Verslas

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2025 m. šis augimas paspartės iki 3 proc. Konferencijos metu ekonomistas taip pat išskyrė, kad Latvijos BVP šiemet turėtų augti 0,5 proc., o Estijos – susitrauks 1 proc.

Latvijos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl su nacionaline aviakompanija „Air Baltic“ susijusių ministrų kabineto sprendimų. Generalinis prokuroras Juris Stukanas antradienį susitiko su šalies parlamento „Jungtinio sąrašo“ frakcijos atstovais, kuri pateikė prokuratūrai klausimų dėl kai kurių vyriausybės sprendimų, įskaitant ir dėl „Air Baltic“, atitikimo teisinės valstybės principams.

Po šių metų birželį vykusios atrankos dėl paramos verslui kurti (PVK) sulaukta tiek paraiškų, kiek per 2 ankstesnius 2023 m. etapus – daugiau nei 1200, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, didžiausią dalį verslą ketinančių kurti asmenų sudaro darbo ieškantys, vidutinio amžiaus (30-40 m.) žmonės, siekiantys vystyti veiklą, susijusią su skaitmenine transformacija.

LRT taryba skelbia naują konkursą LRT Etikos kontrolieriaus pareigoms užimti. Konkursą iš naujo nuspręsta skelbti po to, kai prieš tai vykusios konkurso metu neatsirado nei vienas tinkamas kandidatas. „Būsimam LRT etikos kontrolieriui keliame aukštus reikalavimus, nes tai – atsakingas ir svarbus darbas, atliekant tarpininko vaidmenį tarp visuomenės ir žurnalistų.

Artėjant žiemai ir mažėjant saulės elektros gamybai Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius mano, kad vartotojams, ypatingai pasirinkusiems kintamą kainą, vertėtų peržvelgti tiekimo planus ir galimai juos pasikeisti. Jis pabrėžia – toks pasikeitimas vartotojams yra nemokamas, nepriklausomi energijos tiekėjai neturi teisės taikyti netesybų mokesčio. „Apie plano pakeitimą turėtų rimtai galvoti vartotojai, kurie yra biržoje pasirinkę kintamą kainą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad antroji pensijų pakopa yra vertybė, kurią reikia išsaugoti, tačiau turi būti priimti sprendimai, leisiantys žmonėms išsiimti tam tikrą sumą sukauptų pinigų ne tik kritinių ligų atveju. Anot jos, turi būti suteikta lankstumo sistemoje, naudojantis joje sukauptomis lėšomis. „Manau, kad bus pateikti projektai ir bus diskusija. Šiuo metu akivaizdu, kad visos partijos, frakcijos turi savo matymą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, jog kitais metais elektros kaina laikysis panašiame lygyje kaip šiemet, sako rinkos reguliuotojo vadovas. VERT pirmininko Renato Pociaus teigimu, biržoje elektra turėtų kainuoti apie 80 eurų už megavatvalandę (MWh). „Elektros kainų prognozė, kurią matome, yra stabili, esame paprognozavę, pagal tai ką matome šiandien, apie 80 eurų už MWh kainą didmeninėse rinkose.

Turto bankas spalį dviejuose aukcionuose parduos Vilniuje, šalia Neries krantinės ir Gedimino pilies, esančias patalpas. Skelbiama, kad pirmuosiuose aukšte esančių patalpų pradinė kaina sieks 1 422 150 eurų, viršutiniuose aukštuose esančios patalpos – 2 574 150 eurų. Turto banko duomenimis, viršutiniuose aukštuose patalpos sudaro beveik 2 000 kv. m, šiai pastato daliai priklauso beveik 0,15 ha sklypo. Pirmuosiuose aukštuose esančios patalpos siekia beveik 1 030 kv.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime nėra šansų priimti Finansų ministerijos siūlymą įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį. Anot politikės, jos partija šiai iniciatyvai taip pat nepritars. „Priimti tokį įstatymą, priimti tokį pakeitimą, mano vertinimu, šansų nėra. Mes tam nepritarsime“, – Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar suteikti nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buvusiai „Invega“) iki 30 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti daugiabučių namų modernizavimui.   Finansų ministerija siūlo paskolą suteikti iki 11 metų, valstybės vardu pasiskolintų lėšų kainą padidinant 0,1 proc. punkto.  „Suteikus paskolą būtų sparčiau įgyvendinamas daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“, – teigia ministerija.

