Užsienio verslas

Italijos prabangių automobilių gamintoja „Ferrari“ antradienį pagerino savo 2022-ųjų prognozes, pranešusi, kad antrojo ketvirčio pelnas ūgtelėjo 22 proc., pirmiausiai dėl stiprios paklausos Amerikoje. Aukštos klasės prabangių sportinių automobilių gamintoja paskelbė, kad balandžio-birželio grynasis pelnas siekė 251 mln. eurų ir buvo 45 mln. eurų didesnis nei prieš metus, pardavimų pajamoms augus ketvirtadaliu iki 1,29 mlrd. eurų.

Naftos eksportas iš Saudo Arabijos praėjusį mėnesį siekė 7,5 mln. barelių per parą ir buvo didžiausias per mėnesį nuo 2020-ųjų balandžio, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi tanklaivių stebėjimo duomenimis. Birželį Persijos įlankos karalystė vidutiniškai per parą eksportavo 6,6 mln. barelių „juodojo aukso“, o tai reiškia, kad jo pasiūlą tarptautinei rinkai per mėnesį padidino 13,6 procento.

Baltarusijos valstybės tiesioginė užsienio skola birželio mėnesį išaugo 948 mlrd. JAV dolerių, arba 5,1 proc., iki 19,354 mlrd. dolerių, skelbia portalas afn.by, pateikdamas Tarptautinio valiutos fondo duomenis. Per pirmąjį pusmetį ši suma padidėjo 1,13 mlrd. dolerių, arba 6,2 procento. Visa valstybės skola (įskaitant garantijų) per šešis šių metų mėnesius paaugo 3,2 proc. (birželį – 4,8 proc.) iki 21,02 mlrd. dolerių, o vidaus skola – 8,7 proc. (0,1 proc.) iki 12,879 mlrd.

Estija birželį pagamino 691 gigavatvalandę (GWh) elektros energijos – 36,6 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, bet 13,6 proc. mažiau nei šiemet gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Elektros importas per mėnesį padidėjo 14,3 proc., per metus sumenko 6 proc. iki 568 GWh, o eksportas išaugo atitinkamai 8,9 proc. ir 25,3 proc. iki 565 GWh. Šiemet birželį šalies įmonėms parduota elektra sudarė 78 proc., namų ūkiams – 22 proc. viso galutinio suvartojimo.

Vakarų šalių sankcijos ir tarptautinio verslo pasitraukimas daro didelį neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai, teigiama Yale'io universiteto verslo ekspertų ir ekonomistų parengtoje ataskaitoje. Nors išaugusios energijos kainos Maskvai generuoja milijardines pajamas, duomenys, kuriuos pavyko gauti specialistams, rodo, kad Rusijos ekonomika smarkiai sulėtėjo nuo vasario 24 dieną prasidėtos invazijos, teigiama liepos pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje.

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ pirmadienį pranešė apie per pirmąjį šių metų pusmetį išaugusį pelną, padidėjusių kainų nepaisiusiems vartotojams grįžus į barus. Tačiau alaus „Heineken“, „Amstel“ ir „Sol“ bei sidro „Strongbow“ gamintoja perspėjo dėl su infliacija susijusio neapibrėžtumo. Antra pagal dydį alaus darykla pasaulyje, nusileidžianti tik „AB Inbev“ pranešė, kad per pirmuosius šešis 2022 metų mėnesius jos grynasis pelnas siekė 1,27 mlrd. eurų (1,29 mlrd.

Latvijos bankas „Citadele“ logistikos paslaugų įmonių grupei „cargoGO“ suteikė 9 mln. eurų lizingo limitą krovininio transporto parko plėtrai ir atnaujinimui.

Sparčiai didėjančios energijos kainos ir grėsmė, kad Rusija gali nutraukti dujų tiekimą Vokietijai, neramina nuo COVID-19 pandemijos padarinių mėginančius atsigauti aludarius, pirmadienį pranešė Vokietijos aludarių federacija.

Latvija per pirmus penkis šių metų mėnesius pagamino 23,67 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 16,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba išaugo 51,2 proc., 15-22 laipsnių stiprumo – 1 procentu. Vynų gamyba padidėjo 42 procentais. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 12 proc.

