Verslas

Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo, praneša „Sodra“. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.

Velykų laikotarpiu keleivių patogumui visais maršrutais Lietuvoje traukiniai kursuos įprastai, o maršrutuose Vilnius–Klaipėda ir Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda traukinių eismas bus visiškai atnaujintas, praneša bendrovė „LTG Link“. „Elektrifikuojamoje geležinkelio atkarpoje kursuos visi įprasti traukinių reisai.

Sutelktinio finansavimo bendrovė „Heavy Finance“ su Europos investicijų fondu (EIF) ir kitais investuotojais steigia 50 mln. eurų vertės paskolų fondą ūkininkams, ketvirtadienį praneša „Verslo žinios“. Steigiamas „Heavy Finance Fund I LP“ fondas teiks specializuotas paskolas smulkiems ir vidutiniams ūkiams, siekiantiems ūkininkauti tvariai, pavyzdžiui, pereiti prie neariminės žemdirbystės. Anot portalo, EIF investicijos į fondą sudarys 20 mln.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas įspėja, kad socialinį tinklą „Telegram“ naudojančius Lietuvos piliečius vis dažniau yra bandoma įtraukti į nusikaltimų schemas. Todėl gyventojus, kurie naudojasi šia internetine platforma, NKVC vadovas ragina išlikti budriais.

Pasileido laiko matuoklė, kai per kelis metus turėsime uždaryti kailinių gyvūnų verslą. Tai reiškia, kad fermos, kurios buvo kurtos dešimtmečiais, turės užsidaryti. Žmonės, kurie jose dirba, bus atleisti, o gyvūnai sunaikinti kartu veisliniu genofondu, kuris buvo kruopščiai kuriamas. Be visų šių problemų ir reikalaujamų kompensacijų dar reikės nugriauti ir perdirbti fermas, kurios niekam kitam negali būti panaudotos.

 Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad ministerija planuoja pokyčius būsto įperkamumo srityje dėl šiuo metu esančios situacijos rinkoje. Pasak jo, vidutines pajamas gaunančiam vilniečiui, norint įsigyti vidutinio dydžio butą sostinėje nebeužtenka 7 metinių algų, o pradiniam įnašui reikia turėti beveik 20 tūkst. eurų. „Būsto įperkamumas yra Lietuvos gyventojų rūpestis.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus. Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc.

Tūkstančiai lietuvių reguliariai apsiperka kaimyninėje šalyje. Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktams ir kitoms prekėms taip gerokai sutaupo. Tačiau netrukus daugelis maisto prekių Lenkijoje pabrangs, mat joms nebus taikomas iki šiol galiojantis pridėtinės vertės mokestis (PVM). Atsisako dėl mažėjančios infliacijos „Finansų ministerija nepratęs lengvatinio PVM tarifo maisto produktams taikymo po 2024 m. kovo 31 d.“ – teigiama Lenkijos Finansų ministerijos pranešime.

Ketvirtadienį Seimui ruošiantis balsuoti dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika mano, kad parlamente auga palaikymas šiai iniciatyvai. Anot jo, tai rodo ir balsavimas, kurio metu Seimas vis tik nutarė nagrinėti prezidento Gitano Nausėdos veto. „Galima sakyti, kad įteisinimą palaiko tik 69 balsavę parlamentarai. Bet pirmame balsavime dėl prezidento veto atmetimo balsavo 76 Seimo nariai. Tai tendencijos yra didėjančios.

