nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Gabrielius Landsbergis apie JK premjero idėją kurti alternatyvą NATO: „Nematėm jokio konkretaus pasiūlymo“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva kol kas negavo konkretaus pasiūlymo dėl britų premjero Boriso Johnsono idėjos kurti alternatyvą NATO.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog šiuo metu reikia stiprinti esamą Aljansą.
„Nematėm jokio konkretaus pasiūlymo, neįsivaizduojame, koks yra jo turinys, kiek tai yra tikra ir rimta“, – penktadienį žurnalistams po Vilniaus Rusijos forumo sakė G. Landsbergis.
Aukšto rango NATO pareigūnas: Aljansas parodė vienybę, kurios Putinas nesitikėjo
Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras Putinas nesitikėjo, sako NATO PA prezidentas Geraldas E. Connolly'is Vilniuje penktadienį prasidėjusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje.
„NATO parodė solidarumą, kurio, aš žinau, V. Putinas nesitikėjo.
Įtakingas Lietuvos politikas: apsispręskime, ko norime iš Rusijos – nuo karo baigties iki režimo pakeitimo
Vakarai turi galiausiai nutarti, ko nori iš Rusijos, nes be tikslo neįmanoma sudėlioti jokios NATO strategijos Rusijos atžvilgiu. Taip teigia Lietuvos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas, konservatorius Audronius Ažubalis.
Pirmieji rusų panikos garsai: „Ukrainoje – nauji ginklai, naujai paruošti kariai! Kuo mes juos naikinsime?“
Rusijos deputatas Aleksejus Žuravliovas Rusijos valstybinės televizijos eteryje atkreipė rusų dėmesį, kad NATO padeda rengti Ukrainos karius naudotis jų ginklais bei teikia šaliai moderniausią ginkluotę. O to, ką šiuo metu turi ir kare naudoja Rusija, gali paprasčiausiai neužtekti.
Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas Kremliaus kontroliuojamo kanalo „Rossija 1“ laidoje tvirtino, kad Rusijai kare Ukrainoje nepakaks turimų pajėgumų.
Slaptas NATO planas? Susitarė Ukrainai netiekti tam tikrų ginklų
NATO šalys neoficialiai susitarė netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų – tankų ir karinių lėktuvų, – baimindamosios, kad Rusija šių ginklų tiekimą galėtų palaikyti tiesioginiu įsitraukimu į karą. Apie tai skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA.
Naujienų agentūros teigimu, NATO šalys tokį neoficialų susitarimą pasiekė norėdamos sumažinti tiesioginio karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO šalių riziką.
Turkija vėl pagrasino paralyžiuoti Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO
Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba: NATO nieko nedaro Rusijai sustabdyti
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už „revoliucingus“ sprendimus paremti Kyjivą.
„NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D. Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.
Prezidento patarėjas: „Mes savo saugumą statome ant dviejų kojų“
Birželio pabaigoje įvyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptariama ir Lietuvai itin aktuali tema – rytinio flango stiprinimas. Vienas pagrindinių mūsų šalies tikslų – čia dislokuotus sąjungininkų batalionus paversti brigadomis.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai sustiprintų gynybinį potencialą, kas padėtų atgrasyti galimą priešą.
Švedija ir Suomija dalyvaus NATO viršūnių susitikime Madride
Prašymus dėl narystės NATO pateikusios Švedija ir Suomija dalyvaus kitą mėnesį Madride vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, antradienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Žinoma“, – atsakė ispanų premjeras į Pasaulio ekonomikos forume Davose žurnalistų pateiktą klausimą, ar šios dvi šalys siųs savo delegacijas į birželio 28–30 dienomis vyksiantį susitikimą.
NATO vadovas: Putinas padarė klaidą ir nepasiekė savo tikslų Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo tikslų Ukrainoje ir padarė strateginę klaidą, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Apie tai, pasak „Ukrinform“, jis kalbėjo Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume.
„Rusija nepasiekė savo tikslų Ukrainoje. Buvo planuota trumpalaikė karinė operacija, tačiau tai, kas įvyko, Rusijai kainavo labai brangiai“, – pareiškė jis.