 Paštomatų tinklą Baltijos šalyse ir Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“ atidaro  naują 42 mln. eurų vertės logistikos centrą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „Omnivos LT“ valdybos pirmininkas Martas Magis anksčiau teigė, kad logistikos centras turėtų duoti nemažą postūmį didinant efektyvumą ir tarptautinio verslo apimtis.

Didžiausia šalies vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ trečiadienį pristato  rekonstruotą Vilniaus nuotekų valyklą, į kurią investuota iš viso 52,7 mln. eurų. Dabar baigtas antrasis rekonstrukcijos etapas kainavo 15,3 mln. eurų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį svarstys siūlymą įpareigoti įmones apie įdarbintus vadovus „Sodrą“ informuoti likus ne mažiau kaip valandai iki jų darbo pradžios. Tokia tvarka netenkina profsąjungų, bet džiugina darbdavius. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas anksčiau teigė, kad keisti situaciją reikia, nes dabar pranešimai teikiami ne popieriuje, o skaitmeniniu būdu.

Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ antradienį pranešė iki rugsėjo 19 d. imtinai stabdanti visus skrydžius į Tel Avivą ir Teheraną, mat po visoje Libano teritorijoje įvykusių pranešimų gaviklių sprogimų įtampa regione dar labiau išaugo. „Pastaruoju metu pasikeitus saugumo situacijai, įmonių grupei „Lufthansa“ priklausančios oro linijos priėmė sprendimą nedelsiant laikinai sustabdyti visus skrydžius į Tel Avivą (TLV) ir Teheraną (IKA) ir iš jų, – teigiama oro linijų pranešime.

Daugelis gyventojų dar prisimena, kai prieš dvejus metus elektros kainos Lietuvoje ir kaimyninėse  valstybėse mušė visų laikų rekordus. Dabar jos kur kas mažesnės, tačiau ar gali būti, kad vis tiek už energiją mokame daug daugiau nei kiti europiečiai. Ir kodėl būtent dabar į viešumą vėl iškilo diskusija apie elektros kainas? Pasirodo, Kremliaus propaganda taikosi sujaukti ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių protus.

Skyrybos, kai sutuoktiniams nepavyksta visko išspręsti taikiai, yra labai nemalonios. Ypač, jei jos įvyksta dėl neištikimybės, smurto ar kitų priežasčių. Tačiau tokiais atvejais nukentėjęs sutuoktinis gali reikalauti atlyginti žalą ir prisiteisti ne tik vienkartinę keleto tūkstančių eurų sumą, bet netgi išlaikymą sau. Vis tik sutuoktinio neištikimybę ar kitą kaltę reikia įrodyti, o įrodymai turi būti surinkti nepažeidžiant asmens teisių ir kitų įstatymų.

Švedija 2025 metų valstybės biudžete planuoja padidinti gynybos išlaidas 13 mlrd. kronų (1,17 mlrd. eurų). Tai antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“. Tad bendra Švedijos gynybos išlaidų suma pasieks 138 mlrd. kronų (12 mlrd. eurų). Pasak P. Jonsono, Švedijos gynybos išlaidos padidės nuo 2,2 proc. BVP šiais metais iki 2,4 proc. 2025 metais. Prognozuojama, kad 2028 metais jos pasieks 2,6 proc. BVP.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą, rugpjūtį sulėtėjo iki 3,4 proc. nuo 3,5 proc. liepą, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus ūgtelėjo kainos ryšių paslaugų (10,5 proc.), švietimo paslaugų (7,4 proc.), sveikatos priežiūros paslaugų (6,9 proc.), alkoholio ir tabako (6,0 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugų (5,9 proc.

Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).   Lietuva prašo išmokėti 463 mln. eurų (su avansais – 532 mln. eurų): 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų, antradienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Europos Sąjunga Ukrainai iki šiol suteikė pagalbos už 118 mlrd. eurų, antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Valdis Dombrovskis. „Iki šiol visa pagalba Ukrainai ir jos žmonėms iš ES ir jos valstybių narių siekė 118 mlrd. eurų“, – nurodoma V. Dombrovskio pranešime, paskelbtame EK svetainėje. Ši suma apima 25,2 mlrd. eurų vertės makrofinansinės pagalbos paketus, 17 mlrd. eurų ES valstybėms narėms padėti Ukrainos pabėgėliams, 14 mlrd.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad pensijų sistema negali būti išlaikoma vien tik valstybės, todėl reikalingi sprendimai, kurie kartu įtrauktų ir privatų sektorių. Jo teigimu, pensijų fondų privalumai – investavimas į vietos ekonomiką bei konkurencija. „Nepasitikėjimas pensijų sistema: ar tai priežastis, ar pasekmė? Aš labiau linkstu prie to, kad tai yra rezultatas, dėl kurio turime gana daug pokyčių, daug diskusijų.

Vakar susitikau su senu Lietuvos pramonininkų konfederacijos partneriu, Estijos darbdavių konfederacijos (Eesti Tööandjate Keskliit) generaliniu direktoriumi Arto Aas. Aptarėme gana skaudžią temą: kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai iš Estijos politikų mokysimės, ko tikrai negalima daryti.

589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė . Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus. „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc.

Seimas antradienį pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai kol kas negriežtinti suminės darbo laiko apskaitos. Parlamentarai nutarė toliau nebesvarstyti ir grąžino iniciatoriams tobulinti Darbo kodekso pataisas, numatančias ribojimus dėl suminės darbo laiko apskaitos: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 8, o susilaikė 10.   Socialinių reikalų darbo komiteto narė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė pranešė, kad stabdyti pataisų svarstymą Seime nutarta atsižvelgus į Trišalės...

Siekiant padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą šilumos gamybai ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, Kaune bus vykdomas šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūros modernizavimas. Šio tikslo įgyvendinimui bus panaudota 35 mln. eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) parama.

 Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas kartu su savo sūnumis ir verslininkais vėlai pirmadienį pristatė kriptovaliutų platformą. Per dvi valandas trukusį internetinį pristatymą apie D Trumpo šeimos kriptovaliutų projektą buvo atskleista nedaug, išskyrus pasiūlymą leisti žmonėms pirkti skaitmeninius žetonus, suteikiančius jiems teisę balsuoti priimant sprendimus dėl platformos.

Kauno apylinkės teismas antradienį apklausė Lietuvos čiuožimo federacijos vadovą Vytautą Jasutį, jam apskundus Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sprendimą dėl Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu nustatytų dviejų nelegalaus darbo atvejų. „Buvo apklaustas pats skundą padavęs asmuo (Vytautas Jasutis – BNS) ir du liudytojai. Paskelbta pertrauka iki lapkričio 4 dienos“, – antradienį BNS sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Rugilė Gerdvilienė.

Kelių sektoriaus atstovams toliau kalbant apie būtinybę skirti didesnį finansavimą, premjerė Ingrida Šimonytė prašymus įvardina „kiekvienų metų rudens sezonine daina“. Anot jos, Vyriausybė šios kadencijos metu skyrė ženklias lėšas kelių finansavimui, o valstybės biudžeto projekte planuojama numatyti tokią sumą, kuri bus galima suderinant visų sektorių poreikius. „Kai biudžetas bus paruoštas, tada ir bus paruoštas, tada visos sumos ten ir bus. Čia kiekvienų metų rudens sezoninė daina.

Įgyvendinus valstybės valdomos bendrovės „Via Lietuva“ parengtą ir ministerijos patvirtintą naują žvyrkelių asfaltavimo programą, žvyrkeliai sudarytų apie 20 proc. visų valstybinės reikšmės kelių, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pagal programą už 425 mln. eurų bus išasfaltuota apie 750 kilometrų žvyrkelių 193-juose ruožuose, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. „Via Lietuva“ skelbia ir visą sąrašą žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami pirmiausiai.