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl prezidento Gitano Nausėdos veto, kad ir toliau būtų draudžiama medžioti naudojant naktinius taikiklius. Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo veto atmesti. Prezidentas vetavo gruodį Seimo priimtas Medžioklės įstatymo pataisas, leidžiančias medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras naudoti naktinius taikiklius.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su valstybės institucijų, verslo ir verslo organizacijų atstovais aptarti Lietuvos dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą. Vasario pradžioje prezidentas leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų industrijos Lietuvoje padėties.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti rezoliuciją dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į Europos Sąjungą (ES) uždraudimo.  Tokį dokumentą Seimui siūlo priimti Kaimo reikalų komitetas – dėl to jis apsisprendė kovo pradžioje.   „Tai mūsų idėjinis, moralinis projektas. Gal juo pavyks suvienyti Europą. ES nors nevalgys rusiškų grūdų“, – balsavimo išvakarėse BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimui ketvirtadienį dar kartą bus bandoma pristatyti pluoštą pataisą, kuriomis nuo 2025 metų siūloma visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Praėjusį antradienį opozicinė demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ užblokavo pataisų svarstymą pareikalavusi, kad kartu būtų imamasi ir jos siūlymų, pavyzdžiui, leisti žmogui per metus lošimų namuose išleisti iki 15 proc. deklaruotų metinių pajamų, uždrausti laimėjimus išmokėti grynaisiais, o juos pervesti tik į kliento banko sąskaitą.

Ketvirtadienį Seimui ketinamą pateikti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sukurti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimui. Tokį siūlymą kartu su grupe parlamentarų iš kitų frakcijų įregistravo „laisvietis“ Vytautas Mitalas.

Šiuo metu skirtingi verslo sektoriai patiria įvairių iššūkių. Ekonomistai skaičiuoja, kad daliai įmonių greitai auga išlaidos, senka apyvartinės lėšos. Todėl dalis verslų gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Tokiu atveju jų darbuotojai turės ieškoti naujo darbo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė skaičiavo, kad bankrutuojančių įmonių skaičiai pandemijos laikotarpiu buvo neįprastai maži ir pastaruoju metu jie tiesiog panašėja į prieš pandemiją buvusį lygį.

Maisto prekių parduotuvėse neretai tenka išgirsti, kaip tėvai drausmina vaikus nedūkti ar neliesti brangių, lengvai dūžtančių prekių. Taip yra, nes pirkėjai bijo, kad už apgadintas prekes teks susimokėti. Vis tik atlyginti žalą privaloma ne visada. Dalis prekybos tinklų ramina, kad įprastai už netyčia sudaužytą butelį ar padažo indelį susimokėti nereikia. Tačiau viskas priklauso nuo situacijos ir pačios parduotuvės.

Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė užregistravo Vaiko išlaikymo išmokų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo kone dvigubai didinti vaiko išlaikymo išmoką, jei vienas iš tėvų nemoka alimentų. Parlamentarės teigimu, būtent šeimos, kuriose vaiką augina vienas iš išsiskyrusių tėvų, susiduria su didžiausia skurdo rizika, ypač jei vienas jų nemoka priteistų alimentų. „Tokiu atveju galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą – tiesa, tik po to, kai jau buvo kreiptasi į antstolius.

Nepriklausomų elektros tiekėjų sprendimas nepratęsti sutarčių su gaminančiais vartotojais yra jų diskriminacija, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Vis dėlto tiek energetikos rinkos reguliuotojas, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, jog dėl to dar nėra gavę konkrečių vartotojų skundų.

Visus paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus siūloma įpareigoti dėvėti šalmus. Tais atvejais, kai tokia priemonė yra nuomojama, suteikti šalmą privalėtų elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas. Tai siūlančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Julius Sabatauskas.

Ne vienam vairuotojui automobilio techninė apžiūra (TA) gali sukelti galvos skausmą. Ne tik dėl eilių kai kuriose TA stotyse, bet ir dėl priekabaus transporto priemonės tikrintojų požiūrio. Vis dėlto, jeigu dabar apžiūras galima atlikti tik ribotame kiekyje stočių, tai ateityje tai bus galima padaryti daugelyje autoservisų. Bent jau tokias įstatymų pataisas trečiadienį registravo grupė Seimo narių, tarp kurių – tiek įtakingi valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai.

