nato

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu antradienį, kaip skelbiama, atvyko į Iraną. Svarbiausios dienos naujienos: 23:30 | Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų Rugsėjo 17 d. duomenimis, Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų, sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Ukrainoje užgesinta daugiau kaip 50 gaisrų, tačiau dar 20 tebegesinama.

Savaitgalį Prahoje įvyko NATO aljanso narių kariuomenių vadų ir karinių atstovų susitikimas, kurio vienas iš tikslų buvo išrinkti būsimą generalinį tarptautinio karinio štabo direktorių. Daugumos sprendimu, juo taps Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininkas generolas majoras Remigijus Baltrėnas. NATO aljanso narių kariuomenių vadų ir karinių atstovų pasitarimuose aljanso strateginiais klausimais dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „lūžio tašku“ ir mano, kad aljansas galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią karui. Tai jis pareiškė duodamas interviu Vokietijos naujienų leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ką galima ar reikėjo daryti kitaip, kad karo būtų išvengta, politikas atsakė: „Gaila, kad sąjungininkai ir ypač NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą.

Nurodydama į savo branduolinę ginkluotę, Rusija įspėjo Jungtines Valstijas ir NATO dėl Ukrainos siekio ilgojo nuotolio vakarietiškus ginklus naudoti smūgiams prieš taikinius giliai Rusijos teritorijoje. „Tai ne žaidimas. Faktas yra tas, kad NATO tiesiogiai dalyvaus priešiškuose veiksmuose prieš branduolinę valstybę. Manau, kad neturėtumėte to pamiršti, reikėtų pagalvoti apie padarinius“, – JT Saugumo Taryboje sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis apkaltino NATO jau prisidėjus prie karinių veiksmų Ukrainoje, rašo „Newsweek“. Rusijos Valstybės Dūmos, žemųjų parlamento rūmų, pirmininkas Viačeslavas Volodinas šiuos komentarus išsakė „Telegram“ ir pareiškė, kad NATO aktyviai dalyvauja priimant karinius sprendimus Ukrainoje.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras išvyksta į Prahą, kur dalyvaus tris dienas truksiančioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) Karinio komiteto 32 aljanso valstybių narių kariuomenių vadų konferencijoje. Pranešama, kad 3-jų sesijų, kurioms pirmininkaus NATO karinio komiteto pirmininkas adm.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos sutarė bendradarbiauti kovodamos su priešiškomis hibridinėmis Rusijos atakomis prieš NATO sąjungininkus. Tai nurodoma JAV Valstybės departamento ketvirtadienį paskelbtame bendrame Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Vilniuje viešėjusio JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Kurto Campbello (Kurto Kempbelo) pareiškime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, anot žiniasklaidos, taps naujuoju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu. Žinių portalo „Politico“ duomenimis, jis šias pareigas pradės eiti po 2025 m. vyksiančio susitikimo. Remiantis pranešimu, nuo 2022 m. Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko pareigas einantis Christophas Heusgenas atsistatydins, o buvęs ilgametis pirmininkas Wolfgangas Ischingeris liks Miuncheno saugumo konferencijos fondo tarybos pirmininku.

Norvegija po penkerių metų pertraukos panaikino gynybos prekių eksporto į NATO partnerę Turkiją apribojimus, pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Nuo šiol licencijų eksportuoti į Turkiją gynybos įrangą ir dvejopos paskirties prekes vėl galima prašyti įprasta tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame ministerijos pranešime. Ministerijos teigimu, visos paraiškos licencijoms gauti bus išnagrinėtos individualiai ir nuodugniai.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, praėjusį trečiadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti dviejų SU-24, o penktadienį – dviejų MIG-29 orlaivių.

Savaitgalį Latvijoje nukritus Rusijos kariniam dronui, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad dėl kolektyvinio reagavimo tokių incidentų atveju derėtų inicijuoti diskusiją NATO lygmeniu. Kaip pabrėžė jis, oro gynybos stiprinimui turi būti skirtas ypatingas dėmesys. „Savaitgalį Latvijoje nukritęs rusų dronas yra dar vienas pavojaus signalas, raginantis NATO sąjungininkus imtis aktyvesnių veiksmų, apsaugant savo oro erdvę.

