Užsienio verslas

Pernai rugsėjį sprogusios abiejų Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą „Nord Stream“ gijos nepalaidojo Maskvos vilčių atgaivinti projektą, skelbia Vakarų žiniasklaida. Rusija planuoja atnaujinti „Nord Stream“ dujotiekius, rašo „RedaktionsNetzwerk Deutschland“. Apie tai anksčiau rašė JAV „The New York Times“ ir Vokietijos „Berliner Zeitung“, primena Lenkijos radijas.

Pietų Korėjos rinkos priežiūros institucija antradienį paskelbė skyrusi „Tesla“ 2,85 mlrd. vonų (2,2 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad bendrovė neinformavo klientų, jog jos gaminamų elektrinių transporto priemonių vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas šaltuoju metų laiku gali sutrumpėti perpus. Pietų Korėjos sąžiningos prekybos komisija (KFTC) nurodė, jog bendrovė perdėjo ir pateikė klaidingus teiginius apie savo elektromobilių nuvažiuojamą atstumą ir įkrovimo greitį.

Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ stebėtojų taryba patvirtino bendrovės strateginius aplinkosaugos, socialinius ir valdymo tvarumo prioritetus, įskaitant įsipareigojimą iki 2050 metų pasiekti anglies dioksido neutralumą, pranešė bendrovė. „Tvarumas visada buvo neatsiejama „Air Baltic“ verslo ir kultūros dalis – neabejotinai ne tik švaraus oro, bet ir aplinkos, ekonomikos, technologijų, įmonės valdymo ir socialiniu požiūriu.

Prancūzijos inžinerijos grupė „Gaztransport & Technigaz“ (GTT) stabdo veiklą Rusijoje, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. GTT yra pasaulinė membraninių konteinerių sistemų, naudojamų suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) transportuoti ir saugoti, gamybos lyderė.

Paskutinėmis 2022-ųjų dienomis pradėjęs veikti pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – antradienį priėmė pirmąjį krovinį iš JAV, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Plaukiojantis išdujinimo laivas „Hoegh Esperanza“ Vilhelmshafeno uoste prisišvartavo gruodžio 15-ąją, o terminalo atidarymo iškilminga ceremija, dalyvaujant kancleriui Olafui Scholzui, įvyko dviem dienomis vėliau.

Europoje didmeninės gamtinių dujų kainos pirmadienį nukrito iki žemiausio lygio nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, dėl kurio pernai dujos buvo pabrangusios iki rekordinių aukštumų. Švelni žiema iki šiol leido šalims išnaudoti mažiau sukauptų dujų atsargų, paruoštų prognozuojant, kad sumažės tiekimas iš Rusijos, kuri prieš karą buvo pagrindinė Europos tiekėja.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Prancūzijos mados namai „Balenciaga“ įsivėlė į didžiulį skandalą dėl reklamos, kurioje vaikus vaizdavo su užuomina į sadomazochistinį seksą. Prekės ženklo reklaminėse nuotraukose vaikai laiko rankinukus – pliušinius meškinus, kurie vilki sadomazochistinę aprangą, o prie vaikų reklamoje eksponuojamos tinklinės kojinės, grandinės, antkakliai ir virvės sukėlė pasipiktinimą.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 17,7 proc. didesnė nei užpernai gruodį – 3162 eurai. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) butai Taline pabrango 8,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį išaugo 12,5 proc., per metus – 26 proc. iki 3134 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 19,4 proc., bet per metus sumažėjo 25,8 proc.

Rusiškų dujų eksportas į šalis, nepriklausančias buvusių sovietinių respublikų grupei, 2022 metais smuko 45,5 proc., pirmadienį parodė dujų milžinės „Gazprom“ paskelbti duomenys. „Gazprom“ pranešime teigiama, kad eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS), 2022-aisiais siekė 100,9 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 185,1 mlrd. kubinių metrų 2021 metais.

Gamtinių dujų kainos Europos rinkoje pirmąją 2023 metų prekybos sesiją toliau mažėjo,  Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF nukrito iki 72,5 euro už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiau lygio, fiksuoto Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – beveik 80 proc.

