazdele, neatsiras iškart rytoj
NATO viršūnių susitikimo sprendimai – įrodymas, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų, feisbuke rašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime pasiekti sutarimai Lietuvai indikuoja bent keletą pozityvių ir svarbių pasiekimų. Pirmiausia, anot jo, daug kartų kartotiems žodžiams apie NATO priešakinių pajėgų augimą bent iki brigados lygmens, buvo pritarta.
NATO: Kinijos „prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams“
NATO trečiadienį savo strateginėje koncepcijoje pirmą kartą pareiškė, kad Kinijos galia meta iššūkį Aljansui, o Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams.
„Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“, – teigiama per Madride vykstantį aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbtoje NATO strateginėje koncepcijoje.
Anušauskas: siekiame, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota pilna apimtimi
Lietuva siekia kad NATO brigada šalyje būtų dislokuota pilna apimtimi, teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tai jis sakė Madride susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).
„Siekiame, kad Vokietijos pajėgumai Lietuvoje didėtų: keliame tikslą, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota Lietuvoje pilna apimtimi. Esame pasirengę planą, tam reikės papildomų investicijų, naujos infrastruktūros nuolatiniam sąjungininkų buvimui.
Nausėda ragina NATO toliau vykdyti atvirų durų politiką
NATO lyderiams trečiadienį sutarus oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, prezidentas Gitanas Nausėda ragina NATO toliau vykdyti atvirų durų politiką.
„Suomijos ir Švedijos sprendimas siekti narystės NATO yra strategiškai svarbus Baltijos jūros regionui. Šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprins ir Aljansą, ir saugumą Europoje.
TV3 žinių žurnalistai – specialiai iš Madrido: trumpai, kokie svarbiausi sprendimai priimti Lietuvai ir Europai?
Madride – ypatingai svarbūs sprendimai Lietuvai ir visai Europai. Aljansas pritarė sprendimui dėl brigadų rytiniame NATO sparne dislokavimo, taigi ir Lietuvoje. Be to, ir Suomijai su Švedija pavyko įtikinti Turkiją pritarti jų narystei Aljanse. O Amerikos prezidentas prabilo apie netrukus atsirasiančią Amerikiečių bazę Lenkijoje, papildomus karius Lietuvoje ir naikintuvus Rytiniame flange.
Nausėda: rengiami planai dėl brigados išdėstymo ir dislokavimo sąlygų
NATO šalių vadovams Madride trečiadienį patvirtinus ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas, Vokietija ir Lietuva rengia planus susijusius su brigados išdėstymu ir jos dislokavimo sąlygomis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mes darysime viską nuosekliai.
Kyjivas sveikina NATO poziciją dėl Rusijos
Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso.
„Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai.
NATO generalinis sekretorius: karas Ukrainoje bus ilgas, mes padėsime tiek, kiek reikės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje įpusėjus NATO viršūnių susitikimui sakė, kad valstybių – narių lyderiai priėmė sprendimą transformuoti Aljansą. Pasak generalinio sekretoriaus, to reikėjo todėl, kad Europa išgyvena didžiausią saugumo krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Rusijos grėsmę supranta visi.
Pocius apie NATO brigados dislokavimą Lietuvoje: „Dabar nėra poligonų, nėra, kur treniruotis“
Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje, tačiau atvykusių kariškių mes neturime, kur treniruoti, teigė buvęs kariuomenės vadas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis aiškino, kad yra kitas modelis, kuris galėtų veikti.
NATO lyderiai pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso
NATO lyderiai trečiadienį sutarė oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės, sakoma pareiškime.
„Šiandien nusprendėme pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir susitarėme pasirašyti stojimo protokolus“, – sakoma Madride vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime.
Anušauskas: NATO vadovai patvirtino sprendimą dėl Aljanso brigadų rytiniame sparne
NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
Anot Aljanso, regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.
Linas Kojala apie Rusijos įvardijimą NATO priešu: svarbiau konkretūs žingsniai
Antradienį Madride prasidėjo istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus priimta naujoji strateginė koncepcija, nekeista jau 12 metų. Naujoje koncepcijoje iki šiol partnere vadinta Rusija bus apibrėžta kaip tiesioginė karinė grėsmė Aljansui. Politologas Linas Kojala sako, kad svarbiau yra ne pats apibrėžimas, o konkretūs žingsniai, susiję su nauju NATO etapu.
SUKASI PASAULIS. NATO susitikimo pergalės ir Kaliningrado grėsmė – Lietuvai itin svarbūs sprendimai
Šiandien aptarėme tebesitęsiantį ES sankcijų Rusijos eksklavui Kaliningradui skandalą: Lietuvos pasirinktos ar šaliai tekusios pozicijos klausimas kelia daug rūpesčių, ypač su perspektyva, jei ES šalys paliks su tranzitu tvarkytis Lietuvai vienai.