Pasirodžius informacijai apie Latvijoje sudužusį Rusijos karinį droną, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad šį incidentą reikės aptarti ir NATO formatuose. „Tikriausiai reikės incidentą aptarti NATO formatuose, jeigu latviai tai inicijuos. Tikrai paremsime juos šiuo klausimu, kad turėtume diskusiją, kaip į tokias situacijas ateityje reaguoti.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Aljanso narės oro erdvę po pranešimų apie sekmadienio naktį į Rumunijos teritoriją įskridusį rusų droną. „NATO smerkia naktį Rusijos įvykdytą Rumunijos oro erdvės pažeidimą.

Sekmadienį vyksiančiame Vilniaus maratone dalyvaus ir daugiau kaip 1000 NATO sąjungininkų karių, praneša Krašto apsaugos ministerija. Renginiu siekiama pademonstruoti tvirtą solidarumą ir vienybę su Lietuvos gyventojais, taip pat pabrėžti NATO sąjungininkų buvimą regione, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. „Kariai, kurie sekmadienį bėgs kartu su mumis, dar kartą parodys geležinį NATO sąjungininkų įsipareigojimą.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įspėjo Serbiją, kad tvirtų ryšių su Rusija palaikymas nėra suderinamas su jos siekiu prisijungti prie bloko. Šis perspėjimas nuskambėjo po to, kai vienas aukštas Serbijos vyriausybės pareigūnas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad padidintos NATO išlaidos gynybai padės išvengti pasaulinio karo. Jis tai sakė atidarant 32-ąją tarptautinę gynybos pramonės parodą pietrytiniame Kielcų mieste. „Neabejoju, kad padidinę išlaidas gynybai ir padarę NATO šalių kariuomenes tikrai stiprias (...) išvengsime didelio karo, kito pasaulinio karo“, – sakė A. Duda. Lenkija, gynybai išleidžianti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, yra NATO šalių priešakyje, pabrėžė A. Duda.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas Oleksandras Pavliukas Drezdene, Vokietijoje, slaptai susitiko su NATO šalių narių vadais, skelbia vokiečių leidinys „Bild“, remdamasis savo šaltiniais. Pasak leidinio, uždaras aukščiausių karinių vadovų iš 35 šalių, daugiausia iš Europos, susitikimas truko tris dienas ir baigėsi rugpjūčio 29 d. Kolegas priėmė Vokietijos sausumos pajėgų inspektorius generolas leitenantas Alfonsas Maisas.

NATO ir Ukrainos pareigūnai Kyjivo prašymu trečiadienį rengia susitikimą po intensyvių Rusijos smūgių karo purtomoje šalyje, pranešė Vakarų karinis aljansas. Pirmadienį ir antradienį Rusija paleido į Ukrainą atakos dronų ir raketų bangą. Atakos pareikalavo mažiausiai 11 žmonių, nukentėjo jau ir taip nusilpęs šalies energetikos tinklas.

Oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Anot jos, praėjusį antradienį palydėtas iš Rusijos pagrindinės dalies į Kaliningrado sritį skridęs transporto orlaivis AN-26. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžio valdymo centru palaikė.

Lenkijos kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad po naujausių Rusijos smūgių Ukrainoje NATO šalies oro erdvę pažeidė, įtariama, dronas. „Tikriausiai susiduriame su objekto patekimu į Lenkijos teritoriją. Objektą patvirtino mažiausiai trys radiolokacinės stotys“, – žurnalistams sakė ginkluotųjų pajėgų operacijų vadas generolas Maciejus Kliszas (Macejus Klišas). „Iš objekto charakteristikų aišku, kad tai nėra raketa, tai nėra hipergarsinė, balistinė ar valdomoji raketa“, – pridūrė jis.

