nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
JAV įsipareigojimas sąjungininkams: virš Balkanų praskris bombonešiai
Tvyrant aukštai įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, du JAV karinių oro pajėgų bombonešiai B-52 vėliau pirmadienį praskris virš Balkanų, Vašingtonui siekiant parodyti įsipareigojimą NATO sąjungininkams.
Abu orlaiviai žemai skris virš vyriausybės pastato Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje ir Skanderbego aikštės Albanijos sostinėje Tiranoje. Paskui skrydis tęsis virš Juodkalnijos pakrantės ir Lovrijenaco forto Kroatijos Dubrovnike.
Anušauskas: brigadą Lietuvoje kurianti Vokietija pratyboms skirs batalioną
Lietuvoje brigadą steigianti Vokietija jau nuo spalio pratyboms skirs bataliono dydžio vienetą, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Vokietija, kaip yra žadėjusi, deklaravusi, dalį tos brigados visada laikys mokymuose Lietuvoje, t.y. kariai turės galimybę dalyvauti pratybose Lietuvoje. Mūsų žiniomis, planuojama, kad jau bataliono dydžio vienetas nuo spalio pradės pratybas Lietuvoje“, – žurnalistams pirmadienį Klaipėdoje sakė A. Anušauskas.
NATO naikintuvai keturis kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Trečiadienį Aljanso naikintuvai atpažino Rusijos transporto lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės šalies dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Arvydas Anušauskas: Vokietija pirmuosius brigados karius į Lietuvą atsiųs rugsėjo pradžioje
Pirmuosius karius iš Lietuvoje steigiamos Vokietijos brigados ši šalis atsiųs rugsėjo pradžioje, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Viskas priklauso nuo mūsų partnerių galimybių atvykti, mes derinamės prie jų. Preliminariai yra rugsėjo 8 diena, bet viskas dar juda. Tai bus vadovaujantis štabo elementas“, – BNS šią savaitę sakė A. Anušauskas.
Karinį neutralumą nutraukusi Suomija surengs derybas su Švedija ir Turkija
Suomija vėliau šį mėnesį surengs susitikimą su Švedija ir Turkija, penktadienį pranešė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai reiškiant abejones dėl Šiaurės šalių narystės NATO.
„Suomijos, Švedijos ir Turkijos atstovai rugpjūčio mėnesį susitiks Suomijoje“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
Jis nenurodė datos, tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu anksčiau sakė, kad trijų šalių atstovai susitiks rugpjūčio 26-ąją.
Į Lietuvą atvyksta vienas didžiausių JAV karinių laivų
Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, savaitgalį į Klaipėdos uostą atplaukia Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas „USS Kearsarge“.
Pirmadienį bus surengta laivo pasveikinimo ceremonija, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Jos metu metu JAV laivo vadą kapitoną Thomas F. Fosterį sveikins padėkos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Stoltenbergas: NATO taikdariai Kosove „imsis visų būtinų priemonių“ taikai užtikrinti
NATO taikdariai Kosove „imsis visų būtinų priemonių“, kad užtikrintų ten taiką, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas, vis augant įtampai tarp Serbijos ir Kosovo.
„Jei kiltų pavojus stabilumui, KFOR yra pasirengusios įsikišti ir imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų saugią ir patikimą aplinką bei judėjimo laisvę visiems Kosovo gyventojams“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paminėdamas Tarptautines saugumo pajėgas Kosove.
NATO: reikia skubiai leisti TATENA patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė.
Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.
NATO vengia stiprinti gynybą Baltijos šalyse? – „Wall Street Journal“
Birželio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime Madride Šiaurės Atlanto sutarties organizacija sutiko patvirtinti Baltijos šalių gynybos planą, sutvirtinantį tai, kas iki šiol buvo labiau trikdymas nei rimtas kovinis pajėgumas. Deja, šio įsipareigojimo realybėje yra mažiau, nei atrodo.
