Verslas

Pirmadienį, 10 val., į kiekvieną telefoną turėjo ateiti saugos pranešimas apie Lietuvoje vykdomas civilinės saugos pratybas. Tačiau tūkstančiai gyventojų, kurie naudojasi skirtingų operatorių paslaugomis ir skirtingais telefonais, tokių pranešimų negavo. Jeigu tai būtų pranešimas apie tikrą grėsmę, pavyzdžiui, prasidėjusį karą ar atominės elektrinės Baltarusijoje sprogimą, daugelis rizikuotų savo sveikata ar gyvybe.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje kyla ketvirtą prekybos sesiją iš eiles, augant susirūpinimui dėl pasiūlos. Megavatvalandės dujų kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį apie vidurdienį priartėjo prie 29 eurų žymos, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojai kaip galimą šaltinį gynybos finansavimui palaikytų pelno mokesčio didinimą bei didesnį pajamų progresyvumo įvedimą, tačiau nepritartų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Anot jos, nerimą bendruomenei taip pat kelia krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

Minsko plente Vilniuje esantį viešbutį „Ibis Styles“ įsigijusi įmonė „Addere“, valdanti slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę Trakuose „Addere Care“ (buvęs „Trasalis“), rekonstruos į slaugos bei ilgalaikės priežiūros namus. Viešbutį bendrovė įsigijo iš „Modus Group“ grupės įmonės „Unimodus“. Naujus slaugos namus planuojama atidaryti šių metų pabaigoje, pirmadienį praneša įmonė. Joje bus sukurta apie 160 darbo vietų, kurias užimti bus siūloma dabartiniams „Ibis Styles“ darbuotojams.

Iš pareigų besitraukiančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui prabilus apie galimą „nedeklaruotą lobizmą“ ir „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejus“, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas prašo Antikorupcijos komisijos skubiai atlikti parlamentinį tyrimą.

 Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 1,1 procento. Mažesnė ji buvo Italijoje (0,8 proc.), Latvijoje ir Danijoje (po 0,6 proc.). Didžiausia infliacija buvo Rumunijoje (7,1 proc.), toliau rikiavosi Kroatija (4,8 proc.) ir Estija (4,4 procento). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,8 proc., o vien euro zonoje – 2,6 procento. Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,7 proc.

Sostinės senamiesčio gatvėse dėl remonto darbų nuo pirmadienio iki kovo 29 dienomis bus įvesti laikini eismo ribojimai, rašo portalas „Made in Vilnius“. Skelbiama, kad laikini eismo ribojimai numatomi Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Trakų g. iki įvažiavimo į kiemą tarp Vilniaus g. 41 ir 45 pastatų – čia bus draudžiamas transporto priemonių eismas. Eismo ribojimų metu iki Vilniaus g. 45 bus galima privažiuoti iš Klaipėdos g. pusės – atkarpoje laikinai atšaukiamas vienpusis eismas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas. „Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje. Anot jo, siūlymai taip pat bus išsiųsti opozicijai. „Nėra bendro matymo, bet visiems bendrai pateikta informacija, 4 galimi variantai dėl mokesčių pakeitimo didinimo linkme.

Antrą šių metų ketvirtį planuojama dar vieną 40 mln. eurų vertės paramos kvietimą gyventojams, norintiems įsirengti ar atnaujinti saulės elektrines, praneša Energetikos ministerija. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią, rašoma ministerijos pranešime. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento. „Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Pirmieji atsakymai dėl „Rheinmetall“ gamyklos galėtų būti pateikti po kelių savaičių, sako premjerė Ingrida Šimonytė, Vokietijos ginkluotės gamybos milžinei paskelbus apie planus Lietuvoje gaminti artilerijos amuniciją.  Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad su įmone šiuo metu vyksta darbinės diskusijos, jose kyla iššūkių sprendžiant dėl gamyklos veiklos finansavimo bei vietos, kur ji galėtų būti pastatyta. „Yra tikrai dar nemažai praktinio darbo.

Pirmadienį vykusiame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime aptarti keturi baziniai variantai dėl tvaraus finansavimo šaltinių, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot politikės, sutarta, kad šiuos modelius dabar aptars Trišalė taryba.

Praėjusių metų paramos verslui kurti antrojo etapo vertinimas atskleidė paraiškų ir patvirtintų projektų augimą. Į Užimtumo tarnybos finansuojamų projektų sąrašą įtraukti 256 projektai. Tam bus skirta 6,2 mln. eurų valstybės lėšų.