Per pirmąjį pusmetį Kinijos uostuose perkrauta 7,58 mlrd. tonų krovinių – 0,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamas Kinijos transporto ministerija. Tuo tarpu vien tik konteinerių krova padidėjo 3 proc. iki 142,3 mln. TEU. Visos krovos sumažėjimą lėmė sumenkę anglių, naftos, geležies rūdos ir kai kitų prekių importo srautai, pažymi „Xinhua“. 2021-aisiais krova Kinijos uostuose augo 6,8 proc., o vien tik konteinerių – 7 procentais.

Estijos geležinkeliais birželio mėnesį gabenta apytikriai 1,3 mln. tonų krovinių – 31,1 proc. mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Tuo tarpu per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) krovinių srautai padidėjo beveik 5 procentais. Krovinių apyvarta per mėnesį sunyko 14,5 proc., per metus – 41,9 proc. iki 94,9 mln. tonų kilometrų. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Estijos geležinkeliais pervežta beveik 9,3 mln.

Dėl didėjančių sąnaudų JAV greitojo maitinimo restoranų tinklas „McDonald's“ pirmą kartą per daugiau nei 14 metų JK padidino savo sūrainio kainą. Tinklas nurodo, kad jo restoranai Jungtinėje Karalystėje pakels kainas 10-20 pensų. Todėl sūrainio kaina padidėjo nuo 99 pensų iki £1,19. Šiuo metu verslas susiduria su augančiomis išlaidomis degalams, darbo užmokesčiui ir ingredientams, o kainos auga sparčiausiai per 40 metų.

Vidutinė namo kaina JK per pastaruosius metus išaugo £32,000: tipinis namas dabar kainuoja £283 000 –12,8 proc. daugiau nei pernai gegužę, rodo naujausi duomenys. Palyginimui, balandį būsto kainos ūgtelėjo 11,9 proc., skelbia Nacionalinės statistikos biuras ir pažymi, kad nekilnojamojo turto vertė Anglijoje, Velse ir Škotijoje gegužės mėnesį pasiekė naują rekordinį lygį. Anglijoje vidutinė būsto kaina per metus padidėjo 13,1 proc. iki £302 000, Velse – 14,4 proc.

„Amazon“ ketina didinti „Prime“ abonemento kainą JK klientams dėl didesnių veiklos sąnaudų. Nuo rugsėjo mėnesio abonementai pabrangs 1 svaru sterlingu iki 8,99 GBP, o metinė narystė – nuo ​​79 iki 95 svarų sterlingų. „Amazon“ teigė, kad kainų kilimą, pirmą kartą JK nuo 2014 m., iš dalies lėmė infliacija, kuri yra aukščiausia per 40 metų. Kitos paslaugos, tokios kaip „Netflix“, taip pat padidino prenumeratos kainas, nepaisant ženklų, kad žmonės pradeda žiūrėti mažiau transliacijų.

Turkijos prezidentūros atstovas spaudai sakė, kad yra „didelė tikimybė“, kad pirmasis ukrainietiškus grūdus gabenantis laivas jau pirmadienį gali išplaukti iš Ukrainos Odesos uosto. Išplaukimui ruošiamasi nepaisant to, kad po liepos 22 dieną Rusijos, Turkijos, Jungtinių Tautų ir Ukrainos pasirašyto susitarimo dėl grūdų gabenimo Rusija apšaudė šį miestą raketomis.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo liepos vidurio tiesiai į gyventojų banko sąskaitas pradėtos pervedinėti išmokos, kurių tikslas – padėti išgyventi dėl augančių kainų. Vis dėlto kai kurie žmonės turės užsitikrinti savo teisę šią išmoką gauti, rašo BBC. Kas ir kada gaus šias išmokas? Pranešama, kad iki 650 svarų sterlingų (apie 777 eurų) dydžio mokėjimai bus skirti daugiau negu 8 mln. mažas pajamas gaunančių namų ūkių.

Nepaisydami įspėjimų, vokiečiai pasistatė tiesioginį dujotiekį „Nord Stream“ iš Rusijos, kuriuo ilgai tekėjo „Gazprom“ dujos. Tačiau užpuolęs ukrainiečius Putino režimas patyrė sankcijas iš Vakarų. Tuomet Kremlius ėmėsi dujų šantažo – gerokai sumažino jų tiekimą Europos Sąjungoje (ES). Labiausiai dabar dėl to ir nukentės Vokietija, bene labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje šalyje įvestas naujas mokestis buitiniams dujų vartotojams. Namų ūkiams jis gali atsieiti ir 1 tūkst.