Kas pastūmėtų Vakarus ir Rusiją pradėti branduolinį karą? Niekas nežino, kur yra Putino ribos
„Man, – šmaikštavo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, – žodis „neįmanoma“ reiškia „įmanoma ateityje“. Ir ne be priežasties. Prieštankinės raketos „Javelin“, kurių Amerika neleido tiekti, kai Rusija užgrobė pirmąsias Ukrainos teritorijas 2014-aisiais, 2017 metais vėl buvo pradėtos tiekti nedideliais kiekiais, o kai Rusija užpuolė Ukrainą vasarį, tiekimas pajudėjo visu pajėgumu.
REKLAMA
REKLAMA
Švedija pirmąkart išduos Ankarai Turkijos pilietį nuo ginčo dėl stojimo į NATO pradžios
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad perduos Ankarai Turkijos pilietį, nuteistą dėl sukčiavimo pasinaudojant kreditinėmis kortelėmis.
Tai pirmas žinomas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Turkija pagrasino įšaldyti Švedijos siekį įstoti į NATO.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino blokuoti Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, jei jos neįvykdys kelių reikalavimų, įskaitant reikalavimą išduoti žmones, Ankaros laikomus teroristais.
NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje vadas: „Atgrasysime, o prireikus, ginsime Lietuvos teritoriją“
Rugpjūčio 10 d. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje vyko NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Sąjungininkus pasveikinę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad NATO kovinė grupė Lietuvoje itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo, saugumo ir stabilumo.
JAV gynybos sekretorius žada Baltijos šalims karinį mokymą ir paramą
Jungtinės Valstijos rengs daugiau karinių pratybų su Baltijos valstybėmis ir sieks stiprinti pajėgų rengimą, trečiadienį sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas.
Pentagono vadovo teigimu, JAV prireikus galėtų atsiųsti daugiau karių iš Amerikos šio regiono gynybai pastiprinti dėl bet kokių galimų grėsmių iš Rusijos.
Keičiasi NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje trečiadienį vyks Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonija.
Vadovavimą batalionui perima Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Marco Maulbeckeris, kuris pakeis nuo vasario kovinei grupei vadovavusį kitą Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Danielį Andrą.
Vadovavimą Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui perima Maulbeckeris
Vadovavimą Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui perima Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Marco Maulbeckeris.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), trečiadienį tarnybą Lietuvoje pradeda dvyliktoji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija.
NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo palydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Antradienį NATO oro policijos naikintuvai atpažino penkis Rusijos naikintuvus SU-27, skridusius iš šalies pagrindinės dalies į Kaliningrado sritį. Naikintuvai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.
Stoltenbergas: visas aljansas sureaguos, jeigu Rusija užpuls NATO šalį
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, karas Ukrainoje yra pats pavojingiausias momentas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o Rusijai negalima leisti laimėti.
Siekiant neleisti Maskvai pasiekti pergalę, NATO ir aljanso šalys turės padėti Ukrainai ginkluote ir suteikti kitos pagalbos dar ilgą laiką, pažymėjo jis. „Tai yra mūsų pačių interesas, kad tokio tipo agresyvi politika nesibaigtų sėkme“, – paaiškino buvęs Norvegijos premjeras.
JAV ratifikavo Suomijos ir Švedijos paraiškas įstoti į NATO
Jungtinių Valstijų Senatas trečiadienį ratifikavo Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į NATO, tvirtai parėmęs transatlantinio aljanso plėtrą tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje.
Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė dviejų Šiaurės šalių įstojimui, tad JAV tapo 23-iąja iš 30 NATO šalių, oficialiai pritarusia bloko plėtrai. Italija tai padarė anksčiau trečiadienį, o Prancūzija – antradienį.
ES ir NATO ragina Rusiją visiškai vykdyti susitarimą dėl grūdų eksporto
Europos Sąjunga ir NATO pirmadienį pasveikino pirmo grūdų krovinio išplukdymą iš Ukrainos kaip „pirmąjį žingsnį“ stengiantis įveikti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį.
NATO naikintuvai per savaitę 3 kartus kilo atpažinti orlaivių virš Baltijos jūros
Liepos 25–31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių, rašoma pranešime spaudai.
Patruliuoti palei Lietuvos, Estijos ir Latvijos oro erdvės sieną su Baltarusija ir Rusijos Federacija (RF) NATO naikintuvai nebuvo keliami.
