Užsienio verslas

Maskva 2023 metų pradžioje gali sumažinti naftos gavybą 7 proc., atsakydama į naftos kainų viršutinę ribą, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, penktadienį pranešė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas. „Kitų metų pradžioje galėtume sumažinti gavybą 500–700 tūkst. barelių per dieną. Mums tai yra maždaug 5–7 proc.,“ – Rusijos naujienų agentūrų teigimu, sakė Aleksandras Novakas, atsakingas už Maskvos energetikos politiką.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) arbitrai trečiadienį padarė išvadą, kad Jungtinės Valstijos negali reikalauti, jog produktai iš Honkongo būtų pažymėti kaip „pagamintus Kinijoje“ – šį reikalavimą Vašingtonas pateikė atsakydamas į susidorojimą su demokratiniais protestais Honkonge 2019–2020 metais. PPO Ginčų sprendimo taryba nusprendė, kad JAV pažeidė savo įsipareigojimus, numatytus PPO taisyklėse, ir atmetė Vašingtono argumentą, esą JAV „esminiai saugumo interesai“ leidžia tokį ženklinimą.

Per 11 šių metų mėnesių pasaulyje išlydyta 1,691 mlrd. tonų plieno – 3,7 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, pranešė Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“). Šie duomenys atspindi 64-ių valstybių, kurioms tenka 98 proc. plieno gamybos pasaulyje, juodosios metalurgijos pramonės rezultatus. Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sumenko 1,4 proc. iki 935,1 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje sunyko 10,1 proc. iki 127,4 mln.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai lapkritį traukėsi 10-ą mėnesį, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, pratęsdami rekordinę mažėjimo seriją aukštų hipotekos palūkanų ir mažų atsargų fone. JAV nekilnojamojo turto sektorius, kuris yra jautrus palūkanų normų pokyčiams, prislopo, kai centrinis bankas šiais metais kelis kartus padidino bazinę paskolų palūkanų normą, siekdamas pristabdyti sparčiai augančią infliaciją ir atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Ukrainos komerciniai bankai per 11 šių metų mėnesių uždirbo 19,429 mlrd. grivinų grynojo pelno – 70,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banku. Vien per praėjusį mėnesį pelno uždirbta 2,3 karto daugiau nei pernai lapkritį – 8,451 mlrd. grivinų. Pajamos sausį-lapkritį augo 32 proc. iki 322 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 karto iki 302,6 mlrd. grivinų.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Prancūzijos privačių duomenų apsaugos institucija ketvirtadienį paskelbė skyrusi JAV technologijų milžinei „Microsoft“ 60 mln. eurų (64 mln. JAV dolerių) baudą už reklaminių slapukų naudojimą vartotojų įrenginiuose. Didžiausią 2022 metais baudą skyrusi Prancūzijos nacionalinė informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisija (CNIL) teigė, kad „Microsoft“ paieškos sistemoje „Bing“ nebuvo naudojama sistema, leidžianti vartotojams atsisakyti slapukų taip pat, kaip juos priimti.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai pasiekė lubas, nieko naujo nebesugalvojama, o dabar svarbiausia jas įgyvendinti, sako Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys. „Seniai sakiau, kad sankcijos pasiekė savo lubas ir kokių nors naujovių, inovacijų tose sankcijose būti negali“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

 Suomijoje nuo 2024-ųjų bus išgaunamas uranas, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“. Planuojama, kad bendrovės „Terrafame“ atitinkama gamykla Sotkamo vietovėje Suomijos centrinėje dalyje visu pajėgumu pradės veikti iki 2026 metų, kuris veikiausiais sieks maždaug 200 tonų per metus. „Yle“ pažymi, jog ši gamykla bus vienintelė tokia Europoje. Be to skelbiama, jog Suomijoje išgautas uranas į branduolinį kurą bus perdirbimas užsienyje.

Pasaulio bankas antradienį sumažino Kinijos augimo prognozę šiems metams, nes pandemija ir nekilnojamojo turto sektoriaus krizė paveikė antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.  Savo pranešime institucija sumažino prognozę iki 2,7 proc., palyginti su 4,3 proc. įverčiu, prognozuotu birželį.  Pasaulio bankas taip pat pakoregavo kitų metų prognozę, sumažindamas ją nuo 5,2 iki 4,3 procento.

Lapkritį Taivanas gavo mažiausiai užsakymų eksportui nuo pat finansų krizės piko, o tai gali rodyti, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikatos būklė. Taivanas yra pasaulinis elektronikos, ypač naujausių puslaidininkių, tiekėjas, o užsakymų mažėjimas rodo, kad technologijų produktų paklausa visame pasaulyje silpnėja. Antradienį Ekonomikos ministerijos paskelbtais duomenimis, užsakymų iš užsienio sumažėjo 23 procentais.