Europos Sąjungai (ES) patvirtinus sankcijas su opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno mirtimi susijusiems asmenims, bendrija negali priimti naujo stipraus sankcijų Rusijai paketo, skirti papildomos karinės paramos Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Navalno sankcijos yra patvirtintos“, – žurnalistams Briuselyje prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą sakė ministras.

Keletas bendrovės „Apple“ vadovo Timo Cooko prieš daugiau nei penkerius metus pasakytų sakinių išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamintojai gali kainuoti beveik pusę milijardo dolerių. „Apple“ nori grupiniame ieškinyje, kurio nagrinėjimas vyksta jau penkerius metus, sudaryti taikos susitarimą, pasiūlydama sumokėti 490 mln. JAV dolerių sumą, nurodoma savaitgalį teismo paskelbtuose dokumentuose.

Pirmadienį pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą.

„Swedbank“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje būsto įperkamumas pradėjo didėti, tačiau išliko arti žemiausio lygio per pastaruosius 13 metų. Vangi paklausa slopina būsto kainų augimą, o toliau sparčiai augantys atlyginimai jau pradėjo didinti galimybes įsigyti būstą. Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus mažinti palūkanas, matysime spartesnį būsto įperkamumo augimą.

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad esant dabartinei situacijai potencialus susitarimas dėl gynybos mokesčio gali žlugti. Pasak jo, jeigu susitikime dėl gynybos finansavimo nedalyvauja opozicijos atstovai, kalbėti apie minėtą mokestį nėra labai tikslinga. „Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga.

Politikus, verslo ir profsąjungų atstovus į susitikimą dėl didesnio gynybos finansavimo pakvietusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad per pirmadienį vyksiančias antras derybas bus pristatytos įvairios alternatyvos, ir tik susitarus dėl visiems priimtiniausio varianto bus formuluojamas konkretus siūlymas. Pasak I. Šimonytės, Finansų ministerija susitikimui yra parengusi išsamų pristatymą apie kitų metų viešuosius finansus, galimybes daugiau finansuoti krašto apsaugą.

Akylesni pirkėjai „Iki“ parduotuvėse jau pastebėjo naujas spalvas konditerijos skyriuose ir užuodė dar įvairesnius šviežiai iškeptų duonų, bandelių kvapus. Tai – kruopščiai su meile kurtos „Iki“ konditerijos ir kepinių naujienos, kurių pristatymas jau virtęs pirkėjų pamėgta tradicija. Dar labiau išplėstame ypatinga gausa garsėjančiame kepinių pasirinkime – nauji skoniai tiek kasdienai, tiek specialioms progoms, džiuginantys patraukliomis kainomis.

Po švelnaus ekonomikos nusileidimo pernai, 2024 m. numatoma 1,6 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – šiemet kainų augimas sieks 1,9 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., o atlyginimai augs 8,6 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje. „Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią.

Įmonės, pradelsusios mokėjimų terminus „Sodrai“ ir nereaguodamos į raginimus sumokėti, gali netekti galimybės pagal sutartą grafiką išsimokėti atidėtas įmokas – daugiausia skolas, kurių prisikaupė dar nuo COVID-19 laikų.

Lietuva ketina supaprastinti pluoštinių kanapių žaliavos įvežimą iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tokiais pakeitimais siekiama palengvinti sąlygas verslui. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisomis siūlo nuo liepos nebereikalauti pažymų, patvirtinančių, kad iš kitų Bendrijos valstybių atgabenami produktai ir jų gaminiai yra pagaminti iš pluoštinių kanapių, o juose psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija leidžiamos 0,3 proc.

Perkant grynąjį elektromobilį ir įkraunamą (plug-in) hibridą Lietuvoje galima pasinaudoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Pasak Gedimino Dijoko, startuolio „Caramba“ vadovo, ši valstybės paskata skatina juridinius ir fizinius asmenis, vykdančius PVM apmokestinamą komercinę veiklą, planuoti „žalesnio“ automobilio įsigijimą.

Pirmaujanti IT gaminių platinimo įmonė „ASBIS Group“ džiaugiasi tvirta ir ilgalaike partneryste su AMD – pasauline technologijų lydere, kurios specializacija – puslaidininkinių produktų ir technologijų kūrimas. Ši partnerystė tęsiasi jau 20 metų nuo pat platinimo sutarties pasirašymo ir yra bendradarbiavimo tvirtumo įrodymas. Pastaruosius du dešimtmečius ASBIS ir AMD sieja abiems pusėms naudinga partnerystė, kuriai būdingas platus ir produktyvus bendradarbiavimas ir sinergija.

Naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ užplūdo ant miesto ir rajono ribos gyvenantys kauniečiai, kurių gatvė tokios prastos būklės, jog automobilių važiuoklės tvarkymo įkainius gyventojai jau žino atmintinai. Problema, jog dalis gatvės priklauso miestui, o kita rajonui. Nors pastarasis gyventojų prašymus išgirsta ir savo gatvės dalį atitinkamai patvarko, miesto atstovai į gyventojų skundus reaguoja vangiai. Tiesa, jie turi kauniečiams pasiūlymą, kaip duobėtos gatvės atsikratyti greičiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda su patarėjais pirmadienį dirbs Zarasuose. Planuojama, kad jis susitiks su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene, savivaldybės administracijos atstovais ir Zarasų rajono gyventojais. G. Nausėda taip pat numato dalyvauti diskusijoje apie susisiekimo infrastruktūros plėtrą gerinant nutolusių regionų pasiekiamumą bei vidinę sanglaudą.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečiasi partijų lyderius, verslo, profsąjungų atstovus į antrąjį susitikimą dėl gynybos finansavimo. Pirmasis susitikimas vyko maždaug prieš du mėnesius. Antrajame susitikime tikėtasi konkretesnių siūlymų, tačiau būsimas derybas temdo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimas. Apie jį paskelbta praėjusios savaitės pabaigoje. Politikas teigė netekęs premjerės pasitikėjimo.

Šiuo metu į pensiją lietuviai gali išeiti tik sulaukę 64 metų ir 4 arba 8 mėnesių, o 2026 metais – tik sulaukę 65 metų. Vis tik ne visiems sveikata leidžia tiek laiko dirbti. Dėl to yra galimybė į pensiją išeiti anksčiau, tačiau ji bus kur kas mažesnė, jei žmogus neturi pakankamo stažo. Už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį tiek ši, tiek senatvės pensija yra mažinamos po 0,32 procento.

Netekę artimųjų gyventojai negali daug laiko skirti gedului, nes užklumpa laidotuvių planavimo rūpesčiai, kurie sunkiau gyvenantiems žmonėms atneša ir finansinių iššūkių. Laidotuvės gali atsieiti kelis tūkstančius eurų, todėl daugelis kreipiasi į savivaldybes dėl 440 eurų laidojimo pašalpos. Specialistai pažymi, kada ir kas gali ją gauti ir paneigia mitus, kad ji nesuteikiama skolų turėjusiems gyventojams laidoti.

Pensininkas iš Širvintų rajono kaltina „Sodrą“ pradanginus jo anglišką, 160 eurų siekiančią, pensiją, kurios vyriškis negauna jau pusę metų. Pagal britų reikalavimus, kartą per metus vyras turi nusiųsti užpildytą anketą, vadinamą gyvybės sertifikatu, kad įrodytų, jog jis dar gyvas ir yra kam siųsti pensiją. Angliškai nemokantis pensininkas paprašė, kad popierius sutvarkytų „Sodra“. Nors jos darbuotojai sako, kad sertifikatą išsiuntė, britai senjorui nustojo mokėti pensiją.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Nors gyventojai skundžiasi mažomis pajamomis, ekonomistai skaičiuoja, kad lietuvių pajamos stabiliai auga ir augs. Anot jų, jau po 5 metų gyvensime geriau už pietų Europos šalis, pavyzdžiui, Italiją. Vis tik pajamos sparčiausiai augs dirbantiems, bet ne pensijų gavėjams.

Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui paraiškų teikimas prasidės balandį arba gegužę, žada Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Renovuotis šilumos punktus norintys daugiabučiai šiemet išsidalins 20 mln. eurų.   „Kvietimas teikti paraiškas turėtų pasirodyti balandžio arba gegužės mėnesiais“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Dažnas darbuotojas tikisi, kad darbdavys kiekvienais metais, o galbūt ir dažniau, didins atlyginimą. Tačiau kartais nutinka priešingai – darbdavys gali ir sumažinti algą. Darbo teisės specialistai vardija, kokiais būdais ir kada darbdavys gali sumažinti atlyginimą, ir ką daryti darbuotojams. Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas skundėsi, kad darbdavys neseniai visiems kolegoms pranešė apie algų mažinimą. „Vieno susirinkimo metu visiems darbuotojams pranešė, kad algos sumažės.