REKLAMA
REKLAMA
Suomijos ir Švedijos kelias į NATO: pateikė atsaką į Turkijos reikalavimus
Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
„Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.
Lukašenka Putinui: nerimaujame dėl NATO, bet mes nieko nebijome
Pirmadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau penktąjį kartą vien per šiuos metus susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencija abiejų šalių vadovai akcentavo sėkmingai vykdomą atsilaikymo Vakarų sankcijoms politiką ir kartojo propagandą apie tariamą NATO siekį okupuoti Ukrainą.
Po privataus pokalbio, abiejų Sandraugos valstybių prezidentai pasidalijo savo įžvalgomis.
Lucasas: Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo
Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu tik šioms pajėgoms būtų sukeltas pavojus, iškart būtų atsiųsta pastiprinimų; prireikus prieš Rusiją galėtų būti nukreipta visa Vakarų aljanso galia, kad būtų išvaduotos užkariautos teritorijos.
Karas Ukrainoje – „repeticija“ prieš karą su NATO: Rusijos mokslininkas prabilo apie plataus masto konfliktą
Rusijos valstybinėje televizijoje nuskambėjo vietinio mokslininko žinutė, kad dabartinė Rusijos invazija į Ukrainą gali būti „repeticija“ prieš plataus masto karą su NATO.
Maskvos Tarptautinio saugumo studijų instituto mokslinis bendradarbis Aleksejus Fenenko Kremliaus propagandinio kanalo „Rossija-1“ laidoje „60 minučių“ teigė, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali būti rusų repeticiją prieš plataus masto karą su NATO.
Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas: kaip Kinija mokosi iš karo Ukrainoje ir stebi JAV veiksmus
Karą Ukrainoje, taip pat JAV bei NATO paramą Kyjivui prieš Maskvą kinai vis labiau vertina kaip naujo potencialaus konflikto atspindį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tarp Vakarų ir Kinijos, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.
Turkija su Vakarais kalbasi apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių siekiui įstoti į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.
Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.
Šoigu teigia, kad Rusija steigs naujas karines bazes vakarinėje dalyje
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskva įsteigs naujų karinių bazių šalies vakarinėje dalyje, atsakydama į NATO plėtrą.
„Iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus įkurta 12 karinių dalinių ir divizijų“, – S. Šoigu pareiškimą per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros.
Su Rusija besiribojanti Suomija ir jos kaimynė Švedija šią savaitę pateikė stojimo į NATO paraiškas. Rusija perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.
Valdemaras Rupšys: NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūra regione
NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūrą rytiniame NATO sparne po birželį Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo bus patobulinta, tikina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius laike, su atitinkamais pajėgumais“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė V. Rupšys, šią savaitę dalyvavęs NATO karinio komiteto susitikime.
Nufilmuota, kaip Baltijos jūroje naikinamos po karų likusios povandeninės minos
Dvylika Lietuvos bei NATO sąjungininkų laivų Baltijos jūroje mūsų šalies teritorijoje naikina po abiejų pasaulinių karų likusias povandenines minas. Sprogmenų vien prie mūsų krantų vokiečiai bei rusai paliko pusantro tūkstančio, visoje Baltijos jūroje – 150 000. Net ir po tiek metų minos vis dar kelią pavojų – vieną tokią ištraukę tinklais žuvo trys belgų žvejai.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Dzūkas“ ruošiasi atsišvartuoti.
Bidenas Vašingtone priėmė narystės NATO siekiančių Švedijos ir Suomijos vadovus
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė vizito atvykusius Suomijos ir Švedijos lyderius, taip rodydamas tvirtą paramą jų siekiams įstoti į NATO, kad apsisaugotų nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Per pompastišką renginį su raudonu kilimu ir garbės sargyba J. Bidenas priėmė švedų premjerę Magdaleną Andersson ir suomių prezidentą Sauli Niinisto, jiems vos prieš kelias dienas išreiškus norą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
Suomijos lyderis sako atsižvelgsiąs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus
Suomių prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį pareiškė, kad Helsinkis atsižvelgs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus, susijusius su Suomijos kandidatūra į NATO, ir pasmerkė „terorizmą“ – pagrindinį Ankaros keliamą klausimą.
„Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.
Jensas Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos „nuogąstavimus“ dėl Švedijos ir Suomijos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.
„Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.
„Mums nesvarbu, kiek šalių sunaikinti – 28 ar 32, bombų užteks“: pratrūko rusų deputatas
Rusijos deputatas Aleksejus Žuravliovas Rusijos valstybinės televizijos eteryje tvirtino, kad Rusijai jokio skirtumo, kiek pasaulio valstybių – 28 ar 32 – sunaikinti, tam jai užteks branduolinių galvučių.
Taip Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas komentavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO perspektyvą.
„Supraskite viena – švedams ir suomiams – paprastas dalykas, kad mes su jais tiesiogiai kovosime tik vienu atveju, jei kariausime su NATO.
Anušauskas tikisi Norvegijos paramos dėl NATO batalionų plėtros Lietuvoje
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako besitikintis Norvegijos paramos dėl NATO batalionų plėtros Lietuvoje.
Tą jis ketvirtadienį Vilniuje pareiškė bendrame pasisakyme žiniasklaidai drauge su norvegų gynybos ministru Bjornu Arildu Gramu.
„Artėjančiame Madrido viršūnių susitikime mes tikimės esminių sprendimų, kurie stiprins NATO rytinės dalies gynybą. Manyčiau, kad tai yra bendras interesas, kartu turime siekti bendrų tikslų, – teigė Lietuvos ministras.
Rudenį Rusijos „laukia didžiulė problema, įdomu, kaip ji reaguos“ – Ukrainos atsargos generolas majoras
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas prognozuoja, kad Suomija iki rudens turėtų papildyti NATO gretas, taip į labai geopolitiškai nepatogią padėtį pastatydama Rusiją.
Jo teigimu, Rusija bus priversta gerokai sustiprinti savo sieną ir pergrupuoti karius.
„Jei jie to nepadarys, tada neaišku, kodėl reikėjo pradėti kalbėti apie raketų smūgių iš Charkivo Maskvos link galimybę. Iš Suomijos šis atstumas yra daug mažesnis.
JAV tikisi perkalbėti Turkiją dėl Švedijos ir Suomijos: „Esame įsitikinę, kad pavyks išlaikyti sutarimą“
Briuselyje – istorinė akimirka. Suomija ir Švedija atsisakė savo karinio neutraliteto ir NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymus dėl stojimo į aljansą. Vis tik kol kas pagalius į ratus vis dar kiša Turkija, kuri vis griežčiau kartoja, kad skandinavų prisijungimui prie aljanso nepritars. Tad aptarti šalies pozicijos su turkų užsienio reikalų ministru susitinka Jungtinių Valstijų sekretorius.
Kroatijos prezidentas nori užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO
Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius nori, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, praneša AP.
Z. Milanovičius yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi dėl daugelio klausimų. Vienas iš jų – ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms paraiškoms stoti į NATO.
Prezidentas: Kroatija turėtų pamėginti užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO
Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO.
Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.
Bidenas sako „tvirtai“ remiantis Suomijos ir Švedijos siekį prisijungti prie NATO
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išreiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju paraiškų teikimo proceso metu.
„Jungtinės Valstijos dirbs su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir jai pasipriešintų“, kol svarstomos jų paraiškos, teigė J. Bidenas.
Zacharova svaidosi bauginimais dėl NATO: pažadėjo staigmeną Suomijai
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas stoti į NATO. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, jau ne kartą kalbėjusi apie Rusijos atsaką šioms šalims dėl narystės NATO, šįkart pareiškė, kad Suomijai Rusija paruoš siurprizą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova į Suomijos narystės NATO klausimą sureagavo „isteriškai“, rašo ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“.
Ji pareiškė, kad Rusija paruoš Suomijai staigmeną dėl būsimos narystės NATO.
Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO
Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus.
Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus.
Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.
Lietuvos kariuomenės pažangą NATO įvertino geriausiai per visą narystės istoriją
NATO gynybos planuotojai Lietuvos kariuomenės pažangą įvertino geriausiai per visą narystės istoriją, trečiadienį skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Jos teigimu, puikiai įvertinta pažanga, pasiekta didinant finansavimą gynybai, infrastruktūros plėtrą, naujus pirkimus ir paramą Ukrainai.
Taip pat savo vertinime NATO pažymėjo Lietuvos planus didinti kariuomenę, jos rezervą, gerinti karių aprūpinimo sąlygas.
Suomijos premjerė ragina greitai ratifikuoti Helsinkio stojimo į NATO protokolą
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį pareiškė besitikinti, kad NATO narės „kaip įmanoma greičiau“ ratifikuos Helsinkio stojimo į Aljansą protokolą.
Premjerė pripažino, kad yra „tam tikrų spręstinų klausimų“, kilusių Suomijai ir Švedijai nusprendus drauge pateikti paraiškas, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Rusijos Dūmoje siūloma NATO paskelbti nacistine, rusofobine, ekstremistine organizacija
Rusijos Dūmoje buvo pasiūlyta paskelbti NATO organizaciją priešiška, ekstremistine ir rusofobine koalicija. Tokį siūlymą pateikė parlamentaras iš Krymo Michailas Šeremetas, paaiškinęs, kad NATO yra „nacizmo tąsa, įrankis atkeršyti rusams už pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare“.
Parlamentaras net ir NATO įkūrime įžvelgė nacizmą. Šis nacizmo naratyvas pastaruoju metu taikomas jau ne tik Ukrainai, bet ir ją palaikančioms Vakarų šalims.
Baltijos šalių premjerai visiškai pritaria Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO: tai sustiprins regiono saugumą
Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą.
„Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.
Turkija branginasi: Suomijos ir Švedijos ateitis jų rankose?
Vos paskelbusios savo norą jungtis prie NATO Suomija ir Švedija gavo turkišką antausį. NATO senbuviai pareiškė vetuosiantys šių šalių prisijungimą, nes šiauriečiai pernelyg draugiški kurdams ir, turkų manymų, glaudžia teroristus. Specialistai sako, kad suomiai ir švedai neturėtų nusiminti, garsūs Turkijos pareiškimai tėra derybinė pozicija. O derėtis turkai moka ir mėgsta.
Istorinis žingsnis žengtas: Suomija ir Švedija įteikė prašymus stoti į NATO
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.
Skandinavijos ir Baltijos šalių džiaugsmą temdo Turkijos prezidento žodžiai: mes neištarsime „taip“
Suomija ir Švedija artimiausiomis dienomis kartu pateiks prašymus stoti į NATO – tokį sprendimą šiandien paskelbė abiejų šalių vadovai. Tiesa, tam vis dar prieštarauja Turkija, kurios prezidentas skandinavams pasiūlė net nesivarginti vykti į Ankarą jo perkalbėti. Tačiau analitikai įsitikinę, kad Turkijos prieštaravimai tėra bandymas pasinaudoti situacija iš NATO sąjungininkų išsireikalauti naudos sau.
Bidenas su Suomijos ir Švedijos lyderiais aptars jų paraiškas dėl narystės NATO
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.
Suomių parlamentas reiškia paramą šalies narystei NATO
Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.
Švedija pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką, Suomija ruošiasi oficialiam pritarimui
Švedija antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso.
Kaimyninės Suomijos parlamentas vėliau tą pačią dieną turėtų oficialiai paremti analogišką žingsnį.
Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Valdas Adamkus tikras dėl Ukrainos: jie laimės laisvę
Kadencija baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako esantis tikras, kad Ukraina iškovos laisvę, ir priduria besididžiuojantis Lietuva, nes mūsų šalis yra viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, gina tuos principus, dėl kurių buvo kovojama ir anksčiau.