Sparčiausiai auganti ir tvariausia itin žemų kainų Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ skraidys nauju maršrutu iš Vilniaus į Grenoblio oro uostą netoli Liono (Prancūzija). Pirmasis skrydis numatytas 2023 m. sausio 7 d., lėktuvai į Prancūziją kils kartą per savaitę kiekvieną šeštadienį iki slidinėjimo sezono pabaigos. Bilietų skrydžiams galima įsigyti jau dabar bendrovės interneto svetainėje www.wizzair.com arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėle.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Latvijai, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų griežtų Europos ir JAV sankcijų. „Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“. Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo.

Ukrainos Aukščiausioji Rada uždraudė didinti mokesčius už šilumą gyventojams, o tarifų skirtumą planuojama padengti pritraukiant daugiau nei 125 mlrd. grivinų iš tarptautinių partnerių. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė parlamentaras Jaroslavas Železnyžiakas. Už įstatymo projekto priėmimą balsavo 260 deputatų, tuo metu kai reikalingas mažiausias balsų skaičius buvo 226 balsai.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ per „Nasdaq“ Rygos biržą penktadienį pareiškė, jog perka gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas. „Iš Rusijos bendrovės „Gazprom“ šiuo metu netiekiama jokių gamtinių dujų“, – rašoma „Latvijas gaze“ paskelbtame pranešime.

Lenkijos premjeras pareiškė, kad jo šalis vetuotų galimus Europos Sąjungos mėginimus įvesti privalomus dujų vartojimo apribojimus, skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tokį pareiškimą padarė duodamas interviu televizijai ketvirtadienį, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Privataus transliuotojo „Polsat News“ paklaustas, ar ES planuojamas gamtinių dujų paklausos sumažinimas 15 proc.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad vadinamųjų antiinfliacinių skydų galiojimas bus pratęstas iki metų pabaigos, pranešė lenkų visuomeninis radijas. Pagal šias priemones, šalyje, be kita ko, buvo laikinai atšauktas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, iki 8 proc. sumažintas degalams taikomas PVM tarifas, taip pat sumažintas dujoms ir šilumos energijai taikomas mokestis.

Trys Afrikos šalys – Alžyras, Nigerija ir Nigeris – ketvirtadienį pasirašė susitarimo memorandumą dėl milžiniško dujotiekio projekto, kuris Europai ateityje galbūt galėtų pasiūlyti alternatyvų rusiškoms dujoms, pranešė Alžyro valstybinė naujienų agentūra APS. Trans-Saharos dujotiekiu (TSGP) milijardai kubinių metrų dujų būtų tiekiami maždaug 4,128 tūkst. kilometrų atstumu iš Nigerijos Vakarų Afrikoje per Nigerį į Alžyrą Afrikos žemyno šiaurėje.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ penktadienį pranešė, kad jos sprendimas pasitraukti iš Rusijos rinkos įstūmė bendrovę į nuostolius 2022 metų pirmąjį pusmetį, tačiau pareiškė esanti įsitikinusi, jog naujieji modeliai padės iš jų išbristi. Gamintojos pranešime teigiama, kad sausio–birželio mėnesiais ji patyrė 1,6 mlrd. eurų (1,6 mlrd. JAV dolerių) grynųjų nuostolių, palyginti su 368 mln. eurų pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

Lenkijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo planui, pagal kurį nuo kitų metų sausio MMA bus padidintas iki 3,383 tūkst. zlotų (710 eurų), o nuo liepos 1 dienos – iki 3,45 tūkst. zlotų (725 eurų), skelbia lenkų visuomeninis radijas. Be to, minimalus valandinis darbo užmokestis nuo sausio 1 dienos padidės iki 22,1 zloto (4,65 euro), o nuo liepos 1-osios – iki 22,5 zloto (4,7 euro). Šių metų pradžioje MMA Lenkijoje buvo padidintas nuo pernykščių 2,8 tūkst.

Sparčiausiai auganti ir tvariausia Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ siūlo įsigyti bilietų su 20 proc. nuolaida, rašoma pranešime spaudai. Bilietų atrinktiems skrydžiams galima įsigyti jau dabar internetinėje svetainėje wizzair.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pranešė, kad jos grynasis pelnas antrąjį ketvirtį išaugo daugiau nei penkis kartus, pasiekdamas 18 mlrd. JAV dolerių, o jį skatino į aukštumas šovusios naftos ir dujų kainos. Londone listinguojama energetikos kompanija paskelbė ir apie 6 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų supirkimo programą.

