Verslas

Tuo metu, kai politikai ir ekonomistai šneka apie tai, kad Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, nemaža dalis joje gyvenančių lietuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir priversti gyventi sunkiomis sąlygomis. Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles.

Nuolat pasigirsta diskusijų, kur gyventi geriau: didmiestyje ar kaime. Vieniems labiau patinka veiksmas ir šurmulys, kitiems – gamta ir ramybė. Vis tik svarbiausias klausimas – kur pragyvenimas yra pigesnis? Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje. Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės nuomone, siekiant didinti finansavimą šalies gynybai, nereikėtų bijoti skolintis krašto apsaugos reikmėms. „Jei pasinagrinėtume, kaip čia taip nutiko, kad Lenkija ar kai kurios kitos šalys skiria daugiau (krašto apsaugai - ELTA), tai jos ir skolinasi. Čia nieko baisaus. Tai yra normalus finansų valdymas“, – ,,Delfi“ iniciatyvos SAUGU forume kalbėjo A. Armonaitė.

Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos.  Tai BNS antradienį patvirtino Teisingumo ministerijos atstovas Paulius Žeimys. „ES steigimo sutartyse, šalių diskrecijai priskirtina teisė numatyti tiesioginių mokesčių politikos kryptis bei esmines savybes.

Antradienio popietę Vilniaus centre – Labdarių, Totorių, Islandijos, Liejyklos ir Vilniaus gatvėse – apie 15 val. sutriko elektros tiekimas. Jis buvo atstatytas kiek po 16 val., praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). „Po 15 val. sutriko elektros energijos tiekimas centrinėje Vilniaus dalyje. (...) Visiems 436 vartotojams tiekimas buvo atstatytas jau 16.08 val.

Vos praėjusių metų lapkritį veiklą griausmingai pradėjęs prekybos tinklas „Maisto logistikos centras“, kurią valdo bendrovė „MLC prekyba“, neišgyveno nė metų. Antradienį jo atstovai paskelbė apie visų parduotuvių uždarymą. Buvęs bendrovės atstovas Erik Murin portalui tv3.lt patvirtino, kad nuo trečiadienio uždaromos visos trys tinkle parduotuvės. „Prekybos tinklo parduotuvės Kaune dydis buvo daugiau kaip 1 tūkst. kv.

Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) išgirdusi kritikos, kad plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) nesugeba patenkinti verslo investicijų poreikių, premjerė Ingrida Šimonytė atsako, kad tokio lygio finansavimas – ne valstybės funkcija.

Seimui planuojant leisti antrajame Baltijos jūroje esančio vėjo parko rangos konkurse dalyvauti tik vienam rangovui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl sudėtingų sąlygų investuotojams regione šis pakeitimas yra galimas. Visgi, anot ministrės pirmininkės, svarbiausia sąlyga yra skaidrus rangos konkurso organizavimas.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ patvirtino galiojantį Latvijos ilgalaikių skolinių įsipareigojimų reitingą A- ir jo teigiamą perspektyvą. Anot agentūros pranešimo, dabartinis Latvijos reitingas atspindi žemesnį už vidutinį šio vertinimo valstybių skolos lygį bei jos aptarnavimo sąnaudas, patikimą ekonominę politiką, kurią palaiko narystė Europos Sąjungoje ir euro zonoje, taip pat palyginti nedidelį privataus sektoriaus įsiskolinimą.

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) platinimas. Gyventojai jų įsigijo už 6,2 mln. eurų, sudarytas 531 sandoris, pranešė Finansų ministerija. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, dvyliktos emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti liepos 1–15 dienomis. Ši emisija bus išperkama 2025 m. liepos 16 d. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė dokumentą, kuriuo informuos Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nebepratęsti sutarties dėl dalyvavimo bendroje elektros sistemoje (BRELL žiede) nuo kitų metų vasario, antradienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. Kaip pranešė „Litgrid“, pranešimas jau išsiųstas šių šalių elektros perdavimo sistemos operatorėms.

Euro zonos valstybių narių prekių eksportas į likusį pasaulį per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 0,5 proc. iki 1,195 trln. eurų, antradienį skelbia Eurostatas, remdamasis negalutiniais duomenimis Importui sausį-gegužę sumenkus 8,3 proc. iki 1,110 trln. eurų, prekybos perviršis siekė 84,9 mlrd. eurų, palyginti su 21 mlrd. eurų deficitu prieš metus. Euro zonos šalių tarpusavio prekybos prekėmis apyvarta susitraukė 5,2 proc. iki 1,091 trln.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 156,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – beveik tiek pat, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 156,8 mln. eurų. SEB banko grupės pajamos augo 13,2 proc. iki 296,7 mln. eurų (pernai  tuo pat laiku – 262 mln. eurų), pranešė SEB.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 119 mln. eurų pelno – 12 mln. eurų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 12 mln. eurų, komisinių – 1 mln. eurų. Išlaidos siekė 81 mln. eurų ir buvo 14 mln. didesnės nei prieš metus. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 4 mln. eurų (tuo pat metu pernai – 2 mln. eurų). Paskolų portfelis augo 8 proc., pritrauktų indėlių padaugėjo 9 procentais.

Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gautų menkas išmokas. Ingrida Šimonytė mano, kad prasmingiau paramą suteiktų valstybė ar savivalda.

Teisėsaugos institucijų tiriamos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ akcininkės Ievos Trinkūnaitės įmonė „iSun Lithuania“ kreipėsi į policiją dėl vagystės, ikiteisminį tyrimą organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. Pirmasis apie tai, remdamasis šaltiniais, pranešė naujienų portalas „Delfi“. „Esmė, kad birželio antroje pusėje galėjo būti perimti vieno kliento duomenys. Tai galėjo būti pavedimai ir visa kita. Pati įmonė dėl to kreipėsi į policiją.

Sostinėje namų administratoriai ir bendrijos, atsakingi už karšto vandens sistemų priežiūrą daugiabučiuose, liepos 17–18 d. kviečiami atlikti terminę dezinfekciją. Šis metodas, kuomet bent valandai pakeliama karšto vandens temperatūra, padeda išvengti legioneliozės. Dezinfekcija bus efektyvi, jeigu administratorių nurodytu metu gyventojai atsuks karšto vandens čiaupus. Ne mažiau svarbu nuolat laikytis įprastų prevencijos taisyklių, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime žiniasklaidai.

Rygos uostas – didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas – pranešė per pirmąjį pusmetį perkrovęs 8,884 mln. tonų krovinių – 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Birių krovinių srautai sunyko 18,1 proc. iki 4,412 mln. tonų, generalinių – išaugo 8,3 proc. iki 4,029 mln. tonų, skystų – sumenko 16,7 proc. iki 442,4 tūkst. tonų. Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (2,439 mln. tonų, 5,4 proc. daugiau nei prieš metus), žemės ūkio produkcijos (1,598 mln.

Sostinėje namų administratoriai ir bendrijos, atsakingi už karšto vandens sistemų priežiūrą daugiabučiuose, liepos 17–18 d. kviečiami atlikti terminę dezinfekciją. Šis metodas, kuomet bent valandai pakeliama karšto vandens temperatūra, padeda išvengti legioneliozės, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime spaudai. Dezinfekcija bus efektyvi, jeigu administratorių nurodytu metu gyventojai atsuks karšto vandens čiaupus. Ne mažiau svarbu nuolat laikytis įprastų prevencijos taisyklių.

Planuojama restruktūrizuoti SBA valdomos tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 1,79 mln. eurų grynojo nuostolio – du kartus daugiau nei pernai tuo pat metu (893 tūkst. eurų).   Bendrovės pajamos sausį–birželį siekė 6,22 mln. eurų, arba 38,7 proc. mažiau, nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano projekte, dėl kurio akcininkai balsuos liepos pabaigoje.  Tačiau nepaisant prasto pirmojo pusmečio, antrąjį dėl 40 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 12-kai Lietuvos savivaldybių skyrė 10,3 mln. eurų finansavimą infrastruktūrai iki investicinių žemės sklypų ar jų ribose įrengti ir sutvarkyti. „Šiais metais iš viso gavome 19 paraiškų ir visos jos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Automagistralėje vasarą leidžiama važiuoti 130 km/h greičiu, tačiau kokį atstumą reikia laikyti iki priekyje važiuojančio automobilio? Dabar saugus atstumas – tik rekomenduojamas, tačiau, priėmus siūlomus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus, jis bus privalomas. Be to, naujausiose KET pataisose siūloma numatyti, kad tam tikrais atvejais būtų leidžiama kirsti ištisinę juostą. Priėmus Susisiekimo ministerijos siūlomus pakeitimus taip pat atsiras ir naujų kelio ženklų.

Latvijos vyriausybė ir Švedijos bendrovė „Telia Company“ parengė pasiūlymus dėl jų bendrai valdomų diversifikuotos ryšių grupės „Tet“ ir mobiliojo ryšio operatorės „Latvijas mobilais telefons“ (LMT) pertvarkymo. Pagal „Telia“ pasiūlymą, nuo „Tet“ būtų atskirta telekomunikacijų veikla, ją perimtų LMT, o valstybei atitektų statybų bendrovė „Citrus Solutions“ bei prekybos elektra veikla. LMT lygiomis dalimis valdytų Latvijos valstybė ir „Telia“, o vėliau ne mažiau kaip 20 proc.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų siūlomų planų skirtumo, todėl permoka už suvartojamą elektros energiją.