Ukraina gavo iš Nyderlandų 200 mln. eurų lengvatinę paskolą per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) administracinės sąskaitos mechanizmą, skelbia „Ukrinform“, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Paskolos grąžinimo laikotarpis – 10 metų nuo jos panaudojimo, atsižvelgiant į 4,5 metų lengvatinį laikotarpį, o palūkanų dydis prilygsta TVF bazinei palūkanų normai (3,641 proc. metų palūkanų). Finansavimas skirtas Ukrainos iždo būtiniausioms išlaidoms paremti.

Elonas Muskas antradienį pareiškė, kad vos radęs sau pamainą atsistatydins iš socialinio tinklo „Twitter“ generalinio direktoriaus pareigų, taip turbūt atsakydamas į savo inicijuotos apklausos, kai vartotojai nubalsavo už jo pasitraukimą, rezultatus.

Vokietijos federalinis bankas (Bundesbankas) prognozuoja, jog šalies ekonomika ateinančiais metais trauksis, infliacija išliks didelė, o palaipsnio ekonominės padėties gerėjimo galima tikėtis tik antrąjį pusmetį, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas iš pradžių mažės, tačiau nuo antrojo pusmečio tikimės laipsniško gerėjimo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, pristatydamas naują Vokietijos federalinio banko prognozę.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pasiekė susitarimą su Europos Komisija dėl dviejų tyrimų, susijusių su antikonkurencine praktika, ypač naudojant trečiųjų šalių pardavėjų duomenis platformos pardavimams padidinti, nutraukimo. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) paskelbė apie „Amazon“ įsipareigojimus, pavadindama juos mažesnių mažmenininkų, parduodančių produktus „Amazon“ internetinėje prekyvietėje, pergale.

Faktinis nedarbas Latvijoje lapkritį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 6,4 proc., vyrų – padidėjo 0,2 punkto iki 7,4 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 67,2 tūkst. bedarbių (oficialiai registruotų – 51,6 tūkst.), iš jų 31,5 tūkst. buvo moterys, 35,7 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,8 tūkst., o per metus – 0,7 tūkstančio.

Šiemet iš Rusijos išvyko apie 100 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, antradienį pranešė Rusijos skaitmeninės plėtros ministras – nuo tada, kai vasario 24 dieną Maskva įsiveržė į Ukrainą. Jaunų rusų būriai suskubo bėgti iš šalies, ypač tie, kurie dirba IT sektoriuje ir gali dirbti nuotoliniu būdu, o tai sukėlė baimę dėl protų nutekėjimo. Po kelių mėnesių rugsėjo pabaigoje paskelbta šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija sukėlė dar vieną pasitraukimų bangą. „Iki 10 proc.

Didžiosios Britanijos reguliavimo institucijos antradienį pranešė nubaudusios banką TSB 48,7 mln. svarų (59 mln. JAV dolerių) bauda už tai, kad įdiegus informacinių technologijų (IT) atnaujinimą įvyko sutrikimas, dėl kurio klientai negalėjo naudotis banko paslaugomis. Didžiosios Britanijos skolintojas jau yra sumokėjęs 32,7 mln.

Prancūzijos teismas pirmadienį įpareigojo „Apple“ sumokėti 1 mln. eurų (1,06 mln. JAV dolerių) dėl nesąžiningų sąlygų taikymo programėlių kūrėjams bei nurodė naudojamą praktiką suderinti su naujaisiais ES reglamentais. Sprendimas priimtas byloje, kurią 2017 metais pradėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as, apkaltinęs JAV technologijų milžinę taikius mokesčius Prancūzijos startuoliams, norėjusiems pardavinėti savo programėles bendrovės platformoje.

Lenkijos naftos perdirbėjo „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pareiškė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo degalams šalyje grąžinimas nuo sausio į 23 proc. lygį neturėtų smarkiai paveikti jų galutinės kainos, skelbia Lenkijos radijas. D. Obajtekas patikino, kad „Orlen“ „dės visas pastangas, kad po Naujųjų metų degalų kainos būtų kuo artimesnės dabartinėms“. „Visų pirma, bendrovių susijungimas (prijungimas prie „Orlen“ mažesnės konkurentės „Lotos“ – BNS) padėjo stabilizuoti kainas.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Greitojo maisto užkandinės Prancūzijoje netrukus nebegalės naudoti vienkartinių indų, lėkščių, puodelių ir stalo įrankių, kai klientai užkandžiauja vietoje. Tokį reikalavimą numato 2020 metais patvirtintas įstatymas, skirtas mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą, kurio atitinkamos sąlygos įsigalios jau netrukus.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus 10 šių metų mėnesių sulaukė 1,888 mln. svečių – 64,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,6 karto iki 983,7 tūkst., vietinių klientų – 17,8 proc. iki 904,2 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,2 proc. iki 3,378 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,83 mln., Latvijos gyventojų – 15,6 proc. iki 1,548 milijono.