„Airbus“ akcijos ketvirtadienį pigo, Europos orlaivių gamintojai paskelbus pablogintas prognozes, susijusias su mažesnio skaičiaus orlaivių pristatymu užsakovams šiais metais. „Airbus“ akcijos Paryžiaus CAC 40 indekse smuko daugiau nei 5 proc.

Prancūzijos reguliuotoja ketvirtadienį nutraukė bylą prieš „Facebook“, nustačius, kad JAV technologijų milžinė pakeitė naudotojų duomenų rinkimo būdą, atitikdama įstatymais apibrėžtus reikalavimus. Praėjusį gruodį „Facebook“ buvo skirta 60 mln. eurų (61 mln. JAV dolerių) bauda, ​​kai Prancūzijos reguliavimo institucija CNIL nusprendė, kad socialinis tinklas nesuteikia vartotojams galimybės lengvai atsisakyti slapukų.

Vokietijai dėl rusiškų gamtinių dujų trūkumo pradedant taupyti energiją, Berlyno miestas išjungia prožektorius, apšviečiančius jo istorinius monumentus. Maždaug 200 pastatų ir paminklų, įskaitant Berlyno rotušę, valstybinę operą ir Šarlotenburgo rūmus, naktį nebebus apšviečiami, šią savaitę pranešė sostinės pareigūnai.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, dar pakurstę nuogąstavimus dėl recesijos. BVP metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį siekė 0,9 proc. ir buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 proc., pranešė Prekybos departamentas. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija.

JAV Senatas trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį bus siekiama didinti puslaidininkių vidaus gamybą. Įstatymo projekte, kuris dabar keliaus į Atstovų Rūmus, kur bus galutinai patvirtintas, numatyta skirti 52 mlrd. JAV dolerių puslaidininkių vidaus gamybos didinimui. Be to, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai per penkerius metus bus skirta daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Investuotojams vertinant su didele infliacija kovojančios JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimą dar gerokai padidinti bazinę palūkanų normą ir naujausius įmonių skelbiamus veiklos rezultatus, pagrindiniai Europos akcijų indeksai ketvirtadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė aukštyn. Londono FTSE 100 paaugo 0,3 proc., Frankfurto DAX – 0,4 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,5 procento.

Ispanijoje birželį prasidėję „Ryanair“ skrydžių palydovų streikai tęsis iki 2023 metų sausio mėnesio, reguliariai rengiant vieną parą trunkančias akcijas, trečiadienį pranešė dvi darbuotojų profesinės sąjungos. Nepatenkinto atlyginimais ir darbo sąlygomis „Ryanair“ personalo Ispanijoje, kur bendrovė turi apie 1,9 tūkst. darbuotojų, streikų serija prasidėjo birželio 24 dieną, kai Europos mokyklose baigėsi mokslo metai.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ Vokietijos koncerną „Siemens Energy“ kaltina nevykdant dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, tuo tarpu „Siemens“ tvirtina negavusi jokių pranešimų apie kokius nors gedimus. „Siemens Energy“ trečiadienio vakare atmetė „Gazprom“ kaltinimus nevykdant sugedusių dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, skelbia „Deutsche Welle“. „Šiuo metu neturime prieigos prie turbinų ir iki šiol negavome iš „Gazprom“ jokių pranešimų apie gedimus.

Latvijos valstybės konsoliduoto biudžeto deficitas šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 227,1 mln. eurų ir buvo 726,5 mln. eurų mažesnis negu tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė finansų ministerija, remdamasi iždo duomenimis. Biudžeto įplaukos sausio–birželio mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 773,1 mln. eurų, arba 12,9 proc., iki 6,8 mlrd. eurų. Tuo tarpu biudžeto išlaidos tuo pat laikotarpiu paaugo 46,6 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 7 mlrd. eurų.

JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome‘as Powellas (Džeromas Pauelas) trečiadienį pareiškė, kad infliacija Jungtinėse Valstijose tebėra „gerokai per didelė“. Taip jis paaiškino JAV centrinio banko sprendimą vėl padidinti bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, siekiant pažaboti vis didėjantį kainų spaudimą.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį vėl padidino bazinę palūkanų normą trimis ketvirtadaliais procentinio punkto ir pareiškė, kad, JAV centriniam bankui toliau stengiantis pažaboti sparčiai augantį kainų spaudimą, normą reikės didinti toliau.

