Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos, yra įsipareigojusi mažinti įprastinių degalų suvartojimą ir didinti biodegalų vartojimą. Šie yra gaminami naudojant atsinaujinančius šaltinius (pvz., iš skirtingų javų gaminamo alkoholio) ir paprastai yra brangesni už įprastus.
Kiekvienais metais kartelė, kokia dalis iš atsinaujinančių energijos išteklių turėtų būti patiekiama į Lietuvos degalų rinką, didėja. Dėl to ir jie brangsta papildomai.
Kas keistųsi?
Neseniai Seimo narių grupė registravo įstatymo pataisas, kurios patikslina, koks kiekis biodegalų turi būti patiekamas į Lietuvos rinką.
Energetikos ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad jeigu įstatymo pakeitimui būtų pritarta, nuo kitų metų degalų tiekėjams reikėtų į vidaus rinką patiekti taip pat daugiau degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių, mat jų kiekio apskaičiavimas jau būtų kitoks.
„Įpareigojimo dalis būtų skaičiuojama nuo į vidaus rinką patiekto benzino, dyzelino ir kitų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies (šiuo metu yra skaičiuojama tik nuo benzino ir dyzelino dalies).
Vertinant įstatymo nustatytus įpareigojimus 2025 m., dėl pasikeitusios įpareigojimo dydžio apskaičiavimo bazės degalų tiekėjams reikėtų užtikrinti, kad 2025 m. į vidaus rinką būtų patiekta apie 0,6 proc. daugiau degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių, nei buvo tiekiama 2023 m.“ – atsiųstame komentare teigė ministerijos atstovai.
Tiesa, ministerija užsimena, kad net jei šis įstatymo pakeitimas nebūtų patvirtintas Seimo, degalų tiekėjams įpareigojimai dėl biodegalų kiekio ir taip kasmet laipsniškai didėtų.
Norima, kad nuo 2025 m. padidėjimą sudarytų ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentinį punktą, sudarytų pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Atsilieps ir vairuotojams?
Tokie pakeitimai aktualūs ne tik degalų tiekėjams, bet ir kiekvienam vairuotojui. Ministerija skaičiuoja ir pripažįsta, kad dėl jų didės ir degalų kainą. Tačiau ramina, kad kainos esą pasikeis nežymiai.
„Degalų kainų pokyčiai daugiausiai priklauso nuo naftos žaliavų kainos, degalų tiekėjų maržos, jų įsigyjamos produkcijos tipo ir tarptautinių kainų rinkose. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinėje degalų kainoje visuomet sudaro itin mažą dalį.
Įvertinus vidutinę degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų kainą, preliminariais vertinimais, dėl šių pakeitimų galutinė degalų kaina vartotojui galėtų išaugti apie pusę euro cento už kiekvieną litrą. Tačiau, esant nuolatiniams degalų kainų svyravimams, vartotojai tokių pokyčių kainos iš esmės nepajus“, – žadėjo ministerija.
Taigi, jei jos pažadai išsipildys, vien dėl biokuro reikalavimų kaskart už dešimt litrų dyzelinio kuro ar benzino degalinėje teks mokėti 5 centais daugiau.
Tačiau Lietuviškų degalinių asociacijos prezidentas Vidas Šukys sako, kad toks skaičiavimas esą yra per daug optimistinis ir vargu, ar minėti skaičiai kur nors atsispindės.
Be to, pašnekovas sako, kad kartelės kėlimas dėl biopriedų dalies yra nesąžiningas, jeigu būtų pradedama lygiuotis į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes.
„Atsakingi asmenys iš kažkur iškėlė tą mintį, kad mes esame priklausomi nuo kitų energijos šaltinių, gaunamų iš kitų šalių. Nuo kada mes esame priklausomi? Mane tai stebina.
<...> Lietuva maišo 6,8 proc. biopriedo žiemą. Kitos ES šalys maišo nuo 2 iki 3 proc. Iki šios dienos Latvija ir Čekija nemaišo jokių biopriedų į degalus tam, kad subalansuotų degalų kainas. O valdininkų kalbos apie pusės cento kainos padidėjimą yra absurdas“, – kalbėjo jis.
Sprendimą vadina atsargiu
Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vytautas Snieška svarsto, kad visais atvejais, kai viešosios valdžios institucijos nusprendžia, kad yra būtina įsikišti į verslo sprendimų priėmimą dėl kokių nros priežasčių, pavyzdžiui, vykdant ES organų direktyvas dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tai padidina ekonominės veiklos sąnaudas.
„Juk jeigu tie sprendimai sumažintu verslo įmonių sąnaudas, nereikėtų jų versti tuos sprendimu vykdyti administraciniais būdais.
Tačiau labai svarbu valdžios institucijoms suprasti, kad kuo staigiau, ir kuo didesnis yra įsikišimas į ekonomiką, tuo didesnius ekonominius nuostolius toks įsikišimas gali sukelti verslui“, – kalbėjo profesorius.
Tos šalys, kaip tegia V. Snieška, kurios anksčiau nei kitos prisiima didesnę administracinių sprendimų naštą, kurie gali daryti neigiamą įtaką verslui, susilpinina ir savo valstybės verslo įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu.
„Mūsų nagrinėjamu atveju šis administracinis įsikišimas yra gana atsargus, vykdomas gana saikingu dydžiu ir visos ES šalys privalės tuos sprendimus priimti gana sinchroniškai“, – svarstė V. Snieška.
Papildomi milijonai už gėrimus ir rūkalus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar birželį Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus, kad padidintų finansavimą krašto apsaugai.
Profesorius V. Snieška atkreipė dėmesį, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies padidinimas ir akcizų didinimas šiuo atveju yra skirtingos administracinių procesų paskemės.
„Tačiau abi jos neišvengiamai padidina naštą verslui, ypač trumpuoju laikotarpiu.
Gera žinia yra tai, kad staigių administracinių sprendimų sukelti nuostoliai ilguoju laikotarpiu, ekonomikai adaptuojantis ir atitinkamai persiorientuojant, persiskirsto tarp visų ekonomikos dalyvių ir tampa mažiau skausmingi„ kalbėjo V. Snieška.
Už Akcizų mokesčio įstatymo pataisas, numatančias didesnius mokesčius alkoholiui ir rūkalams, balsavo 116 parlamentarų, o susilaikė penki.
Seimo nustatyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizų tarifai galios 2025-2027 metais.
Parlamentarai labiausiai pakėlė akcizą etilo alkoholiui: 2025–2026 metais jis sieks 2 837–3 262 eurus, o 2027 metais bus taikomas 3 751 euro dydžio akcizas.
Netrukus 71 parlamentarui registravusis ir 67 Seimo nariams balsavus už, buvo padidinti akcizai kurui ir degalams. Kai kurių šių akcizų didėjimas kasmet numatytas iki 2028–2030 metų.
Seimas, kaip ir siūlė Vyriausybė, vienu procentiniu punktu padidino pelno mokestį iki 16 procentų. Mažoms įmonėms jis augtų tiek pat – vienu punktu iki 6 procentų. Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 118 Seimo nariai, prieš buvo du, o aštuoni susilaikė.
Parlamentas ketvirtadienį priima paketą įstatymų, leisiančių finansavimą gynybai padidinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