Net Kremlius nežino, kaip turėtų baigtis invazija į Ukrainą: nori viena, gali – ne viską
Demilitarizacija ir „denacifikacija“. Siekis neleisti Ukrainai įstoti į NATO. Bandymas užkirsti kelią „genocidui“ Donbase. O dabar – Ukrainos teritorijų, kurias siekiama įtraukti į Rusijos sudėtį, užgrobimas.
Kremlius prieš penkis mėnesius, vasario 24-ąją, pradėdamas karinę invaziją Ukrainoje, išreiškė daugybę skirtingų pasiteisinimų ir tikslų, kuriais siekta pagrįsti pradėtą agresiją, o Ukraina, reaguodama į Rusijos veiksmus, iškėlė aiškiai suprantamą tikslą: apginti savo šalį.
Henry Kissingeris užsimena apie esminį klausimą po karo Ukrainoje: ir į jį turės atsakyti Europa
Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius, 99-erių metų Henry Kissingeris per savo politinę karjerą susidūrė ne su vienu Sovietų Sąjungos lyderiu.
Interviu „Spiegel International“ žurnalistui Bernhardui Zandui jis teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra tiek kruopščiai viską apskaičiuojantis, tiek lengvai įžeidžiantis žmogus. H. Kissigeris taip pat mano, kad vienu svarbiausių geostrateginių klausimų taps tai, kaip ateityje atrodys Rusijos ir Europos santykiai.
Pasikeitė NATO oro policijos misijos kariniai kontingentai: vadovavimą perėmė vengrai
Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai, vadovavimą misijai perėmė Vengrija, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonija penktadienį vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose.
„Gyvename neramiais laikais. Agresorius tęsia karą prieš demokratinę Ukrainą ir pažeidinėja taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.
Vadovavimą NATO oro policijos misijai iš ispanų perima vengrų kariai
Vengrijos karinių oro pajėgų kariai penktadienį perims vadovavimą NATO oro policijos misijai iš Ispanijos karinių oro pajėgų karių.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonija vyks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose.
Bandymas atbaidyti Rusiją – JAV siunčia naikintuvus į Lenkiją
JAV karinės oro pajėgos siunčia į Lenkiją naikintuvus F-22 Raptor palaikyti NATO oro policijos misiją. Apie tai pranešė JAV oro pajėgos Europoje ir Afrikoje.
Šeši „Raptors“ iš 90-osios ekspedicinės naikintuvų eskadrilės, įsikūrusios Aliaskoje, antradienio vakarą atvyko į Lakenheath oro pajėgų bazę Didžiojoje Britanijoje, trečiadienį pranešė oro pajėgų pareigūnai, skelbia UNIAN.
Vengrijos kariai iš ispanų perims vadovavimą NATO oro policijos misijai
Į Lietuvą šią savaitę atvyksta Vengrijos kariai, kurie iš Ispanijos karinių oro pajėgų perims vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Atvykstantys Vengrijos karinių oro pajėgų kariai perims vadovavimą misijai iš Ispanijos, iki šiol Lietuvoje misiją stipr...
Žiniasklaida: ministerija NATO naikintuvams ketino pirkti galbūt Rusijoje pagamintą įrangą
Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams ketino nupirkti galbūt Rusijoje pagamintą įrangą, tačiau žiniasklaidai ėmus domėtis įsigijimu pirkimą atšaukė.
Apie tai skelbia portalas „Lietuvos rytas“.
KAM pernai buvo paskelbusi pirkimą ir atrinkusi laimėtoją – bendrovę „Baltijos tiekimas“, iš kurios ketinta pirkti mobiliųjų įtampos dažnių keitiklius, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove.
JAV atstovas: agresyvesnė Kinija kelia pavojų
Kinijos kariuomenė pastaruosius penkerius metus darėsi vis agresyvesnė ir pavojingesnė, lankydamasis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.