Aukštaitijoje sekmadienį prasidės Lietuvos ir NATO karių sausumos pratybos. Anykščių, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Zarasų rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybių teritorijose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų bei NATO sąjungininkų kariai treniruosis iki rugsėjo 5 dienos. Savivaldybės įspėtos, kad per mokymus bus naudojamos pirotechnikos priemonės ir imitaciniai šaudmenys.

NATO padidino savo Heilenkircheno oro bazės Vokietijoje saugumo lygį iki aukščiausio – antrojo lygio (dar vadinamo „Charlie“), skelbia vokiečių leidinys „Spiegel“. Oro pajėgų bazės atstovas sakė, kad visi darbuotojai, kurių nereikia misijai, atsargumo sumetimais buvo išsiųsti namo.  Šio nerimo pagrindas – žvalgybos informacija, rodanti galimą grėsmę.

Čekijos prezidentas, buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kada Rusijos pradėtas karas Ukrainoje galėtų baigtis. Kaip rašo UNIAN, P. Pavelas mano, kad karas Ukrainoje tęsis tol, kol bus įrodyta abiems pusėms, kad karinėmis priemonėmis politinių tikslų pasiekti nėra įmanoma. „Tai gali įvykti ir šiais metais, taip pat tai gali nutikti kitąmet arba po daugelio metų“, – svarstė jis.

Dalyje Lietuvos trečiadienį gali griaudėti į sprogimus panašūs garsai. Tokie garsai jau buvo užfiksuoti pirmadienį. Apie tai pranešė Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. „Rytoj, rugpjūčio 21 d., nuo 14.00 iki 16.00 val. Šiaulių apskrityje gali būti girdimi į sprogimus panašūs garsai, dėl leistiname aukštyje viršgarsiniu greičiu skrendančių naikintuvų“, – nurodoma bazės „Facebook“ puslapyje. Dalyje šalies pirmadienį buvo kilęs sąmyšis, kadangi gyventojai girdėjo eilę sprogimų.

Lietuvos atstovai dalijosi NATO viršūnių susitikimo organizavimo patirtimi su kitąmet šį renginį organizuojančiais Nyderlandais. 2023 metais NATO viršūnių susitikimas vyko Vilniuje, kitąmet jis rengiamas trečiame pagal dydį Nyderlandų mieste Hagoje. Kaip pranešė Vyriausybė, antradienį susitikime su svečiais iš Nyderlandų institucijų dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), rugpjūčio 13 dieną tarptautinėje oro erdvėje pastebėtas orlaivis skrido į Kaliningrado sritį. Dar du RF orlaiviai buvo NATO naikintuvų palydėti rugpjūčio 14 dieną. Jie skrido tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF Kaliningado sritį.

Savaitgalį Baltijos šalių premjerai Klaipėdoje ir Palangoje neformaliai aptarė regiono saugumą, NATO atgrasymo stiprinimą bei sankcijų Rusijai griežtinimą. Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime, kuriame dalyvavo Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina bei Estijos premjeras Kristenas Michalas, buvo pažymėta būtinybė stiprinti priešakinę gynybą rytiniame flange, aktyviai dirbant kartu su Vokietija, Kanada ir Jungtine Karalyste.

Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli sakė, kad Rusija vis dar bando parengti atsaką į Ukrainos operaciją Kursko srityje ir jis kol kas lėtas ir padrikas.

Prahoje rugsėjo 13–15 d. įvyks NATO karinio komiteto – aukščiausios aljanso karinės institucijos – posėdis, teigiama atitinkamame pranešime spaudai. „Aukščiausioji NATO karinė institucija – karinis komitetas 2024 m. rugsėjo 13–15 dienomis susitiks Prahoje, Čekijos Respublikoje. Tiesioginio susitikimo metu gynybos vadai aptars karinius strateginius įvykius aljanse. Karinio komiteto konferencijos atidaryme dalyvaus Čekijos prezidentas Petras Pavelas“, – teigiama NATO pranešime.