Tai V. Adamkus pareiškė Seime atsiėmęs Aleksandro Stulginskio vardo apdovanojimą už indėlį derantis dėl Lietuvos narystės NATO bei Europos Sąjungoje.
Valdui Adamkui Seime įteiktas svarbus apdovanojimas
Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui už jo indėlį į derybas dėl stojimo į NATO ir Europos Sąjungą Seime buvo įteiktas Aleksandro Stulginskio apdovanojimas. Su apdovanojimu Seimo posėdžių salėje V. Adamkų sveikino dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, kuris savo kalboje įpynė tiek paties V. Adamkaus gyvenimo momentų, tiek atsižvelgė ir į dabarties aktualijas.
Pasak G. Nausėdos, prezidentas V. Adamkus padarė daugiau nei įmanoma per vieną gyvenimą.
„Nereikia žvanginti ginklais, tai atrodo juokingai“ – rusų analitikas išjuokė Rusijos bandymą gąsdinti NATO
Rusijai demonstratyviai siunčiant „Iskander“ raketas prie pasienio su Suomija, žymus Rusijos karinis analitikas, atsargos pulkininkas Michailas Chodarionokas įspėja, kad žvangindama ginklais NATO pašonėje Rusijai tiesiog atrodo juokingai.
„Ką reikėtų pasakyti apie NATO, svarbiausias mūsų reikalas yra visada išlaikyti karinį-politinį realizmą.
Londonas: Suomija ir Švedija turėtų kaip įmanoma greičiau integruotis į NATO
Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai: skatinsim greitą suomių ir švedų stojimą į NATO
Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sako skatinsiantys greitą Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimą.
Pirmadienį bendrą pareiškimą, palaikant minėtas šalis stojant į NATO – stipriausią ir sėkmingiausią Aljansą istorijoje, pasirašė trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.
„Mes padarysime viską, ko reikia, kad padėtų mūsų ilgamečiams Šiaurės šalių draugams jų kelyje į būsimą 32 valstybių Aljansą.
Erdoganas: Turkija neištars „taip“ Švedijos ir Suomijos narystei NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO, ir dar kartą apkaltino šias valstybes neužimant aiškios pozicijos dėl kovos su terorizmu.
„Mes neištarsime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos įstotų į saugumo organizaciją NATO“, – pareiškė R. T. Erdoganas.
Švedija nuo 2019 metų yra sustabdžiusi bet kokius ginklų pardavimus Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.
JAV senatorius: Jungtinės Valstijos remia Švedijos siekį tapti NATO nare
Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį pareiškė, kad JAV nedels patvirtinti Švedijos prašymą dėl narystės NATO.
Per spaudos konferenciją Stokholme M. McConnellas sakė, kad nors kitos Vakarų aljanso šalys gali greičiau patvirtinti Švedijos paraišką, jis neabejoja, kad JAV Kongresas ją greičiausiai patvirtins iki rugpjūčio.
„Tikimės, kad tai bus padaryta greičiau nei su ankstesnėmis NATO paraiškomis“, – sakė M. McConnellas.
„Tikimės ją patvirtinti iki rugpjūčio, – sakė jis.
Premjerė: Švedija teiks paraišką dėl narystės NATO
Švedija teiks paraišką dėl narystės NATO, praneša Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.
Pasak BBC, apie tai šalies premjerė pranešė spaudos konferencijoje Stokholme.
„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – žurnalistams sakė M. Andersson.
„Yra daug dalykų Švedijoje, kuriuos verta ginti, ir Švedija galiausiai gali būti apginta būdama NATO“, – šalies parlamente kalbėjo ji.
Putinas pirmą sykį viešai atskleidė, ką mano apie Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO klausimą pareiškė, kad Rusijai dėl to problemų nekyla, tačiau pažadėjo „atsakomąją reakciją“. Anksčiau šios dvi Skandinavijos valstybės paskelbė sieksiančios narystės NATO.
„Kalbant apie plėtimąsi, tai norėčiau pažymėti, kad Rusija neturi problemų su tomis šalims. Nėra. Tiesioginės grėsmės (NATO) plėtra su šiomis valstybėmis Rusijai nekelia.