Rygos tarptautinis oro uostas planuoja ateinančiais metais į įvairius projektus investuoti beveik 27 mln. eurų, pranešė jo vadovė Laila Odina. Jos žodžiais, kitąmet tikimasi reikšmingos pažangos įgyvendinant du ilgalaikius projektus – planuojama skelbti statybos viešųjų pirkimų konkursą dėl naujo keleivių terminalo projekto, o investuotojų pritraukimo konkursas bus baigtas įgyvendinant „RIX Airport City“ plėtros projektą. Oro uosto numatytas 2023-ųjų investicijų biudžetas – bemaž 27 mln.

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.  Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

Degalų mažmeninės kainos Baltijos valstybėse praėjusią savaitę toliau mažėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę iki gruodžio 16-osios nepakito – 1,599 euro, Rygoje – sumenko nuo 1,674 iki 1,614 euro, Taline – nuo 1,759 iki 1,699 euro.

Rusijos centrinio banko vadovė penktadienį paskelbė, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks apie 3 procentus. Palyginti su 2021-aisiais – kai buvo likę vieneri metai iki sankcijų paskelbimo ir įmonių pasitraukimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą – tai yra staigus pokytis.

Europos Sąjungos valstybės narės ir parlamentarai sekmadienį paskelbė, kad susitarė dėl bloko anglies dioksido rinkos reformos, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas. Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.

Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ šių metų lapkritį pasirašius susitarimą su Saudo Arabijos bendrove „Aramco Overseas Company“ dėl 30 proc. naftos perdirbimo „Lotos“ gamyklos akcijų pardavimo, „Orlen“ sulaukė kaltinimų, kad pardavimas vykdomas pažeidžiant įstatymų nuostatas, skelbia lenkų verslo portalas „Business Insider“. Bendrovė tokius kaltinimus griežtai atmetė. „Orlen“ niekada nepažeidė įstatymų nuostatų“, – rašoma paskelbtame pranešime.

Kavinių tinklo „Starbucks“ darbuotojai, siekiantys įkurti profsąjungas, visoje JAV planuoja trijų dienų streiką, kuris prasidės penktadienį. Pasak darbuotojams atstovaujančios „Starbucks Workers United“, organizuojančios akciją, streike planuoja dalyvauti daugiau nei 1 tūkst. baristų iš 100 kavinių. Šis streikas bus ilgiausias per metus, per kuriuos mėginama įkurti profsąjungas. Kartu tai bus jau antras didelis kavinių tinklo darbuotojų streikas per mėnesį.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie bazinių palūkanų normų padidinimą, pratęsdamas mažesnių kėlimų ciklą, bankui užsiminus, kad kitais metais skolinimosi išlaidos gali vėl šiek tiek padidėti. Centriniai bankai visame pasaulyje didina palūkanų normas, siekdami pažaboti sparčiai augančią infliaciją, kurią sukėlė pasaulinės tiekimo grandinės kliūtys ir karas Ukrainoje. Norvegijos bankui tai yra jau penktas palūkanų didinimas iš eilės, tačiau antrasis padidinimas 0,25 procento.

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė uždariusi paskutines savo parduotuves Rusijoje ir Baltarusijoje, užbaigdama laipsnišką pasitraukimo iš rinkos procesą, pradėtą kilus karui Ukrainoje. Sustabdžiusi pardavimus Rusijoje kovo mėnesį, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, H&M liepą paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos rinkos bei tai, kad šis žingsnis jai atsieis 2,1 mlrd. Švedijos kronų (apie 193 mln.

Siekdamas pažaboti į kelių dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją, Anglijos bankas ketvirtadienį padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto iki 3,5 proc. – aukščiausio per 14 metų lygio. Bazinę palūkanų normą Anglijos bankas padidino devintą kartą iš eilės.

Euro zonos ekonomikos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu temdys smukimo rizika, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, prie „reikšmingų“ rizikos veiksnių priskyrusi karą Ukrainoje.