Beveik 13 proc. „Achemos grupės“ akcijų su sūnumis valdantis Romualdas Žadeika nesvarsto įsigyti kontrolinio bendrovės akcijų paketo, antradienį skelbia „Verslo žinios“. Taip R. Žadeika portalui kalbėjo dar birželį pasirodžius žinioms, jog vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių akcijas svarsto supirkti vienas iš trylikos smulkiųjų bendrovės akcininkų. „Tikrai ne aš ir tikrai ne mano sūnūs. Nupirkčiau, jeigu turėčiau tiek pinigų.

Reklama, pasiekianti poilsiaujančius vartotojus erdvėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, vandens parkas, yra ypač efektyvi dėl daugelio priežasčių. Dideli lankytojų srautai, poilsio erdvėse praleidžiamas laikas, suteikiantis galimybę reklamą pamatyti ne vieną kartą, teigiamos asociacijos, padedančios kurti pozityvų įmonės įvaizdį, naujai informacijai atviras vartotojas – OWEXX šįkart atskleidžia, kaip visa tai padeda kurti įsimintiną reklamą, užmegzti ryšį su auditorija, plėsti klientų ratą, stiprinti...

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 100,97 Eur/MWh Lietuvoje ir Latvijoje bei 100,77 Eur/MWh Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“.  „Baltijos šalyse nedidelį kainų pokytį lėmė 23 proc. mažesnė vėjo gamyba ir 5 proc. sumenkę energijos srautai į Baltijos šalis“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

„Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 410 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos sudarė 328 mln., o grynosios komisinių pajamos – 62 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas šiemet siekė 175 mln. eurų, pranešė „Swedbank“. „Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. Banko duomenimis, bendras paskolų portfelis 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 9 mlrd. eurų.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nepavyko iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ prisiteisti daugiau nei 8 mln. eurų žalos su palūkanomis už nepatiektą elektrą.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 10 dieną galutinai atmetė „Orlen Lietuvos“ ieškinį ir panaikino 2023 metų gruodį pritaikytą 8,4 mln. eurų „Inter RAO Lietuvos“ turto areštą.

Seimas spręs, ar keisti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo veiklos pradžią – numatoma, kad tai būtų 2025 metų liepos 1-oji – pusmečiu vėliau nei nustatyta šiuo metu.  Seimas antradienį balsuos dėl tokių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisų.

Lietuvoje trūkstant priedangų, statytojus norima lengvatomis paskatinti jas įrengti naujai statomuose namuose arba juos renovuojant.   Seimui antradienį pristatomos pataisos, kuriomis gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.

Seimas ketina supaprastinti šių metų pabaigoje ketinamo skelbti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas. Parlamentas antradienį balsuos dėl lengvatines sąlygas numatančių Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Siūloma, kad pakartotinis aukcionas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų bent vienas dalyvis, o ne du, kaip reikalaujama dabar, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičiant valstybės skatinimo apimtį.

Jau skelbta, kad nuo kitų metų pradžios didės akcizai, taikomi degalams. Be ilgamečio didinimo prisidės ir papildoma saugumo dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Tačiau degalai brangs ne tik dėl to. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos, yra įsipareigojusi mažinti įprastinių degalų suvartojimą ir didinti biodegalų vartojimą. Šie yra gaminami naudojant atsinaujinančius šaltinius (pvz.

Lietuvoje daugėja dirbančių užsieniečių. Jau net kuriami vaizdo įrašai kviečiantys afrikiečius dirbti Lietuvoje. Darbo paieškos svetainėse daugybė darbo pasiūlymų užsieniečiams, kurie dažną lietuvį iš karto atbaidytų. Siūlomas sunkus fiziškas darbas už 600 eurų per mėnesį. Darbo skelbimų ir patarimų, kaip įsidarbinti Lietuvoje, pilnas internetas. Štai turinio kūrėja Josilyne Kendi „Youtube“ platformoje dalija patarimus, kaip afrikiečiams įsidarbinti užsienyje.

Sukčiai sugalvojo dar vieną būdą išgauti patiklių gyventojų duomenis ir galimai pinigus, įspėja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Sukčiai ragina gyventojus fotografuoti QR (angl. „quick response“ – greito atsako) kodą. Paslaugų ir mažmeninės prekybos srityse jau ilgą laiką gyventojai gali sužinoti informacijos ar apmokėti sąskaitą nufotografavę vadinamą QR kodą. Iš pažiūros jis gali priminti BAR kodą, randamą ant kiekvienos prekės pakuotės.

Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti tolesnius tokių produktų iš šių šalių importo apribojimus.

