Užsienio verslas

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė „optimistiškai“ vertinantis tikimybę greitai pasiekti susitarimą, kuris išsklaidytų Rusijos būgštavimus ir leistų atnaujinti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą.  Mevlutas Cavusoglu tai pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kiek anksčiau iškėlus netikėtą naują sąlygą grūdų eksportui iš Ukrainos atblokuoti.

Vakarų valstybių grupė trečiadienį sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu. Mokėjimų atidėjimas nuo rugpjūčio iki bent 2023 metų pabaigos buvo suteiktas Ukrainos vyriausybės prašymu, kuriame Kyjivas pažymėjo, jog mokėjimų atidėjimas jam leistų sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Billas Burnsas trečiadienį pareiškė, kad vienas iš veiksnių, paskatinusių Šri Lankos ekonomikos žlugimą, buvo „kvailas“ kliovimasis investicijomis iš Kinijos, kurios salai itin brangiai kainavo.  Jis pabrėžė, kad Šri Lankos atvejis turėtų būti įspėjimas kitoms valstybėms.  „Kinai turi daug finansų ir įtakos, todėl gali labai patraukliai pristatyti savo investicijas“, – sakė B. Burnsas Aspeno saugumo forume.

Ukrainos centrinis bankas ketvirtadienį devalvavo oficialų grivinos kursą JAV dolerio atžvilgiu, kad apsaugotų užsienio atsargas, atsižvelgdamas į Rusijos sukelto karo poveikį ekonomikai. Centrinio banko pranešime teigiama, kad oficialus grivinos kursas devalvuojamas nuo 29,25 grivinos už vieną JAV dolerį iki 36,57 grivinos, siekiant padidinti ukrainietiškų produktų konkurencingumą ir sustiprinti ekonominį stabilumą, kol karas tęsiasi.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europai, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, lėtai kopia aukštyn, tačiau rinkos dalyviai yra sutelkę dėmesį į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame bus pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidintos pagrindinės palūkanų normos.

Šveicarijos ir Švedijos inžinerijos milžinė ABB ketvirtadienį paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusių tarptautinių sankcijų Maskvai. Grupė apskaičiavo, kad Rusijos rinkai tenka tik 1 ar 2 proc. visos ABB metinės apyvartos, o sprendimas antrojo ketvirčio rezultatams atsieis maždaug 57 mln. JAV dolerių. „ABB nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl vykstančio karo Ukrainoje ir susijusių tarptautinių sankcijų poveikio“, – sakoma grupės pranešime.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė atšaukusi sankcijas privačiai Sirijos oro linijų bendrovei „Cham Wings“, kuri praėjusiais metais buvo įtraukta į juodąjį sąrašą dėl įtariamo vežėjos vaidmens padedant vykdyti nelegalią migraciją į Europą. „Liepos 18 dieną „Cham Wings“ buvo išbraukta iš subjektų, kuriems taikomos ES sankcijos dėl Baltarusijos, sąrašo“, – pranešė ES delegacija Sirijoje.

JAV automobilių gamintoja „Ford“ rengiasi atleisti kelis tūkstančius darbuotojų, siekdama sumažinti išlaidas ir suaktyvinti perėjimą prie elektrinių transporto priemonių, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Manoma, kad grupė artimiausiomis savaitėmis paskelbs apie daugiau nei 4 tūkst. darbo vietų panaikinimą, rašo verslo leidinys „The Wall Street Journal“. Žiniasklaidos priemonės pranešime teigiama, kad gamyklos darbuotojų atleidimai nepalies.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Europa su nerimu laukia, kada ketvirtadienį, pasibaigus suplanuotiems itin svarbaus vamzdyno techninės priežiūros darbams, bus atnaujintas rusiškų dujų tiekimas, nuo jų itin priklausomai Vokietijai kaltinant Kremlių, kad šis naudoja energiją kaip „ginklą“. Eksporto dujotiekio „Nord Stream“ darbas po dešimt dienų trukusių kasmetinių techninės priežiūros darbų turėtų būti atnaujintas 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku.

Faktinis nedarbas Latvijoje birželio pabaigoje sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis negu mėnesiu anksčiau, parodė nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys. Vyrų realus nedarbas pirmąjį vasaros mėnesį smuko 0,3 procentinio punkto iki 7,2 proc., o moterų – 0,1 procentinio punkto iki 5,4 procento. Tuo tarpu registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, birželį smuko 0,2 procentinio punkto iki 5,9 procento.

Metinė infliacija Estijoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), birželį pasiekė 22 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Per metus labiausiai padidėjo išlaidos būstui (66 proc.), transportui (39,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (19,1 proc.). Sveikatos priežiūros paslaugos pabrango 6,5 proc., alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 6,1 proc.

Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). 2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.

Elektros energijos paklausos augimas pasaulyje dėl vangios ekonomikos plėtros ir sparčiai kylančių energijos kainų šiais metais pastebimai lėtėja ir ši tendencija greičiausiai vyraus ir kitąmet, trečiadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). „Elektros energijos paklausos augimas 2022 metais pastebimai lėtėja“, – pažymėjo agentūra savo naujausioje Elektros energijos rinkos ataskaitoje. „2021 metais elektros energijos paklausa pasaulyje padidėjo 6 proc.

Smarkiai pabrangus naftai ir dujoms, Prancūzijos vyriausybė trečiadienį paragino gyventojus pasistengti taupyti energiją ir, be kita ko, vykstant atostogų atjungti nuo elektros tinklo kuo daugiau elektros prietaisų, įskaitant bevielio ryšio maršrutizatorius.

Europos verslo konfederacija trečiadienį įspėjo, jog bet koks sprendimas riboti ekonominį aktyvumą siekiant mažinti rusiškų dujų vartojimą Europoje turės katastrofiškų padarinių. „Priverstinis gamybos mažinimas turės katastrofiškų ekonominių padarinių, o verslui padarys dažnai neatitaisomą žalą“, – pareiškė „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markusas Beyreris po to, kai Europos Komisija paviešino planą, pagal kurį bus siekiama 15 proc.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą. ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

Pirmasis teismo posėdis, kuriame susitiks „Twitter“ ir verslininkas Elonas Muskas, įvyks spalį, antradienį pranešė JAV Delavero valstijos teisėjas, netenkinęs E. Musko prašymo atidėti teismą iki vasario. Teisme bus sprendžiamas ne tik 44 mlrd. JAV dolerių vertės socialinio platformos tinklo įsigijimo klausimas, bet ir paties tinklo ateitis.

Europos Sąjunga svarsto galimybę jau kitą mėnesį savanoriškai 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą valstybėse narėse, baiminantis, kad Rusija gali sumažinti energijos tiekimą, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Pagal planą, pavadintą „Saugokime dujas saugesnei žiemai“, Europos Komisija planuoja Bendrijos narėms rekomenduoti veiksmus, apimančius šildymo ir oro kondicionavimo paslaugų mažinimą, taip pat tam tikras rinka pagrįstas priemones.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Estijoje pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidino grynąjį pelną 1 proc. iki 90,9 mln. eurų ir nurodė, kad augimą visų pirma lėmė mažesni negu prognozuota galimi nuostoliai iš paskolų. Skolinimo privatiems klientams apimtys padidėjo 6 proc., o verslo klientams – 9 procentais. Indėlių suma išaugo 6 procentais. Per pirmąjį pusmetį privatiems klientams buvo išduota paskolų už 575 mln. eurų, o verslui – už 625 mln. eurų.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Latvijoje pirmąjį pusmetį uždirbo 49 mln. eurų – 7 mln. eurų daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai. Pasak banko atstovės Lasmos Dzelmės, pelno augimą paskatino didesnės pajamos ir mažesni nuostoliai iš paskolų, kurių suma buvo nereikšminga, palyginti su 2021 metų pirmąjį pusmetį fiksuotais 6 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos palyginamuoju laikotarpiu iš esmės nepakito. Paskolų portfelis padidėjo 3 proc., o indėlių suma – 7 procentais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga. „Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V. Putinas R. T. Erdoganui per susitikimą Teherane. „Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V. Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.

Europos Sąjungos (ES) atstovai trečiadienį ruošiasi pakeisti dalį įvestų sankcijų Maskvai. Paviešintas dokumento projektas rodo, kad dalis rusiškų bankų lėšų būtų atšald tam, kad būtų išspręsti logistiniai nesutarimai dėl trąšų ir maisto produktų tiekimo, rašo „Reuters“ naujienų agentūra. Toks žingsnis buvo priimtas po to, kai Afrikos lyderiai išreiškė kritiką įvestoms sankcijoms, mat tai paveikė prekybą, logistines grandines.

Europos Komisija nemano, kad Rusija atnaujins dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“ po to, kai šią savaitę bus užbaigta planuota šio dujotiekio techninė priežiūra, antradienį pareiškė už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad jis [dujotiekis] neatnaujins veikimo“, – pareiškė jis reporteriams Singapūre.