Brangiausiai 2022 metais Estijoje butas parduotas Taline už 1,6 mln. eurų, tuo tarpu didžiausios vertės buto perleidimo sandoris Estijos ir Latvijos pasienyje esančiame Valgos mieste sudarytas tik už 49,9 tūkst. eurų. Pietvakarių pajūrio kurorte Pernu brangiausias buto perleidimo sandoris siekė 570 tūkst. eurų, antrame pagal dydį šalyje Tartu mieste – 426 tūkst. eurų, pranešė nekilnojamojo turto agentūra „LVM Kinnisvara“, remdamasi Žemės valdybos duomenimis.

Dubajus sekmadienį panaikino 30 proc. mokestį alkoholio pardavimams ir leido nemokamai gauti reikiamas alkoholinių gėrimų pardavimo licencijas, regis, siekdamas dar labiau skatinti turizmą.  Netikėtas pranešimas, kurį išplatino dvi su alkoholinių gėrimų platinimu susijusios įmonės, tikriausiai buvo paskelbtas vyriausybės nutarimu, priimtu Dubajaus emyro šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo šeimos.

Populiariausia pasaulyje kriptovaliuta per praėjusius metus nuvertėjo daugiau kaip 60 procentų. „CoinDesk“ duomenimis, 2023-uosius bitkoinas pasitiko būdamas vos kiek aukščiau 16,5 tūkst. JAV dolerių žymos, palyginti su 2021-ųjų lapkritį pasieku vertės rekordu – beveik 70 tūkst. dolerių.

Paskutinę 2022 metų dieną „Deutsche Post“ (Vokietijos pašto) darbuotojai įteiks adresatams paskutines telegramas, skelbia „Deutsche Welle“. Kita vertus, kaip pažymi visuomeninė transliuotoja, dauguma Vokietijos gyventojų nė neįtarė, kad šia beveik pusantro šimto metų šalyje teikta paslauga buvo galima naudotis iki šiol. Telegramų bumas Vokietijoje užfiksuotas 1978-aisiais – tais metais jų buvo išsiųsta maždaug 13 milijonų.

Bulgarijos vienintelė atominė elektrinė penktadienį pasirašė branduolinio kuro tiekimo sutartį su prancūzų įmone, siekdama atsisakyti tiekimo iš Rusijos po Maskvos invazijos į Ukrainą. Valstybinė Kozlodujaus atominė elektrinė šiuo metu naudoja rusišką kurą dviem sovietmečiu pastatytiems 1 tūkst. megavatų galios reaktoriams.

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų komitetas penktadienį paskelbė Donaldo Trumpo šešerių metų mokesčių deklaracijas, taip praskleisdamas finansinių duomenų, kuriuos buvęs prezidentas daug metų stengėsi išlaikyti paslaptyje, uždangą.

Latvijos centrinė statistikos valdyba penktadienį paskelbė, jog sostinė Ryga sukūrė 52,8 proc. 2020-ųjų Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris tuometinėmis kainomis įvertintas 30,3 mlrd. eurų. Sostinės regiono indėlis buvo 16,1 proc., Kuržemės – 9,2 proc., Žiemgalos – 8,3 proc., Latgalos – 6,9 proc., Vidžemės – 6,6 procento. Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui buvo Rygoje – 25,9 tūkst. eurų, o mažiausia – Latgalos regione – 8,1 tūkst. eurų.

Belgijoje dirbantys „Ryanair“ skrydžių palydovai penktadienį pradėjo trijų dienų streiką, dėl kurio bus sustabdyta daugybė skrydžių ir kuris paveiks tūkstančius keleivių. Streikas organizuojamas pragyvenimo išlaidų krizei visoje Europoje skatinant neramumus, sutrikdžiusius šventinį laikotarpį.

Latvijoje šiais metais, įskaitant prieššventinį laikotarpį, pirotechnikos pardavimai 2–3 kartais menkesni nei praėjusiais metais, pareiškė Latvijos nepriklausomų pirotechnikų asociacijos vadovas Janis Nutovcas. Jo žodžiais, yra bent penkios šio nuosmukio priežastys. Pirmiausia, karo įtaka bei solidarumas su nuo jo kenčiančiais Ukrainos gyventojais. Antra, bendras kainų šuolis daro neigiamą poveikį prekybai pirotechnikos gaminiais.