Nuo praėjusių metų vidurio valstybės įmonės „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tiksliai žino, kad magistraliniame Lietuvos – Lenkijos GIPL dujotiekyje yra apgaule sumontuotų Rusijos įmonės „Eterno“ jungiamųjų detalių, skelbia „15min“. Portalo tyrimų skyriaus pakalbintas čekų verslininkas, kurio įmonę „Alvora“ nurodė, kaip dalies sumontuotų detalių gamintoją, atskleidė šokiruojančią tiesą – jo įmonė tų detalių negamino, o sertifikatus pasirašė paprašyta rusų bendrovės.

Kuo mažiau savaičių lieka iki Velykų, tuo daugiau pirkėjų užsuka ir į „Lidl“, kur jie gali taupiai apsipirkti artėjančioms šventėms. Tai įrodo ir naujausias palyginamasis atrinktų produktų pirkimas. Palyginti su kitais dviem didžiausiais prekybos tinklais Lietuvoje, atrinktų kasdienio būtinumo ir Velykoms praversiančių prekių įsigyti „Lidl“ – pigiausia. Be to, jau antrą savaitę iš eilės tai padaryti pavyks neišleidžiant nė 20 Eur.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino energetikos sistemos sinchronizacijos plano patikslinimus, kuriuose nustatomas siekis, kad Lietuvos energetikos sistema būtų parengta jungtis su Europos tinklais iki 2024 m. pabaigos.

Lenkijos Dorohusko pasienio kontrolės punktą blokuojantys lenkų ūkininkai trečiadienį sakė, kad leis sunkvežimiams važiuoti į Ukrainą, bet ir toliau trukdys vežti krovinius į Lenkiją. Ūkininkai pasienio kontrolės punktus prie sienos su Ukraina blokuoja daugiau kaip mėnesį, protestuodami prieš ukrainietiškos produkcijos įvežimą į Lenkiją. Jie skundžiasi, kad dėl ukrainietiškos produkcijos rinkoje mažėja kainos, o tuo pačiu – ir jų uždarbiai.

Nepriklausomiems elektros tiekėjams atsisakius vienašališkai grąžinti klientų sumokėtas baudas už nutrauktas sutartis, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti tiekėjus grąžinti pinigus. Tačiau pirmiausia ji aiškinsis, kokią sumą įmonės turėtų kompensuoti vartotojams, sako reguliuotojo vadovas. Pasak Renato Pociaus, taryba siekia ginti vartotojų interesus. Tiekėjų patikra esą dar tik prasidėjo, o ją užbaigti VERT turėtų metams įpusėjus.

Nuo kitų metų griežtės finansinio sukčiavimo banko pavedimais prevencija – Lietuva turės įgyvendinti Briuselio reikalavimą dėl automatinio lėšų gavėjo patikrinimo, sako Lietuvos bankas (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Pasak jo, nesutapus gavėjo pavadinimui ir banko sąskaitos numeriui nebebus galima pervesti pinigų.   „Nedaug beliko laiko ir finansiniams sukčiavimams užkardyti turėsime dar viena mechanizmą.

Pakeisti Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotas rusiškas detales įmanoma nestabdant jo darbo, sako projekto užsakovės – bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.  „Dujotiekio remontas šituose objektuose, kuriuose yra sumontuotos detalės, yra įmanomas nestabdant dujotiekio – padarant apvadines linijas ir imantis kitų technologinių priemonių, taip pat išnaudojant esamas sistemos galimybes“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė N. Biknius.

Šalies gyventojų finansinės sveikatos indeksas per metus augo 5 balais ir šiemet siekia 56 balus iš 100, teigia indeksą skaičiuojantis bankas „Swedbank“, remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa. Apklausos duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų finansinė sveikata – stabili, jų dalis per metus padidėjo 2 proc. punktais, 16 proc. gyventojų finansinė sveikata yra stipri, jų dalis augo 4 punktais.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pradėjo vežti naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ krovinius Latvijoje ir Estijoje. Iki šiol ji šios įmonės krovinius vežė tik Lietuvoje.