Rusijos valstybės valdoma dujų milžinė „Gazprom“ tvirtina, kad dujų tiekimas Europai sumažintas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių, antradienį pranešė du stambūs Rusijos dujų koncerno klientai Vokietijoje, dar padidinę nuogąstavimus dėl tolesnių tiekimo sutrikimų.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis patikino, kad šalis neuždarys anglimis kūrenamų elektrinių ir tęs anglių gavybą, praneša Lenkijos visuomeninis radijas. Klimato ir aplinkosaugos ministrė Anna Moskwa savo ruožtu pareiškė, kad Lenkija toliau importuos anglis. „Ministras pirmininkas priėmė sprendimą, pagal kurį valstybinės bendrovės turės padidinti anglių importą. Kad būtų galima tenkinti einamuosius poreikius, bet ir turėti atsargų“, – pažymėjo ji.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ stiprina bendradarbiavimą su Ukrainos klientais ir pradėjo gabenti naftos produktus. Šiuos produktus į Ukrainą bendrovė planuoja gabenti 2-3 kartus per savaitę. Tikimasi, kad tarptautiniai pervežimai aplenkiant Baltarusiją iki vasaros pabaigos pasieks iki 30 tūkst. t apimtis per mėnesį. Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje sutrūkinėjo įprastos ir regionui svarbios logistikos grandinės.

Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS ir jos pilotams atstovaujančios profsąjungos antradienį pranešė pasiekusios susitarimą, kuris užbaigs dvi savaites trukusį streiką, vežėjai atsiėjusį nuo 9 iki 12 mln. JAV dolerių per dieną. Susitarimą patvirtino ir bendrovė, ir profsąjungos, o jis pasiektas po derybų, įvykusių pirmadienį ir trukusių iki pat ankstaus antradienio ryto. „Po 15 dienų trukusio streiko SAS ir „SAS Scandinavia“ pilotų profesinės sąjungos baigė derybas.

Europos pastangų diversifikuoti dujų tiekėjus nepakaks, kad šią žiemą žemynas galėtų išgyventi be rusiškų dujų, pirmadienį perspėjo Tarptautinės energetikos agentūros (TAE) vadovas, ragindamas nedelsiant imtis veiksmų mažinti paklausą. Organizacijos vadovo Fatiho Birolio komentarai paskelbti Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen Baku pasirašius energetikos sutartį, pagal kurią per ateinančius kelerius metus dujų tiekimas iš Azerbaidžano padvigubės.

Latvijos uostuose 2022 metų pirmąjį pusmetį perkrauta 23,581 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Latvijos uostuose daugiausia perkrauta birių krovinių – 12,294 mln. tonų. Palyginti su analogišku 2021 metų laikotarpiu, rodiklis išaugo 31,9 procento. Grūdų ir jų produktų perkrauta 2,798 mln. tonų – 0,1 proc. mažiau nei atitinkamu 2021 metų laikotarpiu. Medienos drožlių perkrauta 1,066 mln.

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ pernai Lietuvoje uždirbo 103,1 mln. eurų grynojo pelno – 29 kartus daugiau ne 2020-aisiais, kai jis buvo 3,5 mln. eurų. Įmonė pernai gavo 174,2 mln. eurų pajamų – 2,8 karto daugiau nei 2020 metais, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

JAV ir Europos automobilių gamintoja „Stellantis“ pirmadienį pranešė, kad Kinijoje nutrauks savo visureigio „Jeep“ gamybą, nepavykus įsigyti daugumos bendros įmonės su vietos bendrove „Guangzhou Automobile Group“ (GAC) akcijų.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pirmadienį pradėjo vizitą Alžyre, ketindamas pasirašyti keletą susitarimų, įskaitant susitarimą dėl energetikos, kuriuo sieks padidinti dujų tiekimą ir sumažinti savo šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų. M. Draghi priėmė Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as, o antradienį abu lyderiai pirmininkaus ministrų susitikimui, kuriame turėtų būti pasirašyti keli susitarimai.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada kelia grėsmę grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių prie bado slenksčio esančių žmonių ir turi būti nutraukta, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Daugeliui žmonių tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir tas klausimas yra toks, kad Rusija turi nutraukti blokadą ir leisti eksportuoti ukrainietiškus grūdus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

Pirmadienio rytą Latvijos ir Rusijos pasienyje esančiame Terechovo kontrolės punkte driekėsi maždaug 880 vilkikų, laukiančių galimybės įvažiuoti į Rusiją, eilė, pranešė Valstybinė mokesčių tarnyba. Per praėjusią parą sieną minėtame punkte kirto 174 vilkikai.  Šiuo metu numatoma vilkikų laukimo trukmė pasienyje yra 122 valandos, arba daugiau nei penkios dienos. Prie Grebnevo punkto savo eilės įvažiuoti į Rusiją laukia apie 400 vilkikų.