Rusijos valdžia pareiškė nekliudysianti Kazachstanui didinti naftos tiekimo į perdirbimo gamyklas Vokietijos rytinėje dalyje, tai yra neatmes prašymo dėl jos tranzito per Rusiją padidinimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Taip, šis klausimas buvo svarstomas.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Šri Lanka ketvirtadienį pasitiko pirmuosius Rusijos keliautojus, pasinaudojusius nauja skrydžių paslaugą, kuri buvo pradėta bankrutavusiai šaliai paraginus Maskvą padėti atgaivinti jos krizės apimtą ekonomiką siunčiant turistų būrius. Šių metų pradžioje Rusija buvo didžiausias lankytojų Šri Lankoje šaltinis, tačiau po invazijos į Ukrainą ir Indijos vandenyno saloje įsikūrusiai šaliai susidūrus su didžiausia visų laikų ekonomikos krize, atvykėlių srautas beveik nutrūko.

„Twitter“ vartotojai visame pasaulyje kelias valandas negalėjo tinkamai naudotis socialiniu tinklu, trečiadienį pranešė žiniatinklio stebėtojai, ir tai buvo vienas didžiausių gedimų nuo tada, kai platformą įsigijo verslininkas Elonas Muskas. „Twitter“ apėmė chaosas, nes prieštaringai vertinamas milijardierius spalį užbaigė 44 mlrd. JAV dolerių vertės perėmimą ir iš karto ėmėsi mažinti išlaidas.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Artėjant 2023 metams investuotojai jau žvalgosi, kurios investicijos atsipirks labiausiai ir turės mažiausiai rizikų. Nors šiemet akcijos ir obligacijos fiksavo dviženklę neigiamą grąžą, situacija, pasak specialistų, taisosi. Esą svarbiausia nepamiršti svarbiausių taisyklių, laikytis strategijos ir tinkamai atsirinkti kryptis. Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc.

„Gazprom“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad 2022-ieji Rusijos dujų milžinei buvo sudėtingi. Tarptautinei bendruomenei dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai paskelbus virtinę sankcijų, bendrovė priversta ieškoti naujų rinkų. „Noriu iškart pasakyti, kad 2022-ieji, žinoma, buvo labai, labai sudėtingi“, – pareiškė Aleksejus Mileris per metų pabaigos konferenciją.

Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.

Lietuvoje iki šiol įšaldyta 77,88 mln. eurų bei 9,46 mln. JAV dolerių (8,9 mln. eurų) Rusijos ir Baltarusijos įmonių lėšų, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis (FNTT), paskelbė Vidaus reikalų ministerija. FNTT iki gruodžio 20 dienos sankcijas pritaikė 16-kai juridinių ir fizinių asmenų: įšaldytos 9 įmonių iš Rusijos bei šešių įmonių ir vieno fizinio asmens iš Baltarusijos lėšos.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,5 proc. didesnės nei pernai lapkritį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,6 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,4 procento. Statybininkų atlyginimai per mėnesį  sumažėjo 0,1 proc.

Šveicarijos teismas šešiems mėnesiams sustabdė bankroto procedūrą taip ir neatidaryto dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatuojančiai bendrovei, kad pastaroji pamėgintų sumokėti savo skolas. Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.

Tankiai gyvenamoje Bangladešo sostinėje trečiadienį atidaryta pirmoji metro linija, institucijoms mėginant sumažinti spūstis, stabdžiusias miesto augimą ir kėlusias erzelį milžiniškame didmiestyje. Daka yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, o kasdienės kelionės automobiliais sausakimšais keliais yra nuolatinis 22 mln. žmonių nusivylimo šaltinis. Vietos analitikai teigia, kad sostinės ekonomika kasmet praranda 3 mlrd.