Diferencijavus paramą už mėsinius galvijus, dalis ūkininkų gavo mažesnes išmokas, nes tinkamai nesuvedė kergimo duomenų, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė. „Dalis ūkininkų nebuvo susivedę visų reikiamų kergimo duomenų, dėl to tėvinė informacija nepateko apie tokius galvijus. Dėl to jie (ūkininkai – BNS) gavo mažesnę išmoką“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) teigė ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Visos 27 Europos Sąjungos šalys pritarė, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva būtų paskirta antrai kadencijai, antradienį pranešė Belgijos finansų ministras. Praėjusią savaitę 70 metų bulgarų ekonomistė K. Georgieva sakė, kad jai būtų didelė garbė vadovauti Vašingtone įsikūrusiai finansų institucijai antrą penkerių metų kadenciją. Dabartinė jos kadencija baigiasi rugsėjo 30 dieną.

Po žiemos Vilniuje pradedami gatvių atnaujinimo darbai. Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sutvarkys iš viso 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje miesto dalyse. Įmonė planuoja iki rugsėjo mėnesio atnaujinti asfalto dangas Ukmergės gatvės atkarpoje, Architektų gatvėje, dalyje Savanorių prospekto ir Laisvės prospekto, Geležinio Vilko gatvėje.

Per praėjusius metus specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga nuskaityta beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Itin tikslūs skenavimo rezultatai jau antrus metus iš eilės leidžia įvertinti Vilniaus gatvių asfalto dangos būklę ir pagal tai sudaryti tvarkomų gatvių ruožų prioritetinį sąrašą. „Siekdami per itin trumpą laiką atnaujinti kuo daugiau sostinės gatvių, tai darome kokybiškai, kad į tas pačias vietas netektų grįžti po metų ar dvejų.

Latvijos oro linijų bendrovė „AirBaltic“ paskelbė, kad vasario mėn iš Vilniaus dažniausiai skraidė į Ryga, Amsterdamą ir Paryžių. Šios kryptys populiarios tiek tarp laisvalaikio, tiek tarp verslo keliautojų. Skelbiama, kad iš Vilniaus „AirBaltic“ kasdien vykdo iki keturių skrydžių į Rygą, kasdien – į Amsterdamą ir keturis kartus per savaitę – į Paryžių. Keleiviams bendrovė siūlo dvi paslaugų klases – ekonominę ir verslo klasę.

Susilaukusi Europos Sąjungos (ES) reguliuotojų spaudimo, technologijų milžinė „Apple“ paskelbė, kad išmaniųjų telefonų „iPhone“ naudotojai ES galės atsisiųsti programėles tiesiai iš kūrėjų tinklalapių, užuot naudojęsi jos programėlių parduotuve „App Store“. Šis žingsnis atitinka ES Skaitmeninių rinkų akto (SRA), skirto reguliuoti technologijų milžinus ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas mažesniems konkurentams, nuostatas.

Europos Komisija (EK) siūlo pakeitimus, pagal kuriuos šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikėtų, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, EK pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) reglamento pakeitimus, kad būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.  „Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ antradienį su Europos investicijų banku (EIB) pasirašė 105 mln. eurų finansavimo sutartį dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) penkto agregato įrengimo. „Kruonio HAE penktas agregatas reikšmingai prisidės prie regiono energetinės nepriklausomybės, padės užtikrinti energetikos sistemos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą bei sklandžią energetikos sistemos veiklą“, – rašoma išplatintame pranešime.

Darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos. Kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.

Ir juokas, ir ašaros – gyventojai užfiksavo, kaip automobilio bagažinėje buvo vežamas greičio matuoklis. Ar jis fiksavo greičio pažeidėjus – neaišku, tačiau daugumai tai sukėlė nuoširdų juoką. Greičio matuoklis bagažinėje – tokį vaizdą vieną saulėtą dieną pamatė gyventojas, jį užfiksavo ir pasidalino socialiniuose tinkluose. Vieniems toks vaizdas sukėlė juoką, kitus papiktino. Dar viena gyventojų grupė teigia, kad panašias situacijas jau teko matyti anksčiau.