Kita svarbi šios savaitės tema – tebesitęsiantis NATO šalių vadovų susitikimas Madride, kurio metu jau dabar priimti istoriniai sprendimai visam Europos žemynui.
Ukrainos atstovas: agresoriaus apetitas auga, todėl kyla grėsmė visai žmonijai
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas sako, kad ne visi pasaulio politikai suvokia, kad Ukraina turi laimėti karą, nes kitu atveju Rusija nesustos Ukrainoje ir tai kelia grėsmę visai žmonijai. A. Jermako tvirtinimu, sankcijų režimas Rusijai privalo būti tęsiamas ir Vakarai neturėtų leistis į derybas su Maskva, kadangi tai Kremlius suvokia kaip silpnumo ženklą.
Grybauskaitė apie NATO pokyčius: mums nepavyko įtikinti, tai labai efektyviai įtikino Putinas
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama JAV televizijai CNBC pasidžiaugė „geresniu nei galima buvo tikėtis“ NATO viršūnių susitikimo rezultatu.
Turkija sieks 33 įtariamųjų išdavimo iš Suomijos ir Švedijos
Turkija trečiadienį paskelbė sieksianti 33 įtariamų „teroristų“ išdavimo iš Suomijos ir Švedijos pagal susitarimą, sudariusį sąlygas Ankarai paremti šių Šiaurės šalių stojimą į NATO.
„Sieksime teroristų ekstradicijos iš atitinkamų šalių pagal naujo susitarimo gaires“, – televizijai NTV sakė turkų teisingumo ministras Bekiras Bozdagas.
Jis paminėjo antradienį Turkijos, Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrų pasirašytą susitarimą.
NATO lyderiai: svarbiausias viršūnių susitikimo tikslas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje
NATO lyderiai sako, kad svarbiausias Madride vykstančio viršūnių susitikimo prioritetas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.
JAV prezidentas Madride skelbia apie amerikiečių pajėgų sustiprinimą Europoje
JAV prezidentas Joe Bidenas, atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Madride sakė, kad JAV karių, laivų ir oro pajėgų Europoje daugėja. Nuo Rumunijos iki Ispanijos, Vokietijos ir Baltijos šalių JAV pasirengusi didinti savo karinių pajėgų skaičių, nes „NATO kartu su visais sąjungininkais dabar turi žengti į priekį, atėjo laikai, kai to reikia labiausiai“.
Trumpoje pasisveikinimo kalboje JAV prezidentas, kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, patvirtino, kad šis NATO viršūnių...
Olafas Scholzas: Vokietija taps didžiausia NATO galia Europoje
Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas.
Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.
Paaiškėjo, kada Švedija ir Suomija gaus oficialų kvietimą prisijungti prie NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljanso lyderiai šiandien, trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO. Tiesa, tuomet Aljanso šalių narių parlamentai dar turės ratifikuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo protokolus.
Pasak UNIAN korespondento, J. Stoltenbergas tai paskelbė per spaudos konferenciją Madride prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo Aljanso šalių narių vadovai.
NATO vadovo lūpose – Lietuvos vardas: „Tai didžiausia krizė nuo Antrojo pasaulinio karo“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas Aljanso viršūnių susitikime Madride teigė, kad pasaulis susiduria su didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo, o saugumo situacija pasaulyje kardinaliai pasikeitė nuo to, kokia susiklostė po Šaltojo karo pabaigos. NATO vadovas bendraudamas su žurnalistais taip pat išskyrė Lietuvos gynybos strategiją.
Arvydas Anušauskas: Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins aljansą, įskaitant Turkiją
Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins Aljansą, įskaitant ir skeptikę Turkiją, sutikusią nebeprieštarauti šiai plėtrai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministras trečiadienį tvirtino, kad siekiant pakeisti Turkijos nuomonę pastangas dėjo „kiekviena NATO valstybė“, įskaitant Lietuvą.
Borisas Johnsonas ragins NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, antradienį pranešė jo biuras.
Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą NATO narės įsipareigojo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kad iki 2024 metų būtų užtikrinta tinkama Aljanso parengtis.
2021 metais iš 30 NATO narių tik aštuonios vykdė arba viršijo šį įsipareigojimą.
Įspėjo apie naują Putino ruošiamą smūgį – dar šią savaitę pasiųs „žinutę“ NATO
Politikos strategas ir rašytojas Michailas Šeitelmanas tvirtina, kad Rusija, taip pat, kaip Ukrainai smogė Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo metu, taip pat smogs ir per NATO viršūnių susitikimą, kuris prasidėjo antradienį.
NATO viršūnių susitikimas Madride, Ispanijoje, vyksta birželio 28–30 dienomis.