Latvijos komercinių bankų analitikai skirtingai vertina šalies ekonomikos raidos 2023-aisiais perspektyvas – vieni prognozuoja 1,5 proc. nuosmukį, o kiti – nedidelį augimą. SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį. Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

2021-aisiais 22,5 proc. Latvijos gyventojų pajamos buvo mažesnės skurdo rizikos ribos. Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis nukrito 0,9 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi šiemet atliktų šalies gyventojų apklausų rezultais. Pernai skurdo rizikos riba Latvijoje pakilo iki 513 eurų nuo 472 eurų užpernai vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

2019 metais įvykusią „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo 157 žmonės, sukėlė skrydžio programinės įrangos gedimas, kaip ir buvo įtariama, penktadienį pranešė šalies susisiekimo ministrė, remdamasi galutine tyrėjų ataskaita. 2019 metų kovo 10 dieną įvykusi į Nairobį skridusio „Boeing 737 MAX“ avarija nusinešė visų keleivių ir įgulos narių gyvybes. Lėktuvas nukrito netrukus po pakilimo iš Adis Abebos.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Air Baltic“ planuoja 2023 metais gauti 600 mln. eurų viršijančias pajamas, arba 45 proc. daugiau nei šiemet, naujienų agentūrai LETA teigė vežėjos atstovai. Kaip paaiškino bendrovė, prognozės rodo, jog 2023-iaisiais aviacijos pramonė išlaikys spartų atsigavimo po pandemijos tempą.  Kitais metais „Air Baltic“ planuoja pajamas padidinti 45 proc., tuo metu bendros pajamos viršys 600 mln. eurų.

Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln.  tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.  Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.

Latvijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Latvijas dzelzcelš“ per 11 šių metų mėnesių pergabeno 16,84 mln. tonų krovinių – 9,4 proc. daugiau nei pernai  tą patį laikotarpį, pranešė įmonės valdybos pirmininkas Maris Kleinbergas. Anot jo, traukiniais šiemet keliavo beveik 40 proc. daugiau keleivių – 11,712 mln. žmonių.

Šiemet rekordiškai pakilusios elektros bei dujų kainos šokiravo ir piktino daugelį lietuvių. Gyventojai tikisi, kad ateinančiais metais tokių aukštumų kainos nebepasieks ir tuo labiau jų neperžengs. Ekspertai ramina, kad greičiausiai taip ir bus, bet gali būti svyravimų.

 JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ iki metų pabaigos siūlo nedažnai pasitaikančias nuolaidas dviem geriausiai parduodamiems modeliams, o tai rodo, kad gamintojos produkcijos paklausa lėtėja.

JK oro uostuose penktadienį keleivių gali laukti vėlavimai, nes pareigūnai, tikrinantys pasus, pradėjo streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų pragyvenimo išlaidų krizės fone. Pasienio kontrolės darbuotojų streikas, planuojama, tęsis iki metų pabaigos, išskyrus kitą antradienį.  Gali būti paveikta šimtai tūkstančių keleivių, nors Didžiosios Britanijos vyriausybė teigė burianti kariškius ir kitų viešųjų tarnybų darbuotojus pagalbai oro uostuose.

Europos Centriniam Bankui (ECB) „pavyks“ sumažinti rekordinę infliaciją, penktadienį sakydama šventinį sveikinimą pareiškė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), euro zonai rengiantis tolesniam palūkanų normų kėlimui 2023 metais. Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai. Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc.

Rygos uostas tikisi krovos augimo 7–8 proc. 2023-aisiais palankių ekonominių sąlygų atveju, o susiklosčius nepalankiam scenarijui ji gali sumažėti, pranešė uosto direkcija, remdamasi jame veikiančių krovos bendrovių prognozėmis. Anot pranešimo, krovinių srautai tiesiogiai priklausys nuo geopolitinių įvykių, taip pat nuo to, kaip pavyks išspręsti energijos prieinamumo ir kainų problemas ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje. Todėl prognozuoti ateinantiems metams vertėtų labai atsargiai.

Vienintelė Bulgarijos atominė elektrinė ketvirtadienį pasirašė susitarimą su Švedijos įmone „Westinghouse Electric Sweden“ dėl branduolinio kuro tiekimo vienam iš jos reaktorių, siekdama diversifikuoti energijos tiekimą. Šiuo metu Kozlodujaus atominė elektrinė naudoja Rusijos įmonės „Rosatom“ tiekiamą branduolinį kurą savo dviejuose Rusijoje suprojektuotuose branduoliniuose reaktoriuose VVER-1000, kurie pagamina apie trečdalį šaliai reikalingos elektros energijos.