Šviežutėliai, vos iš krosnies ištraukti kepiniai – vienas iš dienos malonumų, kuris prieinamas ne tik mažų kepyklėlių lankytojams. Kasdien šimtuose „Iki“ parduotuvių visoje šalyje nuo pat ryto pakvimpa ką tik iškepta duona, bandelėmis – tam, kad šviežumą vertinantys pirkėjai purių „Su meile IKI“ kepinių galėtų įsigyti arčiau ir patogiau. Kaip įtikti tiek „keto“ mitybos šalininkams, tiek kasdienio tradicinio batono ieškantiems – užduotis ne iš lengvųjų.

Aplinkos ministerija ruošia tvarką, pagal kurią būtų griaunami seni, prastos būklės daugiabučiai ir vietoje jų statomi nauji, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos. „Gyventojai jaučia, kad jie nebegali gyventi, arba jiems pavojinga. Trūksta tvarkos pačio apsisprendimo, kaip jie gali ant to sklypo nusigriovę persistatyti toj pačioj nuosavybėj naują daugiabutį.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojamai viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“ 2023 metai buvo sudėtingi, sako K. Juščius. „2023-ieji „Auga Group“ buvo sudėtingi metai. Kaip matote, (...) bendras grupės finansinis rezultatas 2023 metais, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) trečiadienį svarstys siūlymą įpareigoti valstybės pareigūnams deklaruoti ryšius su Rusijos ir Baltarusijos verslais. Pasak komiteto pirmininko Ričardo Juškos į posėdį planuojama pakviesti Finansų ministerijos atstovus ir kitus suinteresuotus asmenis. VVSK pirmininkas tikina, kad įstatymą gali tekti grąžinti tobulinti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.    Komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai pateiks apibendrinančią informaciją šiuo klausimu. Verslo pozicijos nebus aptariamos.

Seimo Audito komitetas trečiadienį uždarame posėdyje aiškinsis situaciją dėl magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos, taip pat svarstys tolesnius su projektu susijusius veiksmus.  Komiteto posėdis rengiamas po to, kai naujienų portalas „15min“ paskelbė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl dujotiekyje galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį vis daugiau tenka išleisti maistui. Žmonės nebežino, ko griebtis, dažnas perka tik pigiausius produktus, tačiau išlaidos maistui vis tiek auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad nėra iš ko mažinti kainų, o ekonomistai bando guosti, kad maisto kainos jau nusistovėjo ir ateityje turėtų nebekilti. Vis dėlto gyventojai tikina, nematantys jokio kainų balanso. Anot jų, maistas tik brangsta ir apie tai jie diskutavo viename iš socialinių tinklų.

Seimas po pateikimo pritarė Statybos ir Teritorijų įstatymų pakeitimų paketui, kuriame siūloma nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d. paankstinti anksčiau priimtų nuostatų įsigaliojimą. Šiomis nuostatomis būtų didinamos baudos už pakartotinius pažeidimus, tikslinamas kvalifikacijos atestatų išdavimas ir sukuriama galimybę išduoti statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kurių leidimai nebegalioja. Už šią iniciatyvą balsavo 94 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai.

Pastaruoju metu kai kuriose užsienio šalyse vis daugiau vairuotojų susiduria su netikėta problema. Net jeigu nepadaro eismo įvykių, naujo draudimo poliso kaina staiga pastebimai išauga. Dabar aiškėja, kad automobilių gamintojai, gyventojams net nieko nežinant, renka duomenis apie kasdienius jų vairavimo įpročius – staigų stabdymą, greičio viršijimą, „pagazavimą“, staigius posūkius ir pan.

Konkurencijos taryba leido Lenkijos bendrovei „Breticontic Investments“ įsigyti Lenkijos medienos plokščių gamintoją „Pfleiderer Polska“ ir perimti penkių jos antrinių įmonių kontrolę, antradienį pranešė institucija. Taryba tenkino vasario 12 dieną gautą Lenkijos verslininkų Kaczmarekų šeimos ir „Innova“ grupės investicijų fondo „Innova/7 Sca Sica V-Raif“ bendrai valdomos „Breticontic Investments“ prašymą.