Rusija apmokė savo karinį jūrų laivyną, kad galimo konflikto su NATO atveju galėtų nukreipti branduolines raketas į Europos gilumoje esančius objektus, rašo „Financial Times“. Karininkams skirtoje prezentacijoje, kuri buvo parengta dar iki plataus masto invazijos į Ukrainą, išsamiai aprašyti tokių tolimų taikinių, kaip vakarinė Prancūzijos pakrantė ir Farneso Baras Jungtinėje Karalystėje, žemėlapiai.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tiek rugpjūčio 8-ą, tiek rugpjūčio 9-ąją NATO orlaiviai skrido atpažinti po vieną žvalgybinį orlaivį IL-20. Abiem atvejais orlaiviai skrido be skrydžio plano, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžio valdymo centru.

Trečiadienį Rukloje vyko NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei vadovybės pasikeitimo ceremonija, kurios metu tarptautinio vieneto vadovavimą iš Vokietijos kariuomenės plk. ltn. Mareko Krügerio perėmė Nyderlandų kariuomenės plk. ltn. Sebastiaanas Schillemansas. „Mes itin vertiname Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos, Čekijos ir Liuksemburgo įsipareigojimą dislokuoti karius Lietuvoje.

Lietuvoje dislokuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Italijos naikintuvai antradienį pakilo perimti neatpažintą orlaivį Baltijos šalių oro erdvėje. Apie tai skelbia „Europeiskaja Pravda“, remdamasi Italijos gynybos ministerija. Italijos naikintuvai „Typhoon“ pakilo iš Šiaulių bazės, gavę įsakymą iš NATO stebėjimo centro Vokietijoje. Italijos gynybos ministerija nepateikė jokių detalių apie incidentą, įskaitant tai, koks tai buvo lėktuvas.

Prancūzų generolas sako, kad Europos gebėjimui atgrasyti Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną nuo karo eskalacijos trukdo egzistuojanti biurokratija. Svarbiausi įvykiai: 23:32 | „Foreign Affairs“: JAV nepasirengusi ateities karams JAV yra nepasirengusi ateities karams, kurie jau prasidėjo, skelbia „Foreign Affairs“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Ukrainos mūšio laukuose karo ateitis virsta dabartimi, o tūkstančiai dronų skraido danguje.

Vykdydama karą prieš Ukrainą, Rusija šalies miestams naikinti naudojo balistines ir sparnuotąsias raketas, taip pat vienkartinius bepiločius orlaivius. Buvo pripažinta, kad Rusija gali kovoti su Vakarais. Supratimas, kad Europai ir JAV trūksta pajėgumų, atvėrė NATO „Pandoros skrynią“. Dėl to JAV ir kelios NATO sąjungininkės paskelbė daugybę planų, susijusių su tolimojo nuotolio smūgių pajėgumais.

NATO ketvirtadienį pasidžiaugė, kad dėl glaudaus Aljanso bendradarbiavimo per apsikeitimą kaliniais su Rusija buvo paleista gausybė kalinių.  „Džiaugiuosi, kad šiandien paleisti neteisėtai sulaikyti sąjungininkių piliečiai ir Rusijos politiniai kaliniai. Tai pavyko pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant NATO sąjungininkėms“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusija didžiąją dalį savo oro pajėgų ir kai kuriuos pažangiausius lėktuvus laiko atokiau nuo karo Ukrainoje. Ekspertai teigia, kad tai rodo ne tik Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos pajėgumų, bet ir svarstymus dėl galimo konflikto su NATO.

Antradienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, keturis mėnesius Ispanijos ir Portugalijos karius saugojusius Baltijos erdvę pakeis Italijos kariai. Jie patruliuos keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Italijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau devintą kartą.

Praėjus daugiau nei metams, teisėsauga tęsia ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų duomenų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, įtariamųjų jame kol kas nėra. Tai BNS šią savaitę patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė. Jos žiniomis, tyrimas tęsiamas įtariant neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą bei neteisėtą prisijungimą informacinės sistemos.

Prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis Europos valstybių nemanė, kad į žemyną gali sugrįžti karas. Praėjus daugiau nei dvejiems metams valstybės iš esmės keičia šaukimo į kariuomenę principą. Nors NATO ruošimasis karui vyksta greitai, tačiau kelioms šalims reiks gerokai pasistengti, kad galėtų jaustis saugiau. Didėjant karo grėsmei kelios Europos šalys atnaujino privalomąją karinę tarnybą.

