Centriniai bankai visame pasaulyje didina palūkanų normas, siekdami pažaboti sparčiai augančią infliaciją, kurią sukėlė pasaulinės tiekimo grandinės kliūtys ir karas Ukrainoje.
Norvegijos bankui tai yra jau penktas palūkanų didinimas iš eilės, tačiau antrasis padidinimas 0,25 procento.
Palūkanų didinimo ciklo pradžioje palūkanų normos buvo didinamos po 0,5 procentinio punkto.
JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir prognozuota, sulėtino savo pinigų politikos griežtinimo tempą ir bazinę palūkanų normą padidino puse procentinio punkto.
Tikimasi, kad ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Anglijos bankas paseks JAV centrinio banko pavyzdžiu.
Po pastarojo Norvegijos centrinio banko paskelbto padidinimo, bazinės palūkanų normos pasiekė 2,75 proc. – aukščiausią lygį nuo 2009 metų pradžios.
„Pinigų politikos ir finansinio stabilumo komitetas <...> laikosi nuomonės, kad infliacijai slopinti vis dar reikia didesnės palūkanų normos“, – sakoma banko pranešime.
„Norvegijos ekonomikos prognozės yra labiau neapibrėžtos nei įprastai, bet jei ekonomika vystysis taip, kaip tikėtasi, kitais metais palūkanų norma sieks apie 3 proc.“, – pareiškė banko valdytoja Ida Wolden Bache (Ida Volden Bačė).
Lapkritį Norvegijoje metų infliacija siekė 6,5 procento.
Pagrindinė infliacija, neįskaitant energijos kainų – Norvegijos banko naudojamas rodiklis – siekė 5,7 proc. ir beveik trigubai viršijo banko tikslinį lygį, kuris yra 2 procentai.
Nors Norvegijos bankas siekia sutramdyti siaučiančią infliaciją, jis laikosi nuosaikus požiūrio, kad išvengtų drastiško poveikio ekonomikai, kuri, kaip prognozuojama, kitais metais sulėtės.
„Jei spaudimas ekonomikoje išliks ir atsiras ženklų, kad infliacija išliks aukšta ilgiau nei šiuo metu prognozuojama, gali prireikti didesnės palūkanų normos, nei numatyta šiuo metu“, – teigė bankas.
„O jeigu infliacija trauksis greičiau arba nedarbas išaugs daugiau nei prognozuota, palūkanų norma gali būti mažesnė nei prognozuota“, – pridūrė jis.