H&M pirmadienį paskelbė nusprendusi užbaigti savo veiklą Rusijoje, kurioje Švedijos drabužių mažmeninės prekybos milžinė nuo kovo mėnesio dėl Maskvos invazijos į Ukrainą yra sustabdžiusi visus pardavimus. „Kruopščiai viską apsvarstę, manome, jog, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, tęsti mūsų veiklą Rusijoje yra neįmanoma“, – pažymėjo H&M pranešime cituojama grupės vadovė Helena Helmersson.

Investuotojams sutelkus dėmesį į Europos Centrinį Banką (ECB), kuris šią savaitę pagaliau padidins palūkanų normas euro zonoje, kad pažabotų sparčiai kylančią infliaciją, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesiją pradėjo su pliuso ženklu. Frankfurto indeksas DAX sesijos pradžioje paaugo 0,5 proc., kaip ir Paryžiaus CAC 40. Londono FTSE 100 paūgėjo 0,8 procento. ECB ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidins savo palūkanų normas.

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ iki sutrikimų atsarginių dalių tiekimo grandinėje atsiradimo dalį savo orlaivių parko ilgam laikui išnuomojo kitoms oro bendrovėms, todėl dabar oro vežėja trumpam laikui nuomojasi orlaivius iš kitų vežėjų, kad jai nereikėtų atšaukinėti skrydžių, interviu agentūrai BNS pareiškė „Air Baltic“ vadovas Martinas Gaussas.

Metinė infliacija Lenkijoje birželį pasiekė 15,5 proc., o per mėnesį vartotojų kainos pakilo 1,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Metinės infliacijos rodiklis pirmąjį vasaros mėnesį buvo šiek tiek mažesnis už šio mėnesio pradžioje skelbtą išankstinį 15,6 proc. įvertį, pranešė Lenkijos radijas, remdamasis naujienų agentūra PAP. Gegužę metinė infliacija Lenkijoje siekė 13,9 proc., o balandį – 12,4 procento.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje, kur aptars padėtį rinkose vykstant karui Ukrainoje, Europos Komisijos parengtą reglamentą dėl augalų apsaugos, bendros žemės ūkio politikos strateginių planų.   Pasak ministro, pagrindinė problema išlieka Ukrainos grūdų išvežimas ir sklandus tolesnis jų transportavimas, todėl taryboje jis planuoja kalbėti apie galimus būdus sušvelninti situaciją.

Nuo pat pandemijos pradžios 2019 m. antrąjį šių metų ketvirtį viena didžiausių pasaulio ekonomikų augo lėčiausiu tempu, rodo oficialioji šalies statistika. Ji atspindi laikotarpį, kai tokie didmiesčiai, kaip Šanchajus buvo uždaryti siekiant sustabdyti pandemiją. Šią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad nuo balandžio iki birželio Kinijos bendrojo vidaus produkto augimas susitraukė iki 2,6 proc. Tai prasčiausias rodiklis per pastaruosius dvejus metus.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjunga (ES) planuoja iš esmės atsisakyti Rusijoje išgaunamos naftos. Tačiau juodojo aukso poreikis dėl to neišnyks. Panašu, kad rusišką produkciją pakeis nafta iš Azerbaidžano. Kaip praneša „Fox Bussines“, visiškai atsiribodama nuo Rusijos, kuri užpuolė Ukrainą, ES siekia susitarti dėl naftos tiekimo su Azerbaidžanu. Tai numatoma Europos Komisijos parengtame plane bendrijos narėms.

Didėjant neapibrėžtumui dėl rusiškų dujų tiekimo, artimiausią šaltąjį sezoną kai kuriose Europos šalyse gali būti ribojamas energijos kiekis. Tokios galimybės neatmeta energijos milžinės „Shell“ vadovas Benas van Burdenas, praneša BBC. Jo teigimu, Europos laukia „tikrai sunki žiema“. Energijos išteklių kainos pasiekė rekordinį lygį po to, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to Kremliaus režimui buvo pritaikytos griežtos sankcijos.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kritikuoja Europos Komisijos siūlomą naują, jau septintąjį, sankcijų Rusijai paketą.  L. Linkevičius pastebi, kad Europos Sąjunga Rusijai sumokėjo daugiau pinigų už perkamą naftą, dujas bei anglį, nei skyrė pinigų pagalbai Ukrainai.  Apie tai jis skelbia socialiniame tinkle „Twitter“.  „Rengiamas 7-asis sankcijų paketas.

Vienas iš pasaulinės kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų ir savininkų milijardierius Billas Gatesas pareiškė planuojantis paaukoti visą savo turtą ir išnykti iš pasaulio turtingiausiųjų sąrašo. Taip verslininkas pareiškė po to, kai paaukojo 20 mlrd. JAV dolerių (panašiai būtų ir eurais) labdaros fondui, rašo BBC. Ketvirtas turtingiausias planetos žmogus sako turintis „pareigą“ grąžinti savo turtą visuomenei.