Euro zona turėtų pasirengti tam, kad palūkanų normos bus dar didinamos po 0,5 procentinio punkto siekiant sumažinti infliaciją, kuri atkakliai laikosi aukštuose lygiuose, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Euro zonos centrinio banko Valdančioji taryba ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Euro zonos ekonomika šį ir ateinantį ketvirtį gali trauktis dėl aukštų energijos kainų, tačiau 2023 metais ji vis tiek turėtų pasiekti silpną augimą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ekonomikos augimas pasieks 0,5 proc., prognozuoja bankas, sumažinęs ankstesnę 0,9 proc. augimo prognozę. Tuo tarpu 2024-aisiais, banko skaičiavimais, turėtų būti pasiektas didesnis – 1,9 proc. – augimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Europos investicijų bankas (EIB) skolina 65 mln. eurų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. EIB interneto svetainėje nurodoma, kad paskolos sutartis pasirašyta gruodžio 9 dieną.  Klaipėdos uostas šios informacijos nekomentuoja, tačiau pranešė, kad jo vadovas Algis Latakas ir EIB viceprezidentas Thomas Ostros (Tomas Ostros) paskolos sutartį oficialiai pasirašys pirmadienį Vilniuje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Latvijoje veikiantys bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 216,878 mln. eurų pelno – 2,4 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies finansų sektoriaus priežiūros institucijos – Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) – paskelbti duomenys. Bankų palūkanų pajamos sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 2,7 proc. iki 409,313 mln. eurų, o palūkanų išlaidos sumažėjo 26,4 proc. iki 37,832 mln. eurų. Pajamos iš komisinių smuko 2,2 proc.

Pasaulinė skaitmeninių komunikacijos technologijų paslaugų teikėja „Notified“ planuoja plėtrą Vilniuje. Per artėjančius penkerius metus įmonė planuoja savo dabartinę 70 darbuotojų komandą patrigubinti – papildyti keliais šimtais naujų specialistų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“.  Anot „Notified“ personalo skyriaus vadovės Leanne Boller, įmonė nusprendė investuoti į Lietuvos technologijų specialistus.

JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas sako, jog tebėra neaišku, ar JAV ekonomiką ištiks recesija, nors JAV centrinis bankas ir pablogino šalies ekonomikos augimo 2023 metais prognozę ir dabar numato, kad prieaugis kitąmet sudarys tik 0,5 proc., o ne 1,2 proc., kaip prognozuota anksčiau. „Nemanau, jog kas nors žinotų, ar mus ištiks recesija, ar ne, ir jeigu taip, ar tai bus gili recesija, ar ne.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad nuo 2024 metų birželio bus gerokai padidinti leidžiamų neštis į lėktuvų salonus skysčių kiekiai. Šiuo metu tarptautiniuose oro uostuose į orlaivių salonus galima įsinešti tik mažiau nei 100 ml skysčių kiekius, su sąlyga, kad saugumo patikros metu buteliukai su skysčiais bus sudėti į skaidrius maišelius.

„Zara“ savininkė „Inditex“ trečiadienį pranešė, kad trečiąjį fiskalinių metų ketvirtį jos pelnas šoktelėjo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje poveikio verslo sąnaudoms. Grupė, kuriai taip pat valdo „Massimo Dutti“, pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos iki spalio 31 dienos uždirbo 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) grynąjį pelną, palyginti su 1,23 mlrd. eurų per tą patį laikotarpį pernai.  „Factset“ apklausti analitikai taip pat tikėjosi 1,3 mlrd.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Lenkijos energetikos milžinei „Orlen“ užbaigus valstybės kontroliuotos gamtinių dujų įmonės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) prisijungimo sandorį, buvo pareikštas dar vienas ieškinys, kuriuo reikalaujama panaikinti 2022 metų spalio 10 dienos PGNiG neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą patvirtinti bendrovės susijungimą su „Orlen“, praneša Lenkijos verslo leidinys „Parkiet“. Pasak leidinio, šių metų gruodžio 12 dieną „Orlen“ gavo informacijos, jog iškeltas dar viena...

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pranešė priėmęs du galutinius investicinius sprendimus dėl naftos ir dujų projektų Norvegijos šelfe plėtojimo kartu su partneriais, įskaitant „Aker BP“ ir „Equinor Energy“. Pirmasis investicinis sprendimas susijęs su plotais, kurie priklausys projektui NOAKA ir bus plėtojami kartu su „Aker BP“ bei „Equinor Energy“.  „Orlen“ dalis šiame projekte sudarys 12,3 proc., rašoma Lenkijos naftos koncerno per biržą paskelbtame pranešime.

Lietuvai neketinant politiškai derėtis su Minsko režimu dėl baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimo per Lietuvą mainais į ukrainietiškų grūdų tranzitą per Baltarusiją, tačiau neatmetant jų vežimo komerciniais pagrindais, iniciatyvą vežti gūdus šiuo keliu pirmiausiai turėtų rodyti Ukraina, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas.  „Mano manymu, pati Ukraina turėtų norėti tą daryti, išeiti ta iniciatyva turėtų iš Ukrainos pirmiausiai.