Taip siekiama sumažinti kuro trūkumą šalyje.
Tuo metu kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas pritarė kai kurių profesinių sąjungų raginimams antradienį surengti visuotinį streiką.
Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne televizijai TF1 teigė, kad jeigu situacija pirmadienį vis dar išliks tokia įtempta, valdžia imsis daugiau priemonių panašių į tas, kurios buvo pritaikytos praėjusią savaitę.
Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.
„Tai yra per daug“, – teigė E. Borne.
Premjerė taip pat kreipėsi į energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojus prašydama jų „neblokuoti šalies su visais iš to kylančiais sunkumais“.
Šalies vyriausybė pranešė, kad jau per tris savaites trunkančius streikus nukentėjo trys iš septynių šalies naftos perdirbimo gamyklų ir penkios pagrindinės šalies kuro saugyklos (iš maždaug 200).
Prancūzijos darbdavių federacijos MEDEF prezidentas Geoffroy Roux de Bezieux radijui „J“ sakė, kad jeigu kuro trūkumas tęsis dar vieną savaitę, tai gali turėti realios įtakos šalies ekonomikai.
„Tai nėra normalus streikas“, – teigė G. R. de Brezieux.
„Teisė streikuoti turi ribas“, – pridūrė jis.
Benzino krizė kilo tuo metu, kai dėl didelių energijos kainų ir infliacijos mažėja Prancūzijos namų ūkių perkamoji galia.
Ūkininkai, ypač šalies šiaurėje, sunkiai randa kuro, kuris yra reikalingas, kad laiku būtų pasodinti žiemkenčiai.
Visuotinis streikas
E. Borne perspėjimai pasigirdo po to, kai sekmadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Paryžiaus gatves protestuoti dėl kylančių pragyvenimo kainų, prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės neveiksnumo ir dėl klimato kaitos.
Eitynes organizavo kairiojo sparno E. Macrono oponentai, o joms vadovavo kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) lyderis J-L. Melenchonas.
Nors didžioji dalis protestuotojų išsiskirstė taikiai, tačiau saugumo pajėgos buvo apmėtytos daiktais, todėl jos buvo priverstos į minią paleisti ašarines dujas ir panaudoti lazdas. Eitynių pakraštyje ėję juodais rūbais apsirengę kaukėti vyrai nusiaubė banką.
Kai kurie protestuotojai vilkėjo geltonas liemenes, kurios tapo smurtinių antivyriausybinių protestų simboliu.
Plataus masto „geltonųjų liemenių“ protesto veiksmai prasidėjo 2018 metų lapkritį Prancūzijoje prieš kylančias degalų kainas. Vėliau demonstrantai pradėjo protestuoti prieš gyventojų nuskurdinimą, reikalaudami didinti minimalų atlyginimą ir pensijas bei gerinti socialinę apsaugą.
„Viršuje esantys žmonės prarado ryšį“, – teigė LFI aktyvistas Christopheris Savidanas (Kristoferis Savidanas), kuris neturi darbo jau penkerius metus.
„Mes mokame mokesčius – mes nežinome kodėl. Viskas eina į kanalizaciją“, – teigė jis.
E. Macrono oponentai tikisi pasinaudoti rugsėjo pabaigoje prasidėjusio ginčo dėl naftos perdirbimo gamyklų pagreičiu.
„Turėsime tokią savaitę, kurią nedažnai pamatysime“, – teigė J.-L. Melenchonas sakydamas kalbą susirinkusiai miniai.
„Viskas dera. Pradedame nuo šių eitynių, kurios yra didžiulė sėkmė“, – pridūrė jis.
J.-L. Melenchonas taip pat paragino antradienį surengti „visuotinį streiką“. Kai kurios profesinės sąjungos, bet ne visos, šią dieną paskelbė nacionaline streiko diena. Jos metu planuoja protestuoti kelių transporto, geležinkelių ir viešojo sektoriaus darbuotojai.
Didžiulis pelnas
Milžiniškas energetikos grupių pelnas, susijęs su rekordinėmis kuro kainomis, sukėlė darbuotojų, kurie siekia didesnio atlyginimo, pasipiktinimą.
Tačiau kai kurie vairuotojai prarado kantrybę, nes sunku rasti kuro savo transporto priemonėms. Dauguma įmonių sumažino savo kelionių ir pristatymų kiekius, stygių pajuto net skubios pagalbos tarnybos.
Agentūros BVA penktadienį pristatyta apklausa rodo, kad tik 37 proc. asmenų palaiko naftos pramonės darbuotojų streikus
Prancūzijos vyriausybė atidžiai stebi streikus ir protestus, ji per kelis ateinančius mėnesius siekia priimti labai prieštaringai vertinamą pensijų sistemos pakeitimą.
E. Macronas, kuris buvo perrinktas antrajai kadencijai balandį, pažadėjo, kad pensinį amžių prailgins iki 62 metų. Jis numatė šią reformą priimti iki žiemos pabaigos.
„Aš tikrai nerimauju“, – naujienų agentūrai AFP teigė vienas iš valdančiosios partijos parlamentarų, norėjęs likti anonimu.
„Turime rasti kelią tarp reformų poreikio ir fakto, kad žmonės yra susierzinę ir pavargę“, – sakė jis.
„TotalEnergies“ penktadienį paskelbė, kad pasiekė susitarimą dėl darbo užmokesčio su dviem didžiausiomis profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis naftos perdirbimo gamyklų personalui.
Susitarimas didina viltis, kad ginčas greitai baigsis.
Kairiųjų pažiūrų profsąjunga CGT atsisakė priimti susitarimą, o jos nariai ir toliau streikuoja.