Valstybės valdomas antros pakopos pensijų fondas užtikrintų efektyvią iš dviejų dalių susidedančią pensijų sistemą, tvirtina Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, valstybės valdomas fondas nebūtų skirtas konkuravimui su privačiais fondais, o antrosios pakopos sistemos tikslų įgyvendinimui. To pasekmė, pasak LB vadovo, būtų geresnės rinkos sąlygos.   „Leiskite pasakyti, kodėl kalbame apie fondą. Tai nėra nukreipta į kažkokį konkurencijos padidinimą per se.

Vilniaus statybų įmonės „Veikmės statyba“ pretenzijos investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonei – Nacionalinio stadiono komplekso koncesininkei – išaugo iki beveik 11 mln. eurų, rašo „Verslo žinių“ portalas. Fondo atstovė žada šį klausimą išspręsti iki bendrovės perleidimo Arvydo Avulio NT plėtros įmonei „Hanner“, kuri pirkti įmonės su ieškiniu neketina.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidintų pasitikėjimą ir leistų padidinti gyventojų dalyvavimą sistemoje.

Prezidentūrai teigiant, kad reiktų lanksčiau žiūrėti į antrojoje pensijų pakopoje sukauptų lėšų panaudojimą, Lietuvos bankas (LB) laikosi pozicijos, jog tai turėtų būti leidžiama tik kritiniais atvejais. Anot LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, neturi egzistuoti atviros išsimokėjimo galimybės.   „Mes siūlome išsimokėjimą apriboti kritiniais atvejais, kaip kad tam tikra fatalinė lemtis, tam tikros kritinės ligos.

Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad, galutinai joms pritarus, būsto paskolas turintiems gyventojams bus lengviau ir pigiau jas refinansuoti ir taip sutaupyti pinigų. Už įstatymo pataisas balsavo 89 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Toliau pataisų projektas bus svarstomas spalio 1 d. Gyventojai sutaupytų 500 mln.

Auksas tarptautinėje rinkoje ir toliau gerina vertės rekordus, o dabar dėl nusilpusio JAV dolerio, taip pat dėl lūkesčių, kad Federaliniai Rezervai (JAV centrinis bankas) šią savaitę ženkliai sumažins bazines palūkanas. „CME FedWatch“ ir „Trading Economics“ duomenimis, tikimybę, kad bazinės palūkanos Jungtinėse Valstijose bus apkarpytos iškart 0,5 procentinio punkto, rinkos dabar vertina 67 proc., palyginti su 25 proc. prieš mėnesį.

„Lidl Lietuva“ tęsia plėtrą ir ruošiasi atidaryti jau ketvirtą parduotuvę Panevėžyje. Buriamos komandos nariams bus suteikiamas ne tik konkurencingas atlyginimas bei plačios karjeros galimybės, bet ir gausus įvairių naudų paketas, dinamiškas darbas bei vakarietiška darbo kultūra. „Sparti plėtra – vienas iš sėkmingos įmonės veiklos rodiklių: vakar atidarėme parduotuvę Galgiuose, Vilniaus rajone, o dabar galime pasidžiaugti, kad plečiamės ir Panevėžyje.

Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025-2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. „Mūsų vertinimas, kuris pagrįstas ir „Via Lietuvos“ informacija, sako, kad 2025-2028 metais realus poreikis siekiant sutvarkyti būtinąjį kiekį tiltų, siekiant tvarkyti tuos kelius, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų (...) yra arti 8 mlrd.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos sprendimas mažinti palūkanų normas suteikia optimizmo tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos ekonomikai. Anot jo, kitų metų antroje pusėje infliacija euro zonoje turėtų grįžti į siekiamą 2 proc. lygį. „Optimizmo į Lietuvos ekonomikos bures įpučia ir augimui palankus ECB Valdančiosios tarybos sprendimas dėl palūkanų.

Lietuvos vairuotojai norėdami įsigyti automobilį už vidutinę rinkos kainą, turi dirbti gerokai ilgiau negu kitų Europos šalių gyventojai, rašoma automobilių duomenų įmonės „carvertical“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai.  Skiria daugiau nei pusmečio uždarbį Lietuva tyrime rikiuojasi 17-oje vietoje iš 23 šalių – vairuotojams vidutiniškai reikėtų dirbti 6,9 mėn., kad įsigytų automobilį už vidutinę rinkos kainą. Panaši situacija ir Latvijoje.

Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos rugsėjo 1 dienos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje šiuo metu iš viso dirba 33,9 tūkst. ukrainiečių. Tuo metu dar daugiau nei 23,9 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o beveik 2 tūkst.

 Latvijos aviakompanija „Air Baltic“ nuo antradienio atnaujino skrydžius iš Rygos į Tel Avivą, kuriuos, kaip ir dauguma kitų Europos oro vežėjų, buvo laikinai sustabdžiusi dėl saugumo, sustiprėjus karinės konfrontacijos Artimuosiuose Rytuose išplitimo rizikai. „Air Baltic“ šia kryptimi neskraidino nuo rugpjūčio 6-osios. „Air Baltic“ atstovas Augustas Zilbertas teigė, jog pastaruoju metu ši rizika sumenko, todėl oro susisiekimas su Izraeliu vėl tapo įmanomas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo rugsėjo 17 d. kviečia gyventojus, turinčius žemės sklypus, teikti paraiškas ir gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Teikiama parama – galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, rašoma agentūros pranešime žiniasklaidai. Dotacijoms numatyta skirti 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.

Vilniuje rugsėjo 22 d. kiekvienas vilnietis galės nemokamai važiuoti viešuoju transportu. Tokiu būdu sostinės valdžia skatina gyventojus persėsti iš asmeninio į visuomeninį viešąjį transportą. Būtent rugsėjo 22 d. bus minima Tarptautinė diena be automobilio. Šios dienos metu daugelis Europos šalių gyventojams ir miesto svečiams siūlo nemokamas keliones viešuoju transportu. Tokiu būdu skatinama palikti savo automobilius namuose ir naudotis viešuoju transportu arba keliauti pėsčiomis.

Registrų centrui (RC) savo iniciatyva pradėjus įmonės likvidavimą, nuo rugsėjo šis statusas gali būti atšauktas ne per teismą, o tiesiogiai per RC. Rugsėjo 1 dieną įsigaliojo tai numatantys Civilinio kodekso pakeitimai, antradienį pranešė Registrų centras.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,2 proc., 0,3 proc. punkto daugiau nei buvo prognozuota birželio mėn. Tuo metu infliacija, anot institucijos, 2024 m. sudarys 1 proc., kai ankstesnė prognozė buvo 1,2 proc. „Po dviejų metų įšalo Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią“, – Lietuvos ekonomikos apžvalgos renginio metu tvirtino LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad realu, jog ateinančių metų biudžete finansavimas gynybai galėtų pasiekti 3,5 proc. nuo BVP. „3,5 proc. tikrai yra reali siekiamybė ir būtų gerai jos siekti“, – „Žinių radijui teigė I. Segalovičienė. „Šiandieną matome – daug kas nori pasakyti ir 4 proc., galbūt ir daugiau. Bet akivaizdu, kad turime būti realistai. Ir biudžete, jeigu mes matysime ir daugiau nei 3 proc., ir 3,5 proc. tai bus labai gerai“, – pabrėžė ji.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo politiką kaip prezidento artimiausios veiklos kryptis bei pabrėžė, kad pensijos turi kilti sparčiau negu darbo užmokestis. „Skurdo situacijos dalį Lietuvoje sukuria būtent pensininkų skurdas ir tikrai pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį.

Paprastai gyventojai skundžiasi, kad pensijos ir išmokos yra per mažos, aiškinasi, ką daryti, kad pinigų gautų daugiau. Tačiau, pasirodo, gali būti ir atvirkščiai – „Sodra“ gali išmokėti ir per daug pinigų. Nemažam skaičiui gyventojų taip nutiko rugpjūčio mėnesį. Pasirodo, jiems buvo pervesta daugiau, nei priklauso, našlaičių pensijų.

Ieškant būdų, kaip žmonėms anksčiau laiko leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, be visų pinigų atsiėmimo atvejų būtina numatyti ir dalinį jų pasiėmimą, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.  „Ką dabar siūlo ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – BNS), tai yra siauri atvejai, kada galima pasitraukti su visais pinigais ir nebekaupti.