Pasaulio ekonomika susiduria su nerimą keliančiu augimo lėtėjimu, bet svarbiausias politikos formuotojų prioritetas yra suvaldyti sparčiai kylančią infliaciją, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas. Infliacijai didžiuosiuose ūkiuose artėjant prie 10 proc. ribos, centriniai bankai turi laikytis savo kurso ir toliau didinti palūkanų normas, kol infliacija ims trauktis, interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

„Lufthansa“ klientai trečiadienį susidūrė su didžiuliais kelionių trikdžiais, kai dėl darbuotojų streiko Vokietijos oro linijų grupė atšaukė beveik visus skrydžius Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose. „Lufthansa“ atšaukė daugiau nei 1 tūkst. skrydžių, kai kiek anksčiau šią savaitę įtakinga profsąjunga „Verdi“ pranešė organizuojanti vieną dieną truksiantį antžeminio aptarnavimo darbuotojų streiką. „Lufthansa“ šią vasarą jau atšaukė apie 6 tūkst. skrydžių.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“, susidūręs su augančios infliacijos poveikiu, trečiadienį pranešė JK padidinsiantis mėsainio su sūriu kainą, kuri nesikeitė 14 metų ir visą šį laiką siekė 99 pensus (1,18 euro) kainą. Padidinusi produkto kainą 20 proc. iki 1,19 svaro, greitojo maisto milžinė prisijungs prie daugybės kitų įmonių, perkeliančių išaugusias sąnaudas Didžiosios Britanijos vartotojams, susiduriantiems su didžiausia pragyvenimo išlaidų krize per kelias kartas.

Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, reikia rasti sprendimą, ką daryti su 69 tūkst. tonų trąšų, kurios dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų susikaupė Estijos uostuose nuo pavasario, rašoma Estijos žemės ūkio ir maisto gamintojų informaciniame biuletenyje. Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų valdybos pirmininkas Roometas Sormusas pažymėjo ir tai, kad verta pagirti greitą ir efektyvų Estijos atliekamą sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą.

Turkija trečiadienį oficialiai atidarė bendrą Ukrainos grūdų eksporto koordinavimo centrą pagal Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti grūdų eksportą pirmą kartą po vasario pabaigoje Rusijos pradėtos karinės invazijos į kaimyninę šalį. Šio centro atidarymo ceremonijoje dalyvavo Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Ispanijoje birželį prasidėję „Ryanair“ skrydžių palydovų streikai tęsis iki 2023 metų sausio mėnesio, reguliariai rengiant vieną parą trunkančias akcijas, trečiadienį pranešė dvi darbuotojų profesinės sąjungos. Nepatenkinto atlyginimais ir darbo sąlygomis „Ryanair“ personalo Ispanijoje, kur bendrovė turi apie 1,9 tūkst. darbuotojų, streikų serija prasidėjo birželio 24 dieną, kai Europos mokyklose baigėsi mokslo metai.

JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris vėliau šią savaitę turėtų telefonu kalbėtis su savo Kinijos kolega Xi Jinpingu, vis dar neapsisprendė, ar atšaukti kai kuriuos kiniškoms prekėms nustatytus importo muitus, pareiškė JAV aukšto rango pareigūnas.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad buvo atnaujintas darbas trijuose Ukrainos Juodosios jūros uostuose, kurie pagal neseniai sudarytą susitarimą su Rusija turėtų būti naudojami ukrainietiškų grūdų eksportui, užblokuotam dėl Maskvos karinės invazijos. „Pasirašius sutartį dėl Ukrainos uostų deblokavimo grūdų eksportui, buvo atnaujintas darbas Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostuose“, – sakoma per socialinius tinklus išplatintame Ukrainos karinių jūrų pajėgų pranešime.

Italija rengia naujas priemones, kuriomis sieks sušvelninti sparčiai kylančios infliacijos poveikį ir kurioms finansuoti panaudos neplanuotą 14 mlrd. eurų mokesčių pajamų perteklių, pranešė šalies vyriausybė. Apie tokį planą buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai praėjusią savaitę žlugo ministro pirmininko Mario Draghi koalicinė vyriausybė, o jis atsistatydino. Rinkimus šalyje numatoma surengti rugsėjo 25 dieną.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream“, kuriuo dabar tiekiamas dujų kiekis atitinka tik maždaug 20 proc. jo pajėgumo, pranešė Vokietijos institucijos. Rusijos valstybės valdoma bendrovė pirmadienį paskelbė, kad tiekimas bus sumažintas iki 33 mln.