Sekmadienį jis Indonezijoje sakė, kad per šį periodą reikšmingai padaugėjo atvejų, kai Kinijos orlaiviai ir laivai Ramiojo vandenyno regione perima JAV ir jų partnerių lėktuvų ir laivų, taip pat nesaugios sąveikos atvejų.
Štai, kaip Vladimiras Putinas išmoko ant visko pykti: visas jo gyvenimas – tai bandymas išsikovoti pagarbos
Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas.
Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.
Lenkija ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO
Lenkija penktadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, šioms Šiaurės šalims apsisprendus prisijungti prie transatlantinio gynybos bloko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pranešė lenkų visuomeninis radijas.
Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) per ceremoniją šiauriniame Gdynės uostamiestyje pasirašė teisės aktą, kuriuo Lenkija ratifikuoja Suomijos ir Švedijos stojimą į Aljansą.
Nausėda pasirašė įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje, rašoma prezidentūros pranešime.
Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą.
Prezidentas pasirašė įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO, tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje.
Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą, todėl Lietuva nuosekliai palaikė šiaurės kaimynių siekį tapti Aljanso narėmis.
NATO vadovų susitikimas Vilniuje atsieis 30 mln. eurų, beveik 12 mln. eurų – „Litexpo“
NATO vadovų susitikimas Vilniuje kitąmet atsieis apie 30 mln. eurų, beveik 12 mln. eurų iš jų – „Litexpo“ parodų rūmų pritaikymui.
„Pagrindiniai kaštai susiję su „Litexpo“ nuoma ir pritaikymu, tai yra beveik 12 mln. eurų“, – trečiadienį per Vyriausybės pasitarimą informavo preliminarų renginio biudžetą pristačiusi Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk.
Aušrinė Armonaitė: „Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Lietuvoje bus dar saugiau investuoti“
Baigus Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) procedūras, gerokai išaugs saugumas visame Baltijos regione, o esami ir potencialūs investuotojai bus kviečiami dar aktyviau plėsti veiklą Lietuvoje. Mūsų šalis jau dabar pritraukia vis daugiau investicinių projektų iš skirtingų valstybių – tai prisideda prie tvaresnio augimo ir padeda Lietuvai tvirtinti pozicijas pasaulio mastu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimas pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO
Seimas trečiadienį galutiniu balsavimu pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO.
Parlamentas priėmė įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo.
Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų.
Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.
JAV Senato komitetas pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO
JAV Senatas antradienį atliko pirmąjį žingsnį ruošiantis pritarti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO planams, abiem pagrindinėms partijoms remiant Aljanso plėtrą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.
Seime – galutinis balsavimas dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO
Seimas trečiadienį balsuos dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
Parlamentas baigs procedūras ir trečiu balsavimu patvirtins Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo.
Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.
Seimas – per žingsnį nuo Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo
Seimui liko vienas žingsnis iki Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamiems įstatymų projektams. Už Švedijos narystę Aljanse balsavo 115 Seimo narių ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės už balsavo 120 Seimo narių.
Trečiadienį numatytas galutinis balsavimas dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo ratifikavimo.
NATO naikintuvai du kartus lydėjo du Rusijos karinius lėktuvus
Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę lydėjo du tarptautinėje oro erdvėje skridusius Rusijos lėktuvus, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Liepos 11-ąją NATO naikintuvai atpažino du rusų karinius transporto lėktuvus AN-22, skridusius tarptautine oro erdve iš pagrindinės šalies dalies į Kaliningradą.
Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, su skrydžių planais, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Putino marionetė Medvedevas pila propagandą: įžvelgė naują grėsmę Rusijai
Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ neva kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.
5 Ukrainos karo pamokos: nespjaukite į Antrojo pasaulinio karo patirtis
Vakarai manė, kad kitas didelis karas bus paremtas aukštosiomis technologijomis ir chirurgiškai tiksliais smūgiais, pergalėmis su mažai kraujo. Didžiausias sausumos karas Europoje per 80 metų pasirodė esąs visiškai kitoks, rašo „Forbes“.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo remti Kijevą kare tol, kol ukrainiečiai laimės. Bet kiek truks šis karas? Daugeliu atvejų tai priklausys nuo to, kaip vyks karo veiksmai.