Vis daugiau pirkėjų parduotuvėse užsienyje ir Lietuvoje naudojasi savitarnos kasomis, nes įprastose kasose nepakanka pardavėjų, dėl ko susidaro eilės. Tačiau kai kuriuo metu, pavyzdžiui, prieš 20 val., eilės gali susidaryti ir prie savitarnos kasų. Su panašiomis problemomis susiduriantys kai kurie JAV prekybininkai sugalvojo išeitį. Atlikę pilotinius bandymus dalyje parduotuvių, galiausiai nusprendė, kad verta riboti kiekį prekių, už kurias atsiskaitoma savitarnos kasoje.

Vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto produktų. Vasario duomenimis, 14,3 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,5 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Gyventojai jau planuoja vasaros atostogas. Anot jų, iš anksto nusipirkus bilietus ir užsisakius viešbutį galima sutaupyti nemažai pinigų. Tačiau noras sutaupyti gali atnešti ir nuostolių, jeigu oro linijos nuspręstų atšaukti arba pakeisti skrydžių datas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietis Remigijus. Jis socialiniame tinkle skundėsi, kad buvo jau suplanavęs vasaros atostogas Italijoje, Romoje, tačiau planus teko keisti dėl atšaukto skrydžio.

Vokietijos geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn“ ir traukinių mašinistų profsąjunga GDL šeštadienį paskelbė, kad po streikų, kuriais darbuotojams reikalaujama didesnio darbo užmokesčio, vėl sėdo prie derybų stalo. Derybos – „intensyvios ir konstruktyvios“ – vyksta „mažuose komitetuose ir už uždarų durų“, sakoma pranešime. Abi pusės sutarė, kad yra „įsitikinusios, jog kitą savaitę galės paskelbti rezultatus“. Profsąjunga pareiškė, kad kol vyks derybos, sustabdys tolesnius planuotus streikus.

Skolų turintys gyventojai į jas žiūri skirtingai. Vieni nieko nedaro ir skolos tik kaupiasi, kiti bando jas grąžinti. Tačiau tikina, kad kartais to padaryti neįmanoma, nes grąžinama skolos įmoka viršija mėnesines palūkanas. Tuo metu antstoliai komentuoja, kad geriausia iš viso neprisidaryti skolų. O, jeigu jų jau yra, būtina tartis tiek su kreditoriumi, tiek su antstoliais.

Nuo šių metų Lietuvoje leidžiant prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, pavyzdžiui, miltais, kruopomis, kava, prekybininkai tokių produktų pirkėjams iki šiol nesiūlo, rašo portalas lrt.lt.  „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė teigia, kad šiuo metu neturi planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti.

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama šimtai tūkstančių įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Kai kuriais atvejais vairuotojai bando pasitelkti vieną gudrybę ir taip išsisukti nuo  gresiančios atsakomybės. Įvykdžius KET pažeidimą, pavyzdžiui, viršijus leistiną greitį, kai kuriais atvejais vairuotojai, nenorėdami prisiimti kaltės už padarytą pažeidimą, deklaruoja, kad neva KET nusižengimą įvykdė kitas asmuo, todėl jis yra baudžiamas be reikalo.

Iš Rusijos iki šiol nesitraukianti Kauno mero šeimos valdomos „Vičiūnų“ grupė daro ne tik reputacinę, bet ir politinę žalą, o pats Visvaldas Matijošaitis šioje situacijoje yra pažeidžiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šalies verslas pirmiausia turi pats labai gerai suvokti, kokią didžiulę reputacinę ir politinę žalą daro nepasitraukdamas iš Rusijos“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė G. Nausėda.

Įvairiose šalyse jau kelis mėnesius vykstant intensyviems protestams, Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė planus leisti Europos Sąjungos (ES) šalims narėms sušvelninti ūkininkams taikomus aplinkosaugos reikalavimus. „Žemės ūkio politika prisitaiko prie besikeičiančių realijų, – penktadienį pranešime pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Įprastai vairuojantys tėvai savo automobiliuose turi kėdutes vaikams. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet su vaikais tenka keliauti pasitelkiant taksi ar pavežėjų paslaugas. Dėl to gali kilti problemų. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), nėra skirtumo, ar automobilis yra nuosavas, ar keleivius veža įmonė – kėdutės vaikams iki 135 cm ūgio yra privalomos, kitaip grės baudos ir vairuotojo teisių atėmimas.