Vyriausybės sprendimas siūlyti Seimui Lietuvoje įsteigti du naujus karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose sukėlė šio regiono gyventojų, ypač ūkininkų, pasipiktinimą, nes pablogės ūkininkavimo sąlygos. Apraminti gyventojų baimes į Tauragę, Šilalę ir Jurbarką buvo atvykę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Aplinkos ministerijos (AM), Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai.

Beveik du trečdaliai Europos Sąjungos (ES) piliečių yra susirūpinę ES saugumu, rodo neseniai paskelbta Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa. Maždaug 47 proc. apklaustų ES piliečių teigė esantys „gerokai susirūpinę“ dėl bloko saugumo per ateinančius penkerius metus, 17 proc. sakė esantys „labai susirūpinę“. Apklausa parodė, kad labiausiai dėl saugumo susirūpinę Portugalijos gyventojai (77 proc.). Vokietijoje 54 proc. respondentų teigė esantys „gana“ arba „labai“ susirūpinę.

Suomija penktadienį pranešė įtarianti Rusijos laivą pažeidus jos teritorinius vandenis. Po Helsinkio įstojimo į NATO vis didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių, per paskutinį iš kelių pasienio incidentų laivas, kaip įtariama, penktadienio popietę įplaukė į Suomijos vandenis rytinėje Suomijos įlankos dalyje, sakoma trumpame Suomijos gynybos ministerijos pranešime. Laivo tapatybės ministerija nenurodė ir nepasakė, kokio tipo tai buvo laivas.

Keturis mėnesius Ispanijos ir Portugalijos karius saugojusius Baltijos erdvę pakeitė Italijos kariai. Vykdydami NATO oro policijos misiją iš Lietuvos kariuomenės aviacijos bazės Šiauliuose, jie patruliuos keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Prieš 20 metų pradėtos vykdyti oro policijos misijos yra vienas tvirčiausių NATO sąjungininkų ištikimybę rodančių įsipareigojimų.

Stebėti Rusijos karinių laivų judėjimą ir vykdyti išminavimo darbus į Baltijos bei Šiaurės jūras išvyksta Lietuvos karo laivas. Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje, Lietuvos laivo įgulą papildė kitos šalies kariai – į misiją kartų išplaukia portugalų narai išminuotojai.  Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“ ir 43 žmonių įgula penkiems mėnesiams išvyko į tarptautinę NATO operaciją.

Lengvinant Lietuvos įmonių dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) konkursuose, Vyriausybė pakoregavo patikimumo deklaracijų išdavimo tvarką, atsisakydama perteklinių reikalavimų organizuojant konkursus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad apie NATO konkursus nereikės informuoti Inovacijų agentūros, o apie tarptautinių sankcijų pažeidimus informaciją teiks tik Informatikos ir ryšių departamentas, o ne 13 institucijų.

Karinių jūrų pajėgų (KJP) Karo laivų flotilėje antradienį į NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Brilliant Shield“ išlydėtas Lietuvis karinis laivas „Skalvis“. Kartu su juo į operaciją išvyksta ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų narų-išminuotojų komanda.

Antradienį Lietuvos priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų narų-išminuotojų komanda bus išlydėti į NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Briliantinis skydas“. Priešmininis laivas „Skalvis“ (M53), vadovaujamas kapitono leitenanto Andriaus Narbuto, nuo liepos 26 d. penkiems mėnesiams įsijungs į NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I-ąją grupę, praneša Lietuvos kariuomenė.

JAV perkėlė į rumunų „Mihail Kogalniceanu“ karinę bazę du tarpžemyninius strateginius bombonešius B-52 „Stratofortress“, „The Moscow Times“ cituojamos JAV pajėgos Europoje. Naujoje vietoje jie veiks kaip JAV karinių oro pajėgų 20-osios ekspedicinės bombonešių eskadrilės dalis ir taip pat pradės bendradarbiavimą su NATO pajėgomis.