Apklausa: šveicarai vis palankiau vertina bendradarbiavimą su NATO ir ES saugumo srityje
Rusijai užpuolus Ukrainą, šveicarai vis palankiau vertina didesnį bendradarbiavimą su NATO ir Europos Sąjunga saugumo srityje, be to, mažiau jų mano, kad neutralumas apsaugo Šveicariją, rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Rekordiškai daug – 52 proc. – respondentų pritarė tam, kad Šveicarija judėtų Vakarų aljanso link, nors įstoti į jį norėtų tik 27 proc. apklaustųjų.
35 proc.
Latvijos parlamentas ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus
Latvijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus.
Po protokolų ratifikavimo sekė audringos ovacijos.
Latvijos lyderis Egilas Levitas pasveikino šį parlamento sprendimą, BNS informavo prezidento kanceliarija.
„Raginu visas sąjungininkes žengti šį žingsnį, kad stojimo protokolai įsigaliotų“, – sakė prezidentas.
Karas Ukrainoje. Zelenskis: jokia pasaulio valstybė nekelia tokios terorizmo grėsmės kaip Rusija
Ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į visuomenę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jokia kita pasaulio valstybė nekelia tokios terorizmo grėsmės kaip Rusija. Prezidentas sako, kad dėl tokių ciniškų Rusijos veiksmų specialusis tribunolas yra būtinas ir kuo greičiau.
Valkiūnas šėlo Seime: švedus išvadino plėšikais, žmogžudžiais, prilygino juos Holokausto organizatoriams
Muštynėmis su Seimo nariu Tomu Tomilinu ir gobšumu skiriant paramą Ukrainai pagarsėjęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas surengė dar vieną spektaklį Seimo salėje. Svarstant Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO klausimą, Valkiūnas švedus išvadino plėšikais, žmogžudžiais, prilygino juos Holokausto organizatoriams.
O didžiausią nuoskaudą Valkiūnas jaučia dėl prieš šimtmečius per Švedijos karo žygius iš Biržų pilies išvežtų ir negrąžintų patrankų.
Suomijos ir Švedijos siekis įstoti į NATO: Seimui teikiami protokolai
Seimas trečiadienį ėmėsi Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO sutarties protokolų ratifikavimo.
Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso po pateikimo balsavo 104 Seimo nariai ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės 113 Seimo narių vienbalsiai buvo „už“.
Protokolus ratifikuoti pateikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašo Seimo juos svarstyti skubos tvarka. Galutinis balsavimas numatytas kitą antradienį.
NATO naikintuvams – darbymetis: 6 kartus kilo lydėti rusų karinių orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo patruliuoti, atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Liepos 4 dieną NATO oro policijos naikintuvai patruliavo palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.
Liepos 5-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-214PU, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Seime – neeilinė sesija: sieks patvirtinti Suomijos bei Švedijos norą įstoti į NATO
Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija.
Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.
Karas dėl Ukrainos: tai primena kitą konfliktą, kai pasaulis galutinai pasidalijo pusiau
Kuris istorinis konfliktas turi daugiausia panašumų su Rusijos karu prieš Ukrainą? Atsakymas, neabejotinai, yra Korėjos karas. Nors jų priežastys ir mastas skiriasi, abu konfliktai yra regioniniai karai, turintys pasaulinę reikšmę: jie skatina, spartina ir įtvirtina perėjimą prie naujos dvipolės pasaulio tvarkos. Šie panašumai ir keli esminiai skirtumai gali išmokyti mus svarbių pamokų ateičiai, rašo newslanes.com.
Gynybos ekspertas: rusai manė, kad 400 desantininkų su paradinėmis uniformomis užims Odesą
Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys į Ukrainą vyksta itin dažnai. Atsargos karininkas veža humanitarinę pagalbą, susitinka su ukrainiečiais atsargos karininkais, dalijasi su jais patirtimi.
Ukraina, pasak gynybos eksperto, dabar yra vieta kur vyksta nenusakomi žiaurumai, bet tuo pat metu yra ir vilties spindulių.
Kalbama, kad ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgų karius ruošia lietuviai instruktoriai.