Kaip mėgstama sakyti, Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, tačiau daugelis šalies žvyrkelių mažai pasikeitė. Vasarą, kai sausa ir ilgesnį laiką nelyja, jie baisiai dulka, ką jau kalbėti apie visus nelygumus ir jų įtaką automobilių važiuoklėms. Kad tą pajustum, nebūtina važiuoti labai toli nuo didmiesčių. Vos už Vilniaus ribų, kur apsigyvenę daug naujakurių, važinėti tenka neasfaltuotais keliais, kurių tiesimui geriausiai gyvenanti Lietuva pinigų taip ir neranda.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse bus išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) parengti sąrašą įmonių, kurios turi galiojančias patikimumo deklaracijas dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose.

Pastebima, kad šiuo metu naujų butų pasiūla didėja greičiau nei paklausa. Didžiausią pasiūlos dalį sudaro vidutinės klasės baigti arba baigiami statyti būstai, skelbiama „Eika Development“ pranešime. Pastebima, kad populiariausi šiuo metu yra baiginėjami statyti arba jau baigti butai.

Kaip jaustumėtės, jei užsisakę kokią nors prekę ar paslaugą gautumėte visai ne tai, kas buvo žadėta, išleistumėte trigubai daugiau pinigų, o juos paėmusios įmonės direktorius dar grasintų jus išprievartauti ar „nudaužti nuo vaizdo“? Į tokią situaciją pakliuvo moteris, kuri socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ anonimiškai papasakojo, kad iš mažosios bendrijos „ST piramidė“, kurios savininkas ir vadovas yra Saulius Zubė, išsinuomojo automobilį.

Lietuvos energetikos bendrovės Ukrainai perduos daugiau nei 50 mln. eurų vertės įrangos, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.  Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, „Ignitis grupės“ valdomos įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Ignitis gamyba“, taip pat elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ bendrovė „Tetas“ pirmadienį Vilniuje pasirašė tai numatančias humanitarinės pagalbos tiekimo Ukrainai sutartis.

Bankrutuojanti Klaipėdos logistikos bendrovė „Lumifast“ atleidžia visus 140 darbuotojų. Bendrovė apie jų atleidimą pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba pirmadienį BNS pranešė, kad dauguma (131) planuojamų atleisti darbuotojų –  sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai.

Kas mėnesį vis daugiau Lietuvos gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, taip pat gauna ir priedus prie pensijų. Jie mokami tiems, kas kaupė papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose. Darbinės karjeros metu jų atlyginimas buvo mažesnis, nes dalis jo buvo pervedama kaupimui į asmeninę sąskaitą fonde. Priedai sudaro iki 17 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc. ir pirmą kartą nuo metų pradžios viršijo 100 Eur/MWh ribą, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, dyzelinas šalyje per savaitę pabrango 0,5 proc., benzinas – 0,1 proc., Brent nafta atpigo 1,8 proc., TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 2,3 proc., o biokuras praėjusią savaitę kainavo 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Birželio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 21 proc. aukštesnė nei gegužę ir siekė 91,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Valandinės elektros kainos birželį Baltijos šalyse svyravo nuo –6,55 eurų/MWh iki 372,81 eurų/MWh. Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gegužę taip pat šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 24,024 ct/kWh, fiksuojant ją 13 mėnesių.

2024 m. gegužę, palyginti su tų pačių metų balandžiu, pagal sezoną pakoreguota pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., ir 0,8 visoje Europos Sąjungoje (ES), remdamasis pirminiais duomenimis praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje pramonės gamybos apimtys susitraukė 1,3 proc. 2024 m. gegužę, palyginti su 2023 m. geguže, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 2,5 proc. Lietuvoje gegužę, lyginant su praeitais metais, pramonės gamybos apimtys išaugo 4,7 proc.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad antrąją liepos savaitę atkeliavę karšti orai darė įtaką elektros rinkoms. Europoje. Anot agentūros, Lietuvoje ir Baltijos šalyse augusį elektros suvartojimą patenkino didesnė saulės ir šiluminių elektrinių generacija, visgi Vengrijoje ir Balkanų šalyse fiksuota karščio banga lėmė itin aukštą elektros kainą.

Rudenį Lietuvos pramonės įmonėms bus paskelbti du kvietimai, kurių lėšomis jos galės mažinti taršą ir didinti tvarią gamybą. Tam bus skirta 52 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo lėšų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų agentūra (EIMIN). „Šiuo metu Lietuvos pramonės sektoriaus modernizacija vyksta pagal ES aplinkosaugos reikalavimus: iki 2030 m. jis privalo sutaupyti 20 proc. energijos nuo bendro Lietuvos sutaupytos energijos kiekio.